Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-10-02 · Administracinė byla Nr. eI-8754-394/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-02
Bylos Nr.
eI-8754-394/2023
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-01742-2023-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras
Atsakovas
P. B., A. B.
Advokatai
Giedrius Gvildys
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-8754-394/2023Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01742-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 12.18.1.; 55.1.3. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. spalio 2 d.,ŠiauliaiRegionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėja Jarūnė Sedalienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos viešosios įstaigos Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, atstovaujamos advokato Giedriaus Gvildžio, prašymą dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą priteisimo iš atsakovų P. B. ir A. B..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras (toliau tekste – pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama priteisti solidariai iš atsakovų P. B. ir A. B. (toliau – atsakovai) 52,50 Eur, vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31, ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Pareiškėja teismui pateiktame prašyme nurodė, kad atsakovai nuo 2015-06-11 nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto Radviliškio rajono savivaldybėje, adresu (duomenys neskelbiami), (paskirtis: gyvenamoji (vieno buto pastatai)), šiose gyvenamosiose patalpose nėra deklaruota gyventojų (skaičiuota tik pastovioji rinkliavos dalis), todėl atsakovams vadovaujantis žemiau minimų teisės aktų nuostatais, kyla pareiga mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Sutartis su atsakovais dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, kadangi prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių aktų pagrindu. Atsakovams kartą į metus buvo siųsti vietinės rinkliavos mokėjimo pranešimai bei įspėjimai dėl skolos, susidariusios nesumokėjus vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Atsakovai už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 yra nesumokėję pareiškėjai 52,50 Eur dydžio vietinės rinkliavos, kuri apskaičiuota remiantis 2017 m. birželio 22 d. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T-595 pavirtintais Radviliškio rajono savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatais su visais papildymais ir pakeitimais. Mokėjimo pranešimai bei įspėjimai rinkliavos mokėtojams, taigi ir atsakovams, siunčiami neregistruotu laišku.

LR Vietos savivaldos įstatyme (6 str. 31 p.), LR Atliekų tvarkymo įstatyme (25 str.) įtvirtinta viena iš savarankiškųjų savivaldybių funkcijų – komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas, komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos teikimas. LR Rinkliavų įstatymas (11 str. 1 d. 8 p.) įtvirtina savivaldybių teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą; vietinę rinkliavą bei rinkliavos nuostatus tvirtina Savivaldybės taryba savo sprendimu (12 str. 2 p.).

Vadovaudamasi minėtomis teisės aktų nuostatomis, Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007-08-30 sprendimu Nr. T-160 nuo 2007-10-01 įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Pareiškėja yra Šiaulių miesto, Kelmės, Akmenės, Joniškio, Pakruojo, Radviliškio ir Šiaulių rajonų savivaldybių įsteigta įstaiga, kuri yra viešojo administravimo subjektas, kuriam yra pavestas vietinės rinkliavos iš atliekų turėtojų už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą administravimas. Vietinę rinkliavą Radviliškio savivaldybės teritorijoje administruoja savivaldybės tarybos sprendimu paskirtas vietinės rinkliavos administratorius – viešoji įstaiga Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, kuriam Savivaldybės tarybos sprendimu pavestas vietinės rinkliavos administravimas.

Nuo 2017 m. liepos 1 d. Radviliškio rajono savivaldybėje įvesta dvinarė vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Vietinė rinkliava atsakovams skaičiuojama pagal Nuostatų 12.1. p., pagal kurį pastoviąją vietinės rinkliavos dalį moka gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo butų, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, savininkai ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijos teritorijoje, savininkai (redakcija nuo 2022-07-01, T-777), jei šioms patalpoms nustatyta tvarka yra suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė; savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai. Pastovioji dedamoji už mokestinį laikotarpį apskaičiuojama patvirtintą vietinės rinkliavos dydį padauginus iš vietinės rinkliavos mokėtojų grupei taikomo parametro (Nuostatų 13 p.), kintamoji vietinės rinkliavos dalis apskaičiuojama naudojantis individualiais identifikuotais atliekų konteineriais: nuostatų priede nustatytą kintamą kainą padauginus iš mišrių komunalinių atliekų konteinerių skaičiaus ir ištuštinimų skaičiaus arba naudojantis kolektyviniais konteineriais ir/arba individualiais neidentifikuotais atliekų konteineriais: nustatytą vietinės rinkliavos mokėtojų grupei vietinės rinkliavos kintamosios dedamosios dydį padauginus iš atitinkamai Vietinės rinkliavos mokėtojų grupei nustatyto parametro.

