- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-29
- Bylos Nr.
- 2A-2248-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07815-2009-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Ieškovas
- R. D.
- Atsakovas
- V. A. D.
- Kategorijos
- 75.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės R. D. ir atsakovo V. A. D. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. D. ieškinį atsakovui V. A. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, trečiuoju asmeniu byloje esant A. D., ir atsakovo V. A. D. priešieškinį ieškovei R. D. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, santuokoje įgyto turto padalinimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo, išvadą byloje teikiant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriui,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I . Ginčo esmė
Ieškovė R. D. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: santuoką, įregistruotą 1990-05-18 Panevėžio CMS, įrašo Nr. 400, nutraukti dėl sutuoktinio atsakovo V. A. D. kaltės; nepilnametės dukters A. D., gimusios 1997-01-23, gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti nepilnametei išlaikymą iš atsakovo turtu – 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui priteisiant 1/3 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 650 Lt kompensaciją už ieškovei priteistą automobilį ir atsakovo prašomą kilnojamąjį turtą, tame tarpe 550 Lt vertės svetainės baldų komplektą, 300 Lt vertės sekciją ir 500 Lt vertės muzikinį centrą; priteisti iš atsakovo ieškovei 20 000 Lt neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, jog 1990-05-18 sudarė santuoką su atsakovu, 1997-01-23 gimė dukra A. D. Santuoka faktiškai iširo dėl atsakovo kaltės, nes jis žemino, įžeidinėjo ieškovę, naudojo jos atžvilgiu fizinį ir psichologinį smurtą. Po eilinio atsakovo smurtavimo, 2008 m. ieškovė su nepilnamete dukra buvo priversta bėgti iš namų. Ieškovė nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka, nes pasigailėjo atsakovo, tačiau iškarto kreipėsi į teismą dėl santuokos nutraukimo. Atsakovas dirbo periodiškai – pusę metų, mėnesį, po kelis mėnesius. Nuo to laiko, kai ieškovė išsikėlė gyventi pas motiną, atsakovas neteikė jokio išlaikymo vaikui. Atsakovas priešieškinyje šmeižia ir įžeidžia ieškovę, teigdamas, jog ji kėsinosi į atsakovo gyvybę, buvo užsikrėtusi venerine liga, turėjusi meilužį. Atsakovas be ieškovės sutikimo viešai paskelbė ieškovės asmeninius užrašus advokatui ir teismui. Tokiais veiksmais atsakovas pažeidė Konstitucijos 22 str. įtvirtintus principus, jog žmogaus privatus gyvenimas yra neliečiamas bei Civilinio kodekso 2.23 str. reikalavimus, nustatančius, kad asmeninių užrašų konfidencialumo pažeidimas yra privataus gyvenimo pažeidimas, užtraukia civilinę atsakomybę ir ieškovė įgyja teisę reikalauti 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Nepilnametės dukters gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove, taip pat iš atsakovo jai priteistinas išlaikymas. Kadangi santuoka iširo dėl atsakovo kaltės, nepilnametis vaikas lieka gyventi su motina, todėl taikytinas nukrypimas nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir ieškovei priteistinos 2/3 dalys, o atsakovui 1/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas neturi pastovių pajamų, šeimai ir dukrai nepadeda nuo 2003 m., išlaikymas nepilnametei turėtų būti priteistas turtu. Minimaliems dukros poreikiams patenkinti reikia po 1 000 Lt, tai yra po 500 Lt iš abiejų tėvų. Ieškovės atlyginimas yra 2 300 Lt, dukters išlaikymui ji skirianti apie 1 000 Lt, jai padedanti ir motina. Ieškinys teismui buvo pateiktas 2009 m., todėl reikalavimas dėl išlaikymo skolos pagal Civilinio kodekso 3.200 str. skaičiuojamas nuo 2005 m. iki 2008 m. gruodžio mėnesio, kurį sudaro 18 000 Lt. Dukra vidurinę mokyklą baigia 2015-06-30, todėl atsakovas nuo 2009 m. iki 2015 m. birželio turės sumokėti 39 000 Lt išlaikymo. Iš viso atsakovas turi dukrai skirti 57 000 Lt išlaikymo. Atsakovui tenkančios 1/3 dalies buto vertė yra 60 000 Lt. Todėl išlaikymas iš atsakovo priteistinas 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovė sutinkanti atsakovui sumokėti 3 000 Lt kompensaciją.
Atsakovas V. A. D. pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė: nustatyti, jog santuoka iširo dėl ieškovės kaltės; priteisti iš ieškovės 40 000 Lt neturtinės žalos; nustatyti nepilnametės dukters A. D. gyvenamąją vietą su ieškove ir nustatyti bendravimo su dukra tvarką, kad atsakovas turi teisę bendrauti su dukra ir susitikti su ja kiekvieną antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį bei per moksleivių atostogas, suderinus šalims bendravimo trukmę ir laiką; priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei po 350 Lt periodinėmis išmokomis kas mėnesį ir 12 600 Lt išlaikymo įsiskolinimą, išdėstant jo mokėjimą trejiems metams lygiomis dalimis, padalinti santuokoje įgytą turtą, atsakovui priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2 600 Lt kompensacija už ½ dalį automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kilnojamąjį turtą nurodytą priešieškinyje, ieškovei priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) ir automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).
