- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-09-26
- Bylos Nr.
- e2S-1738-945/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04275-2024-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marius Bartninkas
- Atsakovas
- E. Z.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas, veikdamas Panevėžio apygardos teismo vardu,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Z. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovei E. Z. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Klaipėdos energija“ (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės E. Z. 749,39 Eur skolą už šilumos energiją už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., 14,19 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
2. 2024 m. rugpjūčio 2 d. ieškovė pateikė į bylą pareiškimą, kad atsisako ieškinio, prašo nutraukti civilinę bylą, priteisti ieškovei 126,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (5,50 Eur žyminį mokestį, 121 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti), grąžinti ieškovei 16,50 Eur žyminio mokesčio. Pareiškime ieškovė nurodė, kad atsakovė sumokėjo 749,39 Eur skolą ir 14,19 Eur delspinigius, tačiau neapmokėjo ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Panevėžio apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartimi priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą, grąžino ieškovei 16,50 Eur žyminį mokestį, priteisė iš atsakovės ieškovei 126,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybei 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą.
4. Teismas, nurodęs, kad ieškovė bet kurioje stadijoje turi teisę atsisakyti ieškinio, priėmė ieškovės ieškinio atsisakymą ir nutraukė civilinę bylą. Atsižvelgęs į tai, jog atsakovė netinkamai vykdė savo prievolę ieškovei, nustatytu terminu neatsiskaitė už suteiktas paslaugas, ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą su ieškiniu, atsakovė savo prievolę ieškovei įvykdė tik po kreipimosi į teismą, teismas nusprendė, kad atsakovei kyla pareiga apmokėti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų ir teismas nenustatė, jog ieškovė, pateikdama ieškinį dėl skolos priteisimo, netinkamai naudojosi savo procesinėmis teisėmis ar buvo nesąžininga.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – atmesti ieškinį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
1.1. Terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti turėjo baigtis 2024 m. rugpjūčio 12 d., skundžiama nutartis priimta 2024 m. rugpjūčio 6 d., todėl buvo suvaržyta atsakovės teisė pateikti atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį.
1.2. Atsakovei priklauso tik pusė buto, o ieškovė reikalavo priteisti viso buto skolą, todėl teismas privalėjo nustatyti ieškinio trūkumus ar atsisakyti priimti tokį ieškinį, tačiau to nepadarė.
1.3. Tarp atsakovės ir bendrasavininko bei panaudos gavėjo buvo susitarimas dėl buto išlaikymo. Nors ieškovė nurodė, kad atsakovė nesumokėjo 143 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau bendrasavininkas ir panaudos gavėjas E. Z. yra sumokėjęs ieškovei 800 Eur, t. y. apie 50 Eur daugiau nei ieškinio suma.
1.4. Advokatas tinkamai neatliko savo darbo, nurodė visam butui tenkančią skolą, nors atsakovei priklauso tik pusė buto, teismui pateikė pasenusią informaciją ir taip suklaidino teismą, melavo, kad atsakovė sumokėjo skolą, nors tą padarė kitas bendrasavininkas ir panaudos gavėjas E. Z. Esant tokiam negarbingam elgesiui ir atmestinam darbui, advokatas neturi teisės reikalauti atlygio už nekokybiškų ir melagingų dokumentų parengimą.
6. Ieškovė atsiliepimu prašo atmesti atskirąjį skundą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
2.1. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, atsakovė neginčija skolos fakto ieškinio padavimo momentu, todėl akivaizdu, kad ieškinys buvo pareikštas tinkamam atsakovui.
2.2. Ieškovė negalėjo papildomai pagrįsti savo reikalavimo, nežinodama atsakovės atsikirtimo pagrindo, nes byloje nebuvo gautas atsiliepimas, tačiau buvo sumokėta prašoma priteisti skola. Ieškovė negalėjo reikšti reikalavimo bendraturtei R. S., nes ji buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Skola už butui patiektą šilumą susidarė už ieškovės suteiktas paslaugas, todėl atsakovės atsakomybė su mirusia R. S. yra solidari. R. S. esant mirusiai, ieškovė pagrįstai reikalavimą pareiškė atskirai tik solidariai skolininkei.