Nesumokėta vietinė rinkliava išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Tokiu būdu ir pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1. str. rinkliavos mokėjimas yra atsakovų prievolė, kurią LR CK 6.59 str. draudžia vienašališkai atsisakyti vykdyti.

Atsakov ams pareiškėjos prašymo su priedais nuorašai įteikti tinkamai, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta teismo šaukimais. Pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su pateiktu prašymu nesutinka, nes objekte, esančiame Ateities g. 9, Dauburaičių k., Radviliškio r., 2020-2022 metais nebuvo vartojama elektros energija, objekte taip pat nėra konteinerių, atliekos nebuvo išvežamos, niekas negyvena, jokia veikla nevykdoma, pastatas šiuo metu griaunamas, nes yra netinkamas gyventi. 2023-02-06 pareiškėjai buvo išsiųstas elektroninis laiškas, prisegtos pažymos apie elektros energijos suvartojimą. Pareiškėja į šį laišką neatsakė, prašymo tikslinti pažymas neteikė ir galimai neregistravo savo sistemoje.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos prašymas tenkinamas.

Radviliškio rajono savivaldybės taryba 2007 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. T-160 nuo 2007 m. spalio 1 d. įvedė privalomą vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Rinkliava skaičiuojama vadovaujantis Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintais nuostatais (su vėlesniais pakeitimais, toliau - Nuostatai), galiojančiais nuo 2017 m. liepos 1 d. Pagal Nuostatų 4.12. punktą, vietinės rinkliavos mokėtojai – atliekų turėtojai, pagal Nuostatus turintys pareigą mokėti vietinę rinkliavą, Nuostatų 5 punkte įtvirtinta, kad vietinė rinkliava nustatoma savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objektų, kurių sąrašas ir apmokestinamieji parametrai nurodyti Nuostatų priede, savininkams, jų atstovams arba kitiems asmenims, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo įstatymo 30 ¹ straipsnio 1 dalyje. Pagal Nuostatų 10 punktą, taikoma dvinarė vietinė rinkliava, susidedanti iš pastoviosios ir kintamosios dedamųjų. Nuostatų 12 punktas reglamentuoja, kad pastoviąją dedamąją moka visi nekilnojamojo turto savininkai ir jų įgalioti asmenys: gyvenamosios paskirties patalpų (daugiabučio namo buto, individualių namų), esančių savivaldybės teritorijoje, ir negyvenamosios paskirties statinių, esančių sodų bendrijų teritorijoje, savininkai (jei šioms patalpoms nustatyta tvarka suteiktas adresas ar įregistruota nuosavybės teisė), savivaldybės gyvenamosios paskirties patalpų nuomininkai (12.1. p.); gyvenamosios paskirties patalpų vienas iš gyventojų (jei šios patalpos nustatyta tvarka nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre arba nebaigta jų statyba arba gyventojas lieka deklaruotas po savininko mirties) (12.2. p.); gyventojai, kurie įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą ir kurių žinoma faktinė gyvenamoji vieta yra savivaldybės teritorijoje (12.3. p.); fiziniai asmenys, kuriems išduotas verslo liudijimas ir / arba individualios veiklos vykdymo pažyma veiklai savivaldybės teritorijoje (12.4. p.); savivaldybės teritorijoje įregistruoti juridiniai asmenys (įstaigos, organizacijos, įmonės, sodininkų ir garažų bendrijos ir kiti) ir kitur įregistruoti juridiniai asmenys, jei jie turi savivaldybės teritorijoje padalinių, filialų ir atstovybių arba jų neturi, tačiau veikia savivaldybės teritorijoje (12.5. p.); asmenys, nuolat veikiantys savivaldybės teritorijoje pagal jiems suteiktas licencijas ir leidimus (notarų biurai, advokatų kontoros, antstolių kontoros, jų padaliniai ir pan.). Kintamąją rinkliavos dedamąją moka asmenys, iš kurių gali būti paimamos komunalinės atliekos (14 p.).

Byloje esančių duomenų pagrindu nustatyta, jog atsakovams nuo 2015-06-11 pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbiami), todėl atsakovai pagal Nuostatų 12.1. p. laikotarpiu nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31 buvo vietinės rinkliavos mokėtojai, kaip Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje esančio nekilnojamojo turto objekto savininkai, kurie privalėjo mokėti vietinę rinkliavą pagal nustatytus parametrus. Iš pateiktos pažymos apie vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolą matyti, kad atsakovai nemokėjo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl susidarė 52,50 Eur įsiskolinimas.

