Kauno apygardos teismo nutartis

2010-05-11 · Civilinė byla Nr. 2S-929-173/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-05-11
Bylos Nr.
2S-929-173/2010
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-04860-2009-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Leonas Jachimavičius, Galina Blaževič, Arūnas Rudzinskas
Pareiškėjas
E. B., R. B.
Suinteresuotas asmuo
UAB „Skarotoji eglutė“, AB Ūkio bankas
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-929-173/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja E. Paltanavičienė
Procesinio sprendimo kategorija:122.4;128.11;Proceso Nr.2-28-3-04860-2009-4
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. gegužės 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus(kolegijos pirmininkas pranešėjas),Galinos Blaževič ir Arūno Rudzinsko, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų E. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų E. B. ir R. B. skundą dėl antstolės A. B. veiksmų, suinteresuoti asmenys UAB „Skarotoji eglutė“, AB Ūkio bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai E. B. ir R. B. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės –skundą dėl neteisėtų antstolio veiksmų tenkinti pilnai.

Pareiškėjai skundu kreipėsi į teismą, nurodydami, kad antstolė A. Lukšienė grubiai pažeidė vykdymo proceso taisyklių imperatyvias nuostatas, viršijo savo įgalinimus dėl ko jos veiksmai pripažintini neteisėtais, 2009 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktas naikintinas. Nurodė, kad antstolė A.Lukšienė vykdo 221 928 Lt išieškojimą iš skolininko UAB „Skarotoji eglutė“ bei E. B., laidavusio už šios įmonės piniginių įsipareigojimų vykdymą, AB Ūkio banko naudai pagal Kauno miesto 23-jo notaro biuro išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 1722. 2009 m. rugsėjo 9 d. antstolė surašė turto arešto aktą, kuriuo aprašė ir areštavo E. B. ir R. B. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį santuokos metu įgytą turtą, kurio bendra vertė 150000 Lt. Surašius turto arešto aktą, antstolė nepagrįstai turto neįkainavo.

Iki skundo pateikimo teismui dienos iš UAB „Skarotoji eglutė“ sąskaitų, esančių bankuose bei iš asmeninės R. B. sąskaitos į antstolės depozitinę sąskaitą buvo pervesta atitinkamai 56 946, 17 Lt bei 4907, 19 Lt išieškomai skolai padengti. Skola faktiškai yra sumažėjusi, tačiau dėl šios faktinės aplinkybės antstolė A. Lukšienė iki šiol nėra priėmusi jokio procesinio sprendimo ar patvarkymo.

CPK 681 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių asmenų- išieškotojo ir skolininko nuomones. Antstolė A. Lukšienė šiurkščiai pažeidė imperatyvų reikalavimą dėl areštuojamo turto įkainavimo ir, surašydama ginčijamą turto arešto aktą, nepagrįstai šios pareigos nevykdė. Ginčijamame turto arešto akte antstolė nėra pažymėjusi, jog bus kviečiamas ekspertas.

Antstolis, areštuodamas skolininko turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalimi ir 677 straipsnio 2 dalimi nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ir aprašyti turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas imperatyviai ne tik įpareigoja antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuotą turtą rinkos kaina, bet ir nustatyti areštuoto turto ir išieškotinos skolos balansą. Šios pareigos antstolė A. Lukšienė taip pat nepaisė.

Antstolis, prieš pradėdamas vykdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą, kuriame skolininku nurodytas vienas iš sutuoktinių, pagal prievolės teisinę prigimtį turi išsiaiškinti, ar išieškojimas turi būti vykdomas iš bendro sutuoktinių turto, ar iš skolininko asmeninio turto. Tik nustačius prievolės atsiradimo pobūdį ir jos atsiradimo pagrindus, galima nustatyti, kas yra atsakomybės pagal prievolę subjektas-vienas sutuoktinis ar abu. Net ir tuo atveju, jei išieškojimas yra nukreipiamas į bendrą sutuoktinių turtą, privalu nustatyti kito sutuoktinio dalį bendrame turte. Antstolė nesiėmė jokių veiksmų dėl pareiškėjų santuokos metu įgyto turto atidalinimo ar turto, kuris galėtų būti laikomas bendra sutuoktinių nuosavybe, dalies nustatymo.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi sprendė, kad pareiškėjai neprašo įpareigoti antstolę įkainoto areštuotą turtą, o tik jį panaikinti, todėl pareiškėjų reikalavimo nepatenkino.

