Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigito Bagdonavičiaus, Valdo Ciesiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainos Vaidachavičienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal B. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendžio, kuriuo B. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo bausmės laiką dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei uždraudžiant per visą laisvės apribojimo bausmės laiką prisiartinti prie nukentėjusiosios S. K. arčiau nei 10 metrų atstumu, bei lankytis nukentėjusiosios S. K. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Iš B. K. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei S. K. priteista 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo atmesta.

Iš B. K. S. K. naudai priteista 400 Eur nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokatės teisinei pagalbai apmokėti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. B. K. nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.00 val., (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros bei namo kieme, konflikto metu, naudojo fizinį smurtą šeimos nario – sutuoktinės S. K. atžvilgiu – stovėdamas S. K. už nugaros, abiem rankomis apglėbė jai už rankų aukščiau alkūnių ir stipriai spausdamas ją laikė, po to S. K. nubėgus į namo kiemą ir bandant iš B. K. atimti jai priklausantį telefoną, toliau tęsė savo nusikalstamą veiką – tyčia stipriai ranka ir visu kūnu stūmė nukentėjusiąją daugiau kaip 3 kartus nuo savęs, ko pasekoje ji pargriuvo ir susimušė bei nusibrozdino kairės kojos kelį, taip padarė S. K. poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje, abejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, taip nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas tenkinamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.

Dėl veikos, įtvirtintos BK 140 straipsnio 2 dalyje padarymo

6. Pateiktu apeliaciniu skundu B. K. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Kritikuoja pirmosios instancijos teismo atliktą byloje surinktų įrodymų vertinimą, teigia, kad buvo pažeisti BPK reikalavimai.

7. Kaip minėta, skundžiamu nuosprendžiu B. K. buvo nuteistas už tai, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros bei namo kieme, konflikto metu, panaudojo fizinį smurtą sutuoktinės S. K. atžvilgiu – stovėdamas S. K. už nugaros abiem rankomis apglėbė jai už rankų aukščiau alkūnių ir stipriai spausdamas ją laikė, po to, S. K. nubėgus į namo kiemą ir bandant iš B. K. atimti jai priklausantį telefoną, tyčia stipriai ranka ir visu kūnu stūmė nukentėjusiąją daugiau kaip 3 kartus nuo savęs, ko pasekoje ji pargriuvo ir susimušė bei nusibrozdino kairės kojos kelį, taip padarė jai poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje, abejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje.

8. Kaip matyti, B. K. kaltinimai buvo pareikšti tik dėl lauke įvykusio konflikto, kurio metu buvo sužalota S. K.. Todėl apeliacinės instancijos teismas, pasisako tik dėl šio įvykio, neperžengdamas kaltinimo ribų. Klausimai, susiję su konfliktu, vykusiu namo viduje, apie kurį pasakojo proceso dalyviai, šioje byloje nenagrinėjami, kadangi dėl jo B. K. teisiamas nebuvo.

9. Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad baudžiamoji atsakomybė kyla tik tada, kai BK numatyta veika padaroma viena įstatyme nustatytų kaltės formų, t. y. tik suvoktas, sąmoningas (t. y. tyčinis) arba neatsargus baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymas gali būti baudžiamosios atsakomybės pagrindas. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtimi priimta laikyti baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visumą. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80/2011).

10. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiame BK straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kėsinamasi į šeimos nario kūno neliečiamumą (tik fizinio skausmo sukėlimo atveju) arba į sveikatą (nežymiai ar trumpam laikui ją sutrikdžius). Veika šiuo atveju objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 4 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150-489/2022).

11. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą nuosprendį, apeliacinio skundo argumentus bei baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad B. K. veiksmuose yra jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai. Esant šiai aplinkybei skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir priimamas naujas – išteisinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 punktas).

12. Įvertinus skundžiamą nuosprendį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas B. K. kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, vadovavosi S. K. 2021 m. rugpjūčio 2 d. policijai pateiktu protokolu – pareiškimu, jos duotais parodymais tiek ikiteisminiame tyrime (2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. spalio 29 d. ir 2022 m. vasario 10 d. apklausos), tiek teisme, specialisto išvadomis Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), eksperto R. Ž. teisme duotais parodymais, nukentėjusiosios pateiktomis fotonuotraukomis ir garso įrašu, liudytojo J. B. duotais parodymais bei BPC garso įrašu ir jo apžiūros protokolu.

