Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-10-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-325/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-21
Bylos Nr.
1A-325/2013
Teisminio proceso Nr.
1-05-1-01071-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Linas Žukauskas, Elena Vainienė (pran.), Valdimaras Bavėjanas
Nuteistasis
A. M., D. Š., V. S., R. K., S. J., V. V.
Advokatai
Ramūnas Vanagas, Drąsutis Zagreckas
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-325/2013Proceso Nr. 1-05-1-01071-2011-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.1; 1.2.17.3; 2.1.7.4. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 21 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Elenos Vainienės (pranešėjos),teisėjų: Valdimaro Bavėjano, Lino Žukausko,sekretoriaujant Laurai Gruodienei, Audronei Rasiulienei,dalyvaujant prokurorui Vytautui Kirdeikiui,gynėjams advokatams Ramūnui Vanagui, Drąsučiui Zagreckui,nuteistiesiems A. M., D. Š.,vertėjoms Vladislavai Tumas, Alvyrai Klipčiuvienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų D. Š. ir A. M. bei pastarojo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. gruodžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

D. Š. nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 1 dalį - 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-02-21 iki 2010-03-16, t. y. 25 dienos, įskaitytos į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir D. Š. nustatyta galutinė bausmė - 200 MGL (26 000 Lt) dydžio bauda.

A. M. nuteistas:

pagal BK 199 straipsnio 1 dalį - 150 MGL (19 500Lt) dydžio bauda;pagal BK 199² straipsnio1 dalį - 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta bausmė - 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsnio 2 dalimi, laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas nuo 2010-05-29 iki 2010-05-31 laikas, t. y. 2 dienos, įskaitytos į paskirtą bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL (260 Lt) dydžio baudai, ir A. M. nustatyta galutinė bausmė - 146 MGL (18 980 Lt) dydžio bauda.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteisti V. S., R. K., S. J. ir V. V. (V. V.), tačiau dėl jų nuosprendis apeliacine tvarka nepaskųstas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir nuteistųjų D. Š. ir A. M. bei pastarojo gynėjo apeliacinius skundus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. ir A. M., pravarde K., nuteisti už tai, kad kartu su V. S., pravarde S., R. K., S. J. ir V.V., veikdami bendrininku grupe iš anksto susitarusių asmenų dėl cigarečių kontrabandos iš Baltarusijos Respublikos, pasiskirstę pareigomis, 2010 m. gegužės 28 d. apie 20.00 val. per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esančią ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0756, (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini), ne per muitinės ar pasienio kontrolės postą, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, gabeno iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją privalomus pateikti muitinei daiktus – 10 000 cigarečių pakelių „Fest” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 71 333,60 Lt, nenustatytiems asmenims iš Baltarusijos Respublikos pusės permetant dėžes su cigaretėmis per kontrolinę pėdsakų juostą, skiriančią Lietuvos Respublikos teritoriją nuo Baltarusijos Respublikos teritorijos, o D. Š., R. K., V. S. ir V. V. iš Lietuvos Respublikos pusės gaudant jų permestas dėžes su cigaretėmis, o S. J. ir A. M. būnant netoliese ir stebint aplinką bei saugant.

Be to, D. Š. ir A. M., pravarde K., nuteisti už tai, kad kartu su V. S., pravarde S., R. K., S. J. ir V. V., veikdami bendrininkų grupe iš anksto susitarusių dėl neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis - cigaretėmis, pasiskirstę pareigomis, taip pat pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių” 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, 3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama laikyti ir gabenti nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis tabako gaminius, jeigu jie laiko įvežtus iš kitų valstybių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija 100 pakelių cigarečių, 2010 m. gegužės 28 d. apie 20.00 val. nuo vietos prie valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0756, esančio (duomenys neskelbtini) prieigose, (duomenys neskelbtini), kartu su R. K., V. S. ir V. V., S. J. ir A. M. būnant netoliese ir stebint aplinką bei saugant, gabeno miško keliuku iki vietos, esančios miške, apie 200 m. atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0756, ir paslėpė po šakomis akcizais apmokestinamas prekes – 10 000 cigarečių pakelių „Fest” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, kurių muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 71 333,60 Lt, kurias po to jie visi turėjo pakrauti į lengvuosius automobilius „WV Golf”, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Subaru Legacy”, v/n (duomenys neskelbtini) stovėjusius miške, apie 300 m atstumu, ir toliau gabenti į nenustatytą vietą, tačiau, pareigūnams pradėjus sulaikymo operaciją, buvo sulaikyti R. K. ir S. J., o D. Š., V. S., A. M. ir V. V. pabėgo.