Teismas nustatė, kad vykdomasis raštas dėl 221 244, 47 Lt skolos ir kitų piniginių reikalavimų išieškojimo antstolės kontoroje gautas 2009 m. birželio 8 d. ir pagal jį užvestos dvi vykdomosios bylos. Skolininkas E. B. yra UAB „Skarotoji eglutė“ laiduotojas pagal vekselį, kuris išduotas kreditoriui AB Ūkio bankas,m todėl yra kreditoriui solidariai atsakingas(CK 6.81 straipsnis). Įrodymų, kad bendraskolio (laiduotojo) atsakomybė subsidiari ar dalinė pareikėjas E. B. teismui nepateikė. Prievolei esant solidariai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi skolininkai bendrai, teik bet kuris skyrium, be to tiek ją visą, tiek ir jos dalį. Šio konkrečiu atveju kreditorius reikalauja išieškoti skolą iš abiejų solidariųjų skolininkų visa apimtimi, tol kol visiškai bus įvykdyta.

CPK 681 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad antstolis, areštuodamas skolininko turtą, jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą ir arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Tik tada, jei išieškotojas ar skolininkas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Tai reiškia, kad areštuojamas turtas privalo būti įkainotas, nepriklausomai nuo to, dalyvavo ar ne arešto metu skolininkas ar išieškotojas, ar turtui taikyti kokie suvaržymai ar ne.

Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti(CPK 675 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus ir areštuodama sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe valdomą turtą, vykdymo proceso normų nepažeidė. Teisme taip pat nagrinėjama byla dėl pareiškėjo E. B. dalies bendrame turte nustatymo. O tai reiškia, kad vykdymo procese yra aiškinamasi E. B. turto apimtis, o išieškojimas į bendrą sutuoktinių turtą nėra nukreiptas.

Teismas sprendė, kad nepagrįstas pareiškėjų argumentas, jog antstolė, areštuodama sutuoktinių bendrąjį turtą, nenurodė mažesnės turto arešto masto sumos. Pagal į bylą pareiškėjų pateiktą aktą matyti, jog jame nurodoma mažesnė, nei pardinė arešto masto suma. Neteisingas arešto masto nurodymas akte negali būti pagrindu jam naikinti. Tokiu atveju skolininkas, jeigu akte nurodytasis mastas pažeidžia jo teise, turi teisę prašyti antstolio jį ištaisyti, o antstoliui nepagrįstai atsisakius, jo atsisakymą skųsti teismui.

Pareiškėjos sąskaitoje areštuotos lėšos antstolės patvarkymu nepaskirstytos dėl objektyvių priežasčių-teisme nagrinėjama byla dėl E. B. dalies bendrame turte nustatymo.

Pareiškėjai E. B. ir R. B. atskiruoju skundu paršo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės-skundą dėl neteisėtų antstolės veiksmų tenkinti pilnai.

Žemesnės instancijos teismas

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nustatė, jog antstolė pažeidė imperatyvų CPK 681 straipsnio reikalavimą dėl areštuoto turto įkainavimo. Bet priėjo nepagrįstos išvados, kad toks pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti antstolės priimtą turto arešto aktą. Teismas nenurodė jokių šios išvados motyvų. Teismas konstatavo įstatymo pažeidimą, todėl turėjo pagrindą ir tuo pačiu pareigą pripažinti, kad skundžiami antstolės veiksmai yra neteisėti ir tenkinti pareiškėjų skundą. Tokia teismo pozicija reiškia, kad teismas netinkamai taikė nuostatas, dėl ko priėmė nepagrįstą ir neteisėtą procesinį sprendimą.

Teismas sprendė, kad antstolė, neįkainodama areštuojamo turto pažeidė procesines teises normas, tačiau kartu sprendžia, kad toks pažeidimas nesudaro pagrindo naikinti jos priimtą turto arešto aktą.