Nurodė, jog nuo santuokos sudarymo gerbė savo sutuoktinę ir ja pasitikėjo, niekada nesmurtavo prieš ieškovę nei fiziškai, nei psichologiškai. Pati ieškovė dažnai provokuodavo konfliktus. Ieškovės nepagarba atsakovui itin sustiprėjo 2004-2005 m., nes tėvas jai padovanojo stambią sumą pinigų. 2006 m. rugsėjį ieškovė prisipažino, jog turinti kitą draugą ir pareikalavo, jog atsakovas išsikraustytų iš abiems sutuoktiniams nuosavybės teise priklausančio buto. Kartą ieškovė dūrė peiliu atsakovui į krūtinę, trenkė per veidą. Atsakovas gavo honorarą už „Poezijos pavasario“ sudarymą (apie 20 000 Lt) ir nuo 2006 m. iki 2008 m. rudens vienas mokėjo už komunalines paslaugas. 2008-12-18 ieškovė grįžo apie 24 val. iš pasimatymo su meilužiu S. N. neblaivi ir ėmė tyčiotis iš atsakovo, todėl triukšmingo santykių aiškinimosi nepavyko išvengti, tačiau atsakovas nesmurtavo, policiją iškvietė kaimynai dėl triukšmo. 2008-12-19 atsakovui išėjus į darbą, ieškovė su nepilnamete dukra išėjo iš bendro buto, esančio (duomenys neskelbtini), pas savo motiną. Kadangi dėl sutuoktinės išdavystės ir melo bei nutrauktos santuokos atsakovas išgyveno depresiją, jaučia stiprų skausmą krūtinėje, jam tenka vartoti vaistus nuo širdies, prašo priteisti iš ieškovės 40 000 Lt neturtinės žalos. Atsakovas šiuo metu gauna apie 1 100 Lt pajamas per mėnesį, nuomoja kambarį už 350 Lt per mėnesį, todėl sutinka mokėti kas mėnesį 350 Lt dydžio išlaikymą dukrai ir 12 600 Lt išlaikymo skolą už trejus metus.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. sausio 31 d. sprendimu prašymą dėl teismo sprendimo panaikinimo tenkintino ir priėmė naują teismo sprendimą - ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Santuoką, įregistruotą 1990-05-18 Panevėžio miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 400) tarp V. A. D. ir R. D. (ikisantuokinė pavardė A.), nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Padalino sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pripažįstant, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso po ½ dalį bendro turto. Priteisė ieškovei R. D. 5/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurių vertė 150 000 Lt. Priteisė atsakovui V. A. D. 1/6 dalį buto (duomenys neskelbtini), kurios vertė 30 000 Lt. Priteisė ieškovei R. D. keleivinį automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vertė 1 300 Lt. Priteisė iš ieškovės R. D. 650 Lt kompensaciją už ½ dalį keleivinio automobilio Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir 60 000 Lt kompensaciją už 2/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atsakovui V. A. D. Nustatė nepilnametės A. D. gyvenamąją vietą su motina R. D. Priteisė iš atsakovo V. A. D. išlaikymą nepilnametei dukrai A. D. turtu – 1/6 dalimi buto (duomenys neskelbtini), kurios vertė 30 000 Lt, nustatė, kad šį turtą ieškovė R. D. valdo uzufrukto teise iki A. D. pilnametystės. Atsakovo V. A. D. reikalavimą dėl bendravimo su nepilnamete dukra A. D. tvarkos nustatymo atmetė. Ieškovės R. D. reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovo V. A. D. bei atsakovo V. A. D. reikalavimą dėl 40 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš ieškovės R. D. atmetė. Priteisė iš atsakovo V. A. D. 5 120 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. D. Priteisė iš ieškovės R. D. 207 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui V. A. D. Priteisė iš atsakovo V. A. D., į valstybės biudžetą 4 513 Lt žyminį mokestį ir 29,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteisė iš ieškovės R. D. į valstybės biudžetą 3 600 Lt žyminio mokesčio ir 29,92 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Pripažino Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimą civilinėje byloje Nr. N2-39-127/2010 netekusiu galios.
Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. liepos 13 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-39-127/2010 nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl atsakovo kaltės, padalino santuokoje įgytą turtą, ieškovei priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui priteisiant ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir 2 600 Lt kompensaciją už automobilio dalį ir 18 000 Lt už didesnę išlaikymo dalį iš ieškovės, nepilnametės dukros gyvenamąją vietą nustatė su ieškove, iš atsakovo priteisė išlaikymą nepilnametei turtu – ½ dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi procesas buvo atnaujintas pagal Civilinio proceso kodekso 366 str. 1 d. 9 p., kadangi buvo padaryta aiški teisės normos taikymo klaida nesudarius santuokoje sutuoktinių įgyto turto balanso. Išklausius šalių paaiškinimus, liudytojų parodymus, išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas sprendė, kad pagal Civilinio proceso kodekso 371 str. 1 d. 3 p. priimtinas naujas sprendimas.
Dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės
Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada 2008-12-19 gavo Šeškinės poliklinikos gydytojos pranešimą, kad į polikliniką dėl kairės akies kraujosruvos, galvos sumušimo, dešinės rankos kraujosruvos, nugaros sumušimo kreipėsi R. D., nurodžiusi, jog 2008-12-18 ją sumušė vyras bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kadangi V. A. D. veiksmuose yra nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 str. ir 187 str. požymiai, šios kategorijos bylos yra nagrinėjamos privataus kaltinimo tvarka, todėl 2008-12-23 buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą 2011-07-20 nutarimu pagal ieškovės pareiškimą dėl buvusio sutuoktinio V. A. D. grasinimų, kadangi grasinimai buvo žodinio pobūdžio, todėl nesudarė pareiškėjai realaus pavojaus. Aplinkybę, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove taip pat patvirtino ir liudytojos, ieškovės motinos M. A. A. parodymai. Todėl teismas konstatavo, kad atsakovas yra kaltas dėl santuokos iširimo.
Atsakovo pateikti ieškovės užrašai bei liudytojo R. G. parodymai patvirtina ieškovės neištikimybę. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato Fabijoniškių policijos nuovada 2009-01-22 gavo V. A. D. pareiškimą, kad 2009-01-22 iš S. N. gavo grasinančią žinutę: „supūsi gyvas šiukšlyne betono bačkoj, supratai tu mėšle“. S. N. paaiškino, kad su V. A. D. dėl jo žmonos jau seniai vyksta konfliktai, todėl jam trūko kantrybė ir pats parašė SMS. Kadangi grasinimai buvo žodinio pobūdžio ir nesudarė pareiškėjo gyvybei realios grėsmės, 2009-01-23 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Todėl teismas konstatavo ir ieškovės kaltę bei pagal Civilinio kodekso 3.61 str. 2 d. pripažino, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
Teismas nurodė, kadangi sutuoktiniai nuo 2008 m. gruodžio kartu negyvena, netvarko bendro ūkio, todėl šalių santuoka nutrauktina. Tačiau pripažinus abiejų sutuoktinių kaltę, pagal Civilinio kodekso 3.61 str. 3 d. atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką abiejų sutuoktinių bendru sutikimu. Tai yra Civilinio kodekso 3.70 str. netaikomas ir sutuoktinis neįgyja teisės pagal šio straipsnio 2 d. reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Teismas sprendė, kad atsakovo reikalavimas dėl 40 000 Lt neturtinės žalos priteisimo iš ieškovės atmestinas. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad atsakovo pateikti išrašai iš medicininių dokumentų daryti 2011 m., kai faktiškai jau buvo nutraukta šalių santuoka, todėl sprendė, kad negalima atsakovo sveikatos sutrikimų sieti su ieškovės elgesiu.
Šalies argumentai
Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo 20 000 Lt neturtinės žalos, kadangi atsakovas paviešino ieškovės užrašus ir taip pažeidė Civilinio kodekso 2.23 str. Teismas nurodė, kad Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d. ir 197 str. 1 d. asmeninio susirašinėjimo medžiaga, tame tarpe asmeniniai užrašai, yra laikomi rašytiniais įrodymais, kuriais asmuo gali remtis įrodinėdamas jam reikšmingas byloje aplinkybes, taip pat asmuo turi teisę prašyti teismo išreikalauti tokio pobūdžio įrodymus iš asmens, kuris juos turi. Civilinio proceso kodekso 200-201 str. reglamentuoja asmeninių užrašų tyrimą bei nustato kitų asmenų teisę reikalauti uždaro posėdžio. Taigi, sistemiškai aiškindamas Civilinio kodekso 2.23 str. ir Civilinio proceso kodekso 177-201 str. nuostatas, teismas padarė išvadą, kad asmeninių užrašų pateikimas teismui kaip tam tikros aplinkybės įrodymas nėra Civilinio kodekso 2.23 str. įtvirtintos teisės į privataus gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimas. Iš esmės visas civilinis procesas dėl santuokos nutraukimo yra privataus gyvenimo atskleidimas, tačiau tik teismui, todėl Civilinio proceso kodekso yra suteikta teisė asmenims prašyti uždaro proceso, kurio šioje byloje ieškovė neprašė. Atsižvelgęs į nurodytus motyvus, teismas nepripažino, kad atsakovas pažeidė Civilinio kodekso 2.23 str., todėl ieškovės reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė.