Šalies argumentai

Nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – Konstitucinis Teismas) su prašymu išaiškinti, ar BK 199 straipsnio 1 dalies bei 199² straipsnio 1 dalies normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintoms „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėms“ bei priimti kitą nuosprendį.

Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu konfiskuoti 10 000 pakelių cigarečių. Nurodo, jog nei BK 199 straipsnio 1 dalies, nei BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nėra numatytas prekių konfiskavimas. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintomis „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėmis“ Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau - VMI), gavusi teismo sprendimą, išieško nesumokėtą dalį akcizo už nelegaliai atgabentas cigaretes. Tokiu būdu įteisinamas dvigubas nubaudimas: paskiriama bausmė, konfiskuojamos prekės bei sumokamas akcizas už konfiskuotas prekes. Dvigubas nubaudimas pažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - EŽTK) Nr. 7 protokolo 4 straipsnį, kuris numato, kad niekas neturi būti baudžiamas tos pačios valstybės už nusikaltimą už kurį jis jau buvo išteisintas arba nubaustas galutiniu nuosprendžiu pagal tos valstybės įstatymą ir baudžiamąjį procesą, bei Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurioje nurodyta, kad niekas negali būti baudžiamas už vieną nusikaltimą antrą kartą.

Nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas D. Zagreckas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nuosprendžio dalį A. M. nuteisimo dalyje ir priimti naują, A. M. išteisinantį nuosprendį.

Apeliantų manymu, skundžiamas teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes priimtas neišnagrinėjus visų bylos įrodymų ir nesilaikant teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą.

A. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme kaltės nepripažino. Jis parodė, kad su kontrabandos įvykiu nesusijęs ir nurodė kur buvo ir ką veikė įvykio dieną. Jo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs. A. M. parodė, jog 2010-05-28 buvo pas savo tetą K.S. ir tai gali patvirtinti liudytojai I. S. ir J. C.. A. M. pateikta versija nebuvo patikrinta nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme. A. M. taip pat prašė patikrinti jį poligrafu, tačiau ir šis prašymas buvo atmestas.

Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Byloje esantys įvykio vietos apžiūros, kiti apžiūros protokolai, tarnybiniai pranešimai, telefonų išklotinių analizės, kitų nuteistųjų ir daugumos liudytojų parodymai A. M. kaltės neįrodo. Liudytojų A. S. ir T. S. parodymai, kuriais įrodinėjama A. M. kaltė, yra abejotini. Abu liudytojai teigia atpažinę A. M. kaip asmenį 2010-05-28 vakare matytą (duomenys neskelbtini) prieigose, stovintį prie automobilių „Subaru“ ir ,,VW Golf“ ir kad būtent šis vyriškis nuo jų pabėgo. Liudytojas A. S. parodė atpažinęs A. M. iš veido, kūno sudėjimo, plaukų. Vejantis jį iki jo buvo priartėjęs 30-35 m atstumu. Liudytojas T. S. atpažino A. M. iš veido bruožų, kūno sudėjimo, šviesių plaukų, bendrų veido bruožų. Vejantis arčiausiai iki jo buvo priartėjęs apie 15-20 m atstumu. Apelianto manymu, neįtikėtina, kad iš liudytojų nurodytų atstumų vejantis bėgantį žmogų, jį būtų galima atpažinti iš veido, be to, apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad A. M. plaukai tamsūs, o liudytojas T. S. nurodė, kad A. M. plaukai šviesūs. Apeliantų teigimu, šių liudytojų parodymus galėtų paneigti liudytojai J. C., K. S. ir I. S. Be to, net ir įvertinus liudytojų A. S. ir T. S. parodymus kaip teisingus, jų nurodytos aplinkybės - asmens stovėjimas prie automobilio miške ir bėgimas, nesudaro nė vienos nusikalstamos veikos sudėties ir nėra nusikaltimas. Nuosprendyje įrodymu pripažintas liudytojų A. S. ir T. S. A. M. atpažinimas iš nuotraukos turi būti vertintinas neigiamai, nes prieš atliekant šį procesinį veiksmą liudytojams buvo parodyta A. M. nuotrauka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas nuteistasis D. Š. ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą.