12.1. 2021 m. rugpjūčio 2 d. protokole - pareiškime S. K. nurodė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18.15 val. privataus gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kieme jos sutuoktinis B. K. jos atžvilgiu naudojo fizinį smurtą, t. y. stumdė. Nuo vieno stipraus pastūmimo ji pargriuvo, susimušė ir nusibrozdino kairės kojos kelį bei dėl to šiuo metu ištino koja. Taip pat B. K. ją suėmęs rankomis iš už nugaros stipriai spaudė, dėl ko jai iki šiol skauda abi rankas (1 t., 6 b.l.).

12.2. Apklausiama teisme S. K. parodė, kad 2021 m. rugpjūčio 1 d. apie 17.42 val. atvyko pasiimti vaikų. Visą laiką prie savęs turi telefoną ir įrašinėja pokalbius. Ją pasitiko B. K. tėvas G. K., kuris pasakė, kad vaikų nėra, jie išvykę ir nebus. Telefoną laikė rankoje, laukė atvykstančių vaikų prie tvoros. Netrukus išgirdo, kad vaikai maudosi šalia upėje. Tada vaikai su tėvu atėjo nuo upės, bei kažkuris, uošvis ar uošvienė, atidarė su pulteliu vartelius ir vaikai ėjo persirengti, o B. K. griebė jai telefoną iš rankų ir metė per tvorą apie 7 metrus į kiemo pusę. Tuo metu B. K. ją sugriebė už rankų iš nugaros ir stipriai laikė, neleido bėgti pasiimti telefono. Rankose jautė skausmą, mėlynių nebuvo, buvo tik fizinis skausmas. Tuo metu jai pavyko išsimuistyti, išlįsti iš B. K. glėbio, prašė sūnaus, kad paimtų telefoną. Sūnus pirmas paėmė telefoną. Ji bėgo link sūnaus paimti telefono, tačiau B. K. atėmė iš sūnaus telefoną. Ji su vaikais stengėsi iš B. K. paimti telefoną, tačiau B. K. pradėjo visa jėga stumdytis, tiesiog ją stumdė delnais, kumščiais, neatidavė telefono. Susidūrimas buvo į ją su visu kūnu, į visas kūno vietas, t. y. ji visą kūną jautė, kad jai B. K. smūgiuoja į visas kūno vietas, į juosmenį, į šlaunį trenkė su ranka, su delnu, su alkūnėmis. B. K. visu kūnu į ją buvo atsimušęs. Stumdė ją į vieną, į kitą pusę, bandydamas neatiduoti telefono. Tų smūgių ir stumdymų daug buvo, gal nuo trečio ar ketvirto stipraus pastūmimo, smūgio griuvo, krito ant žemės, žolės, kuri buvo išdžiūvusi ir susižalojo kelį. Mano, kad ji krito ant abiejų kelių, visa atsirado ant žemės, nes abi jos kojos buvo sužeistos. Dešinė koja buvo kelias dienas net ištinusi ir skausmas buvo nežmoniškas. Jai parkritus, B. K. perdavė telefoną tėvui, kuris buvo neblaivus. Ji su vaikais bandė tada jau iš G. K. paimti telefoną, tačiau šiam kojos susipainiojo ir šis parkrito ant žemės, tačiau šis nedavė to telefono, susigūžęs laikė prie savęs. Ji vaikų pagalba bandė iš G. K. paimti tą telefoną, tačiau jiems nepavyko. B. K. stovėjo ir žiūrėjo, kaip ji su vaikais bandė paimti iš senelio tą telefoną. B. K. priėjęs, užlindęs už tėvo, pasiėmė telefoną ir nubėgo į namus. Sužalojamai kūno srityse buvo akivaizdūs, visa mėnesį mėlynės gijo, buvo skausmas. Analogiškas įvykusio įvykio aplinkybes S. K. nurodė ir apklausiama ikiteisminiame tyrime (2021 m. rugpjūčio 2 d., 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. spalio 29 d., 2022 m. vasario 10 d. apklausos (1 t., 94-95, 98-99, 102-103, 106-108 b.l.)). Be to, 2021 m. rugpjūčio 12 d., 2021 m. spalio 29 d. ir 2022 m. vasario 10 d. apklausų metu nurodė, kad tuo metu kai bandė paimti telefoną iš G. K., su juo kartu buvo atsidūrusi ant žemės.