Atsakovai nesutikimą mokėti vietinę rinkliavą už nekilnojamojo turto objektą, esantį (duomenys neskelbiami), grindžia tuo, kad šiame objekte niekas negyvena, nėra konteinerių, atliekos nevežamos, jokia veikla nevykdoma, pastatas netinkamas gyventi ir šiuo metu yra griaunamas, 2020-2022 metais objekte nebuvo vartojama elektros energija.

Pareiškėja, gavusi atsakovų atsiliepimą, pateikė teismui rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad jai žinomas faktas, jog atsakovams priklausančiose gyvenamosios paskirties patalpose nėra deklaruota gyventojų, todėl atsakovams buvo skaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis. Nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 procentų vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu nesinaudos nekilnojamuoju turtu, ir pateikia tai įrodančius dokumentus. Atsakovai pažymas apie 2020 – 2022 metais suvartotą elektros energiją pateikė tik 2023 metais, todėl pareiškėja negali atlikti perskaičiavimų.

Radviliškio rajono savivaldybės tarybos 2017 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. T-595 patvirtintų nuostatų (su vėlesniais pakeitimais) 43.1. punktas numato, kad nuo kintamosios dedamosios mokėjimo atleidžiami ir pastovioji dedamoji mažinama 100 proc. vietinės rinkliavos mokėtojams, kurie Rinkliavos administratoriui deklaruoja, kad tam tikru laikotarpiu (ne trumpesniu nei vienas metų ketvirtis ir ne ilgesniu nei vieneri metai) nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu arba turėtų būti taikomas mažesnis parametras (mažesnis gyventojų ar darbuotojų skaičius), ir iš šio objekto tuo laikotarpiu komunalinės atliekos neimamos. Nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruojantys nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys privalo pateikti nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus;

Pagal Nuostatų 44.7. punktą, tinkami nesinaudojimą gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodantys dokumentai yra pažyma iš elektros energijos tiekėjo, kad gyvenamosios paskirties objekte, kurio nenaudojimas deklaruojamas, sunaudotas elektros energijos kiekis iki einamųjų metų lapkričio 1 dienos neviršija 100 kWh per einamuosius metus.

Nuostatų 46 punktas numato, kad apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) deklaruoti galima ir ilgesnį nei vieneri metai laikotarpį, jeigu asmuo pateikia Rinkliavos administratoriui išvykimą į užsienį ar į kitą Lietuvos vietovę įrodančius dokumentus (ar jų kopijas/skaitmenines kopijas). Jeigu deklaruojamas laikotarpis ilgesnis negu metai, nesinaudojimą nekilnojamuoju turtu (arba mažesnio apmokestinamojo parametro taikymą) įrodančius dokumentus nekilnojamojo turto objektų savininkai arba jų įgalioti asmenys turi pristatyti periodiškai, ne rečiau, nei 1 kartą per apmokestinamuosius metus.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovai pažymas apie suvartotą elektros energijos kiekį už 2020, 2021 ir 2022 metus pateikė tik 2023 metais, atsakovai atsiliepime taip pat patvirtino, kad pažymas nusiuntė tik 2023-02-06, taigi atsakovai nevykdė Nuostatuose numatytos pareigos deklaruoti apie nesinaudojimą nekilnojamojo turto objektu kiekvienais metais, t. y. pateikti pažymas apie suvartotą elektros energijos kiekį iki einamųjų metų lapkričio 1 d. arba ne rečiau kaip 1 kartą per apmokestinamuosius metus. Be to, atsakovams skaičiuojama tik pastovioji rinkliavos dalis, atsižvelgiant į tai, jog nekilnojamojo turto objekte nėra deklaruota gyventojų.

Taigi vadovaujantis ginčo laikotarpiu galiojusiais Nuostatais, pareiškėjai nebuvo teisinio pagrindo neskaičiuoti vietinės rinkliavos, nes atsakovai laiku nedeklaravo, kad nebus naudojamasi nekilnojamojo turto objektu ir neteikė tai įrodančių dokumentų pareiškėjai. Pagal formuojamą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką būtent vietinės rinkliavos mokėtojas, siekdamas nemokėti rinkliavos (būti nuo jos mokėjimo atleistas) turi pareigą teikti vietinės rinkliavos administratoriui atitinkamus duomenis vietinę rinkliavą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (LVAT 2020-12-13 nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1070-602/2020, 2021-11-17 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-821-520/2021, 2022-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. eTA-1182-822/2022 ir kt.).

