Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Vitalijos Norkūnaitės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro (toliau – prokuroras) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 1 dalį (dėl psichotropinių medžiagų išplatinimo), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams;

– pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda;

– pagal BK 286 straipsnį –50 MGL dydžio, t. y. 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos, taikant bausmių apėmimo būdą, ir L. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, skiriant intensyvią priežiūrą (kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) – nustatant: būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 10 (dešimt) mėnesių sumokėti 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d. (dvi dienas). Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį, L. K. nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams 26 (dvidešimt šešioms) dienoms.

Kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas, paliktos nepakeistos iki įsiteisės nuosprendis.

– pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams ir 7 (septyniems) mėnesiams;

– pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių

– pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos, taikant dalinio bausmių sudėjimo būdą, ir H. M. L. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės apribojimas 2 (dvejiems) metams, skiriant intensyvią priežiūrą (kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) – nustatant: būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); įpareigojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 6 (šešis) mėnesius sumokėti 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į H. M. L. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d. (penkiasdešimt trys dienos). Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį, jam nustatyta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams 4 (keturioms) dienoms.

Kardomosios priemonės – intensyvi priežiūra (su nustatytais įpareigojimais) ir užstatas paliktos nepakeistos iki įsiteisės nuosprendis.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, nuosprendžiui įsiteisėjus, nutarta konfiskuoti iš L. K. 10 (dešimt) Eur, o iš H. M. L. – 50 (penkiasdešimt) Eur.

Šiuo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį nuteisti ir S. (S.) J. bei A. S. (A. S.), tačiau dėl jų nuteisimo apeliacinis skundas nepaduotas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės

H. M. L. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą parduoti ar kitaip platinti, t. y. jis, iki ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), neteisėtai, turėdamas tikslą platinti laikė ne mažiau kaip 10,011 g tabako, kurio sudėtyje yra 0,2249 g psichotropinės medžiagos – MDMB-4en-Pinaca. Po to, ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu tiksliai nenustatytą dieną, tačiau ne vėliau kaip 2020 m. rugsėjo 1 d., ikiteisminio tyrimo ir teismo nenustatytoje vietoje Vilniaus mieste, šią psichotropinę medžiagą – MDMB-4en-PINACA už ne mažiau kaip 50 Eur pardavė L. K..

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Apeliaciniame skunde prokuroras prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį: 1) L. K. pripažinti kaltu ir jį nuteisti: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – 15 parų arešto; pagal BK 286 straipsnį – 3 mėnesiams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1–2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti apėmimo būdu ir L. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 metams, ją atliekant pataisos namuose. 2) H. M. L. pripažintam kaltu ir nuteisti: pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 2 metams; pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 10 metų; pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir H. M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 metų ir 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Prokuroras skundą grindžia šiais argumentais:

Teismo nurodytos aplinkybės, kad L. K. pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, teisminio bylos nagrinėjimo metu nuosekliai laikėsi savo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką ir joje dalyvavusius asmenis, yra jauno amžiaus, anksčiau neteistas, psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas, pasižada daugiau nebenusikalsti ir laikytis įstatymų, po nusikaltimo padarymo naujų nusikalstamų veikų nepadarė, šiuo metu ieško darbo, registruotas Užimtumo tarnyboje, o nuteistasis H. M. L. pripažino savo kaltę, dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi, anksčiau neteistas, po nusikalstamos veikos naujų administracinių nusižengimų nepadarė, jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba, 2021 m. vasario 1 d.–2021 m. birželio 1 d. savanoriavo Dienos centre „(duomenys neskelbtini)“, charakterizuojamas teigiamai, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai savanoriauja (duomenys neskelbtini) savivaldybės centrinėje bibliotekoje, kurios administracija H. M. L. charakterizuoja išskirtinai teigiamai, mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) mokslų fakultete, nepaneigia jų padarytų sunkių nusikaltimų pavojingumo ir nusikaltimų pobūdžio ir nėra išskirtinės, kaip to reikalauja teismų praktika bei BK 54 straipsnio 3 dalis.