Šalies argumentai

Apeliantai nuteistasis A. M. ir jo gynėjas advokatas D. Zagreckas prašė tenkinti jų apeliacinį skundą.

Prokuroras prašė nuteistojo D. Š. ir nuteistojo A. M. bei jo gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. Š. ir nuteistojo A. M. bei jo gynėjo apeliaciniai skundai atmestini.

Dėl nuteistojo D. Š. apeliacinio skundo argumentų

Dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą

Apeliantas nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti, ar BK 199 straipsnio 1 dalies bei 199² straipsnio 1 dalies normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintoms „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklėms“. Tokį prašymą apeliantas sieja su dvigubu nubaudimu, kurį įžvelgia tame, kad už nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 1 dalyje bei 199² straipsnio 1 dalyje, padarymą yra skiriama ne tik kriminalinė bausmė, bet ir konfiskuojamos prekės bei reikalaujama sumokėti akcizo mokestį už konfiskuotas prekes. Apelianto teigimu, toks teisinis reguliavimas pažeidžia EŽTK 7 protokolo 4 straipsnio ir Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Apelianto prašymas kreiptis į Konstitucinį teismą dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių ištyrimo atmetamas, nes tam nėra teisinio pagrindo.

D. Š. skundžiamu Vilniaus apygardos teismo 2012-12-19 nuosprendžiu nuteistas už kontrabandą (BK 199 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtą disponavimą akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 1 dalis). Už šių nusikaltimų padarymą D. Š. parinkta ir paskirta minėtų straipsnių sankcijose numatyta bausmės rūšis – bauda. Pagal BK 199 straipsnio 1 dalį nuteistajam paskirta 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, o pagal BK 199² straipsnio 1 dalį - 120 MGL (15 600 Lt) dydžio bauda. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda, kuri prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei (šiuo konkrečiu atveju galutinė bausmė prilygsta bausmei, paskirtai už BK 199 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką). Priešingai nei skunde teigia apeliantas, jam turto konfiskavimas šioje byloje nepaskirtas.

Apeliaciniame skunde nurodytas apelianto teiginys, kad ateityje mokesčių administratorius gali pareikalauti sumokėti akcizo mokestį už konfiskuotas prekes, yra prielaidų pobūdžio, nes nepagrįstas konkrečiais faktais ir bylos duomenimis. Nesant duomenų apie konkrečius teisės pažeidimus teismas neturi galimybės įvertinti ar išties yra padaryti atitinkami teisės pažeidimai.

Dėl to, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje dvigubo nubaudimo faktas ir EŽTK 7 protokolo 4 straipsnio bei Konstitucijos 31 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimai nenustatyti.

Dėl prašymo priimti kitą nuosprendį

Apeliantas nuteistasis D. Š. apeliaciniame skunde prašo priimti kitą nuosprendį, tačiau kokį konkrečiai nuosprendį turėtų priimti apeliacinės instancijos teismas skunde nenurodoma. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantas neigė padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir prašė priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

Toks apelianto prašymas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliacinio skundo ribas nustato skunde suformuluoti apelianto reikalavimai. Apeliacinės instancijos teismas privalo nuodugniai ištirti esančius apeliaciniame skunde motyvus, juos palyginti su surinkta byloje medžiaga ir savo sprendime aptarti visus apeliacinio skundo argumentus ir juos motyvuotai atmesti arba pagrįsti. Apeliantui netiksliai ar netinkamai suformulavus savo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas tokio skundo nagrinėjimo ribas nustato remdamasis skunde nurodytais nuosprendžio apskundimo pagrindais ir motyvais. Apeliacinės instancijos teismas gali viršyti apeliacinio skundo ribas tik tuo atveju, jei nagrinėjant bylą nustato esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus.

Teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų aptariamoje byloje nenustatė, todėl bylą D. Š. nuteisimo dalyje patikrina tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Nuteistasis apeliaciniame skunde savo kaltės, veikų kvalifikavimo ir bausmių rūšių parinkimo bei jų dydžio paskyrimo neginčija, apeliacinės instancijos teismo posėdyje baigiamosiose kalbose jis deklaratyviai ir nepaneigdamas teismo išvadų vertino bylos įrodymus ir prašė išteisinti, todėl teisėjų kolegija dėl šių klausimų detaliau nepasisako ir konkrečių nuteistojo D. Š. kaltės įrodymų iš naujo neaptarinėja. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas aptariamoje byloje išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino laikydamasis BPK 20 straipsnio 3, 4 dalių nuostatose įtvirtintų liečiamumo ir leistinumo principų bei juos įvertino pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, t. y. pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Teismas, pripažindamas D. Š. kaltu įvykdžius kontrabandą (BK 199 straipsnio 1 dalis) ir neteisėtai disponavimus akcizais apmokestinamomis prekėmis (BK 199² straipsnio 1 dalis), rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais duomenimis. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus, taip pat išdėstė nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvus ir išvadas bei bausmių skyrimo motyvus. Apeliacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu padarytomis teismo išvadomis, nes jos pagrįstos byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visuma. Pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes nuteistojo D. Š. nusikalstami veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį ir jam už šių nusikaltimų padarymą paskirtos teisingos, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančios bausmės, kurios tinkamai subendrintos pagal BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Tenkinti nuteistojo D. Š. apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais ir argumentais, nėra pagrindo, todėl šis skundas atmetamas.

Dėl nuteistojo A. M. bei jo gynėjo apeliacinio skundo argumentų

Iš nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantai nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Apeliantai teigia, kad A. M. nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu teismo nuosprendžiu, nepadarė, todėl prašo jį išteisinti.

Toks apeliantų prašymas atmestinas. Apeliaciniame skunde išdėstyti apeliantų teiginiai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teismo išvadų dėl A. M. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs aptariamą bylą, konstatavo, kad A. M. veikdamas bendrininku grupe su D. Š., V. S., R. K., S. J. ir V. V., įvykdė cigarečių kontrabandą ir neteisėtai disponavo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis. Teismas nustatė, kad nusikaltimai buvo padaryti 2010 m. gegužės 28 d. apie 20.00 val. miške, ties valstybės sieną žyminčiu ženklu Nr. 0756, esančiu (duomenys neskelbtini). Netoli nusikaltimo padarymo vietos - 200 m atstumu nuo valstybės sieną žyminčio ženklo Nr. 0756, miške buvo rastos paslėptos akcizais apmokestinamos prekės – 10 000 cigarečių pakelių „Fest” su Baltarusijos Respublikos banderolėmis, o apie 300 m atstumu - rasti du lengvieji automobiliai „Subaru Legacy”, v/n (duomenys neskelbtini) ir „WV Golf”, v/n (duomenys neskelbtini) Per sulaikymo operaciją sulaikyti R. K. ir S. J., o A. M., D. Š., V. S. ir V. V. pabėgo.

Nuteistasis A. M. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme neigė dalyvavęs jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Jis nurodė, jog 2010 m. gegužės 28 d. buvo (duomenys neskelbtini), į kurias jį pavežė D. Š. juodos spalvos ,,VW Golf“ markės automobiliu, kartu su jais automobiliu važiavo dar du asmenys, vienas jų buvo R. K., kito – nepamena, nes matė jį vieną kartą. Jis išlipo (duomenys neskelbtini) stotelėje, o D. Š. su kitais dviem vaikinais kažkur nuvažiavo. Iš (duomenys neskelbtini), atitiktinai sustabdytu automobiliu, jis nuvyko link (duomenys neskelbtini) kaimo. Neprivažiavus (duomenys neskelbtini) kaimo jis išlipo ir nuėjo link miško, esančio prie kaimo, miške vaikščiojo apie 40 - 50 min. Po to, iš miško nuėjo į (duomenys neskelbtini) kaimą, pas ten gyvenančią tetą K. S. Pas tetą atėjo vakare, bet buvo dar šviesu, kiek buvo valandų neatsimena, ten pernakvojo, o kitą dieną išvyko. J. D. stotelėje laukiant autobuso, sustojo S. su broliu ir pasisiūlė jį pavežti. Nuteistasis pripažino, kad mobilaus ryšio telefonas Nokia 6288, rastas 2010 m. gegužės 28 d. miške prie automobilio ,,VW Golf“, priklauso jam, tačiau teigė, kad šį telefoną jis pamiršo automobilyje ,,VW Golf“, kuriuo atvažiavo į (duomenys neskelbtini) (1 t. 127-128 b. l.; 5 t. 169-171 b. l.).

