- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-01-18
- Bylos Nr.
- AN2-16-366/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-14-3-00151-2017-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Sigitas Bagdonavičius
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Sigitas Bagdobavičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjas A. Š., dalyvaujant E. R., 2017 m. liepos 17 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo pripažino E. R. kalta, pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 4 dalį ir jai paskyrė 225 eurų baudą už tai, kad 2017 m. liepos 13 d., apie 7 valandą 30 minučių jos karvė suniokojo kaimynės V. P. daržą ir tuo E. R. neužtikrino, kad jai priklausanti karvė nepatektų į kitiems asmenims priklausančias valdas. V. P. padaryta 178 eurų turtinė žala. 2017 m. rugpjūčio 7 d. E. R. Anykščių rajono apylinkės teismui pateikė skundą, kuriame prašė panaikinti Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 17 d. nutarimą, kuriuo jai paskirta 225 eurų bauda ir bylą nutraukti. Anykščių rajono apylinkės teismas byloje Nr. II-20-266/2017 panaikino 2017 m. rugsėjo 29 d. nutartimi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2017 m. liepos 17 d. nutarimą ir perdavė bylą institucijai, turinčiai teisę nagrinėti tokių administracinių nusižengimų bylas. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas A. Z. 2017 m. lapkričio 9 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą, dėl pažeidimo, numatyto ANK 346 straipsnio 4 dalyje padarymo ir pateikė bylą Anykščių rajono apylinkės teismui. Anykščių rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi E. R. pripažino kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 346 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė 150 eurų baudą bei įpareigojo nukentėjusiajai atlyginti padarytą 178 eurų žalą. E. R. pateikė apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 22 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Skunde apeliantė tvirtina, kad pažeidimo nepadarė, jos karvė yra prižiūrima ir rišama itin kruopščiai. Kadangi liepos mėnesį dienos buvo lietingos, karvę rišdavo dvejais kuolais 30 ir 40 cm ilgio. Karvę perkeldavo į kitą vietą, patikrindavo sujungimą su gyvulio apynasriu. 2017 m. liepos 13 d., parsivedusi karvę iš A. S. kiemo, rado abu neištrauktus kuolus toje pačioje vietoje, kurioje ir buvo įkalusi iš vakaro. Mano, kad karvė nutraukė grandinę išgąsdinta ar užpulta kitų gyvūnų. Tokią išvadą daro dėl gausiai ištryptos žemės karvės ganymosi vietoje. Karvė ganėsi atviroje vietoje, į kurią gali patekti ir naminiai, ir laukiniai gyvūnai. Matydavo anksti ryte besiganančius briedžius, stirnas, stumbrus. Pastoviai laksto lapės, šunys, vilkai. Skunde taip pat nurodoma, kad jei karvė būtų vaikščiojusi po V. P. daržą ar kiemą, būtų likę grandinės tempimo žymių ant šlapios žemės. Byloje nėra nustatyta liudytojų, kad jos, t.y. E. R. karvė būtų buvusi V. P. kieme ar darže. Pati V. P. taip pat nematė karvės savo teritorijoje. Liudytojas K. V. teisminio proceso metu patvirtino, kad matė 2017 m. liepos 13 d. apie 5 val. palaidą juodą karvę prie V. Š. miežių, kai tuo tarpu jos karvė yra marga su baltomis dėmėmis. V. Š. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad prie savo kiemo ir šiltnamio matė juodo gyvulio siluetą. Lakstančią juodą karvę 2017 m. liepos 13 d. matė ir I. V., apie tai ji papasakojo V. Š. 2017 m. liepos 15 ar 16 dienomis. Įvertinus minėtas aplinkybes, apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė liudytojų parodymus, kad naktį po gyvenvietę vaikščiojo ir juoda karvė. Apeliantė nesutinka ir su teismo nustatytu žalos dydžiu. Teigia, kad yra siūliusi gera valia nukentėjusiajai atlyginti žalą, tačiau ji nesutiko. Dukra R. S. nufotografavo neva jos, t.y. E. R. karvės ištryptas bei išmindžiotas vietas ir šios nuotraukos pridėtos prie apeliacinio skundo. Nukentėjusioji V. P. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo E. R. skundo netenkinti. Nukentėjusioji nesutinka su skundo argumentais, kad E. R. karvė galėjo būti nutraukta kitų gyvulių ar laukinių žvėrių, nes tai yra tik pažeidėjos subjektyvi nuomonė ir mėginimas išvengti atsakomybės. E. R. nei į įvykio vietą atvykusiems policijos pareigūnams, nei teismui nėra nurodžiusi, kad jos karvės ganymo vieta stipriai ištrypta, to nepatvirtina ir fotonuotraukos. E. R. karvė yra mėsinių galvijų veislės ir sveria 700 kg., aukšta, atitinkamai turinti daug jėgos. Administracinėje byloje yra įrodymų, kad pažeidėjos karvė nuo tos pačios grandinės nutrūko net du kartus. Nesutinka su pažeidėjos argumentu, kad karvė galėjo nutrūkti pabaidyta laukinių gyvūnų, nes jokių gyvūnų šioje vietovėje nėra mačiusi. Prašo atkreipti dėmesį į J. J. parodymus, kad E. R. klasta išgavo iš jo prisipažinimą apie neva nutrūkusią ir jo karvę. Teigia, kad V. Š. ir K. V. parodymais taip pat negalima tikėti, nes jiems poveikį padarė E. R.. Nukentėjusi tvirtina, kad teismo priteistos žalos dydis yra pagrįstas ir pateikia detalų sunaikintų augalų ir jų vertės sąrašą. Utenos apskrities VPK Anykščių rajono PK atsiliepime nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas ir apeliacinio skundo prašo netenkinti. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Sutinkamai su ANK 652 straipsnio nuostata, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. E. R. apeliaciniu skundu neginčija, kad 2017 m. liepos 13 d. jai priklausanti karvė nutrūko nuo grandinės ir vaikščiojo po gyvenvietę, tačiau savo kaltės pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį nepripažįsta, teigdama, kad V. P. kiemą bei daržą galėjo ištrypti kita karvė. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį numatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui. Anykščių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-12-04 įsakymu Nr. 1-AĮ-762 patvirtintų Gyvūnų laikymo Anykščių rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių (toliau – taisyklių) 10 punkte gyvūnų laikytojai įpareigojami užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, gyvybei ir turtui, kitų gyvūnų gyvybei ir sveikatai, nepatektų į kitų asmenų privačias valdas, be priežiūros – į viešąsias vietas ar bendrojo naudojimo patalpas. Skundžiama 2017 m. lapkričio 22 d. nutartimi nustatyta, kad E. R. neužtikrino, kad jai priklausanti karvė nepatektų į kitiems asmenims priklausančias valdas, nes nuo grandinės nutrūkusi karvė suniokojo kaimynės V. P. daržą ir padarė nukentėjusiajai 178 eurų turtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundą, nukentėjusiosios V. P. atsiliepimą į apeliacinį skundą, išklausęs teismo posėdžių garso įrašus bylose Nr. II-20-266/2017 ir Nr. A13-161-913/2017 bei rašytinę medžiagą, daro išvadą, kad E. R. kaltė pagal ANK 346 straipsnio 4 dalį yra įrodyta. Nors tiesioginių įrodymų byloje nėra, nes, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nei vienas liudytojas nematė kaip E. R. karvė vaikštinėjo naktį po V. P. kiemą ir daržą, tačiau aplinkybė, kad E. R. neužtikrino, kad jai priklausanti karvė nepatektų į kitiems asmenims priklausančias valdas ir kad būtent jos karvė, nutrūkusi nuo grandinės, padarė nukentėjusiajai žalą, įrodoma netiesioginiais įrodymais, kurių, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje yra pakankamai. Teismas įvertino nukentėjusiosios V. P. parodymus, kad 2017 m. liepos 13 d. rytą, apie 5 valandą, trumpam išėjusi į lauką, ji matė kaip prie jos kviečių lauko ganosi E. R. karvė, o to paties ryto 8 valandą pastebėjo, jog jos kiemas ištryptas, pievoje įspausti gilūs karvės kanopų pėdsakai, nugriautas medinis stovas, ištryptos gėlės. Nuėjusi į netoli esantį daržą, pamatė, jog ištryptos daržovės. E. R. karvė yra didelė, sunki todėl ji paliko gilius pėdsakus. Tokių karvių daugiau niekas kaime neturi. Nukentėjusioji tvirtino, jog tą naktį buvo nutrūkusi tik E. R. karvė ir ją savo kieme rado A. S.. Liudytojas A. S. patvirtino nukentėjusiosios parodymus. Jis parodė, jog grįžęs iš ganyklos apie 7 valandą ryte, kieme rado nutrūkusią E. R. juodmargę karvę. Liudytojas negirdėjo, jog tą naktį būtų nutrūkusi kito asmens karvė, nes kaime yra labai mažai karvių, o tokių stambių kaip E. R. karvė kaime daugiau nėra, nes ji mėsinė. Liudytojas J. J. parodė, kad tą rytą jis matė kaip E. R. parsivedė iš A. S. nutrūkusią karvę. Vėliau jis sužinojo, jog nutrūkusi E. R. karvė pridarė žalos kaimynei V. P.. Gyvulio tamsų siluetą prie savo šiltnamio matė ir liudytojas V. Š.. Visiems išvardintiems parodymams prieštarauja liudytojo K. V. parodymai, kuris apie 5 valandą ryto matė pro langą vaikštinėjančią juodą karvę, tačiau šie jo parodymai vertinami kritiškai. Liudytojų parodymais juodą karvę turi kaimo gyventojas