Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. D., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, pagrindinio išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, bedarbio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), teisto:

2008-10-13 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 284 str. 2 d. laisvės apribojimu 4 mėn.; 2013-06-07 Pakruojo rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 7 MGL dydžio – 263,55 Eur - bauda, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis D. D. 2016 m. sausio 19 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia stūmė V. K., dėl ko ji griuvo ant lovos, gulinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į galvos sritį, po to stovinčiai vieną kartą kumščiu sudavė į veido sritį, spyrė vieną kartą į dešinę ranką, jai išbėgus į kiemą, nukentėjusiąją V. K. stūmė, dėl ko ji griuvo ant sniego, jai gulinčiai spyrė keturis kartus į kairę koją, po to keliu prispaudė krūtinę, kitu keliu dešinę ranką ir sniegu trynė jos veidą, po to ūkiniame pastate, sugriebęs jai už rūbų, išstūmė į lauką, parvertė ant žemės ir gulinčiai sniegu trynė veidą, tuo nukentėjusiajai padarydamas muštinę žaizdą dešinio žando vidiniame paviršiuje, poodines kraujosruvas dešiniame žande, dešinio smakro pusėje, kairėje šlaunyje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, tuo pačiu metu kambaryje tyčia vieną kartą ranka sudavė A. K. į veido sritį, rankomis jį pastūmė, dėl ko A. K. griuvo ant grindų, tuo sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą.

Be to, kaltinamasis D. D. 2016 m. sausio 19 d. apie 19 val. 30 min (duomenys neskelbtini), V. K. namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grasino nužudyti V. K., sakydamas jai, kad „duos į galvą“, „ištaškys smegenis“, „suskaldys galvą“, „nužudys“, taip sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad šis grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis D. D. kaltu prisipažino dalinai ir paaiškino, kad pas V. ir A. K. dirba nuo2015 m. rugpjūčio mėnesio, tų pačių metų rugsėjo mėnesį apsigyveno jų namuose, dirbo įvairius ūkio darbus. 2016 m. sausio 19 d. su V. K. buvo Kelmėje, ji nupirko jam alaus, kurį namuose išgėrė. Vakare norėjo dar išgerti, todėl paprašė 5 Eur alui nusipirkti. V. K. pasakė, kad alaus jam nepirks ir pinigų neduos. Jis dirba įvairius ūkio darbus pas V. ir A. K., už darbą jam atlygio nemoka, todėl V. K. atsisakymas duoti 5 eurus alui jį labai įpykdė. Supykęs jis pasakė, kad išspardys užpakalį ir spyrė V. K. vieną kartą į sėdynę, po to ją pastūmė ir ji nugriuvo ant lovos, prieš pargriaudamas vieną kartą delnu sudavė jai per veidą, gulinčiai spyrė ir pataikė į šlaunį. V. K. pradėjo garsiai šaukti, į kambarį atėjo A. K., kuris sugriebė jam už pečių ar už rūbų ir ėmė jį purtyti. Tuomet jis vieną kartą plaštaka trenkė A. K. į veidą, pataikė į nosį, pastūmė jį nuo savęs ir A. K. griuvo ant grindų. Matė, kad A. K. iš nosies bėga kraujas. Kai V. K. iš namo išbėgo į kiemą ir ėmė bėgti link gatvės, jis ją prisivijo, sugriebė, pakišdamas koją pargriovė ją ant sniego. Gulinčiai V. K. ėmė prausti veidą sniegu, reikalauti, kad ši nupirktų alaus, tačiau smūgių nesudavė. Kai V. K. pažadėjo, kad nupirks alaus, jis ją paleido. Ji atsistojo ir nuėjo link ūkinio. Kai V. K. ėmė bėgti nuo ūkinio, jis suprato, kad nevažiuos parvežti jam alaus, todėl vėl ją pargriovė ant sniego, keliu prispaudė jai krūtinę ir sniegu vėl prausė jai veidą. Po to sugrįžo į kambarį. Tiksliai, kokius žodžius pasakė, neprisimena, nes buvo labai įpykęs, tačiau neneigia, jog galėjo pasakyti, kad užmuš ir išspardys užpakalį. Sakydamas grasinančius žodžius, ketinimų nužudyti neturėjęs, tai tik buvo žodžiai, pasakyti iš pykčio. Pripažįsta, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. D. kaltė įrodyta.

