Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio, kuriuo I. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis, įpareigojant jį būti gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu bei tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje.

N. K. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, nuspręsta panaikinti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. I. L. nuteistas už tai, kad suklastojo dokumentą, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d., ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), pagamino ir realizavo netikrą dokumentą – t. y. būdamas automobilio „KIA BL OD. Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), tikruoju pardavėju, transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandorio metu automobilio pirkėjui N. K. už sutartą 3 500 eurų kainą pardavė transporto priemonę automobilį „KIA BL OD. Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), o ant vokiečių kalba pagaminto blanko – pirkimo sutarties (,,Kaufvertrag“) savo ranka įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad transporto priemonės „Kia Sorento“, 2007 m., kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas S. J. G., gyv. (duomenys neskelbtini), pirkėjui N. K., gyv. (duomenys neskelbtini), 2021 m. rugpjūčio 7 d. parduoda transporto priemonę „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo VIN Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį netikrą dokumentą realizavo – 2021 m. rugpjūčio 10 d. ne vėliau kaip iki 16.18 val., tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavė N. K..

2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendyje konstatuota, kad I. L. kaltė įrodyta byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais. Teismas konstatavo, kad I. L. veikė tyčia - įsigijęs automobilį Vokietijoje, jo savo vardu neregistravo ir, pirkėjui N. K. perkant automobilį, pardavėjo grafoje nurodė ne save, o ankstesnįjį automobilio savininką, gyvenantį Vokietijoje, kuris jau buvo pardavęs automobilį Vokietijos įmonei. Tai rodo, kad jis suvokė savo veiksmų esmę ir siekė suklastoti dokumentą, o suklastojęs jį, juo disponavo, t. y. perdavė jį N. K., kuris vėliau automobilį įregistravo VĮ „Regitra“.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo I. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

6. Nuteistojo apeliaciniame skunde keliamas tik bausmės individualizavimo klausimas, nesutinkama dėl BK 40 straipsnio, 55 straipsnio nuostatų taikymo. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

7. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę.

8. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo vadovautis BK 54 straipsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais bei atsižvelgti į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai. Taigi, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

9. BK 55 straipsnis numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. BK 55 straipsnyje vartojamas žodis „paprastai“ rekomenduoja teismui asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Tai reiškia, kad su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė yra tipinė bausmė asmeniui, kuris yra pirmą kartą teisiamas už nesunkaus ar apysunkio nusikaltimo padarymą, leidžianti įgyvendinti BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį. Tuo tarpu laisvės atėmimo bausmė asmeniui skiriama tik motyvuojant tokį sprendimą (BK 55 straipsnis). Teismo motyvacija turi būti pagrįsta aplinkybėmis, susijusiomis su padaryto nusikaltimo pavojingumu ir kaltininko asmenybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-138/2011).

10. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. L. praeityje nėra teistas, šis teistumas yra pirmasis. Vis dėlto, pirmosios instancijos teismas apeliantui už BK 300 straipsnio 1 dalyje (nesunkus nusikaltimas) numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė arešto bausmę. Apylinkės teismas sprendė, kad I. L. bauda neskirtina, kadangi jis išlaiko šeimą, ketina atlyginti nuostolius. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju netinkamai taikė BK 55 straipsnio nuostatas ir I. L. neteisingai paskyrė bausmę, nes pirmą kartą teisiamam asmeniui skyrė aiškiai per griežtą bei neproporcingą padarytai veikai bausmę. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikymo baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, tokiu būdu iš naujo sprendžiant nuteistajam skirtinos bausmės skyrimo klausimą (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

11. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą yra numatęs alternatyvias bausmes: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 3 metų. Bylos duomenys patvirtina, kad I. L. padarė nesunkų nusikaltimą, praeityje jis neteistas, baustas administracine tvarka, dirba MB ,,I.“, yra jauno amžiaus, yra sukūręs šeimą, turi mažametį vaiką. Nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nuteistasis pilnai prisipažino dėl nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai gailisi. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kolegijos vertinimu, bausmės paskirtį užtikrins švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda. BK 47 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad už nesunkaus nusikaltimo padarymą skiriama bauda nuo 50 iki 2 000 MGL dydžio. Nagrinėjamu atveju baudos dydis parenkamas artimas minimaliam (60 MGL), atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis pirmą kartą teisiamas, nustatyta viena baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o baudžiamąją atsakomybę sunkinančių – nenustatyta, iš esmės nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, turi mažametį vaiką. Kadangi pirmosios instancijos teisme byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistojo atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos, paskirtą bausmę sumažinant 1/3.

12. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma atleisti I. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Pažymėtina, kad šis prašymas buvo išspręstas 2023 m. gegužės 31 d. vykusio teismo posėdžio metu protokoline nutartimi, todėl teisėjų kolegija pakartotinai dėl jo nepasisako.

13. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad I. L. buvo teikiama valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba, kurios išlaidas sudaro 110 Eur. Pažymėtina, kad vadovaujantis BPK 51 ir 106 straipsniais, teismas atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali išieškoti iš nuteistojo valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo procese (išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atveju). Nagrinėjamu atveju procesas apeliacinės instancijos teisme vyko pagal nuteistojo apeliacinį skundą, gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo procese buvo būtinas. Kadangi apeliacinės instancijos teisme I. L. atstovavo advokatas Edgaras Jautakis pagal susitarimą, todėl iš I. L. nepriteistinos valstybės turėtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

nusprendė:

nuteistojo I. L. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria I. L. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirta 30 parų arešto bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė 20 parų arešto bausmė.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį, kuria I. L., vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 punktu, paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas 9 mėnesiams ir paskirta intensyvi priežiūra.

I. L. už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskirti 60 (šešiasdešimties) MGL dydžio (3 000 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir I. L. paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL dydžio (2 000 eurų) baudą.

Kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. kovo 10 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Nepriteisti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo I. L..

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.