Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-61-355/2010

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2010-02-08
Bylos Nr.: I-61-355/2010
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Donatas Daunys (pirm.), Laisvutė Kartanaitė, Gražvydas Poškus
Pareiškėjas: A. T.
Atsakovas: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui
Trečiasis asmuo: L. Z.

Kategorijos

13.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Adm. bylos Nr. I-61-355/2010

Procesinio sprendimo kategorija: 13.5;74. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. vasario 8 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjo pranešėjo ir posėdžio pirmininko Donato Daunio,

kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės ir Gražvydo Poškaus,sekretoriaujant Palmirai Berberaušienei,dalyvaujant pareiškėjai A. T.,

dalyvaujant atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovams Jurgitai Tomkutei ir Alfonsui Dankisui,

dalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. įstatyminiam atstovui S. Z.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi bylą pagal pareiškėjos A. T. skundą atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z. dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 savavališkos statybos akto Nr. 4 ir 2009-10-05 statybos sustabdymo akto Nr. 6 panaikinimo, proceso išlaidų atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. T. teismo prašo panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 statybos sustabdymo aktą Nr. 6, priteisti proceso išlaidas.

Teismo posėdžio metu pareiškėja teismo prašė jos skundą patenkinti ir panaikinti skundžiamus aktus. Nurodė, kad 2009-10-09 registruotu laišku gavo 2009-10-05 savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir 2009-10-05 statybos sustabdymo aktą Nr. 6, kuriais atsakovas nustatė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 7146-0005-0038 bei pastate – valčių nuomos punkte, unikalus Nr. 7196-3012-3016, esančiuose adresu Velžių k., Šeduvos sen., Radviliškio r., ji savavališkai vykdo statybos darbus, t.y. rekonstruoja valčių nuomos punktą, pasistatė lieptą, tvorą, šviestuvus. Statybos sustabdymo aktu buvo pareikalauta tuojau pat sustabdyti bet kokius rekonstruojamo valčių nuomos punkto, liepto, tvoros ir šviestuvų statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodė, kad nesutinka su skundžiamuose aktuose nurodytais duomenimis (valčių nuomos punkto matmenys (su akmenine terasa) – 9,69 m x 16,29 m, h-4,20 m, lieptas – 8,38 m x 2,28 m, tvoros bendras ilgis – 45,64 m, h-1,5 m, šviestuvų aukštis – 0,90 m, kiekis – 5 vnt. Valčių nuomos punkto užstatytas plotas yra apie 42 m², tūris apie 240 m³, aukštų skaičius – 2, sienų apdaila – skeltos silikatinės plytos, stogo danga – bituminės čerpės, sustatyti plastikiniai langai ir fasadinės durys), nes nei savavališkos statybos akte, nei statybos sustabdymo akte nėra nurodyta, kokiu būdu buvo atlikti pastato užstatyto ploto ir tūrio skaičiavimai, taip pat nėra pridėti jokie skaičiavimus pagrindžiantys brėžiniai ar kiti įrodymai.

Atlikusi savo skaičiavimus, mano, kad pastato užstatytas plotas ir tūris (be akmeninės terasos) atitinka Nekilnojamojo turto registre įregistruoto pastato parametrus. Dėl pastato aukštų skaičiaus pareiškėja pažymėjo, kad virš pastato pirmojo aukšto yra įrengta mansarda, o ne antrasis pastato aukštas, todėl savavališkos statybos akte ir statybos sustabdymo akte nepagrįstai teigiama, jog pastatas yra dviejų aukštų. Nurodė, kad pagal LR statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai" 7.11 punktą mansarda yra pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas. Pareiškėja mano, kad patalpa įrengta virš pastato pirmo aukšto, visiškai atitinka minėtą apibrėžimą ir negali būti priskaičiuojama kaip antrasis pastato aukštas.