Nukentėjusioji V. K. parodė, kad D. D. jų namuose apsigyveno 2015 metų rugsėjo mėnesį. 2016 m. sausio 19 d. jo reikalavimu ji nupirko jam du butelius alaus. Išgėręs du litrus alaus, ji vis reikalavo dar, ji sakė, kad daugiau alaus nepirks. D. D. darėsi vis agresyvesnis, piktesnis. Jai skaudėjo galvą, ji nuėjo į savo kambarį ir atsigulė pailsėti. Įėjęs D. D. nuplėšė nuo jos antklodę, ji atsisėdo lovoje, jis trenkė jai vieną kartą į veidą, ji nugriuvo. Gulinčiai lovoje D. D. dar kartą delnu trenkė į veidą, spyrė koja į šlaunį. Ji ėmė šaukti. Jis pakėlė ją nuo lovos, reikalavo, kad ji važiuotų pirkti alaus. Į kambarį atėjo jos sutuoktinis A. K.. D. D. trenkė jam į veidą, užlaužė ranką ir stūmė, A. K. nugriuvo ant grindų, priėjęs prie jo D. D. jį dar pamurdė. Ji išbėgo į kitą kambarį ir mobiliojo ryšio telefonu bandė išsikviesti pagalbą. Tuo metu, kai ji skambino ir ranka laikė mobiliojo ryšio telefoną pridėjusi prie ausies, įbėgęs į kambarį D. D. spyrė koja į mobilųjį telefoną, kuris iškrito jai iš rankų, kojos smūgis pataikė į dešinį skruostą. Ji nulipo laiptais į pirmąjį aukštą, laidiniu telefonu vėl skambino į BPC. Kai į pirmąjį aukštą atėjo D. D., ji išbėgo iš namo, ketino bėgti pas kaimynus, tačiau D. D. ją prisivijo, pargriovė ant sniego, sugriebęs už kaklo ėmė smaugti, po to sniegu trynė jai veidą ir vis reikalavo nupirkti alaus. Ji duso, jai skaudėjo veidą. Pažadėdama, kad nuvažiuos alaus, išsivadavo iš D. D., nubėgo į ūkinį pastatą, kabliu užsikabino duris, vėl skambino į BPC. D. D. išplėšė ūkinių patalpų durų kablį, ištempė ją į lauką, sugriebęs pargriovė ją ant žemės, uždėjęs sniego ant veido dusino ją, sniegu trynė jai veidą. Pamatęs, kad atvažiuoja policija, D. D. paleido ją, nubėgęs į namą, pasislėpė palėpėje. Visą tą laiką D. D. reikalaudamas alaus grasino įvairiais būdais susidoroti su ja, sakydamas, kad užmuš, padegs, ištaškys smegenis. Konflikto metu ji vilkėjo megztuką, už kurio tampydamas D. D. jį suplėšė.

Nukentėjusysis A. K. parodė, kad 2016 m. sausio 19 d. D. D. namuose gėrė alų, po to ėmė reikalauti, kad V. K. nuvažiuotų jam dar nupirkti alaus. Kai V. K. atsisakė važiuoti alaus, D. D. supyko, ėmė keiktis, įžeidinėti jo sutuoktinę, grasinti, kad užmuš, duos į galvą, ištaškys smegenis. Išgirdęs žmonos riksmą, jis užlipo į antrą aukštą, įėjęs į žmonos kambarį, pamatė lovoje gulinčią ir šaukiančią sutuoktinę ir ją užgulusį D. D.. Jis priėjęs, ėmė reikalauti, kad D. D. liautųsi, ėmė jį temti nuo žmonos. Tuomet D. D. vieną kartą kumščiu trenkė jam į veidą, pataikė į nosį, jam pradėjo bėgti kraujas. D. D., sugriebęs jį rankomis, stūmė, jis nugriuvo kambaryje ant grindų. Griūdamas jis užsigavo šoną, dėl suduoto smūgio jautė skausmą veide, nosyje. Išbėgusi į kitą kambarį, jo sutuoktinė V. K. skambino mobiliuoju telefonu, kvietė pagalbą, matė, kaip D. D. spyrė jai, kur pataikė, nespėjo pamatyti, matė, kad V. K. iš rankų iškrito mobiliojo ryšio telefonas. Po to V. K. nusileido į pirmą aukštą, kai D. D. nusekė jai iš paskos, ji išbėgo į lauką, D. D. ją išsivijo. Kas vyko lauke, jis nematė.