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovams vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 str.). Pareiga mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą įteisinta Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 2 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies bei Nuostatų pagrindu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis vienodą teisės taikymo praktiką šios kategorijos bylose (administracinė byla Nr. A525-471/2010), yra nurodęs, jog rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu), vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, tvarkomas savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, plėtodama ankstesnę praktiką, 2014 m. sausio 28 d. nutartyje pažymėjo, kad vien faktinė aplinkybė, jog atitinkamas fizinis ar juridinis asmuo yra laikytinas vietinės rinkliavos mokėtoju pagal savivaldybės tarybos sprendimą, kuriuo nustatyta rinkliava, ir (ar) rinkliavos nuostatus, suponuoja šio asmens pareigą nustatyta tvarka ir terminais mokėti atitinkamo dydžio vietinę rinkliavą. Vietinės rinkliavos mokėtojas neturi diskrecijos pasirinkti, ar vykdyti šią pareigą, ar ne, nuo pareigos mokėti vietinę rinkliavą vykdymo jis gali būti atleistas tik atitinkamų norminių teisės aktų nustatytais pagrindais ir tvarka. Savaime nedraudžiama nustatyti vietinę rinkliavą, kurios dydis apskaičiuojamas ne pagal faktiškai susidariusį ir perduotą tvarkyti atliekų kiekį, bet yra siejamas su nekilnojamojo turto turėjimu ar (ir) naudojimu (pvz., 2011 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-2796/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1592/2012). Kitaip tariant, savaime nedraudžiama, kad vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų (atliekų) tvarkymą dydis būtų skaičiuojamas pagal galinčių susidaryti, o ne faktinį šių atliekų kiekį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-334/2014).

Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas neturi teisinio pagrindo netenkinti pareiškėjos reikalavimo dėl vietinės rinkliavos iš atsakovų priteisimo.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovų ir 21,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikia įrodymus, kad sumokėjo advokatui 21,00 Eur už pagalbą surašant ir paduodant skundą bei atstovaujant teisme. Teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatų profesinė bendrija Gvildys ir partneriai „G2 LAW“, advokatas Giedrius Gvildys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, tačiau LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-09-25 nutartyje (administracinė byla Nr. AS143-375/2008) yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas, tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjo pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką. Plėtodamas šią praktiką, vėlesnėse nutartyse LVAT yra pasisakęs, kad viešojo administravimo subjektas, veikdamas specifinėje srityje, privalo užtikrinti tokią savo vidaus administravimo struktūrą, kuri leistų jam tinkamai įgyvendinti viešojo administravimo funkcijas, tuo tikslu jam skiriami atitinkami valstybės (savivaldybių) biudžeto asignavimai (žr., pvz., LVAT 2020-05-27 nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eA-3910-662/2020, 2020-03-25 nutartį administracinėje byloje Nr. A-5449-575/2019). Nors bylinėjimasis teismuose nėra tiesioginis viešojo administravimo subjektų uždavinys, šie subjektai turi būti pajėgūs teisme atstovauti savo pozicijoms, kylančioms iš atitinkamų administracinių teisinių santykių (žr. LVAT 2021-03-17 nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, LVAT 2021-03-24 nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-904-968/2021).

Vertinant pareiškėjos viešosios įstaigos „Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras“ vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog įmonėje veikia struktūrinis padalinys, kuris, sutinkamai su Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skolų prevencijos ir išieškojimo taisyklių 2 punktu, sprendžia klausimus dėl vietinės rinkliavos skolų prevencijos ir išieškojimo. Prašymas, kuriuo kreiptasi į teismą dėl vietinės rinkliavos išieškojimo, nėra išskirtinis, lyginant su prašymais kitose analogiško pobūdžio bylose, kuriose yra suformuota jurisprudencija, keičiasi tik proceso šalis, laikotarpis, už kurį prašoma priteisti vietinę rinkliavą, prašoma priteisti pinigų suma. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes tokio pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto atsakingo už vietinės rinkliavos surinkimą pajėgumais.

Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, byla nėra sudėtinga dėl jos apimties, faktinių aplinkybių, įrodymų vertinimo, ginčui taikytinos teisės taikymo, pareiškėja turėjo galimybę savo pajėgumais užtikrinti tinkamą atstovavimą jos interesams teisme, todėl prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos neatitinka būtinumo kriterijaus. Tokios praktikos laikosi ir LVAT (žr. pvz., 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-172-502/2021, 2021 m. kovo 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eTA-904-968/2021, 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-574-575/2021, 2022 m. rugsėjo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-440-821/2022 ir kt.). Dėl nurodytų priežasčių ir išdėstytų argumentų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos prašymą patenkinti visiškai ir priteisti pareiškėjai viešajai įstaigai Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras solidariai iš atsakovų P. B. ir A. B. (toliau – atsakovai) 52,50 Eur (penkiasdešimt du Eur 50 ct), vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, suskaičiuotos nuo 2020-01-01 iki 2022-12-31

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėja Jarūnė Sedalienė