Iš nuteistojo A. M. parodymų matyti, kad nusikaltimų padarymu laiku, t. y. 2010 m. gegužės 28 d. apie 20 val., jis buvo (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritorijoje, kurioje ir buvo įvykdyta cigarečių kontrabanda. Į (duomenys neskelbtini) A. M. atvyko ir iš jų išvyko kartu su kitais aptariamoje byloje nuteistais asmenimis, o būtent: atvyko su D. Š., kuris vairavo juodos spalvos automobilį ,,VW Golf“, kuris vėliau buvo rastas miške, netoli įvykio vietos, R. K. ir apeliantui nepažįstamu asmeniu (byloje nustatyta, kad tai buvo S. J.), o išvyko kitos dienos ryte V. S. vairuojamu automobiliu. Nuteistasis A. M. pripažįsta, kad miške, prie automobilio ,,VW Golf“ rastas mobilaus ryšio telefonas Nokia 6288 priklauso jam. Tačiau visas aukščiau nurodytas aplinkybes apeliantas pateikia kaip atsitiktinumą, teigdamas, kad 2010 m. gegužės 28 d. į (duomenys neskelbtini) jis važiavo pas savo tetą K. S., o mobilaus ryšio telefoną pamiršo važiuodamas automobilyje ,,VW Golf“. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. taip pat teigia, kad 2010-05-28 buvo pas tetą K. S. ir tai gali patvirtinti liudytojai K. S., I. S. ir J. C., kurie nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme apklausti nebuvo.

Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliantų prašymą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausė liudytojus K. S. ir J. C.

Liudytoja K. S. apeliacinės instancijos teismui parodė, kad A. M. yra jos sesers sūnus. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) seniūnijoje. Su A. M. bendrauja nedažnai. Paskutinį kartą buvo susitikę šių metų sausio mėnesį, kai A. M. buvo atvažiavęs aplankyti jos sergančio vyro. 2010 m. gegužės 28 d. A. M. tikrai buvo pas juos atvažiavęs. Šią datą ji gerai prisimena, nes tą dieną vedė sėklinti karvę ir šią datą užsirašė. Sėklinti karvę padėjo nuvesti kaimynas J. C. Grįžusi namo, tai buvo apie septintą ar apie pusę aštuonių valandų vakaro, ji namuose rado vyrą I. S. ir atvažiavusį A.M., kuris pas juos nakvojo. A. M. atvažiavo kažko jiems padėti, pasodinti ar pasėti, ji pati pasikvietė A. M. jiems padėti. Vakare dirbo kažkokius ūkio darbus, o sekančios dienos ryte, pusė devynių, A. M. išvažiavo namo. Po to, po savaitės, pas juos buvo atvažiavę du vyrai, apsirengę uniforma, bet be emblemų, panašūs į muitininkus, klausė, ar pas ją buvo A. M., ar jis pas juos nakvojo, ji jiems viską paaiškino, tačiau jie protokolo nerašė, tik paklausinėjo ir viskas.

Liudytojas J. C. apeliacinės instancijos teismui parodė, jog A. M. pažįsta, jis jam ne giminė. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), yra K. S. kaimynas. Jis yra matęs, kad pas K. S. atvažiuoja A.M., paskutinį kartą jį matė, kai kaimynė K. S. prašė padėti nuvesti sėklinti karvę, tai buvo prieš tris metus gegužės 28 dieną. Šią datą jis gerai įsiminė, nes tą dieną, kai vedama karvė sėklinti, kaime yra priimta išgerti. Grįžę po karvės sėklinimo jie pas K. S. išgėrinėjo ir tada atėjo A. M., jis prisėdo kartu švęsti. Jie pradėjo švęsti gal septintą, gal pusę aštuonių, o baigė dvyliktą ar vienuoliktą valandą, lauke buvo tamsu. Jis ne tik tą kartą padėjo kaimynei, jis dažnai padeda, yra ir ankščiau padėjęs nuvesti karvę sėklinti, bet kada tai tiksliai buvo nebepamena, gal 2008 ar 2009 metais. K. S. jo akivaizdoje kalendoriuje užsirašė, kad karvę sėklino 2010 m. gegužės 28 d. Gal po savaitės ar po dviejų, pas jį buvo atvažiavę du vyrai, panašūs į pasieniečius, bet be skiriamųjų ženklų, ir klausinėjo apie A. M. Jie neprisistatė, tik paklausė ar jis (liudytojas) matė A. M. gegužės 28 d., jis pasakė, kad matė ir jie išvažiavo. Jie nieko nerašė, tik paklausinėjo ir viskas, jis pagalvojo, kad tai A. M. draugai.