Nurodė, kad skundžiamuose aktuose ji nepagrįstai įvardinta kaip statybos dalyvė (statytoja), nes jokių pastato rekonstravimo darbų ar liepto, tvoros, šviestuvų statybos darbų neatliko ir šiuo metu neatlieka. Pažymėjo, kad 2003-09-15 pirko pastatą su prie jo įrengta akmenine terasa, pastatytu lieptu, tvora ir šviestuvais. Pastato parametrai buvo tokie, kokie yra šiuo metu. Kad pastatas, lieptas, tvora bei žibintai pastatyti ne naujai, patvirtina objektuose akivaizdžiai pastebimi trūkumai, atsiradę dėl gamtinio poveikio (apkerpėjęs stogas ir akmeninė terasa ir t. t.). Nurodė, kad pareiga turėti statybos leidimą arba supaprastintą projektą, remiantis Statybos įstatymu, tenka tik statytojui. Pagal šį įstatymą statytojas yra asmuo, kuris investuoja lėšas į statybą ir kartu atlieka užsakovo funkcijas arba jas paveda atlikti kitam asmeniui. Pareiškėja nurodė, kad jokių lėšų į tariamos savavališkos statybos darbus neinvestavo, nes jokių darbų ji neatliko. Mano, kad ne statytojui savavališkos statybos aktas negali būti surašomas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai vadovaujasi CK 4.48 str. ir teigia, kad jai, turto perėmėjai, neatsiranda atsakomybė dėl savavališkos statybos. Mano, kad šio straipsnio nuostatos taikomas tokiu atveju, kai vienas savininkas perduoda kitam naujam savininkui turtą, jei įvyksta sandoris, koks bebūtų – dovanojimo, pirkimo ar mainų, bet anksčiau buvęs savininkas turi perduoti naujam savininkui. Pažymėjo, kad tokio panašaus atvejo ji neturėjo, Ežerskio nepažinojo, jis jai nieko neperdavė, vieninteliai dokumentai, kurių pagrindu ji įgijo nuosavybės teises yra aktai – antstolio surašyti ir teismo patvirtinti. Mano, kad šis straipsnis negali būti taikomas jai, nes ji neperėmė teisių ir pareigų, turto iš prieš tai buvusio savininko. Nurodė, kad jei būtų įvykęs sandoris ir tuo metu jau būtų nustatyti suvaržymai, tuomet pareiga būtų atsiradusi iki perdavimo momento. Nurodė, kad beveik 15 metų valstybės pareigūnai nevykdė savo pareigų ir nesurašė savavališkos statybos akto tam asmeniui, kuris galimai atliko tuos darbus, nors teisės aktai įpareigoja į savavališkas statybas reaguoti operatyviai. Valstybės pareigūnai turėjo surašyti savavališkos statybos aktą prieš tai buvusiam savininkui ir pareikalauti, kad jis atstatytų būklę. O jeigu ji šį turtą būtų įgijusi sandorio būdu, sutiktų kad jos pareiga būtų atstatyti būklę. Nurodė, kad skundžiami aktai neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis, faktais ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Skundžiami aktai nemotyvuoti, nes juose pateikti skaičiavimai nepagrįsti. Nurodyti šiandien galiojantys teisės aktai, nors bandant kvalifikuoti tuos atliktus darbus kaip savavališką statybą, reikia remtis tuo metu galiojusiais teisės aktais.

Pareiškėja nurodė, kad teismų praktikoje yra pasakyta, kad „priverstinio daikto pardavimą vykdo valstybės pareigūnas – antstolis, ir ši aplinkybė sukuria daikto pardavimo teisėtumo funkciją. Asmuo, pirkdamas priverstinai parduodamą daiktą, privalo turėti garantiją, kad įsigytas daiktas nebus iš jo išreikalautas“. Ji nusipirko turtą per antstolį, todėl galvojo, kad visa tai, ką faktiškai pamatė, yra teisėta. Mano, kad ji yra sąžininga to, ką įsigijo, įgijėja ir savininkė.