Antstolis turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalimi ir 677 straipsnio 2 dalimi nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau nei jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Toks teisinis reguliavimas imperatyviai imperatyvai įpareigoja antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuotą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto ir išieškotinos skolos balansą. Šios pareigos teismas nevykdė.

Nepagrįsta yra teismo išvada, kad antstolei pašalinus teismo nustatytus pažeidimus ir atliktus areštuoto turto įkainojimą, tuo atveju, jei bus konstatuota areštuoto turto ir skolos santykio neatitikimas, t.y. bus nustatyta, kad areštuota turto daugiau, nei yra reikalinga išieškomai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti, areštas viršijančiai daliai nedelsiant turi būti panaikintas. Toks teismo įpareigojimas ir išreikšta deklaratyvi pozicija yra nepagrįsta ir iš esmės ydinga. Teismas privalo išspręsti ginčą iš esmės ir savo procesiniu sprendimu užkirsti kelią net menkiausiai galimybei kilti ginčui ateityje.

Įstatymas suteikia teisę proceso šalims prieštarauti antstolio atliktam areštuoto turto įkainojimui, tačiau šiuo atveju antstolė turto neįkainavo visai, todėl skolininkas ir turto savininkai neturėjo pagrindo reikšti prieštaravimus dėl to, ko nebuvo.

Nepagrįstas teismo argumentas, jog antstolė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų nepažeidė ir visus veiksmus atliko pagal CPK 667 straipsnio numatytą seką. Teismas deramai neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo E. B. dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymu ir nepagrįstai apsiribojo itin formaliu šios kategorijos bylose privalomai įrodinėtinų aplinkybių vertinimu.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo UAB „Skarotoji eglutė“ palaiko pareiškėjų atskirąjį skundą, nurodydamas, jog jis yra pagrįstas procesiniuose dokumentuose išdėstyta teisine ir faktine argumentacija, kas sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos , nurodydamas, jog jis yra pagrįstas procesiniuose dokumentuose išdėstyta teisine ir faktine argumentacija, kas sudaro pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 22d. ir 2010m. vasario 3 d. nutartis(b. l. 89).

Šalies argumentai

Suinteresuotas asmuo AB Ūkio bankas nesutinka su atskiruoju skundu. Prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Dėl 2010 m. vasario 22 d. nutarties

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjų E. B. ir R. B. skundus dėl antstolės Astos Lukšienės neteisėtų veiksmų. 2010 m. vasario 20 d. gautas pareiškėjų E. B. ir R. B. atskirasis skundas dėl 2010 m. vasario 3 d. teismo nutarties. Pirmosios instancijos teismas 2010 m. vasario 22 d. nutartimi atsisakė priimti E. B. ir R. B. atskirąjį skundą, kadangi pareiškėjai praleido terminą atskirajam skundui paduoti. 2010 m. kovo 5 d. gautas pareiškėjų atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutarties panaikinimo ir prašymas atnaujinti terminą skundui dėl 2010 m. vasario 3 d. teismo nutarties paduoti(b. l. 69, 73).

Pirmosios instancijos teismas 2010 m. kovo 10 d. nutartimi priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2010 m. vasario 22 d. teismo nutarties. Atnaujino pareiškėjams terminą atskirajam skundui dėl 2010 m. vasario 3 d. teismo nutarties paduoti. Priėmė pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2010 m. vasario 3 d. nutarties.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CPK 334 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. Gavęs atskirąjį skundą, pirmosios instancijos teismas per tris dienas nuo jo gavimo, sutikdamas su atskiruoju skundu, jeigu jis paduotas ne dėl nutarčių, priimtų CPK 293 straipsnyje numatytais atvejais, rašytinio proceso tvarka pats panaikina skundžiamą nutartį, išsiųsdamas priimtos šiuo klausimu nutarties nuorašą byloje dalyvaujantiems asmenims(CPK 293 straipsnio 2 dalies 1 punktas); nesutikdamas su atskiruoju skundu arba kai skundas paduotas dėl CPK 293 straipsnyje nurodytų nutarčių, nustatyta tvarka nusiunčia bylą su atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui(CPK 293 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai).