Iš telefoninių pranešimų informacijos (4-7 b. l.) matyti, kad 2016 m. sausio 19 d. 20 val. 22 min į bendrąjį pagalbos centrą paskambinusi V. K. pranešė, jog vyriškis puola jos sutuoktinį, smaugia.

Iš Bendrojo pagalbos centro informacijos (58 b. l.), šio centro pateikto CD disko apžiūros protokolo (59-60 b. l.) matyti, kad BPC duomenų bazėje užfiksuoti du garso įrašai apie tai, kad moteris, prisistačiusi V. K., 2016 m. sausio 19 d. du kartus – 20 val. 19 min ir 20 val. 20 min kvietė pagalbą į savo namus (duomenys neskelbtini) dėl smurto prieš ją ir jos sutuoktinį, grasinimų nužudyti.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (9-11 b. l.) matyti, kad po V. K. telefoninio pranešimo apie smurtą jos namuose policijos pareigūnams nuvykus į pareiškėjos namus, esančius (duomenys neskelbtini), V. K. nurodė, kad D. D., gyvenantis jų namuose, smurtavo prieš ją ir jos sutuoktinį, grasino susidoroti su jais, nužudyti, padegti jų namus, ji jautė realią grėsmę; V. K. namuose sulaikytas D. D.

Iš alkotesterio parodymų (63 b. l.) matyti, kad 2016 m. sausio 19 d. 21 val. 23 min, t. y. iš karto po konflikto, D. D. nustatytas lengvas – 1,04 promilės – apsvaigimo nuo alkoholio laipsnis.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje (48-49 b. l.) nurodyta, jog V. K. 2016 m. sausio 20 d. kreipėsi į VšĮ Kelmės ligoninę dėl to, kad 2016 m. sausio 19 d. savo namuose buvo sumušta pažįstamo vyriškio. Teismo medicinos ekspertas pateikia išvadą, jog V. K. padaryti šie sužalojimai: muštinė žaizda dešinio žando vidiniame paviršiuje, poodinės kraujosruvos dešiniame žande, dešinėje smakro pusėje, kairėje šlaunyje; sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku; sužalojimai padaryti ne mažiau penkių trauminių poveikių pasekoje kietais bukais daiktais ar paviršiais paveikus veidą ir kairę šlaunį; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai; V. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Iš savanoriško daiktų patekimo protokolo (36-37 b. l.), apžiūros protokolo (38-39 b. l.), foto nuotraukų (41-43 b. l.) matyti, kad apžiūrėjus V. K. pateiktą megztinį, kurį ji vilkėjo 2016 m. sausio 19 d., nustatyta, kad megztinio priekinėje dešinėje pusėje yra keturi įplėšimai, vienas įplėšimas kairės pusės pažastyje, apžiūrėjus megztinį iš nugaros matyti įplėšimai ant abiejų rankovių ties alkūnėmis ir viršutinėje dalyje vienas įplėšimas.

Abejoti nuosekliais nukentėjusiųjų V. K. ir A. K. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kuri patvirtina V. K. suduotų smūgių pasekmes, teismas neturi pagrindo. Iš esmės kaltinamasis pripažįsta smurtavęs prieš V. K. ir A. K., sugavęs abiem smūgius į veidą, spyręs V. K. koja į užpakalį ir šlaunį, pastūmęs A. K., dėl ko jis nugriuvęs, tyčia du karus pargriovęs V. K. lauke, trynęs jos veidą sniegu. Tokie tyčiniai smurtiniai D. D. veiksmai neabejotinai sukėlė A. K. fizinį skausmą, o V. K. ne tik skausmą, bet ir nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl D. D. veikoje yra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

Šioje byloje D. D. kaltinamas ir dėl BK 145 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo dėl to, kad išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius, frazes V. K. atžvilgiu, grasino V, K. nužudyti. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal konstrukciją BK 145 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtis formalioji – baigtumo momentas siejamas su grasinimo pareiškimo paskelbimu apie kurį sužino nukentėjusysis. Subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia, kurios esmė tokia: grasinantysis supranta, kad pavojingai psichiškai veikia kitą žmogų, keldamas jam baimę, kad priverstų jį paklusti savo valiai, ir nori taip elgtis. Grasinimas, tai bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas.