12.3. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2021 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad S. K. nustatytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, dešinėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Poodinės kraujosruvos susiformavo nuo mažiausiai 6 trauminių poveikių kietais bukais daiktais, galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku spardant ar panašiai. Odos nubrozdinimas kairio kelio priekiniame paviršiuje padarytas kontaktuojant su buku šiurkščiu paviršiumi galimai užduotyje nurodytomis aplinkybėmis ir laiku, po pastūmimo pargriuvus ant kieto pagrindo. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu S. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Dėl nustatytų sužalojimų S. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 86 b.l.).

12.4. Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus 2022 m. sausio 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad remiantis apžiūros duomenimis S. K. nustatytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje, abiejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Duomenų, nurodančių skirtingą sužalojimų padarymo laiką, nėra. Sužalojimai padaryti kietais bukais (bukabriauniais) daiktais ar paviršiumi, galimai tokiais daiktais suduodant, į tokį paviršių atsitrenkiant ar panašiai. Negalima atmesti galimybės, kad sužalojimai galėjo būti padaryti „rankomis ir kūnu ją stumdant“, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. S. K. nustatyti sužalojimai susiformavo kietų bukų (bukabriaunių) trauminių poveikių (smūgių) pasekoje. Negalima atmesti galimybės, kad S. K. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti „grumtinių metu bandant atimti telefoną ir griūnant ant žemės“, tam sužalojimų pobūdis ir lokalizacija neprieštarauja. Tikėtina, kad sužalojimų padarymo metu S. K. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. Tiek dėl kiekvieno sužalojimo atskirai, tiek dėl sužalojimų visumos S. K. sveikata sutrikdyta nežymiai (1 t., 90-91 b.l.).

12.5. Bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu S. K. pateikė fotonuotraukas, kuriose matyti jos patirti sužalojimai (2 t., 74-77 b.l.).

12.6. Pirmosios instancijos teisme apklaustas ekspertas R. Ž. parodė, kad pagal specialisto išvadą buvo nustatytos poodinės kraujosruvos juosmens kairėje pusėje. Žiūrint pagal nuotraukas, paskutinė nuotrauka (7 lapas ir nukentėjusiosios pateiktų nuotraukų). Pagal išvadą, dešinėje šlaunyje matosi, bet jis iš nuotraukų ekspertizių nedaro. Tie sužalojimai fiksuoti per dvi dienas, tai labai trumpas laikas yra ir kaip tik jos turėjo išryškėti. Tie sužalojimai, kaip išvadoje parašyta, galėjo būti padaryti kietais bukais daiktais. Foto nuotraukose pateiktas vaizdas, kalbant apie 3 lape, nuotraukoje sunku nustatyti paviršių, neaišku nei paviršius, nei trečdalis. Galimai blauzda, bet aprašomas patinimas, iš nuotraukos negalima pasakyti apie patinimą. 4 lapas - matosi nubrozdinimas, kaip ir kairio kelio nubrozdinimas. 5 lapas - ištinimas, neįmanoma užfiksuoti, reikia lyginti ir akivaizdžiai žiūrėti. Kai yra vasaros metu sausas žolės paviršius, galimi tokie sužalojimai, kokie fiksuoti pirmose nuotraukose. Parodo ant savęs, kur yra dešinės šlaunies apatinis trečdalis ir vidinis paviršius. Toks sužalojimas nebūdingas griuvimui, bet grumtynių metu galima. Tas sužalojimas galėjo atsirasti, jeigu nukentėjusioji griuvo ant kažkokio žmogaus, galima ir atsitrenkiant. Jeigu grumtynėse, vienas į kitą atsitrenkiant, bet daugiausia būdinga suduodant smūgius. Kieti buki daiktai, tai kojos, rankos, gali būti kažkoks daiktas, kietas bukas, kad ir nubrozdinimas padaromas, šiurkščiu paviršiumi. Išvadoje nurodyta spardė, suėmęs buvo, kaip ir neprieštarauja toms aplinkybėms. Spaudant pirštais gali būti kitokie sužalojimai, kraujosruvos, o spardant gali būti platesnės, didesnės. Pagal matmenis nemato, kad būtų sužalojimai padaryti, kurie būdingi pirštais spaudant, nemato tokių įrašų. Daugiausia trauminiai poveikiai kietais bukais daiktais. Kas parodyta nuotraukose (nukentėjusiosios pateiktos) gali būti kelių dienų. Nuotraukoje matosi, kad ką tik po traumos padaryta, o paskui džiūna, šašas dedasi ir viskas atitinka pagal aprašymą, kad priekiniame paviršiuje ir niekas nesikeičia.