Teismo posėdžio metu atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus atstovai Jurgita Tomkutė ir Alfonsas Dankisas teismo prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą. Savo pasisakymuose teismo posėdžio metu ir atsiliepime į skundą ( b.l. 74-76) nurodė, kad 2009 m. liepos 27 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas gavo A. T. ir J. Z. skundą dėl planavimo organizatoriaus atsakymo. Pateiktame skunde buvo nurodyta, kad pareiškėjų statiniai yra už įsigyto sklypo ribų. Išnagrinėjus pareiškėjų skundą ir su juo pateiktus dokumentus, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas nuvyko adresu Velžių k., Radviliškio r. ir nustatė, kad faktinė situacija ir pareiškėjų pateikti Nekilnojamo turto registro duomenys nesutampa. Vietoje medinio vieno aukšto valčių nuomos punkto pastato, kurio užstatymo plotas pagal registro duomenis yra 39 m², pastatytas dviejų aukštų pastatas, sienų apdaila - skeltos silikatinės plytos, stogo danga - bituminės čerpės, užstatymo plotas apie 42 m² (be akmeninės terasos). 2009 m. rugpjūčio 24 d. Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus raštu Nr. 97 „Dėl valčių nuomos punkto" iš savininkių iki 2009 m. rugsėjo 15 d. buvo paprašyta pateikti žemės sklypo išpildomąją geodezinę nuotrauką, sutartį su vandens telkinio savininku dėl tiltelio įrengimo ir dokumentus, patvirtinančius valčių nuomos punkto rekonstrukcijos teisėtumą. 2009 m. spalio 5 d. vadovaujantis LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalimi, 28 straipsnio nuostatomis ir statybos techniniame reglamente STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas" nustatyta tvarka bendraturtėms A. T. ir J. Z. buvo surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai.

Dėl statinio matmenų, nesudėtingų statinių statybos ir statinio rekonstravimo atsakovas nurodė, kad aktų formos bei jų surašymo tvarka yra nustatytos statybos techniniame reglamente STR „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas", kuris pagal LR statybos įstatymo 8 straipsnio 2 dalį yra privalomas visiems statybos dalyviams, taip pat ir viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams (naudotojams), juridiniams ir fiziniams asmenims, kurių veiklą reglamentuoja šis įstatymas. Reglamento 1 ir 2 prieduose pateiktos aktų formos. Jas pildantis pareigūnas, fiksuodamas savavališką statybą, laikosi reglamente nustatytos tvarkos, todėl jokios procedūros surašant minėtus aktus nėra pažeistos. Aktai užpildyti aiškiai, tiksliai nurodant kiekvienoje dalyje tai, kas prašoma. Skaičiuojant plotus vadovaujamasi organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka" ir brėžinių pateikti nereikia, nes pareigūnas, fiksuojantis savavališką statinio statybą, vizualiai apžiūri statinį, nufotografuoja, išmatuoja ir surašo duomenis į savavališkos statybos akto 8 punktą. Nepagrįstas ir atmestinas pareiškėjos argumentas, kad skaičiuojant pastato tūrį buvo įtraukti akmeninės terasos duomenys. Kadangi I ir II statinio aukštų horizontalios projekcijos skirtingos, tai bendras statinio tūris gautas sudėjus kiekvieno statinio aukšto horizontalios projekcijos plotą ir jo aukščio sandaugas. Akmeninės terasos duomenys skaičiuojant statinio tūrį įtraukti nebuvo. Teigdama, jog statinys yra vieno aukšto su mansarda, pareiškėja nepagrįstai vadovaujasi statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai", nes jos statinys nėra vienbutis gyvenamasis namas, o yra valčių nuomos punktas. Organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka'' nurodyta, kad „pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) - pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios", todėl pareigūnas, surašydamas savavališkos statybos aktą, pagrįstai nurodė, kad šiuo metu statinys yra dviejų aukštų. Be to, pareiškėjos pateiktoje 2009-06-01 antstolio pažymoje taip pat nurodyta, kad statinys yra dviejų aukštų namelis su akmenine terasa. Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" VI skyriuje nurodyta, kokie statinio statybos darbai priskiriami rekonstrukcijai. Todėl, kai pastatomi nauji statinio aukštai (aukštas, mansarda), pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos, apšiltinamas bet kuris pastato fasadas bei pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila), yra privalomas nustatyta tvarka parengtas statinio rekonstrukcijos projektas ir privalomas statybos leidimas. Nesudėtingų statinių statybą reglamentuoja statybos techninis reglamentas STR „Nesudėtingi (tarp jų) laikini statiniai". 2009-10-05 surašytame savavališkos statybos akte nurodyta, kad lieptas, tvora ir šviestuvai priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams, tačiau aukščiau minėto reglamento bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punkte nurodyta, kad „I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai". II grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik parengus jų supaprastintą projektą ir gavus valstybės tarnautojo raštišką pritarimą. Be to, vadovaujantis LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, statyti statinius galima tik tuomet, kai statytojas žemės sklypą valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Tuo tarpu pareiškėjų statiniai pastatyti valstybinės žemės sklype, kuris pareiškėjai nepriklauso. Dėl statytojo teisių ir pareigų atsakovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnis reglamentuoja savavališkos statybos padarinių šalinimą. 1 dalyje nustatyta, kad „apskrities viršininko administracijos <...> pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui <...>“. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.48 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Minėta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso norma leidžia surašyti savavališkos statybos aktą ir traukti administracinėn atsakomybėn statinio savininkus, kurie yra įgiję statinį iš faktinio statinio statytojo (užsakovo). Atsižvelgiant į tai, statinio savininkėms A. T. ir J. Z. buvo surašyti savavališkos statybos ir statybos sustabdymo aktai. Tai, kad statiniai pastatyti ne naujai, visiškai nekeičia savavališkos statybos fakto, nes savavališka statyba yra tęstinis teisės pažeidimas ir neturi senaties termino, nes pagal LR CK 4.103 straipsnio nuostatas, jei statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.).