Dėl turto padalijimo
Teismas konstatavo, kad ieškovė ir atsakovas nuo 2001-05-16 santuokoje įgijo trijų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini). Nekilnojamojo turto registre nurodyta, jog šalims priklauso po ½ dalį buto nuosavybės teise, 1 300 Lt vertės automobilį Renault Magane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir baldus bei kitus namų apyvokos daiktus. Pagal 2011-09-08 UAB „Lituka“ ir Ko turto vertinimo ataskaitą buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 180 000 Lt. Abu sutuoktiniai neturi kreditorių. Civilinio kodekso 3.117 str. 1 d. preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Teismas, įvertinęs ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, jų nepilnamečio vaiko interesus, sprendė, kad nenustatyta pagrindų leidžiančių taikyti Civilinio kodekso 3.123 str. ir nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl ieškovės prašymą priteisti jai 2/3 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), atmetė.
Dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo
Teismas nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kad išlaikymo dydis būtiniausiems kiekvieno vaiko poreikiams patenkinti yra 800 Lt (MMA). Tai yra abu tėvai privalo teikti nepilnamečiui vaikui ne mažiau, kaip po 400 Lt išlaikymą kas mėnesį. Konstatavo, kad atsakovas 2008-2009 metais nedirbo, nuo 2010-03-31 registruotas darbo biržoje, jam suteiktas bedarbio statusas, nuo 2011-10-25 Mykolo Romerio universitete įsidarbino budėtoju, darbo užmokestis apie 1 336,48 Lt, taigi per mėnesį atsakovas faktiškai gauna po 1 070,13 Lt pajamų. Turimą turtą sudaro ½ dalis santuokoje įgyto buto ir automobilio. Ieškovė dirba Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Rudaminos meno mokykloje, 2009 m. jos pajamas sudarė apie 3 297,81 Lt darbo užmokestis, taigi gaudavo apie 2 513,84 Lt pajamų per mėnesį, šiuo metu ieškovės pajamas sudaro apie 2 359 Lt per mėnesį. Ieškovė, be santuokos metu įgyto turto, pagal 2011-07-21 dovanojimo sutartį Nr. DJ-3983 asmeninės nuosavybės teise įgijo gyvenamąjį namą su priklausiniais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini). Išvardinti įrodymai patvirtina, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas realiai gali teikti dukrai ne didesnį kaip 400 Lt per mėnesį išlaikymą. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad faktiškai atsakovas jokio išlaikymo nepilnametei neteikia nuo 2008-12-19, tai yra nuo tada, kada sutuoktiniai pradėjo gyventi atskirai. Pagal Civilinio kodekso 3.194 str. 3 d. išlaikymą teismas priteisia, kol vaikas sulaukia pilnametystės, taigi atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai iki jos pilnametystės 2015-01-23. Atsakovas, teikdamas dukrai išlaikymą po 400 Lt per mėnesį, už laikotarpį nuo 2008-12-19 iki 2015-01-23 turėtų suteikti dukrai 29 400 Lt (400 Lt x 74,5 mėn.). Ieškovė prašo priteisti išlaikymą iš atsakovo turtu, tai yra 1/3 dalimi buto, esančio (duomenys neskelbtini). Šį ieškovės reikalavimą teismas patenkino iš dalies. Motyvavo, kad iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog atsakovas yra rašytojas, taigi jo gaunamos pajamos iš kūrybinės veiklos yra nereguliarios. Nuo 2010-03-31 iki 2011-10-25 atsakovas buvo registruotas darbo biržoje, šiuo metu dirba budėtoju. Nuo faktinio šeimos iširimo, atsakovas savo valia nei karto nevykdė pareigos išlaikyti vaiką. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas sprendė, kad geriausiai nepilnamečio vaiko interesus šiuo atveju atitiks išlaikymo priteisimas turtu. Tačiau, kadangi aukščiau teismo apskaičiuota preliminari teiktina išlaikymo suma yra 29 400 Lt, o 1/3 dalies buto vertė yra 60 000 Lt, teismas sprendė, kad pakankamą išlaikymą nepilnametei sudarys 1/6 dalis buto, kurios vertė yra 30 000 Lt, tai yra nežymiai viršijanti teismo apskaičiuotą sumą.