Apeliantai apeliacinės instancijos teisme prašė apklausti ir liudytoją I. S., tačiau paaiškėjus, kad šis liudytojas serga, yra po insulto, suparalyžuotas ir negali atvažiuoti, savo prašymo atsisakė.

Teisėjų kolegija, vertindama liudytojų K. S. ir J. C. parodymus, visų pirma atkreipia dėmesį į tai, kad abu liudytojai neįtikėtinai tiksliai prisimena daugiau nei prieš tris metus vykusius įvykius. Abu liudytojai tiksliai prisiminė, kad 2010 m. gegužės 28 d. vedė sėklinti K. S. karvę ir kad būtent tą dieną pas K. S. buvo atvykęs jos giminaitis A. M. Tačiau liudytojų nurodytos A. M. atvykimo pas K. S. aplinkybės skiriasi. Liudytoja K. S. parodė, kad grįžusi namo po karvės sėklinimo, rado atvykusį A. M., A. M. pas juos atvyko jos prašymu padėti ūkyje ir 2010 m. gegužės 28 d. vakare jie dirbo kažkokius ūkio darbus. Liudytojas J. C. parodė, kad A. M. atvyko jiems jau švenčiant karvės sėklinimą ir prisėdo švęsti kartu. Nuteistasis A. M. nei apie pas tetą 2010 m. gegužės 28 d. dirbtus ūkio darbus, nei apie kokį nors šventimą savo parodymuose niekada neminėjo, jis tik deklaratyviai teigė, kad 2010 m. gegužės 28 d. buvo ir nakvojo pas savo tetą K. S. Teisėjų kolegija, išanalizavusi aptartus liudytojų K. S. ir J. C. parodymus, juos palyginusi tarpusavyje ir su nuteistojo A. M. parodymais bei įvertinusi juos kitų bylos įrodymų kontekste, daro išvadą, kad liudytojų K. S. ir J. C. parodymai nepaneigia teismo išvadų dėl nuteistojo A. M. dalyvavimo padarant jam inkriminuotas nusikalstamas veikas.

Liudytojai K. S. ir J. C. patvirtino tik faktą, kad 2010 m. gegužės 28 d. vakare A. M. buvo atvykęs pas K. S., tačiau šis faktas nepaneigia teismo išvadų, kad A. M. byloje nustatytu laiku buvo įvykio vietoje ir dalyvavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo A. M. nurodytos jo atvykimo į (duomenys neskelbtini) seniūnijos teritoriją ir buvimo joje aplinkybės, vertinat jas kitų byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų kontekste, patvirtina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad A. M. veikdamas bendrininku grupe su D. Š., V. S., R. K., S. J. ir V. V. 2010 m. gegužės 28 d. apie 20 val. įvykdė cigarečių kontrabandą ir neteisėtai disponavo šiomis akcizais apmokestinamomis prekėmis. Šios aplinkybės nustatytos ir A. M. kaltė dalyvavus minėtų nusikaltimų padaryme įrodyta byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visuma, kurią sudaro nuteistųjų, liudytojų A. S., T. S., M. B., V. L., T. K. parodymai, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti protokolai, telefoninių pokalbių išklotinės, specialisto išvados ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Apeliantai iš paminėtų A. M. kaltės įrodymų abejoja tik liudytojų A. S. ir T. S. parodymų patikimumu. Apeliantams kelia abejonių šių liudytojų gebėjimai atpažinti bėgantį nuo jų asmenį iš veido bruožų, bei šių liudytojų parodymų atpažinti asmenį teisėtumas.

Teisėjų kolegija teisinio pagrindo abejoti liudytojų A. S. ir T. S. parodymų patikimumu ir objektyvumu nenustatė, taip pat teisėjų kolegija nenustatė ir BPK 192 straipsnio pažeidimų.