Atsiliepimas

Atsakovo atstovė nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009-12-17 nutartyje paminėjęs visus reglamentuojančius įstatymus, pradedant Statybos įstatymu ir LR CK 2.103 str., ir reglamentą dėl savavališkos statybos sustabdymo pažymėjo, kad statyba, kada ji bebūtų įvykusi, gali būti tuo momentu, kai pastatyta prieš 10-20 m., tačiau neturint tam reikalingų būtinų leidimų ir šiai dienai yra paaiškėję, tai taikomi tos dienos įstatymai ir tie teisiniai santykiai negali sugrįžti atgal. Tas savavališkos statybos aktas fiksuoja patį savavališkos statybos išaiškėjimą, nes pareigūnai negali žinoti, kad būtent tame kaime yra savavališkas statinys ar kažkur už gatvės yra pastatytas, neturint leidimo, ir surašomas aktas. Taip pat pažymėjo, kad antstolis, vykdydamas priverstinį turto pardavimą, tai yra skolininko pasiūlytam pirkėjui, bet kokiu atveju vadovaujasi LR CPK 690 str. – prieš pradedant realizuoti turtą, į kurį nukreipiamas antstolio išieškojimas, antstolis iš atitinkamos registro įmonės turi gauti raštiškus duomenis apie realizuojamo turto privatizaciją, skolą skolininkui ir tam turtui uždėtus apribojimus. Šiandien mes matome, kad registro duomenys yra, jie niekur nedingę, jie vieši ir bet kada prieinami, todėl pareiškėja galėjo matyti, ką įsigijo.

Trečiojo suinteresuoto asmens L. Z. įstatyminis atstovas S. Z. teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą tenkinti ir panaikinti skundžiamus aktus. Nurodė, kad įsigijo tokį turtą, kuris šiandien yra. Jokių savavališkų statybų nevykdė. Pakeitė išdaužytus langus, sutvarkė išverstą tvorą, tvarkė pastato vidų, tačiau namo tūrio, užstatymo ploto nekeitė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja ginčija Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 savavališkos statybos akto Nr. 4 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 statybos sustabdymo akto Nr. 6 teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2003-09-15 Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktais Nr. 3858 pareiškėja bendrasavininkės teisėmis kartu su J. S. iš antstolio Tomo Ubarto nusipirko lieptą (medinį), žemės sklypą, plotas 0,0581 ha, unikalus turto numeris 7146-0005-0038, pastatą – valčių nuomos punktą, plotas 27,63 kv/m, unikalus turto numeris 7196-3012-3016, esančius Velžių k., Radviliškio raj., priklausančius V. E. (b.l.63-65).