Teismas pripažino, kad sutuoktinių santuokoje įgyto turto dalys yra lygios, taigi abiems priklauso po ½ dalį buto ir automobilio. Kadangi išlaikymas nepilnametei iš atsakovo buvo priteistas 1/6 dalimi buto, todėl atsakovui pripažįstama teisė į likusias 2/6 dalis buto, kurių vertė yra 60 000 Lt. Atsižvelgęs, kad tarp sutuoktinių yra susiklostę konfliktiški santykiai, į nepilnamečio vaiko interesus, teismas sprendė, kad 5/6 dalys buto priteistinos ieškovei, su kuria lieka gyventi nepilnametė dukra, o atsakovui iš ieškovės priteistina 60 000 Lt kompensacija. Ieškovei taip pat priteistinas 1 300 Lt vertės automobilis, Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui iš ieškovės priteisiant 650 Lt kompensaciją, tai yra pusę automobilio vertės.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai
Ieškovė R. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą panaikinti dalyje dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto padalijimo ir išlaikymo priteisimo ir priimti naują sprendimą, ieškinį patenkinti dalyje: santuoką, įregistruotą 1990-05-18 Panevėžio CMS, nutraukti dėl sutuoktinio atsakovo V. A. D. kaltės; priteisti iš atsakovo V. A. D. išlaikymą dukrai A., gim. 1997-01-23 turtu, priteisiant atsakovo 1/3 buto, esančio (duomenys neskelbtini) (2008-2015 m. po 500 Lt išlaikymas nepilnametei dukrai už 78 mėnesius sudaro 39 000 Lt, kompensacija sudarytų 21 000 Lt); santuokoje įgytą automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 1998 m. po santuokos nutraukimo pripažinti R. D. asmenine nuosavybe; atsakovui priteisti kompensaciją 433 Lt; buto, esančio (duomenys neskelbtini), įgytą bendros dalinės nuosavybės teise, 2/3 priteisti ieškovei R. D., 1/3 atsakovui V. A. D., jo dalį priteisiant dukrai A. išlaikymą turtu.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Teismas sprendime pripažino ieškovę kalta dėl santuokos iširimo, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu pasitvirtino, jog ieškovė buvo neištikima savo vyrui ir dėl to iširo santuoka. Tačiau jokių teisėtų įrodymų byloje, patvirtinančių, kad ieškovė pažeidė sutuoktinės pareigas nėra. Atvirkščiai ieškovė viena rūpinosi ir iki dabar rūpinasi šeima, viena augina dukrą, dirba mokytoja, kad gauti didesnį atlyginimą, privačiai moko mokinius. Atsakovas nuo 2003 metų nedirba, šeima nesirūpina ir toliau nesiruošia rūpintis, su ieškove elgiasi nepagarbiai, be moralinio, smurto naudojo ir fizinį smurtą (rašytiniai įrodymai: atsakovo priešieškinys, kur jis ieškovę šmeižia, žemina; ieškovės pateikta policijos medžiaga; pažyma apie ieškovės atlyginimą; antstolės faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir kt.). Teismas prieidamas išvados, kad ieškovė buvo neištikima, visiškai neatkreipė dėmesio ir nevertino tų aplinkybių, kad iš esmės ieškovė nepažeidė pagrindinių santuokos principų.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo
Pirmos instancijos teismas nepagrįstai netaikė Civilinio kodekso 3.123 str. bei priteisė ieškovei išmokėti atsakovui 60 000 Lt kompensaciją už jo buto dalį. Teismas visiškai ignoravo tas aplinkybes, kad atsakovas nuo 2008 metų, kai ieškovė su dukra buvo priversta bėgti iš namų, kelis kartus atsisakė geruoju išspręsti busto klausimus jo atžvilgiu. Byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, liudytojos A. M. A. apklausos protokolas, iš kurių matyti, kad atsakovui buvo siūlomas l kambario ieškovės mamos butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo siūloma 2009-02-27, 2009-05-07 raštais, po Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010-07-13 sprendimo ieškovės mama prašė geruoju persikraustyti į jos butą, o ji norėjo pereiti gyventi pas ieškovę. Byloje 2011-10-28 atnaujinus procesą ieškovė raštu dar kartą siūlė nupirkti atsakovui butą pagal ieškovės galimybes, bet atsakovas atsisakė. Atsakovas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Nesuprantama, kodėl teismas gina civilinių teisinių santykių subjektą, kuris akivaizdžiai piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
Pirmos instancijos teismas išlaikymą dukrai priteisė po 400 Lt, motyvuodamas tuo, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir gaunamas pajamas realiai gali teikti dukrai išlaikymą ne daugiau kaip 400 Lt. Taip pat teismas nurodė, kad ieškovės pajamos sudaro 2 359 Lt. Ieškovei kyla klausimas kodėl atsakovas, būdamas sveikas vyras, negali uždirbti tokios pinigų sumos kaip ieškovė. Atsakovas galėtų kaip ieškovė dirbti keliuose darbuose, kad gautų didesnes pajamas, ir kad galėtų skirti dukrai normalų išlaikymą. Tačiau atsakovas nenori dirbti ir ateityje nesiruošia. Todėl teismo argumentas, kad ieškovė daug uždirba, o atsakovas neturi tokių pajamų, nėra pagrindas atmesti ieškovės prašymo skirti dukrai išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį. Atsižvelgiant į suformuotą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (CPK 4 str.) bei Civilinio kodekso normų reikalavimus ieškovės prašymas nukrypti nuo lygiųjų dalių principo dalinant santuokoje įgytą turtą, ieškovei prieisiant 2/3 turto, atsakovui 1/3 turto ir prašymas priteisti išlaikymą dukrai turtu teikiant išlaikymą po 500 Lt yra pagrįsti. Atsakovui priklausanti 1/3 buto dalies vertė sudaro 60 000 Lt. Atsakovas teikdamas dukrai išlaikymą po 500 Lt už laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio iki 2015 birželio mėnesio (kol dukra baigs vidurinę) turėtų suteikti 39 000 Lt (78 mėnesiai x 500 Lt).
Šalies argumentai
Atsakovas Valdas A. D. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti ir iš dalies pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą ir tenkinti šiuos reikalavimus: nustatyti V. A. D. mokėti dukrai A. D. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 350 Lt per mėnesį; nustatyti, kad už praėjusius trejus metus V. A. D. įsiskolinimas R. D. už vaiko išlaikymą - 12 600 Lt, kuriuos jis turi grąžinti per trejus metus, pradėdamas mokėti nuo 2013 m. sausio 1 d.; turtą tarp šalių padalyti lygiomis dalimis. Nustatyti R. D. nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vertė - 90 000 Lt, o V. A. D. nuosavybės teisę į ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), dalį, kurios vertė - 90 000 Lt; iš ieškovės R. D. atsakovo V. A. D. naudai priteisti 2 500 Lt kompensaciją už ½ automobilį Renault Megane, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš ieškovės R. D. atsakovo V. A. D. naudai priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti; peržiūrėti R. D. priteistas bylinėjimosi išlaidas ir, remiantis protingumo kriterijais, jas sumažinti. Likusią teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės
Teismas nusprendė nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Su tuo atsakovas visiškai nesutinka, nes šalių santuoka iširo tik dėl ieškovės R. D. kaltės - dėl jos ilgametės neištikimybės. Teismas iš pateiktų įrodymų teisingai preziumavo ieškovės R. D. kaltę, tačiau neteisingai preziumavo atsakovo kaltę, nustatęs, kad atsakovas yra kaltas dėl žiauraus elgesio su sutuoktine. Teismas rėmėsi ieškovės pateiktu 2008-12-19 Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojos išrašu dėl ieškovei nustatytų nežymių sveikatos sutrikdymų bei poliklinikos informacija Fabijoniškių policijos nuovadai. Ieškovės nurodyti faktai dėl atsakovo fizinio smurto jos atžvilgiu, tai melas ir šmeižtas, jie neištirti ir nepatvirtinti objektyviais įrodymais, paremti tik R. D. išsigalvojimais, kuri seniai ruošėsi skirtis ir nuolat prieš atsakovą psichologiškai bei fiziškai smurtavo. Teismas motyvavo, kad liudytoja - ieškovės motina M. A. A. - parodė, jog atsakovas žiauriai elgėsi su ieškove, tačiau visiškai neatsižvelgė į liudytojo R. G., pažįstančio šeimą nuo 1996 metų, parodymus, kad atsakovas apskritai niekada prieš žmoną nesmurtavo. M. A. A. parodymai yra tendencingi kaip suinteresuoto asmens ir turėtų būti vertinami kritiškai. Nė prieš vieną žmogų, tuo labiau prieš savo žmoną, kuriai iš meilės rašė eilėraščius, atsakovas niekada nenaudojo fizinės jėgos. Iš pateiktų įrodymų, kurie priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovo veiksmais, teismas negalėjo preziumuoti atsakovo kaltės.
Dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo
Atsakovas nurodo, kad šiuo metu turi nuolatinį darbą ir gauna 1 100 Lt atlyginimą. Be to, pagal autorines sutartis redaguoja knygas ir kitus leidinius. Taigi, turi galimybę mokėti dukrai periodinėmis išmokomis išlaikymą po 350 Lt per mėnesį. Atsižvelgiant į rekomenduojamą vaiko išlaikymo dydį (800 Lt per mėnesį), į ieškovės pajamas (daugiau nei 2 000 Lt per mėnesį), į jos turtinę padėtį (ieškovė turi nuosavybės teise gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir priklausiniais (duomenys neskelbtini)), toks išlaikymo dydis turėtų būti pakankamas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai. Išlaikymo priteisimas turtu, atsakovui priklausančia buto dalimi neatitinka teisingumo kriterijų dėl dviejų priežasčių. Pirma, nepilnametė dukra, turėdama 1/6 buto dalį, kurią uzufrukto teise valdo ieškovė, pinigų negauna, todėl nukenčia vaiko gerovė, nes pragyvenimo išlaidos yra kasdieninės. Tai prieštarauja vaiko interesams. Toks metodas gali būti taikomas, kai priteisiamą turtą lengva realizuoti ir lėšas skirti vaikui išlaikyti, ir kai nėra galimybės iš tėvo gauti išlaikymą periodinėmis išmokomis. Pagal byloje esančius įrodymus, tokios padėties nėra. Antra, tai atsakovo vienintelis gyvenamasis būstas, o teismo skundžiamu sprendimu priteista 60 000 Lt kompensaciją, grąžinus teismo išlaidas (iš viso - apie 10 000 Lt), užkerta atsakovui galimybę įsigyti kitą normalų, atsakovo visuomeninę padėtį atitinkantį gyvenamąjį būstą. Atsakovas pripažįsta skolą ieškovei už vaiko išlaikymą nuo 2009 m. pradžios iki 2012 m. pradžios, t.y. už trejus metus (350 Lt x 36 mėn. = 12 600 Lt). Skola susidarė ne dėl atsakovo kaltės, o dėl neaiškios padėties (atsakovas negalėjo mokėti ir nemoka periodinių išmokų vaikui išlaikyti, nes įsiteisėjusiu sprendimu išlaikymas dukrai buvo priteistas atsakovui priklausančia buto dalimi, atsakovas buvo išmestas į gatvę). Jei teismas atidėtų skolos mokėjimą metams ir išdėstytų dalimis, atsakovas įsipareigoja skolą grąžinti per trejus metus.
Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo būdo
Teismas teisingai pripažino, kad kiekvienam sutuoktiniui priklauso ½ santuokoje įgyto turto. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu parinko neteisingą turto padalijimo būdą, visiškai neatsižvelgdamas į atsakovo padėtį – jis būtų paliekamas be gyvenamojo būsto ir skundžiamu sprendimu už užgyventą butą, kurio rinkos vertė šiuo metu - daugiau nei 200 000 Lt, realiai priteisiama tik faktinė 50 000 Lt kompensacija. Tai nėra teisinga ir teisėta, atsižvelgiant į atsakovo visuomeninę padėtį, į vaiko interesus, į aplinkybę, kad ieškovė turi nuosavybės teise gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini), kuriame faktiškai nuolat gyvena su savo nauju sugyventiniu. Laikydamasis lygybės principo, teismas galėjo priteisti 3 kambarių butą atsakovui, išmokant ieškovei 90 000 Lt kompensaciją ir skolą už vaiko išlaikymą. Pardavęs šį butą, atsakovas ne tik įvykdytų teismo sprendimą, bet ir liktų 77 400 Lt (įvertinus teismo išlaidas, apie 70 000 Lt), o tai sudarytų prielaidas įsigyti 1 kambario butą. Tačiau teisingiausia - padalyti turtą (butą) po ½ dalį, šalims paliekant galimybę susitarti dėl galimybės jį parduoti arba dėl kompensavimo mechanizmo viena kitai. Atsakovas nesutinka ir dėl automobilio įvertinimo kainos. Byloje yra duomenų, kad automobilio Renault Megane vertė - apie 5 000 Lt. Todėl atsakovui priteistina kompensacija už ½ automobilio dalį - 2 500 Lt
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Teismas teisingai atmetė R. D. reikalavimą dėl 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, kadangi tik ji viena kalta dėl skyrybų. Ieškovė ne vienus metus sąmoningai griovė ir šalių, ir kitų žmonių šeimas. Tačiau teismas skundžiamu sprendimu netenkino atsakovo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, todėl atsakovas iš dalies nesutinka su tokiu sprendimu. Dėl žmonos neištikimybės bei agresyvaus elgesio atsakovo atžvilgiu, taip pat dėl aplinkybių kai nuo 2011-01-26 atsakovas buvo išmestas į gatvę iš savo namų ir tapo benamiu, jį kamuoja skausmas krūtinėje, todėl turi vartoti stiprius vaistus nuo širdies, o gydytojai siūlo daryti širdies operaciją. Atsižvelgdamas į sunkiai įkainojamus dalykus, prašo mažesnės sumos už padarytą neturtinę žalą - 20 000 Lt.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas mano, kad teismas R. D. priteisė neproporcingai didelį mokestį už advokatės paslaugas. Ieškovės atstovei atsakovas siūlė taikiai susitarti dėl santuokos nutraukimo sąlygų, tačiau būtent jos iniciatyva pasiūlymai buvo atmetami. Be to advokatės pateikti apmokėjimo dokumentai neadekvatūs atliktoms paslaugoms. Todėl teismas turėtų peržiūrėti bylinėjimosi išlaidų už advokatės paslaugas dydį ir jį sumažinti, o nustačius, kad santuoka iširo dėl ieškovės kaltės atsakovui bylinėjimosi išlaidų iš vis nepriteisti.
Atsiliepimas
Ieškovė R. D. atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir tenkinti jos apeliacinį skundą.
Atsakovas V. A. D. atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo jį atmesti bei tenkinti jo apeliacinį skundą.
Atsakovas pateikė eilę naujų įrodymų prie apeliacinio skundo, nurodydamas, kad šiais įrodymais atsikerta į ieškovės apeliacinį skundą. Tokie įrodymai kaip transporto priemonių pardavimo portalo išrašai nepriimtini byloje, nes šiuos įrodymus atsakovas turėjo galimybę teikti pirmosios instancijos teismui, atsakovas nenurodo, į kokias ieškovės apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes jis atsikerta šiais įrodymais. Atsakovo pateiktos asmenų rašytinių paaiškinimų kopijos ( b.l. 53-55, t. III) nepriimtinos kaip įrodymai, nes teismas neturi galimybės patikrinti paaiškinimuose nurodyto turinio atitikimo tikrovei, asmenų, kurie galėjo būti apklausti teisme liudytojais, rašytiniai paaiškinimai nepripažintini tinkamais įrodymais byloje. Kiti atsakovo pateikti prie apeliacinio skundo įrodymai pripažintini priimtinais apeliacinėje instancijoje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovės skundas atmestinas, atsakovo skundas dalinai tenkintinas.
Dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei
Ieškovė pateikė apeliacinį skundą prašydama pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria santuoka tarp jos ir atsakovo nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl atsakovo kaltės, t.y. dėl jo ilgametės neištikimybės. Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neteisingai preziumavo jo kaltę dėl santuokos iširimo, remdamasis ieškovės pateiktu 2008-12-19 Šeškinės poliklinikos šeimos gydytojos išrašu dėl ieškovei nustatytų nežymių sveikatos sutrikdymų bei poliklinikos informacija Fabijoniškių policijos nuovadai. Nurodo, kad dėl kilusio barnio taro jo ir ieškovės kaimynai 2008-12-18 vakarą iškvietė policiją. Nurodo, kad medicininėje kortelėje išvardinti ieškovės sužalojimai buvo surašyti iš jos žodžių, jie nėra nustatyti tinkama tvarka medicinos eksperto, ieškovė neiškreipė dėl šių sužalojimų į teismą privataus kaltinimo tvarka. Nurodo, kad mėlynės ant ieškovės kūno galėjo būti dėl to, kad ji grįžo neblaivi, dėl to, kad ji nuolat vaikšto į sporto salę, o 2006 metais ji yra paaiškinusi atsakovui, kad ant jos kūno būna savaiminių mėlynių. Teismas, darydamas išvadą dėl atsakovo kaltės, neatsižvelgė į liudytojo R. G., pažįstančio šeimą nuo 1996 metų, parodymus. Ieškovės motinos M. A. A. parodymai yra tendencingi, kaip suinteresuoto asmens, turėtų būti vertinti kritiškai. Teismo sprendime nurodyta, jog išvadą dėl to, kad atsakovas kaltas dėl santuokos iširimo, teismas padarė remdamasis tuo, kad 2008-12-23 Fabijoniškių policijos nuovadoje buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog V. D. veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų LR BK 140 str. ir 187 str. požymių ( b.l.89, t. I) ir pasiūlyta ieškovei dėl padarytų kūno sužalojimų kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Teismo sprendime nurodyta ir tai, kad buvo priimtas policijos nuovadoje ir kitas nutarimas dėl atsakovo veiksmų - 2011-07-20 atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą dėl atsakovo grąsinimų, nes jie buvo žodinio pobūdžio, todėl nesudarė realaus pavojaus ieškovei. Apeliaciniame skunde nurodytas atsakovo argumentas, kad ieškovė nesikreipė į teismą privataus kaltinimo tvarka dėl jai padarytų sužalojimų, tačiau ši aplinkybė nepaneigia fakto, kad atsakovas buvo sužalojęs ieškovę. Tai, kad ieškovė pranešė gydytojai apie tai, kad ją sužalojo vyras, kad tai konstatuota policijos priimtame nutarime, kad Vaikų teisių apsaugos skyriaus išvadoje patvirtintas ieškovės paaiškinimas apie tai, kad ji nuo 2008-12-19 gyvena su dukra ieškovės motinai priklausančiame vieno kambario bute, buvo pagrindu daryti išvadai, kad atsakovo elgesys ieškovės atžvilgiu buvo žiaurus, todėl atsakovas pagrįstai pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo. Atsakovas motyvuojamojoje skundo dalyje nurodo, jog teismas netinkamai vertino įrodymus dėl jo kaltės, iširus santuokai, tačiau neprašo panaikinti teismo sprendimo dalies, kuria santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Ieškovė apeliaciniu skundu prašo pakeisti teismo sprendimo dalį ir nutraukti santuoką dėl atsakovo kaltės, nurodydama, kad teismas, prieidamas išvados, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, nevertino aplinkybių, jog ji iš esmės nepažeidė pagrindinių santuokos principų - lojalumo, pagarbos, rėmimo vienas kito moraliai ir materialiai, atlieka pareigą išlaikyti dukrą ir ja rūpintis. Nurodė, kad teisėtų įrodymų, patvirtinančių, kad ji buvo neištikima vyrui, byloje nėra. Teismas sprendime išvadą, jog ieškovė buvo neištikima sutuoktiniui, padarė remdamasis atsakovo pateiktais ieškovės užrašais bei liudytojo R. G. parodymais. Atsakovas nurodė asmens, su kuriuo ieškovė jam buvo neištikima, pavardę ir vardą - S. N., šis asmuo 2009-01-22 siuntė grąsinančią žinutę atsakovui, todėl šie duomenys buvo pagrindu daryti išvadą, kad ieškovė, gyvendama santuokoje su atsakovu, buvo jam neištikima, be to, priėmus byloje kaip tinkamą įrodymą atsakovo pateiktus ieškovės užrašus. CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, jog įrodymais byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas konstatuoja buvus tam tikrą aplinkybę, ar jos nebuvus, todėl ieškovės paaiškinimas, kad byloje nėra teisėtų įrodymų, patvirtinančių, kad ji pažeidė savo, kaip sutuoktinės pareigas, atmestinas. Teismas pagrįstai priėmė kaip įrodymą ieškovės užrašus, kurių turinys atitiko liudytojo R. G. parodymams, bei ieškovės neištikimybės fakto netiesioginiu įrodymu yra ir atsakovo nurodyto asmens, kaip ieškovės meilužio, siuntimas atsakovui grąsinančio ir įžeidžiančio pobūdžio žinutės. Pripažinus, kad ieškovė buvo neištikima atsakovui, nėra pagrindo daryti išvadai, kad ji buvo lojali sutuoktiniui, kad nepažeidė tokių santuokos principų, kaip pagarba vienas kitam, rėmimo vienas kito moraliai. Neištikimybė yra tuo pačiu ir didžiausios nepagarbos kitam sutuoktiniui rodymu. Padarius išvadą, kad byloje nustatyta, jog sutuoktinė buvo neištikima, o sutuoktinis žiauriai elgėsi su sutuoktine, buvo pagrindas nutraukti santuoką tarp šalių dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Dėl santuokinio turto padalijimo
Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas turto padalijimo būdą tarp sutuoktinių, atsižvelgė į nepilnametės sutuoktinų dukros interesus, t.y. į tai, kad dukros A. nuolatinė gyvenamoji vieta nustatyta su motina, į tai, kad tarp sutuoktinių susiklostę konfliktiniai santykiai. Atsakovas, prašydamas pakeisti teismo sprendimą dalyje, kurioje jam priteista iš ieškovės kompensacija, nurodo , kad jis paliekamas ne gyvenamojo būsto, kad ieškovė faktiškai gyvena jai nuosavybės teisėmis priklausančiame name, esančiame Trakų rajone. Kadangi teismo išvados, jog ieškovė su dukra gyvena motinos vieno kambario bute Vilniuje, nepaneigė atsakovas savo paaiškinimu. Tai, kad šalių dukra mokosi mokykloje Vilniaus mieste, kad atsakovas neneigia aplinkybės, kad dukra gyvena Vilniuje, teismo išvada, kad šalių butas, esantis Vilniuje, reikalingas jų dukrai gyventi, o kartu turi gyventi ir motina, pas kurią nustatyta nepilnametės nuolatinė gyvenamoji vieta, yra pagrįsta ir parinktas turto padalijimo būdas teisingas, atsižvelgus į prioritetines vaiko teises tėvų atžvilgiu. Tai, kad ieškovė turi sumokėti piniginę kompensaciją atsakovui 60000 Lt, o atsakovas pripažįsta, jog už 70000 Lt jis galėtų įsigyti vieno kambario butą, darytina išvada, kad atsakovui tenkanti kompensacija yra pakankama įsigyti gyvenamąjį plotą, minimaliai patenkinantį vieno asmens poreikius. Padalyti turtą natūra abiems sutuoktiniams dėl tarp jų atsiradusių konfliktų nėra galimybės, nes konfliktuojantiems asmenims paskyrus bendram naudojimui buto dalis, tai keltų grėsmę ieškovei, kurios atžvilgiu jau buvo naudotas atsakovo smurtas, bei nepilnametės dukros interesais negali būti paskirta bendram naudojimui tas pats turtas, gyvendami bendrai buvę sutuoktiniai gali tęsti konfliktus, tai gali turėti neigiamos įtakos paauglystės amžiaus jų dukrai. Nesant pagrindo teigti, kad santuoką nutraukus dėl abiejų sutuoktinių kaltės, jie susitars dėl turto bendros dalinės nuosavybės teisėmis valdomo turto pardavimo, darytina išvada, kad turto negalima padalyti natūra.