Teismo nurodytos aplinkybės, kad nuteistieji jauno amžiaus, neteisti, charakterizuojami teigiamai, L. K. ieško darbo, H. M. L. dirba, taip pat nevertintinos kaip išskirtinės, nes šios savybės būdingos daugeliui asmenų, todėl negali būti kriterijais, rodančiais mažesnį nuteistojo asmenybės pavojingumą.

Teismas neįvertino, kad L. K. ir H. M. L. padarė po tris veikas, jie veikė tiesiogine tyčia. H. M. L. padaryta veika, numatyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskirtina labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Labai didelis narkotinių medžiagų, kuriomis disponavo H. M. L., turint omenyje itin didelį šios narkotinės medžiagos pavojingumą žmonių sveikatai, net ir vertinant dalies jos neišplatinimo faktą, jau pats savaime yra pakankamas konstatuoti itin didelį nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Labai didelis narkotinių medžiagų kiekis, kuriuo disponavo H. M. L., į apyvartą nepateko dėl pareigūnų aktyvių veiksmų, siekiant užkardyti daromą nusikalstamą veiką, todėl nėra pagrindo manyti, kad labai didelio kiekio narkotinių medžiagų nepatekimas į apyvartą mažina H. M. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Pas H. M. L. namuose rastos psichotropinės medžiagos kiekis ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, viršijo 30 kartų.

Tai, kad nuteistieji pripažino kaltę ir gailėjosi dėl jiems inkriminuotų aplinkybių, taip pat nesuteikė pagrindo teismui L. K. ir H. M. L. paskirti švelnesnes, nei baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytas bausmes, juolab, kad H. M. L., duodamas parodymus, nebuvo nuoširdus. Apie tai, kad jis platino narkotines medžiagas nurodė L. K., kurio parodymai viso proceso metu nekito ir buvo nuoseklūs, jis padėjo atskleisti H. M. L. veikas. H. M. L. gyvenamojoje vietoje buvo rastos priemonės, skirtos uždraustoms medžiagoms platinti (svarstyklės, polietileniniai maišeliai).

Psichotropinės medžiagos – MDMB-4en-PINACA (sintetinių kanabinoidų darinių grupė), kuria disponavo nuteistieji, net ir labai mažos dozės žmonėms gali būti mirtinos. Taigi, pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė, pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami valstybės saugomi įvardinti gėriai. Tokiais teismo sprendimais kartu formuojama nuomonė, kad teismai nevienodai, šališkai saugo atskirų baudžiamųjų teisinių santykių subjektų interesus. Taikant prevencines priemones ir nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio nusikalstamą veiką, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų.

Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad teisingumo principas reiškia, jog kaltininko nubaudimas negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos baudžiamajam įstatymui, kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet bendrąją prevenciją.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistieji ir jų gynėjai – jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliantas skunde neginčija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu L. K. ir H. M. L. inkriminuotų veikų teisinės kvalifikacijos. Teisėjų kolegijai šie klausimai taip pat nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio reikalavimų. Tinkamai įvertinęs įrodymus, jais remdamasis apygardos teismas teisingai nustatė L. K. ir H. M. L. inkriminuotų nusikaltimų padarymo aplinkybes bei jų nusikalstamus veiksmus tinkamai kvalifikavo: L. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį, o H. M. L. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį.

Prokuroras pirmosios instancijos teismo priimtą nuosprendį ginčija L. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį, o H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirų per švelnių bausmių aspektais, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, pasisako tik dėl šių skunde keliamų klausimų.

Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei L. K. ir H. M. L. paskirtų bausmių

Įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį, svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamą veiką, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotą bei teisingą bausmę (BK 1 straipsnis).

Bausmė turi būti adekvati nusikalstamai veikai, už kurią ji nustatyta. Už nusikalstamą veiką negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris būtų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, nes tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančią BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytą bausmės paskirtį.

Taigi, teismas bausmę gali paskirti tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali viršyti baudžiamojo įstatymo sankcijos ribas. Vienas iš tokių atvejų įtvirtintas BK 54 straipsnio 3 dalyje.