Pareiškėja įsigijo nekilnojamąjį daiktą – pastatą – Valčių nuomos punktą, unikalus turto numeris Nr. 7196-3012-3016, kurio pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – poilsis; statybos pabaigos metai – 1963, baigtumas – 100 procentu; sienos – medis su karkasu; aukštų skaičius – 1; bendras plotas ir pagrindinis plotas – 27.43 kv/m; užstatytas plotas – 39,00 kv/m; tūris – 104 kub. m., be daiktinių priklausinių, kitų daiktinių teisių, specialiųjų naudojimo sąlygų ar kadastro žymų (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-11-02 išrašas su istorija (b.l.18-19).

Valčių nuomos punkto, unikalus turto numeris Nr. 7196-3012-3016, kadastro duomenys nustatyti 1994-01-25 ir nekeisti iki šiol, nors 2002-06-07 buvo nustatyti nauji kadastro duomenys, bet neįrašyti į kadastrą (Valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2010-01-13 išrašas su istorija). Kaip matyti, buvęs pastato savininkas V. E. 2002-05-08 buvo pateikęs prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio adresu Radviliškio r., Šeduvos apylinkės sen., Velžių k., kadastro duomenis. Tuo pagrindu buvo formuojama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2002-06-07 nustatyti nauji Valčių nuomos punkto kadastro duomenys: rekonstrukcijos metai – 1998; bendras plotas – 29,19 kv/m; užstatytas plotas – 74 kv/m; tūris – 97 kub.m; pamatai – betonas; sienos – karkasinės; perdangos – medinės juodlubės; stogo konstrukcija – pakaltos šlaitinis; stogo danga – bituminės čerpės; išorinė apdaila – apmūrytas plytomis; pertvaros – plytų; grindys – plytelės; langai – plastiko; durys – plastiko; vidaus apdaila – iškalta lentelėmis, tačiau šie duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką neįrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 40/136959 (b.l.146).

Iš skundžiamo 2009-10-05 savavališkos statybos akto matyti, kad šiuo metu pareiškėjai priklausančio pastato – Valčių nuomos punkto užstatymo plotas yra apie 42 kv/m, tūris apie 240 kub.m, aukštų skaičius 2, sienų apdaila – skeltos silikatinės plytos, stogo danga – bituminės čerpės, sustatyti plastikiniai langai ir fasadinės durys. Taip pat pastatytas lieptas, tvora bei šviestuvai (b.l.51).

Atsakovas nustatęs, kad pareiškėja savavališkai neturėdama nustatyta tvarka parengto projekto ir statybos leidimo rekonstravo valčių nuomos punktą (neypatingas statinys), neturėdama supaprastinto projekto ir raštiško pritarimo pastatė lieptą, tvorą ir šviestuvus (I grupės nesudėtingi statiniai, kuriem taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai), 2009-10-05 surašė savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir statybos sustabdymo aktą Nr. 6, kuriuo iš pareiškėjos pareikalavo tuojau pat sustabdyti bet kokius rekonstruojamo valčių nuomos punkto, liepto, tvoros ir šviestuvų statybos darbus, iki pagal pateiktą prašymą bus gautas leidimas juos tęsti (b.l.53-54).

Pareiškėja savavališkos statybos akto teisėtumą ir pagrįstumą ginčija tuo, kad jame nurodyti valčių nuomos punkto duomenys (užstatymo plotas, tūris, aukštų skaičius) yra neteisingi, nepagrįsti skaičiavimais.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja, nesutikdama su atsakovo nustatytais valčių nuomos punkto duomenimis, teismui pateikia tik savo nuomonę, kurią susidarė atlikusi savo skaičiavimus, tačiau teismui nepateikia jokių rašytinių įrodymų ar net žodinių paaiškinimų, kuriais teismas galėtų remtis ir paneigti atsakovo atliktus skaičiavimus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo netikėti atsakovo pateiktais duomenimis, kurie, kaip nurodo atsakovas, atlikti vadovaujantis organizaciniu tvarkomuoju statybos techniniu reglamentu STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka", pareigūnui įvykio vietoj vizualiai apžiūrėjus statinį, jį išmatavus ir nufotografavus. Pareiškėja mano, kad atsakovas privalėjo prie skundžiamo akto pateikti specialius skaičiavimus atskirame rašte. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio reikalavimo minimas statybos techninis reglamentas nenumato, nurodydamas, jog pareigūnas savo skaičiavimus surašo savavališkos statybos akte.