12.7. Teisme apklaustas liudytojas J. B. parodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiame policijos komisariate patruliu. Kiek pamena, vyras (duomenys neskelbtini) išsikvietė ar dėl smurto, ar dėl konflikto buvo lygtai su moterimi. Nuvykus prie namo, buvo aptverta teritorija, lygtai buvo vienas vyriškis, kuris paaiškino, kad su moterimi buvo konfliktas. Vyras išsikvietė pareigūnus, nes buvo susistumdymas su žmona, kuri atvyko anksčiau pasiimti vaikų, o jis turėjo būti dar su vaikais. Atvykus vaikų kieme nebuvo, moters irgi nematė, tik vyras buvo. Vyras išsikvietė policiją, nes norėjo užfiksuoti, kad buvo įvykis su žmona.

12.8. S. K. tyrimo metu pateikė jos telefonu darytą įrašą, kuriame girdėti buvęs konfliktas. Jis buvo peržiūrėtas ir aprašytas 2021 m. lapkričio 29 d. – 2021 m. gruodžio 13 d. kitų objektų apžiūros protokole (1 t., 73-81 b.l.).

12.9. 2021 m. gruodžio 7 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuotas B. K. ir BPC operatorės pokalbis, kurio metu jis praneša apie vykstantį šeimyninį konfliktą ir įvykusį susistumdymą (1 t., 26-27 b.l.).

13. Aptartų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog 2021 m. rugpjūčio 1 d., apie 18 val., (duomenys neskelbtini) prie gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros bei namo kieme įvykusio konflikto metu S. K. patyrė sužalojimus – poodines kraujosruvas juosmens kairėje pusėje, abejose šlaunyse, kairėje blauzdoje, odos nubrozdinimą kairio kelio srityje, tačiau, šioje byloje svarbu atsakyti į esminį klausimą, ar jie atsirado dėl tyčinių sutuoktinio B. K. veiksmų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, aukščiau išdėstyti įrodymai nėra pakankami B. K. kaltei dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos konstatuoti. Be to, šiuo atveju negalima besąlygiškai pasitikėti ir remtis S. K. proceso metu duotais parodymais, nors jie dėl aptariamų įvykių ir buvo nuoseklūs, kadangi iš teismui pateiktos bylos medžiagos nustatyta, kad tarp B. K. ir S. K. yra susiklostę itin konfliktiški santykiai dėl vykstančio skyrybų proceso ir su tuo susijusių asmeninių interesų. Todėl ji, aiškindama nagrinėjamo įvykio aplinkybes, gali būti nepakankamai objektyvi ir suinteresuota šios bylos baigtimi, t.y. sutuoktinio pripažinimu kaltu dėl smurtavimo prieš ją. Taigi, šiuo atveju yra itin svarbu išsamiai išanalizuoti bei įvertinti visą situaciją platesniame kontekste, o ne tik S. K. parodymus, siejant juos su jai nustatytais sužalojimais.