Nustatyta, kad kaltinamasis D. D. sudavė smūgius nukentėjusiajai V. K. reikalaudamas alkoholio – alaus. Kaip matyti iš V. K. parodymų, kad jis ją kambaryje pirmą kartą paleido atėjus A. K. ir šiam bandant atitraukti D. D. nuo jos. V. K. išbėgus į kiemą, ją vijosi, prisivijęs vėl panaudojo smurtą prieš ją, paleido jai pažadėjus važiuoti nupirkti alaus. Tačiau V. K. neištiesėjus tokio pažado, vėl D. D. smurtavo prieš ją – išplėšė ūkinių patalpų durų kablį, pargriovė ant žemės, trynė veidą sniegu, paleido tik pamatęs policijos automobilį. Naudodamas fizinį smurtą D. D. išsakė V. K. žodžius, reiškiančius grasinimus nužudyti. Pats kaltinamasis neneigia, kad sakė užmuš, tačiau jo teigimu, tai nebuvo realūs ketinimai. Kad V. K. buvo išsigandusi, patirtintina ir telefoninių pranešimų BPC turinys. Skambindama į BPC ji verkė, iš pranešimų turinio „baigia užmušti“, „baigia pasmaugti“ matyti, kad ji jautė realią grėsmę, kad D. D. savo ketinimus gali įvykdyti. Akivaizdu, kad D. D. išsakytuose žodžiuose – „suskaldys galvą“, „ištaškys smegenis“, nėra jokių dviprasmybių, tekstas aiškus ir akivaizdus – nukentėjusiajai besąlygiškai duodama suprasti, kad ji gali būti nužudyta. Kiekvienam elementarią gyvenimišką patirtį turinčiam žmogui turėtų būti vienodai aišku, kad grasinimas ,,suskaldyti galą“, „ištaškyti smegenis“ – reiškia grasinimą nužudyti.

Taigi, nustatyta, jog D. D., būdamas neblaivus, vartodamas prieš V. K. smurtą ir tuo pat metu išsakydamas grasinančio pobūdžio žodžius jos atžvilgiu, siekė įbauginti nukentėjusiąją, sudaryti įspūdis, kad grasinimas iš tikrųjų gali būti įvykdytas, jei ji nepaklus jam ir nenupirks alaus. Nukentėjusiosios parodymai ir atitinkamas jos elgesys – pagalbos kvietimas, mėginimas pabėgti, pasislėpti ūkiniame pastate patvirtina, kad kaltinamojo smurtinis elgesys kartu su išsakytais grasinimais tikrai buvo efektyvus ir paveikė nukentėjusiosios psichinę būseną, sukėlė baimę. V. K. grasinimus suvokė kaip realų pavojų savo gyvybei. Nukentėjusioji V. K. dėl D. D. veiksmų patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, o pastarasis, grasindamas, būtent tokių padarinių ir norėjo, aiškiai suvokdamas savo elgesio bauginamąjį pobūdį. Taigi kaltinamojo veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.

Lietuvos Respublikos CK 6.283 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus patirtus nuostolius. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai.

Nukentėjusioji V. K. pareiškė civilinį ieškinį (26 b. l.), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 36,44 Eur patirtai turtinei ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti Ji nurodė, kad konflikto metu, naudodamas prievartą prieš ją – temdamas, pargriaudamas, D. D. suplėšė jos megztuką, kurį įvertina 10 Eur. Dėl suduotų smūgių ji jautė skausmą, todėl vartojo vaistus nuo skausmo, už kuriuos vaistinėje sumokėjo 18,40 Eur. Kelionė pas medicinos ekspertą į Šiaulius ir atgal jai kainavo 6,54 Eur, pravažiavimas miesto transportu Šiauliuose 1,50 Eur. Prie civilinio ieškinio nukentėjusioji V. K. pateikė „Euro vaistinės“ kvitą, kad šioje vaistinėje V. K. 2016 m. sausio 20 d. pirko vaistų už 18,40 Eur, autobusų bilietus maršrutu Kelmė-Šiauliai, Šiauliai-Kelmė, iš kurių matyti, kad ši kelionė kainavo 6,54 Eur, du atžymėtus vienkartinius autobuso bilietus pravažiavimui Šiaulių mieste, iš kurių matyti, kad pravažiavimas miesto transportu kainavo 1,50 Eur. Iš megztinio apžiūros protokolo matyti, kad V. K. megztinis konflikto su D. D. metu buvo suplėšytas. Šios aplinkybės neneigia ir kaltinamasis. Teismo nuomone, nurodyta megztinio vertė nedidelė ir reali. Kaltinamasis sutinka su turtinės žalos dydžiu. Esant tokioms aplinkybėms, dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų patirtiems nuostoliams kompensuoti iš kaltinamojo V. K. priteistina 36,44 Eur suma.