Teisėjų kolegija mano, kad nagrinėjamoje situacijoje pareiga įrodyti skundžiamame akte nurodytų duomenų neteisėtumą atitenka pareiškėjai.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija atmeta pareiškėjos argumentus, kad savavališkos statybos akte neteisingai nustatyti valčių nuomos punkto užstatymo plotas, tūris, kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše su istorija (b.l.18) nurodyta, kad pareiškėjai priklausantis pastatas yra Valčių nuomos punktas, kurio paskirtis – poilsio. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 289 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 8.13 punktu pareiškėjai priklausantis pastatas yra negyvenamasis pastatas, poilsio paskirties.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo nuomone, kad pareiškėja ginčydama, tai, kad valčių nuomos punktas yra 1 aukšto, o ne kaip nurodyta skundžiamame savavališkos statybos akte – dviejų aukštų pastatas, nepagrįstai vadovaujasi statybos techniniu reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai gyvenamieji pastatai", kadangi jo I skyriaus „Bendrosios nuostatos“ 1 punktas nurodo, kad šis statybos techninis reglamentas nustato vienbučio gyvenamojo pastato ar sublokuotų vienbučių namų mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują namą. Rekonstruojant ar kapitališkai remontuojant esamą namą. Reglamento reikalavimai taikomi rekonstruojamai ar kapitališkai remontuojamai namo daliai.

Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su atsakovo nuomone, kad pareiškėjai priklausantis pastatas yra dviejų aukštų, nes organizaciniame tvarkomajame statybos techniniame reglamente STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka'' nurodyta, kad „pastogės patalpos (mansarda, mezoninas) – pastogėje įrengtas aukštas arba jo dalis, kurio (kurios) dalis sienų arba lubų gali būti nuožulnios", ir pažymi, kad to paties reglamento 7 punktas numato, kad rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami.

Teisėjų kolegija atsižvelgdama į statybos techninį reglamentą STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka'', kurio 7 punkte nurodyta, kad aukštų skaičius yra perdangų (tarp jų – ir viršutinio aukšto perdangos, sutapdintos su stogu) skaičius aukščiau pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės), o rūsiai, pusrūsiai, pastogės patalpos, antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami, konstatuoja, kad pareiškėjai priklausantis pastatas – Valčių nuomos punktas yra vieno aukšto pastatas ir faktas, kad pastatas yra dviejų aukštų, iš skundžiamo savavališkos statybos akto yra eliminuojamas.

Ginčijamas savavališkos statybos aktas priimtas vadovaujantis LR statybos įstatymo 28 straipsniu ir statybos techniniu reglamentu STR 1.09.06:2007 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“.

LR statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo jiems priskirtą kompetenciją, nustatę, kad statinys pastatytas ar statomas savavališkai:

1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku;

2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui;

3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkui ar jo įgaliotam administracijos padalinio vadovui.

Atsižvengiant į šias nuostatas, darytina išvada, kad savavališkos statybos aktas gali būti surašomas ir tuomet, kai realiai statybos nebevyksta, statyba yra baigta, statiniai yra pastatyti. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjos pasisakymų, liudytojų parodymų, pastato įvertinimo, 2009-11-02 išvados (b.l.28), nuotraukų (b.l.29) matyti, kad statyba skundžiamo akto surašymo metu nebevyko, to neginčija ir atsakovai.