Šioje teisės normoje nustatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Ši norma įtvirtina galimybę teismams bausmių skyrimo procese tiesiogiai taikyti teisingumo principą. Kartu teismas turi įvertinti ir tai, ar skiriant bausmę bus įgyvendintos BK 41 straipsnyje įtvirtintos bausmės paskirties nuostatos.

Bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo, ir visuomenės ar valstybės interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Teismų praktikoje BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, švelnindamas bausmę šiuo pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys Nr. 2K-7/2010, Nr. 2K-P-89/2014, Nr. 2K-432/2014 ir kt.).

Prokuroras skunde laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas, nuteistiesiems L. K. ir H. M. L. paskyrė neteisingas bausmes, o taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalį, padarė šio BK bendrosios dalies baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Tokie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti, todėl apskųstasis teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

Dėl L. K. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio1 dalį ir BK 286 straipsnį paskirtų bausmių

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam L. K. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, atsižvelgė, kad jo padarytas nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskirtinas sunkiems, o BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje – nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Byloje nėra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų veikų, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo išsiaiškinti nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, bei joje dalyvavusius asmenis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). L. K. nusikalto būdamas neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, baustas tik administracine tvarka už važiuojamosios kelio dalies perėjimą neleistinoje vietoje. Nuteistasis psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgė į nuteistojo amžių, išslavinimą ir socialinius ryšius, t. y. kad jis yra jauno amžiaus, vidurinio išsilavinimo, registruotas Užimtumo tarnyboje ir ieško darbo.

Skunde prokuroras prašo L. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį paskirti 15 (penkiolika) parų arešto, o pagal BK 286 straipsnį – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams. Toks apelianto prašymas nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, įvertino visas L. K. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, numatytas BK 54 straipsnyje, ir, atsižvelgęs į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus, už nusikaltimų, nustatytų BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje, padarymą jam paskyrė BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytas minimalias bausmes – 50 MGL dydžio baudas. Tokios rūšies ir dydžio bausmės yra teisingos, atitinka BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus ir nėra aiškiai per švelnios.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertina visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertina netinkamai ir paskiria aiškiai per švelnią, neteisingą bausmę, tačiau šiuo atveju tokių aplinkybių skiriant L. K. bausmes pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį nenustatyta. Teisėjų kolegija neturi pagrindo dar kartą vertinti tas pačias, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kurias tinkamai įvertino pirmosios instancijos teismas, ir L. K. pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir pagal BK 286 straipsnį paskirtas 50 MGL dydžio baudas pakeisti į 15 (penkiolika) parų arešto ir 3 (tris) mėnesius laisvės atėmimo. Tokios rūšies ir dydžio bausmės neatitiktų L. K. padarytų veikų pavojingumo ir nuteistojo asmenybės bei prieštarautų teisingumo principui.

Skunde prokuroras teisingai pažymi, kad L. K. padarytas sunkus nusikaltimas – neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis net ir nedideliu jų kiekiu yra pavojinga nusikalstama veika, tačiau teisėjų kolegija nepritaria apelianto nuomonei, jog šiuo konkrečiu atveju tik izoliavus nuteistąjį nuo visuomenės 2 (dvejiems) metams, kaip to skunde prašo prokuroras, bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Tokiu atveju, teisėjų kolegijos nuomone, bus įgyvendintas vienintelis bausmės tikslas – nubaudimas.

Kaip minėta, BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatytas bausmės švelninimo pagrindas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes kartu su bylos faktiniais duomenimis, kad L. K. parodymai viso proceso metu nekito, buvo nuoseklūs ir jie, kaip skunde teisingai akcentuoja prokuroras, padėjo atskleisti H. M. L. nusikalstamas veikas, nuteistasis pasižadėjo daugiau nebenusikalsti, pagrįstai sprendė, jog nors šios aplinkybės nepaneigia jo padaryto sunkaus nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnio, nemažina nuteistojo kaltės, tačiau rodo mažesnį jo asmenybės pavojingumą bei sudaro pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, nes BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos netgi minimalios bausmės paskyrimas L. K. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