Neturtinės žalos atlyginimas yra įstatymo numatyta piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus ir kitus neteisėtais veiksmais sukeltus padarinius. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtus dvasinius, fizinius išgyvenimus bei praradimus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Kaltinamojo D. D. veiksmai nukentėjusiosios V. K. atžvilgiu pripažinti neteisėtais, akivaizdu, kad dėl jo suduotų smūgių V. K. jautė skausmą, mušama ji jautėsi pažeminta, girdėdama grasinančius žodžius patyrė išgąstį, baimę, dėl ko neabejotinai jai buvo padaryta neturtinė žala. Tačiau vertinant bet kokios žalos dydį būtina atsižvelgti ir į nukentėjusio asmens elgesį, įvertinti, ar nukentėjęs nebuvo pakankamai neapdairus ir neatidus toje situacijoje, dėl kurios jis patyrė žalą. Nukentėjusioji V. K. pripažino, kad jos namuose D. D. gyveno nuo 2015 m. rudens, tačiau įrodymų, patvirtinančių teisėtą apgyvendinimą savo namuose nepažįstamo asmens, ji nepateikė, nepaneigė ir kaltinamojo tvirtinimo, kad jis faktiškai dirbo V. ir A. K. ūkyje, dirbo nelegaliai, nes įdarbinimas nebuvo įteisintas. Be to, V. K. pati nupirko D. D. du litrus, kaip ji nurodė, stipraus alaus, kas neabejotinai turėjo įtakos D. D. neteisėtiems veiksmas. Visuma šių aplinkybių suteikia pagrindo matyti, kad pačios nukentėjusios V. K. elgesys turėjo įtakos toms pasekmėms, dėl kurių ji patyrė neturinės žalos, atsirasti. Įvertinus visumą aptartų aplinkybių, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas laiko, kad 500 Eur pakankama suma V. K. neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis D. D. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, kurias įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis D. D. nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už viešosios tvarkos sutrikdymą, teismo nuosprendžiu paskirtos itin švelnios bausmės – baudos – jis nėra sumokėjęs, kas leidžia daryti išvadą, jog kaltinamasis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, negerbti visuomenės moralės normų, nesilaikyti visuotinai priimtų taisyklių, išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, o itin švelnia bausme jos tikslai nepasiekti. D. D. smurtavo prieš du žymiai vyresnio amžiaus asmenis, pasiligojusį A. K., jo nusikalstami veiksmai nutrūko tik atvykus policijos pareigūnams, kas rodo nemažą jo veiksmų pavojingumo laipsnį. Nukentėjusiųjų D. D. neatsiprašė, nusikalstamais veiksmais padarytos žalos neatlygino, niekur nedirba. Esant tokioms aplinkybėms, jam skirtina griežčiausia bausmė, numatyta už jo padarytas veikas BK 140 straipsnio 1 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijose - laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis iš esmės kaltę pripažino, laisvės atėmimu baudžiamas pirmą kartą, todėl jam skirtinos negriežtos bausmės. Kadangi padaryti nusikaltimai prisikirti nesunkių nusikaltimų kategorijai, laisvės atėmimu baudžiamas pirmą kartą, todėl yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant vidutinės trukmės laikotarpiui.

Kadangi ankstesniu nuosprendžiu paskirtoji bausmė – bauda – perduota vykdymui, apie jos vykdymą teismas neturi duomenų, nėra žinoma neatliktos šios bausmės dalis, be to, bauda nėra keičiama jokia kita bausme, ji vykdoma savarankiškai, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė su 2013 m. birželio 7 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės – baudos - dalimi nebendrinama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešiems) mėnesiams;

padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016 m. sausio 20 d. iki 2016 m. sausio 21 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8, 9 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų, nesilankyti V. K. ir A. K. namuose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

V. K. civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisti iš D. D. V. K. 36,44 Eur (trisdešimt šešis eurus 44 euro centus) turtinės žalos ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.