2.3. Atsakovės ir mokėtojo E. Z. vidiniai susitarimai neturi įtakos ieškovės reikalavimo teisei į atsakovę. Atskirajame skunde nurodyta panaudos sutartis nebuvo pateikta ieškovei, taip pat nėra išviešinta viešame registre, todėl negali būti panaudota prieš trečiuosius asmenis. Be to, net ir registruota panaudos ar nuomos sutartis nekeičia mokėtojo už butui patiektą šilumos energiją. Faktas, kad skolą sumokėjo E. Z., su kuriuo sudaryta panaudos sutartis, neturi įtakos ieškovei, ji panaudos sutarties pagrindu neįgyja reikalavimo teisės į E. Z., prieš ieškovę atsakinga lieka atsakovė. Teisė E. Z. įvykdyti prievolę už atsakovę numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnyje, todėl ieškovė, gavusi skolos apmokėjimą iš trečiojo asmens, pagrįstai atsisakė ieškinio.
2.4. Ieškovė, gavusi 800 Eur, visų pirma padengė 763,58 Eur skolą ir delspinigius už laikotarpį nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., likusia 36,42 Eur suma buvo padengti vėlesni įskolinimai už šilumos energiją (už 2024 m. gegužės mėn.), bet ne bylinėjimosi išlaidos.
2.5. Ieškovės advokatui sumokėtas atlyginimas nėra per didelis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi, 338 straipsniu, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria nutraukta civilinė byla ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Atsakovė atskiruoju skundu ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė civilinę bylą, negavęs atsakovės atsiliepimo į ieškinį, ir nepagrįstai atsakovę pripažino atsakinga už ieškinio pareiškimą, dėl ko priteisė iš atsakovės visų ieškovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas atsakovės atskirojo skundo argumentus apie civilinės bylos nutraukimo neteisėtumą, nurodo, kad ieškovė procesines teises įgyvendino tinkamai, vadovaudamasi CPK 42 straipsniu ir CPK 140 straipsnio 1 dalimi. CPK 42 straipsnio, reglamentuojančio šalių teises ir pareigas, 1 dalyje nurodyta, kad ieškovas turi teisę pakeisti ieškinio pagrindą arba dalyką, padidinti ar sumažinti ieškinio reikalavimus šio kodekso nustatyta tvarka arba atsisakyti ieškinio; CPK 42 straipsnio 5 dalyje pažymėta, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. Vadovaujantis CPK 140 straipsniu, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio. Taigi, ieškovės teisė bet kada atsisakyti ieškinio yra įtvirtinta įstatyme, todėl ieškovė po jos ieškinio reikalavimo patenkinimo turėjo teisę atsisakyti ieškinio, o pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad šis atsisakymas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, jį priimti, todėl su civilinės bylos nutraukimu susiję atskirojo skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
11. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, reglamentuoja CPK 94 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą, ir kt. Pagal CK 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat jis turi vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2018 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36-313/2018; 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-248/2021).
13. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje konstatavo, kad būtent atsakovei tenka kaltė (atsakomybė) dėl šios bylos iškėlimo bei pareiga (nutraukus procesą) atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nors nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad civilinė byla nutraukta dėl to, jog bylos nagrinėjimo metu buvo patenkintas ieškovės reikalavimas, atsakovė nesutinka su tuo, kad ieškovė turėjo teisinį pagrindą kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Anot atsakovės, ieškinys pareikštas netinkamai atsakovei, nes jai priklauso tik pusė buto, o ieškovė reikalavo priteisti viso buto skolą, tarp atsakovės ir bendrasavininko bei panaudos gavėjo buvo susitarimas, kad jis sumokės skolą, todėl atsakovei nekyla pareiga atlyginti ieškovės dėl kreipimosi į teismą patirtų bylinėjimosi išlaidų.