J. J., kuris teismui paaiškino, kad pas jį buvo atėjusi E. R. ir prašė jo prisiimti kaltę, t.y. prašė prisipažinti, kad tai jo nutrūkusi karvė išmindžiojo V. P. kiemą, daržą. Jis nieko nepagalvojęs sutiko ir jai parašė raštą, tačiau vėliau suprato, kad blogai padarė, bandė atgauti iš E. R. raštą, tačiau ji jo jam neatidavė. Liudytojas tvirtino, jog jo karvė yra juoda, maža, sveria apie 300 kilogramų ir tą naktį nebuvo nutrūkusi. E. R. kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų G. G. ir A. Š. parodymai, rašytinė bylos medžiaga (tarnybinis pranešimas, administracinio nusižengimo protokolas, foto nuotraukos ir kt.). Apeliacinio skundo argumentas, kad karvė nutraukė grandinę galimai išgąsdinta ar užpulta kitų gyvūnų, pažeidėjos atsakomybės nepanaikina. Skunde taip pat nurodoma, kad jei karvė būtų vaikščiojusi po V. P. daržą ar kiemą, būtų likę grandinės tempimo žymių ant šlapios žemės. Tačiau, kaip yra žinoma iš liudytojo A. S. parodymų, karvės nebuvo už ko pririšti, nes grandinės nebuvo, tik kažkas maskatavo. Važiuodamas į pieninę pro E. R. namus, sutiko ją kieme ir pasakė, jog jos karvė nutrūkusi, liepė pasiimti virvę karvei parsivesti. Pritaręs teismo išvadai dėl pažeidėjos E. R. kaltės, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su ta skundžiamo nutarimo dalimi, kuria paskirta nuobauda. Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai išdėstyti ANK 32 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau pagal to paties straipsnio 2 dalį, administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata suteikia teismui teisę paskirti mažesnę baudą negu sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimą dėl nuobaudos individualizavimo teismas priima atsižvelgęs į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. ANK 346 straipsnio 4 dalies sankcija numato vienintelę nuobaudos rūšį – baudą nuo šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Nors pirmosios instancijos teismas E. R. paskyrė minimalią – 150 eurų baudą, tačiau įvertinus nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudų tikslai nubausti bei paveikti asmenį, kad jis ateityje nenusižengtų, šioje konkrečioje byloje gali būti pasiekti ir švelnesne nuobauda. Pažeidėja E. R. yra garbaus amžiaus moteris (gim. 1940 m.), administracine tvarka baudžiama pirmą kartą. Ji nepaliko karvės nepririštos ar neprižiūrimos. Administracinis nusižengimas padarytas tik dėl to, kad pažeidėja nebuvo pakankamai rūpestinga ir neužtikrino, kad jai priklausantis galvijas nenutrūktų nuo grandinės ir nepadarytų žalos kitų asmenų turtui. Nors E. R. tvirtina, kad karvė buvo prižiūrima ir rišama itin kruopščiai (karvę rišdavo dvejais kuolais 30 ir 40 cm ilgio, ją perkeldama į kitą vietą, patikrindavo sujungimą su gyvulio apynasriu), tačiau pasekmės rodo priešingai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad esant draugiškiems ir darniems santykiams tarp dviejų garbaus amžiaus kaimynių, incidentas būtų išspręstas tarpusavio sutarimu, be teisėsaugos institucijų įsikišimo, nes pagal liudytojais apklaustų aplinkinių gyventojų parodymus karvės nutrūkimas nuo grandinės nėra labai retas reiškinys kaime. Byloje nustatyta viena E. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - administracinį nusižengimą padarė asmuo, sulaukės 65 metų (ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Įvertinus minėtas aplinkybės ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nuobaudos tikslai bus pasiekti pažeidėjai skiriant įspėjimą ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu. Apeliaciniu skundu pažeidėja nesutinka su priteista nukentėjusiajai 178 eurų dydžio žala. Šį skundo argumentą E. R. grindžia tuo, kad yra siūliusi gera valia nukentėjusiajai atlyginti žalą, tačiau ji nesutiko. Minėta aplinkybė neeliminuoja E. R. pareigos atlyginti administraciniu nusižengimu padarytą žalą, todėl nukentėjusiosios smulkiai detalizuoti nuostoliai pirmosios instancijos teismo priteisti pagrįstai. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nutarimas keičiamas dėl netinkamai individualizuotos nuobaudos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutaria:
Anykščių rajono apylinkės teismo 2017-11-22 nutarimą pakeisti.
E. R., padariusiai ANK 346 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.
Likusioje dalyje nutarimo nekeisti.
Nutartis neskundžiama.