Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Evaldo Gražio ir Olego Šibkovo,

nerengdama teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. (A. S.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr. 93-724 taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. S., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) nuteistas Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau –BK) 129 str. 1 d., paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-09-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos apeliacinio teismo 2008-05-22 nuosprendžiu Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendis pakeistas: vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 5 d., 9 d., Klaipėdos apygardos teismo 2008-02-06 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2007-09-18 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 12 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d., paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos m. apylinkės teismo 2006-05-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta 13 m. laisvės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia – 2006 m. lapkričio 8 d., bausmės pabaiga – 2019 m. lapkričio 8 d. Komisija 2016 m. spalio 10 d. nutarimu Nr. 93-724 nutarė taikyti nuteistajam A. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nustatant BK 75 str. 2 d. nustatytas pareigas: dalyvauti elgesio pataisos programoje; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; nesilankyti vietose, kur vartojamas alkoholis; neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą, nes pagrindo išvadai, jog šiuo metu lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis A. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals, nėra. Nuteistasis A. S. skundžia Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują nutartį - patvirtinant Komisijos 2016 m. spalio 10 d. nutarimą Nr.93-724 taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.2.Europos Tarybos Ministrų Tarybos Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. Rekomendacijose Nr.(2003)22 “Dėl lygtinio paleidimo“ rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą visiems laisvės atėmimo bausmes gavusiems asmenims, kurie atitinka lygtinio paleidimo sąlygas, siekiant mažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinčių įsiliejimą į visuomenę, sąlygomis, padedančiomis garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Apie minėto akto taikymo privalomumą yra pasisakęs LVAT.

5.3. Pažymėjo, jog nors anksčiau yra turėjęs nuobaudų, nuo 2014 m. liepos 11 d. neturi nei vienos nuobaudos. Padarė išvadas ir jau du metus nepažeidė vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų. Lygtinis paleidimas būtų didžiausia motyvacija elgtis tinkamai. Supranta, kad lygtinis paleidimas – tai ne atleidimas nuo bausmė, tačiau bausmės atlikimas lengvesnėmis sąlygomis. Nesutinka su nutarties argumentu, kad apelianto integracijos galimybės į visuomenę tik patenkinamos. Taip pat sutinka, jog būtų paleistas su intensyvia priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas, kurio 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad pagal naująjį teisinį reguliavimą būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis).Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Komisija, išnagrinėjo visus duomenis, reikšmingus nuteistojo lygtiniam paleidimui. Nuteistasis A. S. yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

10.Bylos duomenys patvirtina, kad 2016 m. gegužės 9 d. Komisija nustatė A. S. socialinės reabilitacijos priemones, kuriomis buvo rekomenduota nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir rėžimo reikalavimų ir neturėti galiojančių nuobaudų bei dalyvauti socialinės reabilitacijos programose. Socialinės reabilitacijos skyriaus 2016 m. spalio 4 d. išvadoje Nr. 62-4514 nurodyta, jog nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir lygtinio paleidimo komisijos nustatytas rekomendacijas (b. l. 11). Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad A. S. priklauso vidutinės rizikos grupei – jo nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas – 46 balai (nekintantys 25 balai, b.l. 10).

11.Apygardos teismo teisėjų kolegija pritaria skundžiamos nutarties argumentui, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – A. S. nuo 2014 m. liepos 1 d. nebaustas, skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, siekia, atsiriboti nuo neformaliųjų nuteistųjų bendrijos tradicijų, tačiau teismas pažymi, kad BVK 111 straipsnyje numatyta, jog nuteistųjų socialinė reabilitacija ir yra nuteistųjų pataisos priemonės, kuriomis siekiama padėti nuteistiesiems tapti įstatymus, žmogiškąsias vertybes ir visuomenės saugumą gerbiančiais žmonėmis, išmokyti nuteistuosius gyvenimo tikslų siekti teisėtais būdais ir priemonėmis, sudaryti sąlygas po bausmės atlikimo reintegruotis į visuomenę. Bylos duomenys patvirtina, kad A. S. savo elgesį kreipia teigiama linkme, tačiau šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo rezultatas vis dar yra vidutinis (46 balai) ir dar gali mažėti iki 25 balų. Po paskutinio vertinimo 2016 m. gegužės 4 d. sumažėjo nežymiai - 4 balais. Be to, iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam nustatomi ir kriminogeniniai veiksniai – teisės pažeidimai bei gyvenimo stilius ir draugai. Vertinant, ar jau pasiekta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, taip pat būtina pastebėti ir tai, jog nors nuteistasis ir neturi galiojančių nuobaudų, tačiau baustas yra dėl vidaus tvarkos pažeidimų yra net 28 kartus, kas rodo, jog jo elgesys nebuvo nepriekaištingas viso bausmės atlikimo metu, buvo skatintas 18 kartų (b.l.12-13). Vertinant pažeidimų ir paskatinimų santykį, rezultatas nesudaro pagrindą manyti, kad daroma nuteistojo pažanga šiuo metu jau yra pakankama.

12.Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodė argumentus, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog pagal dabartinį įstatyminį reglamentavimą, taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Šiuo atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių dar nepakanka daryti išvadai, kad A. S. paleistas į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų teismo neįpareigoja priimti jam palankų sprendimą. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – šiuo metu dar nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

13.Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistasis yra reikalingas savo besilaukiančiai žmonai bei insultą patyrusiam tėvus, nes minėtiems asmenims reikalinga tiek finansinė, tiek moralinė parama. Atsakant į minėtą skundo argumentą dar kartą pažymėtina, kad spendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo yra vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant, tačiau artimųjų interesai šioje situacijoje neturi lemiamos reikšmės. Sutiktina, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą neturi būti vertinama padaryta nusikalstama veika, tačiau šis pažeidimas pirmosios instancijos teismo nutarties neteisėta nedaro.

14.Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad pirmos instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. S. skundą atmesti ir Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.