14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2024 m. liepos 3 d. kreipėsi į teismą dėl skolos, susidariusios laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn., priteisimo iš atsakovės. Ieškovė su ieškiniu pateikė 2024 m. balandžio 3 d. išrašą iš Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės, iš kurio matyti, kad ginčo butas lygiomis dalis priklauso atsakovei ir R. S. Taip pat ieškovė pateikė VĮ Registrų centro duomenis, patvirtinančius, kad R. S. mirė (duomenys neskelbtini). Atsakovės nurodytas juridinis faktas, kad butu panaudos pagrindais naudojasi kitas asmuo, nebuvo išviešintas. Atsakovė pirmosios instancijos teismui pateikė 2024 m. gegužės 8 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą, kuriame nurodyta, kad nuo 2024 m. balandžio 25 d. 1/2 dalis buto priklauso E. Z. Darytina išvada, kad skolos už suvartotą šilumos energiją susidarymo laikotarpiu buto savininkėmis buvo atsakovė ir R. S., kuri, kaip minėta, mirė (duomenys neskelbtini), todėl atsakovė nepagrįstai teigia, kad ji nėra atsakinga už skolos už suvartotą šilumos energiją susidarymą, kadangi ir ji, kaip 1/2 dalies buto savininkė, turėjo pareigą mokėti mokesčius už šio buto išlaikymą. Dėl to nėra pagrindo spręsti, kad ieškovė neturėjo teisinio pagrindo kreiptis į teismą dėl skolos iš atsakovės priteisimo, kadangi atsakovės prievolės atsiskaityti už laikotarpiu nuo 2023 m. vasario mėn. iki 2024 m. balandžio mėn. suteiktas paslaugas terminas ieškovės kreipimosi į teismą metu buvo suėjęs. Kita vertus, skirtingai nei nurodoma ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad reikalavimas kildintinas iš paslaugų teikimo teisinių santykių. Pabrėžtina, kad šilumos energijos tiekimas atitinka CK XXIII skyriaus 7 skirsnyje reglamentuojamus energijos pirkimo–pardavimo teisinius santykius. Be to, reikalavimas šiuo atveju siejamas su atsakovės, kaip turi bendrasavininkės, statusu, t. y. kildintinas iš daiktinės teisės, o, vadovaujantis CK 4.76 straipsniu, kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, atsakovė pagrįstai nurodo, kad ji yra atsakinga už pusę susidariusios skolos, kadangi prievolė atsiskaityti su ieškove yra dalinė. Dėl šios aplinkybės ieškovė, netinkamai suformulavusi ieškinio reikalavimą, negali tikėtis visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
15. Atsakovė taip pat nesutinka ir su iš jos ieškovei priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu, teigdama, kad ieškovės atstovas netinkamai atliko savo pareigas, todėl negali tikėtis atlyginimo už nekokybiškai atliktą darbą.
16. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Sprendžiant dėl priteistinų išlaidų už advokato pagalbą dydžio, atsižvelgiama į tai, kokias konkrečias teisines paslaugas suteikė advokatas. Šiuo atveju byloje ieškovei atstovaujantis advokatas parengė ieškinį, prie ieškinio pridėjo 2024 m. gegužės 24 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ISAF-00104, kurioje nurodyta 2 420 Eur suma už ieškinių įvairiems skolininkams parengimą. Taip pat su ieškiniu buvo pateikti įrodymai, kad ieškovė šią PVM sąskaitą faktūrą apmokėjo 2024 m. gegužės 30 d. Ieškinyje buvo nurodyta, kad už ieškinio parengimą priteistina 121 Eur atlyginimo advokatui suma.
17. Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad apskaičiuojant bylinėjimosi išlaidų dydį, pagal Rekomendacijų 7 punktą taikomas tas užpraėjęs ketvirtis, kurio metu galiojęs šalies ūkio vidutinis darbo užmokestis yra aktualus nustatant atlygintiną atstovavimo išlaidų dalį, skaičiuojamas nuo tada, kada buvo apmokėtos atstovavimo paslaugos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-247-611/2017).
18. Rekomendacijų 8.2 papunktyje nustatyta, kad rekomenduojamo priteistino maksimalus užmokesčio dydis už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį, apskaičiuojamas pagal 2,5 dydžio koeficientą, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Advokato paslaugos ieškovės buvo apmokėtos 2024 m. II ketvirtį, todėl šiuo atveju koeficiento pagrindu turi būti imamas 2023 m. IV ketvirčio Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris buvo 2 110,30 Eur. Taigi maksimali priteistina suma už ieškinio parengimą sudarė 5 275,75 Eur (2,5 × 2 110,30 Eur).
19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kadangi maksimali šioje byloje galima priteisti suma už advokato paslaugas sudarytų 5 275,75 Eur, ieškovė patyrė keliasdešimt kartų mažesnes advokato pagalbos išlaidas, tad, nepaisant to, kad byla nebuvo sudėtinga, o ieškovei atstovaujančio advokato pagalba ieškovei apsiribojo ieškinio parengimu, nėra pagrindo mažinti ieškovei priteistą advokato pagalbos išlaidų atlyginimą dėl nepagrįsto jo dydžio. Visgi, nors ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nėra nepagrįstai didelės, kaip minėta, dėl šių išlaidų susidarymo atsakovė atsakinga tik iš dalies, kadangi ieškovė neturėjo teisinio pagrindo reikalauti visos skolos iš atsakovės, tuo labiau, kad pati ieškovė ilgą laiką nesikreipė į teismą dėl skolos priteisimo, kas turėjo įtakos tam, jog ieškinyje galėjo būti nurodyta tik viena atsakovė, dėl kito asmens, turėjusio dalyvauti byloje atsakovo procesiniu statusu, mirties, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra pagrindas ieškovei iš atsakovės priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti per pusę iki 63,25 Eur (126,50 Eur (121 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos + 5,50 Eur žyminis mokestis) ÷ 2). Apeliacinės instancijos teismas kaip nepagrįstą atmeta atskirojo skundo argumentą, kad E. Z. yra sumokėjęs ieškovei 800 Eur, t. y. apie 50 Eur daugiau nei ieškinio suma, todėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, jog atsakovė nesumokėjo bylinėjimosi išlaidų. Kaip pagrįstai pažymėjo ieškovė atsiliepime į atskirąjį skundą, 36,42 Eur suma buvo padengtas 2024 m. gegužės mėn. įskolinimas už šilumos energiją, todėl ieškovė turėjo pagrindą prašyti teismo priteisti jai bylinėjimosi išlaidas, nes šios nebuvo apmokėtos.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi priteisė valstybei iš ieškovės 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Šias išlaidas padalijus abiem šalims per pusę, kiekvienai iš šalių proporcingai tenkanti atlyginti procesinių dokumentų įteikimo išlaidų dalis neviršija minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos, nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, todėl šios išlaidos iš šalių nepriteisiamos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
21. Remdamasis išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog egzistuoja pagrindas pakeisti atsakovės apskųstą pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, ieškovei iš atsakovės priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant per pusę ir panaikinant jos dalį dėl valstybės turėtų procesinių dokumentų įteikimo išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pakeisti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, ieškovei akcinei bendrovei „Klaipėdos energija“, juridinio asmens kodas 140249252, iš atsakovės E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), priteistą bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinant iki 63,25 Eur (šešiasdešimt trijų eurų 25 ct).
Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį, kuria iš atsakovės E. Z., gimusios (duomenys neskelbtini), valstybei priteistas 15,86 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas.
Kitą Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 6 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.