L. K. kritiškai vertino savo elgesį. Be to, jis yra jauno amžiaus, teisiamas pirmą kartą, byloje nėra duomenų, kad per beveik 2 (dviejų) metų laikotarpį po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo jis būtų vėl nusikaltęs. Todėl pirmosios instancijos teismas, L. K. už sunkaus nusikaltimo padarymą, taikęs BK 54 straipsnio 3 dalį ir parinkęs su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą, priešingai, negu nurodoma skunde, šį baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Tačiau, teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad L. K. baigtą sunkią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, tokius jo nusikalstamus veiksmus lėmė savanaudiški motyvai, konstatuoja, jog apygardos teismas, nustatydamas laisvės apribojimo bausmės trukmę, nustatė aiškiai per trumpą jos terminą, todėl paskirta bausmė griežtinama iki 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo – maksimalaus laisvės apribojimo bausmės termino, numatyto baudžiamajame įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis).

L. K. paskyrus maksimalios trukmės laisvės apribojimo bausmę su pirmosios instancijos teismo nustatytais įpareigojimais, padidinant tik neatlygintinai išdirbtinų valandų skaičių nuo 100 valandų iki 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, taip pat BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemone neabejotinai bus padarytas teigiamas poveikis jo asmenybei bei užtikrintos realios galimybės pastarajam pasitaisyti, t. y. įgyvendinta bausmės paskirtį, įtvirtintą BK 41 straipsnio 2 dalyje, bei bus pašalintos bet kokios prielaidos formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sugriežtinus L. K. bausmę pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, naikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir jam paskirta nauja bausmė iš naujo subendrintina su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį paskirtomis bausmėmis dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu. Šiuo atveju, L. K. nusikalstami veiksmai, numatyti BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 286 straipsnyje nesudaro idealiosios nusikalstamų veikų sutapties ir labai nesiskiria pagal pavojingumą, nepriskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius, todėl už šiuos nusikaltimus paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, bendrinamos dalinio bausmių sudėjimo būdu. Nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, nuo pirmiau paminėtų nusikaltimų labai skiriasi pagal pavojingumą, todėl už šį nusikaltimą paskirta bausmė su už kitus nusikaltimus paskirtomis bausmėmis bendrinama, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes.

Dėl H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskirtų bausmių

Už BK 199 straipsnio 4 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę: laisvės atėmimą nuo 3 (trejų) metų iki 10 (dešimties) metų, už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą – laisvės atėmimą nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų, o už BK 260 straipsnio 1 dalyje nusikalstamos veikos padarymą, – laisvės atėmimą nuo 2 (dviejų) iki 8 (aštuonerių) metų.

Pirmosios instancijos teismas H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių.

Apygardos teismas, parinkdamas nuteistajam H. M. L. skirtinų bausmių rūšis ir dydžius, atsižvelgė, kad jis padarė du sunkius ir vieną labai sunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 5–6 dalys). Byloje nėra jo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo baudžiamąją atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino kaltę dėl padarytų veikų, nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). M. H. L. nusikalto būdamas neteistas, naujų nusikalstamų veikų nepadarė, tik kartą baustas administracine tvarka už automobilio pastatymą neleistinoje vietoje, į psichiatrijos ir priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad H. M. L. uždraustas medžiagas išplatino tik L. K., o apie kitus atvejus byloje nėra duomenų, jis yra jauno amžiaus, aukštojo išsilavinimo, dirba, 2021 m. vasario 1 d.–2021 m. birželio 1 d. savanoriavo Dienos centre „(duomenys neskelbtini)“, nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. neatlygintinai savanoriauja (duomenys neskelbtini) savivaldybės centrinėje bibliotekoje, mokosi (duomenys neskelbtini) universiteto (duomenys neskelbtini) fakultete, jo asmenybė apibūdinama teigiamai.

Skunde prokuroras prašo H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams, pagal BK 199 straipsnio 4 dalį – laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laivės atėmimą 10 (dešimčiai) metų. Prokuroras prašymą sugriežtinti H. M. L. paskirtas bausmes grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir nuteistajam už jo padarytas veikas paskyrė aiškiai per švelnias bausmes. Tokie apelianto argumentai iš dalies pagrįsti.