Tai reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, 2010 m. kovo 10 d. nutartimi priėmęs atskirąjį skundą dėl 2010 m. vasario 22 d. teismo nutarties, privalėjo panaikinti 2010 m. vasario 22 d. nutartį, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjų skundą dėl 2010 m. vasario 3 d. nutarties. Iš 2010 m. kovo 10 d. nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas sutiko su pareiškėjų 2010 m. kovo 5 d. atskiruoju skundu, jį priėmė, bet nepanaikino 2010 m. vasario 22 d. teismo nutarties. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kolegija naikina pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjų atskirąjį skundą dėl 2010 m. vasario 3 d. teismo nutarties.

Dėl 2010 m. vasario 3 d. nutarties

Pareiškėjai siekia, kad teismas antstolės Astos Lukšienės veiksmus surašant 2009 m. rugsėjo 9 d. arešto aktą pripažintų neteisėtais, panaikinti 2009 m. rugsėjo 9 d. turto arešto aktą, kuriuo buvo areštuotas skolininko E. B. turtas(b. l. 4). Pareiškėjai teigia, kad antstolis, surašydamas turto arešto aktą, neįkainavo areštuojamo turto, akte nenurodė, jog turto vertinimui bus kviečiamas ekspertas, todėl toks turto arešto aktas naikintinas.

Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba šios teisės atskirų sudėtinių dalių-valdymo, naudojimosi ar disponavimo-laikinas uždraudimas ar apribojimas(CPK 675 straipsnio 1 dalies). Skolininko E. B. turtas areštuotas vykdant Kauno miesto 23-ojo notaro biuro 2009 m. kovo 27 d. išduotą vykdomąjį išrašą dėl 221 934, 80 Lt išieškojimo iš skolininko UAB „Skarotoji eglutė“ bei laiduotojo E. B. (b. l. 18). Antstolė 2009 m. rugsėjo 9 d. areštuodama skolininko E. B. turtą surašė turto arešto aktą(b. l. 4-7). Areštuotas skolininko nekilnojamasis turtas. Iš turto arešto akto matyti, kad areštuotas turtas nėra įvertintas, nors areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones(CPK 681 straipsnio 1 dalis). Iš turto arešto akto matyti, kad skolininkas E. B. antstolei nepareiškė pretenzijų dėl to, kad areštuotas turtas neįkainotas. Šios pretenzijos pareikštos tik skunde dėl neteisėtų antstolės veiksmų. Minėto CPK 681 straipsnio 1 dalimi nustatyta, jog skolininkui ar išieškotojui prieštaraujant antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turo vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Kaip ir buvo minėta, antstolis areštuojamo turto neįkainavo, todėl tiek esant skolininko, tiek išieškotojo prieštaravimams, antstolis skolininko E. B. areštuoto turto vertei nustatyti turėtų skirti ekspertizę. Tokių prieštaravimų nebuvo. Iš turto arešto akto matyti, kad antstoliui kilo abejonių dėl areštuoto turto vertės, todėl privalėjo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti. Antstolis šių veiksmų neatliko, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas antstolę įpareigojo atlikti areštuoto turto įkainavimą.

Antstolė pažeidė CPK 681 straipsnio nuostatas, bet tai nėra pagrindas turto arešto aktą panaikinti, kadangi šis pažeidimas taisytinas paskyrus ekspertizę turto vertei nustatyti.

Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti(CPK 675 straipsnio 2 dalis). Areštuoto turo vertė nenustatyta, todėl tik jį įvertinus, bus galima spręsti, ar turto pakanka išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.

Kiti atskirojo skundo motyvai neturi įtakos teisingam bylos išsprendimui, todėl plačiau nenagrinėtini.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.

Iš pareiškėjų priteistinos išlaidos, turėtos dėl procesinių dokumentų įteikimo(pašto išlaidos).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 22 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų E. B. ir R. B. atskirąjį skundą dėl 2010 m. vasario 3 d. teismo nutarties.

Atskirąjį skundą atmesti. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Priteisti valstybei iš E. B. ir R. B. po 8,37 Lt pašto išlaidų.

Kolegijos pirmininkas Leonas JachimavičiusKolegijos teisėjai Galina BlaževičArūnas Rudzinskas