Atsakovas teigia, kad dalijamo buto vertė yra daugiau, nei 200 000 Lt, tačiau nepateikia galimų įrodymų šiai aplinkybei patvirtinti, todėl teismo sprendimo išvada, jog buto vertė 180 000 Lt, padaryta remiantis atliktu specialisto turto vertinimu, yra pagrįsta. Ieškovė prašo pakeisti teismo sprendimą ir padalyti turtą ne lygiomis dalimis, o paskirti jai 2/3 turto, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko interesus paskirti ieškovei didesnę turto dalį. Padalijus sutuoktinų turtą lygiomis dalimis, nepilnametės dukros interesai nenukentėjo, nes ji turi galimybę gyventi bute, kuris natūra paskirtas motinai. Ieškovė nenurodė, koks nepilnametės interesas buvo pažeistas, jos motinai ir tėvui turtą padalijant lygiomis dalimis turtą, todėl ieškovės argumentai šioje reikalavimų dalyje atmestini. Tai, kad nepilnametės tėvui buvo paskirta pakankama dalis turto, iš kurio buvo galimybė paskirti dukrai išlaikymą turtu, kaip tik atitiko nepilnametės interesus. Tokiu būdu padalijant turtą nebuvo atsižvelgta tik į ieškovės interesą gauti kuo daugiau bendro turto, bet į tokį interesą kaip tik neturi būti atsižvelgiama, santuokinio turto padalijimo principas yra - lygios abiejų sutuoktinių dalys. Ieškovės nurodytoje teisminėje praktikoje nėra teisės normų, aktualių šiai bylai, išaiškinimų.
Dėl teismo sprendimo dalies, kuria padalintas šalims priklausantis automobilis Renault Megane, jį paskiriant ieškovės nuosavybėn, o ją įpareigojant sumokėti atsakovui 650 Lt kompensaciją, ieškovė skunde nurodė, jog prašo pripažinti šį automobilį jos nuosavybe ir atsakovui priteisti 433 Lt kompensaciją. Kadangi ieškovė prašo pakeisti tik tą sprendimo dalį, kuria nustatyta kompensacija jai už automobilio priteisimą, tai rodo, kad ji neskundžia sprendimo dalies dėl automobilio pripažinimo jos nuosavybe, nors rezoliucinėje dalyje prašo panaikinti ir šią sprendimo dalį. Tai, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta motyvų dėl tos aplinkybės, kad nustatytoji kompensacija 650 Lt būtų nepagrįsta, darytina išvada, kad prašymas sumažinti kompensaciją pagrįstas prašymu nustatyti, kad ieškovei priklauso 2/3 dalys bendro sutuoktinių turto. Aukščiau nurodytais motyvais, dėl ko negali būti paskirta bendro sutuoktinių turto ieškovei daugiau, nei ½ , atmestinas ir šis prašymas.
Atsakovas, prašydamas pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteista jam kompensacija už automobilį, paliekamą ieškovės nuosavybėje, prašo kompensaciją padidinti iki 2500 Lt, nurodydamas, kad byloje yra duomenų, jog automobilio vertė 5000 Lt. Teismas, darydamas išvadą apie automobilio vertę, nurodė, jog jo vertė yra 1300 Lt, apie kilusį ginčą ir prieštaringus įrodymus dėl automobilio vertės sprendime nenurodyta. Pateiktame priešieškinyje ( b.l.1-4, t. II) atsakovas nurodė, kad ieškovė automobilį įvertino 5200 Lt suma. Ieškovė pirmajame pareiškime teismui bei pašalinusi ieškinio trūkumus ( b. l. 3-5, b. l. 16-18, t. I) nurodė, jog automobilio vertė 5200 Lt, ir prašė priteisti atsakovui 1/2 automobilio vertės 2600 Lt kompensaciją. Patikslintame ieškininiame pareiškime ( b.l.110-114, t. II) ieškovė nurodė, kad po trejų metų bylinėjimosi automobilio likutinė vertė yra 1300 Lt. Nei prie ieškininio pareiškimo, nei patikslinusi ieškinį, ieškovė nepateikė kitų įrodymų, išskyrus jos pačios paaiškinimą apie automobilio vertę, taip pat atsakovas neteikė byloje įrodymų apie šio automobilio rinkos vertę, todėl darytina išvada, kad teismas pagrįstai nustatė, jog automobilio vertė 1300 Lt, nes sutuoktinių turtas dalijamas nustatant jo vertę santuokinės nuosavybės pabaigai. Tai, kad ieškinio padavimo dienai - 2009-06-22 automobilio vertė buvo 5200 Lt, o patikslinto ieškinio padavimo dienai – 2011-11-23 jo vertė galėjo sumažėti iki 1300 Lt, tikėtina, nes tokio kilnojamojo turto kaip automobilis vertė mažėja, priklausomai nuo metų skaičiaus.
Dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo
Atsakovas prašo pakeisti teismo sprendimo dalį, kuria priteista iš jo ieškovės valdymui uzufrukto teisėmis 1/6 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), ir tuo priteistas išlaikymas dukrai, motyvuodamas tuo, kad jis turi nuolatinį darbą, gauna 1100 Lt mėnesinį atlyginimą, be to turi pajamų dirbdamas pagal autorines sutartis, todėl turi galimybę mokėti periodinėmis išmokomis dukrai išlaikymą po 350 Lt kas mėnesį. Nurodo, kad tai, jog nekilnojamąjį turtą valdo ieškovė, nukenčia vaiko gerovė, nes jis netenka kasdienių pragyvenimo išlaidų. Nurodo, kad butas yra vienintelis atsakovo gyvenamasis būstas, o teismo priteista 60000 Lt kompensacija užkerta galimybę atsakovui įsigyti kitą, normalų jo visuomeninę padėtį atitinkantį būstą. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui formos, byloje turi būti padaryta išvada, ar, priteisus išlaikymą turtu, vaikui bus teikiamos lėšos, reikalingos kasdieniam pragyvenimui. Kaip matyti iš ieškovės gaunamo uždarbio - 2359 Lt mėnesinių pajamų, ji gali skirti vaiko išlaikymui po 800 Lt per mėnesį, todėl prisiimdama pareigą suteikti dukrai nuolatinę gyvenamąją vietą ir prašydama jai paskirti išlaikymą turtu, ji atsakinga už tai, kad vaikas turėtų lėšų pragyvenimui. Teismas, parinkdamas išlaikymo formą, atsižvelgė į nepilnametės paaiškinimus, jog tėvas jai niekuomet neduoda pinigų, nieko nenuperka, atsižvelgė į tai, kad atsakovas ilgą laiką niekur nedirbo, kad neteikė išlaikymo dukrai nuo 2008-12-19, todėl ta aplinkybė, kad atsakovas pastaruoju metu iki teismo sprendimo priėmimo jau buvo įsidarbinęs ir gavo 1100 Lt atlyginimą, negali būti pagrindu išlaikymą priteisti periodinėmis išmokomis. Atsakovas pripažįsta įsiskolinimą, todėl, gaudamas tokio dydžio atlyginimą, jis negalės išmokėti įsiskolinimo, nes turės mokėti ir periodines išmokas. Pripažintina, kad parinkta išlaikymo forma atitinka vaiko interesus, nes tuo užtikrinamas vaiko išlaikymas iš tėvo pusės.
Atsakovo prašymas sumažinti iki 350 Lt išlaikymo kas mėnesį sumą atmestinas, nes, turėdamas nuosavybėje dalį jam priskirto turto iš bendro sutuoktinių turto, atsakovas nėra tokioje blogoje turtinėje padėtyje, kad negalėtų teikti dukrai minimalaus 400 Lt išlaikymo per mėnesį. Tai, kad yra darbingas, šiuo metu turi darbą ir turėjo galimybę gauti pajamų pagal autorines sutartis, leidžia daryti išvadą, kad teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovės reikalavimas tenkintinas dalinai ir dukros išlaikymui iš atsakovo teisinga priteistina suma būtų po 400 Lt per mėnesį, nustatant išlaikymą turtu. Padidinti šią sumą, kaip prašo skunde ieškovė, nėra pagrindo, nes ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ji turi asmeninėje nuosavybėje namą Trakų rajone, o sutuoktinių turtą padalijus tokiu būdu, kad atsakovui tenka kompensacija, kuri reikalinga jam įsigyti gyvenamajam plotui, pripažintina, kad atsakovo turtinė padėtis yra žymiai blogesnė, nei ieškovės, todėl teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo padidinti priteistino išlaikymo iš atsakovo sumą iki 500 Lt per mėnesį. Skundo argumentas, kad atsakovas, būdamas sveikas žmogus, gali siekti didesnio uždarbio, yra pagrįstas, tačiau šiuo metu, pripažintina, jo turtinė padėtis dėl santuokinio turto dalinimo nėra tokia, kad jis galėtų teikti didesnį išlaikymą dukrai.
Dėl neturtinės žalos atlyginimo
Atsakovas apeliaciniu skundu prašo priteisti jam iš ieškovės 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas pagrindą šiai sumai priteisti ieškovės kaltę dėl santuokos nutraukimo. Pripažinus atsakovo skundą dalyje dėl vienos ieškovės kaltės, iširus santuokai, atmestinu, nėra pagrindo tenkinti atsakovo skundo ir dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovo prašymas nepriteisti iš jo bylinėjimosi išlaidų ieškovei tuo pagrindu, kad tik ieškovė kalta dėl santuokos nutraukimo, atmestinas, kadangi kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė abiejų sutuoktinių kaltę. Atsakovas nurodo, kad ieškovės advokatės pateikti dokumentai nėra adekvatūs suteiktoms paslaugoms.
Teismas, darydamas išvadą, kad patenkinus ieškovės dalį reikalavimų jai priteistinos 5120 Lt atstovavimo išlaidos, o atsakovui iš ieškovės - 207 Lt bylinėjimosi išlaidų, neatsižvelgė į tai, kad patenkinus didesne apimtimi atsakovo reikalavimus ( teismo sprendime nurodyta, jog patenkinta 69 procentai reikalavimų, o ieškovės - 64 procentai ), bylinėjimosi išlaidos žymiai didesne dalimi priteisiamos iš šalies, kurios naudai didesne dalimi išspręsta byla. Tai, kad atsakovas taip pat naudojosi advokato paslaugomis, tačiau neteikė prašymo dėl atstovavimo išlaidų pritesimo, leidžia daryti išvadą, kad tuo jis sumažino bendras bylinėjimosi išlaidas byloje ir remiantis šia aplinkybe iš jo priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydis turi būti mažinamas. CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Tai, kad byloje buvo atnaujintas procesas ir dėl to ieškovė naudojosi advokatės paslaugomis, nebuvo atsakovo kaltės, nes procesas buvo atnaujintas 2011-08-30 nutartimi dėl teismo sprendime padarytos aiškios teisės normos taikymo klaidos CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu. Be to, ieškovė nepateikė byloje prašymo priteisti atstovavimo išlaidas su šių išlaidų pagrindimu, kaip to reikalauja CPK 98 straipsnio 1 dalis, todėl priteista bylinėjimosi išlaidų iš atsakovo ieškovei suma mažintina nuo 5100 Lt iki 3000 Lt.
Ieškovei žyminio mokesčio mokėjimas buvo atidėtas 2012-03-02 teismo nutartimi, atidedant 1806,51 Lt žyminio mokesčio mokėjimą. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą iš jos priteistina nesumokėta žyminio mokesčio suma valstybei.
Atsakovui 1500 Lt žyminio mokesčio mokėjimas taip pat buvo atidėtas 2012-03-06 nutartimi. Jo skundo dalis, kuris yra apmokestinama žyminiu mokesčiu taip pat nebuvo patenkinta, todėl iš jo priteistina valstybei 1500 Lt.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. sausio 31 d. sprendimą pakeisti.
Priteistą iš atsakovo V. A. D. ieškovei A. D. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 3000 ( trijų tūkstančių) Lt.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės R. D. - 1806,51 Lt žyminio mokesčio valstybei, iš atsakovo V. A. D. - 1500 Lt žyminio mokesčio valstybei, įpareigojant ieškovę ir atsakovą sumokėti šią sumą Valstybinei mokesčių inspekcijai, į AB Swedbank esančią Surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660.