Kaip nurodyta pirmiau, teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teismas vertino, kad aptartos H. M. L. bausmei individualizuoti reikšmingos aplinkybės ir yra tos išimtinės aplinkybės, kurios parodo, jog už jo padarytas nusikalstamas veikas baudžiamojo įstatymo sankcijose nurodytų bausmių paskyrimas (nagrinėjamu atveju laisvės atėmimo bausmės) aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Teisėjų kolegija su tokia apygardos teismo išvada sutinka tik iš dalies ir pažymi, kad pirmosios instancijos teismo išimtinėmis pripažintos aplinkybės, susijusios su nuteistojo amžiumi, asmenybe, socialiniais ryšiais, jo elgesiu prieš nusikaltimo padarymą ir po jo padarymo yra svarbios, tačiau šiuo konkrečiu atveju nesudaro pakankamo pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir H. M. L. paskirti švelnesnes, negu BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijose nurodytas laisvės atėmimo bausmes. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios teisėjų kolegijai leistų manyti, kad BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijose nustatytų minimalių laisvės atėmimo bausmių paskyrimas H. M. L. aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai.

H. M. L. veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Nuteistasis disponavo pavojingomis žmogaus sveikatai psichotropinėmis medžiagomis, priklausančiomis sintetinių kanabinoidų darinių grupei, kurias jis kontrabandos būdu siuntėsi per Lietuvos Respublikos teritoriją iš Lenkijos Respublikos, turėdamas tikslą jas platinti, t. y. jis veikė ne tik turėdamas asmenines paskatas, bet ir savanaudiškus motyvus (gyvenamojoje vietoje buvo rastos priemonės, skirtos šioms medžiagoms platinti (svarstyklės, polietileniniai maišeliai ir pan.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas H. M. L. BK 54 straipsnio 3 dalį ir už jo padarytas sunkias nusikalstamas veikas, numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 199 straipsnio 4 dalyje, skirdamas bausmes, švelnesnes, negu šių BK straipsnių sankcijose numatytas, bausmes, netinkamai taikė šį baudžiamąjį įstatymą. Todėl naikintinos teismo nuosprendžio dalys, kuriose, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 199 straipsnio 4 dalį paskirtos laisvės apribojimo bausmės, ir jam už šių veikų padarymą skirtinos minimalios BK 260 straipsnio 1 dalies ir BK 199 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad tokios rūšies ir trukmės bausmėmis bus užtikrinta ne tik specialioji, bet ir bendroji prevencija.

Kaip minėta, už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytos veikos padarymą įstatymų leidėjas yra numatęs itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, t. y. laisvės atėmimą nuo 10 (dešimties) iki 15 (penkiolikos) metų.

Bylos duomenys tvirtina, kad nuteistasis H. M. L. kritiškai vertina savo nusikalstamus veiksmus, byloje nėra duomenų, kad per beveik 2 (dviejų) metų laikotarpį po jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo būtų vėl nusikaltęs, jis yra socialiai aktyvus, neatlygintinai padeda senyvo amžiaus asmenimis, kuriems reikalinga pagalba (t. 5, b. l. 130, 131), dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ jaunesniuoju programinės įrangos inžinieriumi (t. 5, b. l. 132), ketina kurti šeimą (t. 5, b. l. 134–136), išklausė kursus apie alkoholio, narkotinių ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai (t. 5, b. l. 142), darbdavio ir bendruomenės apibūdinamas teigiamai. Šie faktiniai duomenys, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismui sudarė pagrindą spręsti, kad H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskyrus ir minimalią bausmę, ji aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

Nusikaltimus daro skirtingos asmenybės, todėl kiekvienu atveju, individualizuojant asmeniui skirtiną bausmę, būtina įvertinti, ar jo padaryta veika atitinka tokios veikos tipinį pavojingumą, ar jos pavojingumas yra daug mažesnis, negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas. Panašios pozicijos laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje, pagal kurią pripažįstama, kad konkrečioje byloje įvertinus konkrečias aplinkybes, susijusias su asmens elgesiu baudžiamojo proceso metu, taip pat apibūdinančias jo asmenybę ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmei skirti ir jos rūšiai bei dydžiui nustatyti, jos gali būti pripažįstamos išimtinėmis, leidžiančiomis pripažinti kaltininko asmenybę kaip mažiau pavojingą ir jam skirti švelnesnę bausmę už jo padarytą labai sunkų nusikaltimą (kasacinės nutartys Nr. 2K-316-788/2019, Nr. 2K-49-976/2020 ir kt.).