Liudytojai A. S. ir T. S. viso proceso metu davė pakankamai išsamius ir nuoseklius parodymus apie valstybės sienos pažeidėjų sulaikymo aplinkybes. Abu liudytojai atpažino A. M. kaip asmenį 2010-05-28 vakare matytą įvykio vietoje ir patvirtino, kad būtent šis vyriškis nuo jų pabėgo. Asmens parodymo atpažinti procedūrą buvo atlikta laikantis BPK 192 straipsnyje numatytos tvarkos. Liudytojas T. S. parodė, kad A. M. jis atpažino iš veido bruožų, kūno sudėjimo, šviesių plaukų, bendrų veido bruožų. Vejantis šį asmenį, liudytojas prie jo buvo priartėjęs apie 15-20 m atstumu (3 t., 87-89 b. l.; 5 t., 178-180 b. l.). Liudytojas A. S. parodė, kad A. M. atpažino bendrai iš veido, kūno sudėjimo, plaukų. Vejantis jį arčiausiai buvo priartėjęs apie 20-30 m atstumu (3 t., 82-84 b. l.; 5 t. 177-178 b. l.). Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo, nes byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad šie liudytojai turėtų kokį nors pagrindą apkalbėti nuteistąjį. Apelianto teiginiai, kad liudytojai negalėjo matyti ir įsidėmėti nuo jų bėgančio asmens veido yra deklaratyvaus pobūdžio. Asmens gebėjimas įsidėmėti įvairias aplinkybes (asmenis, daiktus ar pan.), juos prisiminti ir apibūdinti yra subjektyvus procesas, todėl teismas, vertindamas asmenų parodymus, atsižvelgia į tai, kiek liudytojų parodymai yra nuoseklūs, išsamūs, logiški ir koks jų ryšys su kitais byloje surinktais duomenis. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė liudytojų A. S. ir T. S. parodymus, vertino jų atitiktį kitiems bylos duomenims: įvykio vietos apžiūros ir parodymų patikrinimo vietoje užfiksuotiems duomenims, kitų liudytojų parodymams ir remiantis šių duomenų visuma padarė išvadas dėl liudytojų parodymų patikimumo.

Apeliantų nurodyta aplinkybė, jog liudytojas T. S. nurodė atpažįstantis A. M. iš šviesių plaukų, o nuteistojo plaukai yra tamsūs, nedaro liudytojo T. S. parodymų nepatikimais. Plaukų atspalvis yra tik vienas iš požymių, pagal kurį liudytojas atpažino nuteistąjį, be šio požymio liudytojas nurodė ir kitus asmenį apibūdinančius požymius (kūno sudėjimą, ūgį, amžių ir pan.), kurių apeliantai neginčija. Apeliantų nurodyta aplinkybė, kad liudytojui T. S. prieš sulaikymo operaciją buvo parodyta A. M. nuotrauka (liudytojas A. S. šią aplinkybę neigia (t. 5, b. l. 178-180 b. l.)), nedaro procesinio veiksmo - asmens parodymo atpažinti - niekiniu. Iš bylos duomenų matyti, kad pareigūnai, prieš pradėdami vykdyti valstybės sienos pažeidėjų sulaikymo operaciją, turėjo operatyvinės informacijos apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką ir joje galinčius dalyvauti asmenis, todėl tai, kad liudytojo nuotraukoje matytas asmuo buvo pastebėtas darant nusikalstamą veiką, o po to ir atpažintas, rodo, kad pareigūnų turėta operatyvinė informacija apie daromą nusikalstamą veiką ir joje galinčius dalyvauti asmenis pasitvirtino.

Dėl to, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad aptariamoje byloje pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus patikrino ir juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, o teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, priešingai nei teigia apeliantai, atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalyje numatytus reikalavimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. Senato nutarime Nr. 40 ,,Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ išdėstytus išaiškinimus. Skundžiamame teismo nuosprendyje yra išdėstytos įrodytomis pripažintos nusikalstamų veikų aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaujantis teismas atmetė kitus įrodymus. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymus vertina teismas, tai yra jo prerogatyva, teisė bei pareiga. Proceso dalyviai gali tik siūlyti savo vertinimą. Kaltininkui nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Teisėjų kolegija aptariamoje byloje esminių baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų pažeidimų nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas A. M. nusikalstamas veikas pagal BK 199 straipsnio 1 dalį ir BK 199² straipsnio 1 dalį, baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai ir už šių nusikaltimų padarymą nuteistajam paskyrė teisingas, BK 41, 54, 61 straipsnių reikalavimus atitinkančias bausmes bei jas tinkamai subendrino pagal BK 63 straipsnio 2 dalyje, 5 dalies 1 punkte numatytas bausmių bendrinimo taisykles.

Naikinti skundžiamą teismo nuosprendį nuteistojo A. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais ir argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl jų apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistųjų D. Š. ir A. M. bei pastarojo gynėjo advokato Drąsučio Zagrecko apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos pirmininkė Elena VainienėTeisėjai Valdimaras BavėjanasLinas Žukauskas