14. B. K. apklausiamas teisme parodė, kad apie 17.30 val. vaikų mama S. K. atvyko į jo namus, kai jis su vaikais buvo prie upės. Pamatęs, kad atvažiavo vaikų motina, su vaikais patraukė link namų. Priėjo prie S. K.. Ši buvo išsitraukusi telefoną ir juo mojavo. Jis pagriebė iš S. K. rankų telefoną, permetė per tvorą ir iš inercijos atsisukęs ir pamatęs tėvą, pasakė „gaudyk telefoną“. Kaip matyti, B. K. neneigia, jog paėmė iš S. K. jai priklausantį telefoną ir permetė jį per tvorą. B. K. teigimu, tokius jo veiksmus išprovokavo pati S. K., kuri be jokios aiškios priežasties mojavo telefonu ir įrašinėjo vykstantį pokalbį, ką patvirtina byloje esantis jos pateiktas garso įrašas bei jo apžiūros protokolas. Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad matė kaip S. K. kišo B. K. telefoną prie veido. Pažymėtina, kad S. K., apklausiama procese nurodė, jog visada bendraudama su vyru rankoje laiko mobilaus ryšio telefoną, kuriuo daro garso įrašą. Taigi, toks jos elgesys artimų žmonių akivaizdoje rodo jos išankstinį nusistatymą tiek vyro, tiek jo artimųjų atžvilgiu ir siekį įgyti pranašumą sprendžiant santykių su sutuoktiniu klausimus. Iš policijos pareigūnų „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašų apžiūros protokolo matyti, kad B. K. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė, jog „<...> tą telefoną kaišo visiems į burnas <...>“.Teisme apklausiama R. K. (kaltinamojo motina) taip pat patvirtino, kad S. K. telefonu provokuoja, kaišo ir kaišo pastoviai į veidą, kad kalbėtų. Iš to, kas išdėstyta akivaizdu, kad B. K. veiksmai paimant ir metant telefoną buvo spontaniškas elgesys nulemtas nevienkartinių jo žmonos S. K. veiksmų, įrašinėjant jų pokalbius. Nepaisant to, toks B. K. elgesys nėra pateisinamas ir tinkamas, tačiau vien tik tai, nesudaro pagrindo pripažinti jį kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

15. Perklausius įvykio dieną S. K. darytą garso įrašą girdėti, kad B. K., atėjęs nuo upės, su S. K. bendrauja ramiai ir jie tarpusavyje aiškinasi dėl laiko, iki kelintos valandos B. K. turėjo būti su vaikais. Vėliau girdėti šniokštimas, (tikėtina tuo metu buvo numestas telefonas) ir S. K. paliepimas sūnui jį paimti. Vėliau B. K. iš sūnaus paėmus S. K. telefoną girdėti vaikų riksmai. Vyksta konfliktas, į kurį įsitraukia ir G. K.. S. K. atkakliai reikalauja grąžinti jai telefoną, o šalia vis dar girdėti vaikų klyksmai. Teisėjų kolegijai, perklausius šį garso įrašą, nekyla abejonių, kad S. K. bandant atgauti savo telefoną iš B. K. ir G. K., įvyko susistumdymas. Tai patvirtina apžiūros protokoluose užfiksuoti B. K. pokalbiai su BPC operatore bei į įvykio vietą atvykusiais policijos pareigūnais (1 t., 26-27, 30-33 b.l.). Tiek kviesdamas policiją, tiek ir jai atvykus, jis tvirtino, kad įvyko susistumdymas.

16. Apklausiamas teisme B. K. teigė, jog su S. K. lauke jokio kontakto neturėjo, tik kai jis paėmė telefoną, ši tik tada stumtelėjo jį petimi. G. K. posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino, teigdamas, jog kieme tarp B. K. ir nukentėjusiosios kontakto nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas atmeta šiuos apelianto bei jo tėvo parodymus, kadangi jie prieštarauja aukščiau aptartų įrodymų visetui. Šiuo atveju, akivaizdu, kad stumdantis dėl telefono, tarp nukentėjusiosios ir B. K. fizinis kontaktas akivaizdžiai buvo. Be kita ko, į vykusį konfliktą taipogi buvo įsitraukęs ir G. K., ko ir pats apklausiamas teisme neneigė, ir netgi aiškino, jog būtent S. K. griuvo ant jo. Pažymėtina, kad šią aplinkybę patvirtino ir B. K. – teigė matęs S. K., nugriuvusią ant jo tėvo. Be to, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu S. K. taipogi nurodė, kad kartu su G. K. buvo atsidūrusi ant žemės.