Taigi, priešingai, nei prokuroras nurodo apeliaciniame skunde, apygardos teismas, darydamas išvadą, kad H. M. L. pagal minėtą įstatymą gali būti paskirta švelnesnė bausmė, negu šio baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta minimali 10 metų laisvės atėmimo bausmė, BK 54 straipsnio 3 dalį taikė tinkamai, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, nepakankamai įvertino jo veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, pavojingumo laipsnį ir padarymo aplinkybes.

H. M. L. disponavo labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos, kuris net 30 kartų viršija ribą, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė (pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas sintetinių kanabinoidų darinių grupei priklausančių psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis pripažįstamas nuo 2,5 g), psichotropinės medžiagos į apyvartą nepateko dėl aktyvių policijos pareigūnų veiksmų, nuteistojo namuose buvo rastos priemonės, skirtos šios narkotinės medžiagos platinimui.

Taigi, vertinamos visos kartu tiek nuteistąjį, tiek ir jo padarytą labai sunkų nusikaltimą apibūdinančios aplinkybės, pagrindžia prokuroro skundo argumentą, kad už nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismas H. M. L. parinko aiškiai per švelnią laisvės apribojimo bausmės rūšį, kuri prieštarauja teisingumo principui.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas pirmosios instancijos teismo įvertintas H. M. L. bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes kartu su bylos faktiniais duomenimis, patvirtinančiais nusikaltimo pavojingumo visuomenei laipsnį ir jo padarymo aplinkybes sprendžia, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, būtų pasiekti nuteistajam H. M. L. paskyrus tik laisvės atėmimo bausmę, tačiau, taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, žymiai mažesnę, negu baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta šios bausmės minimali riba.

Todėl naikintina apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė, ir jam už šios veikos padarymą, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, skirtina 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmė. Tokios rūšies ir dydžio bausme bus užtikrinti visuomenės interesai, kad nusikaltę asmenys neišvengtų neigiamų padarinių ir nepatogumų, bei bausmės paskirtis, jog nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui būtų paskirta individualizuota bei teisinga bausmė.

Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu sugriežtinus H. M. L. bausmes pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, naikintina apskųstojo teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir jam šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu paskirtos naujos bausmės subendrintinos iš naujo BK 63 straipsnio 4 dalies, 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes BK 199 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytos veikos sudaro idealią sutaptį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1–2 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendį pakeisti:

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 7 (septyniems) mėnesiams, ir H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį H. M. L. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, ir H. M. L. pagal BK 199 straipsnio 4 dalį paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta laisvės apribojimo bausmė 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, ir H. M. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti naują bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, naujai paskirtas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 199 straipsnio 4 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį bausmes, subendrinti apėmimo ir dalinio bausmių sudėjimo būdu bei H. M. L. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo H. M. L. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į H. M. L. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 22 d.

L. K., nuteistam pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą 1 (vienerių) metų 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę padidinti iki 2 (dviejų) metų laisvės apribojimo, šiam laikui skiriant intensyvią priežiūrą (kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) – nustatant: būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 10 (dešimt) mėnesių sumokėti 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį, kuria vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo ir apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 286 straipsnį paskirtomis bausmėmis ir L. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, šiam laikui skiriant intensyvią priežiūrą (kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis) – nustatant: būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su darbu ar būtinųjų poreikių tenkinimu (išvykimas į sveikatos priežiūros įstaigą ir kiti specialūs poreikiai); pradėti dirbti arba užsiregistruoti (būti registruotam) Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos; nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 10 (dešimt) mėnesių sumokėti 20 MGL dydžio, t. y. 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą; per 8 (aštuonis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 150 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į L. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. rugsėjo 2 d.

Pritaikius BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunktį, nustatyti, kad L. K. galutinė bausmė yra laisvės apribojimas 1 (vieneri) metai 11 (vienuolika) mėnesių 26 (dvidešimt šešios) dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.