17. Kaip jau minėta, aptariamo konflikto metu S. K. patyrė tam tikrus sužalojimus, tačiau visi konflikto dalyviai – tiek pati S. K., tieks B. K., tiek ir G. K., pateikia skirtingas įvykio versijas: S. K. teigia, kad B. K. jos atžvilgiu naudojo smurtinius veiksmus, o B. K. ir G. K. – teigia, jog fizinio kontakto iniciatorė iš esmės buvo pati S. K.. Šių jų duotų parodymų prieštaravimų nėra galimybės pašalinti. Šiuo atveju iš byloje surinktų įrodymų tėra akivaizdu, jog vyko grumtynės dėl iš S. K. paimto telefono, tačiau, nėra pagrindo teigti, kad jų metu S. K. buvo sužalota tyčiniais B. K. veiksmais. Neatmestina, kad sužalojimai galėjo atsirasti ir S. K. bandant atimti telefoną iš G. K. ir kartu su juo parkritus ant žemės. Tokią galimybę netiesiogiai patvirtina kraujosruvos vidinėje S. K. šlaunų pusėje, kadangi vien pastumiant ją rankomis bei parkrentant ant kelių, kaip nurodo nukentėjusioji, mažai tikėtina patirti tokį sužalojimą. Tai, kad tokie sužalojimai nebūdingi griuvimui, bet galėjo atsirasti, jeigu nukentėjusioji griuvo ant kito žmogaus, patvirtino ir teisme apklaustas specialistas. Byloje nėra jokių duomenų, jog B. K. būtų turėjęs tikslą ir ėmęsis veiksmų tyčia sumušti S. K., sukelti jai fizinį skausmą bei sutrikdyti sveikatą. Aptartame garso įraše negirdėti, jog S. K. skųstųsi ar kokiu kitu būdu rodytų, kad jai skauda, prašytų liautis, ar kažkaip kitaip išsireikštų, jog prieš ją yra vartojamas fizinis smurtas. Garso įraše ji tiesiog reikalauja grąžinti jai telefoną. Teisėjų kolegijos vertinimu sužalojimai S. K. galėjo atsirasti tiek dėl abipusio susistumdymo su B. K., tiek grumtynių su G. K. metu. Išnaudojus visas galimybes, pašalinti šių abejonių ir prieštaravimų nepavyko.

18. Nagrinėjamu atveju, B. K. veiksmuose nenustačius tyčios sužaloti S. K., kas yra būtinasis BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto nusikaltimo požymis, jis iš kaltinimo pagal šį straipsnį išteisintinas, kaip nepadaręs veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

19. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. B. K. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai 6 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei patirtas teisinės pagalbos išlaidas (2 t., 31-32 b.l.). Kadangi B. K. yra išteisinamas iš jam pareikštų kaltinimų pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

20. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, S. K. patirtos proceso išlaidos - 400 Eur (2 t., 33 b. l.), iš B. K. jai nepriteisiamos.

21. Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus su S. K. pateiktu garso įrašu, „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašu ir BPC garso įrašu (2 t., 81 b. l.) – palikti saugoti byloje.

22. B. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (1 t., 178-179 b. l.), panaikinti.

23. 2022 m. rugpjūčio 16 d. Panevėžio apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Pažymoje nurodyta, kad baudžiamojoje byloje antrinę teisinę pagalbą B. K. teikė advokatas Audrius Leonavičius ir jo gynybos išlaidos sudaro 103,33 Eur sumą, kurios turi būti priteistos valstybės naudai. Šis prašymas atmetamas. Iš teismo posėdžio, vykusio 2022 m. rugpjūčio 16 d., protokolo matyti, kad B. K. gynė advokatas S. Kučys, o A. Leonavičius nuo tolesnio dalyvavimo procese buvo atleistas. Taigi, A. Leonavičius B. K. procese neatstovavo. Esant šioms aplinkybėms, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš apelianto negali būti priteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2022 m. gegužės 30 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį:

Išteisinti B. K. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

B. K. taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

S. K. pareikštą civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Atmesti S. K. prašymą priteisti jai 400 Eur dydžio proceso išlaidas, patirtas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymą iš B. K. išieškoti 103,33 Eur išlaidas dėl jam suteiktos antrinės teisinės pagalbos bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 3 kompaktinius diskus su S. K. pateiktu garso įrašu, „(duomenys neskelbtini)“ kamerų vaizdo įrašu, BPC garso įrašu – palikti saugoti byloje.