Iš oficialaus rašytinio įrodymo – Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2009-11-02 išrašo (b.l.18) matyti, kad šiuo metu pareiškėjai priklausančio pastato – Valčių nuomos punkto kadastro duomenys nuo 1994-01-25 (kuomet jie nustatyti) iki skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo dienos 2009-10-05 yra aiškiai pasikeitę. Byloje yra duomenų, kad savavališką statybą galėjo vykdyti ir buvęs pastato savininkas V. E., kadangi jis 2002-05-08 buvo pateikęs prašymą patikslinti nekilnojamojo turto, esančio adresu Radviliškio r., Šeduvos apylinkės sen., Velžių k., kadastro duomenis. Tuo pagrindu buvo formuojama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla ir 2002-06-07 nustatyti nauji Valčių nuomos punkto kadastro duomenys: rekonstrukcijos metai – 1998; bendras plotas – 29,19 kv/m; užstatytas plotas – 74 kv/m; tūris – 97 kub.m; pamatai – betonas; sienos – karkasinės; perdangos – medinės juodlubės; stogo konstrukcija – pakaltos šlaitinis; stogo danga – bituminės čerpės; išorinė apdaila – apmūrytas plytomis; pertvaros – plytų; grindys – plytelės; langai – plastiko; durys – plastiko; vidaus apdaila – iškalta lentelėmis, tačiau šie duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką neįrašyti (Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų byla Nr. 40/136959 (b.l.146). Bet palyginus šiuos 2002-06-07 nustatytus, tačiau į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką neįrašytus pastato duomenis, bei skundžiamame savavališkos statybos akte užfiksuotus, darytina išvada, kad pastato kadastriniai duomenys keitėsi, nes 2002-06-07 nustatytuose bendras plotas – 29,19 kv/m; užstatytas plotas – 74 kv/m; tūris – 97 kub.m., o užstatytas plotas 42 kv/m; tūris apie 240 kub/m. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad savavališkos statybos darbai buvo atliekami ir tuomet, kai pastatas jau buvo pareiškėjos nuosavybė.

Todėl teismas atmeta pareiškėjos argumentus, kad jokių lėšų į tariamos savavališkos statybos darbus ji neinvestavo, nes jokių darbų ji neatliko, kaip nepagrįstus ir neteisėtus, tuo pačiu konstatuoja, kad skundžiamas savavališkos statybos aktas pareiškėjai, kaip turto savininkei, surašytas teisėtai ir pagrįstai.

Teisės doktrinoje ir teismų formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad savavališka statyba yra tęstinis pažeidimas.

LR CK 4.103 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai statytojas neturi teisės tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.). Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai.

Savavališka statyba yra pažeidžiamas CK 4.253 straipsnio 1 dalies reikalavimas, kad nekilnojamasis daiktas privalo būti suformuotas įstatymų nustatyta tvarka. Ji negali būti nuosavybės ar valdymo teisės objektas.

Pagal LR CK 4.48 straipsnį perduoti nuosavybės teisę gali tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita.

Atsižvelgiant į tai, kad ir nustačius, jog pareiškėja pati neatliko savavališkos statybos, o tokį nekilnojamąjį turtą įsigijo iš buvusio savininko, konstatuotina, kad atsakomybė dėl savavališkos statybos atitenka pareiškėjai, nes ji į perduotą daiktą (turtą) negalėjo įgyti daugiau teisių ir pareigų nei turėjo anksčiau buvęs savininkas.

Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju vadovautis LR CK 4.48 str. negalima, kadangi šio straipsnio nuostatos taikomas tokiu atveju, kai vienas savininkas perduoda kitam naujam savininkui turtą, jei įvyksta sandoris, koks bebūtų – dovanojimo, pirkimo ar mainų, bet anksčiau buvęs savininkas turi perduoti naujam savininkui, kad ji turtą įgijo iš antstolio ir iš Ežerskio jokių teisių ir pareigų neperėmė.

Teisėjų kolegija šiuos pareiškėjos argumentus atmeta kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Pareiškėja lieptą (medinį), žemės sklypą, plotas 0,0581 ha, unikalus turto numeris 7146-0005-0038, pastatą – valčių nuomos punktą, plotas 27,63 kv/m, unikalus turto numeris 7196-3012-3016, esančius Velžių k., Radviliškio raj., nusipirko 2003-09-15 turtą parduodant skolininko pasiūlytam pirkėjui. Nuosavybės teises patvirtinantys dokumentai – turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktai Nr. 3858 (b.l.63-65), kurie kaip reikalaujama teisės aktų, patvirtinti teismo. Juose nurodoma, kad pareiškėja kartu su J. S. iš antstolio Tomo Ubarto nusipirko aukščiau išvardintą turtą, priklausantį V. E., kuris buvo areštuotas apribojant disponavimo teisę.

LR CPK 691 straipsnis numato, kad turto realizavimas – tai areštuoto skolininkui ar įkaito davėjui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytynių, per įmones, kurios verčiasi turto prekyba ar perdirbimu, perdavimas išieškotojui ar realizavimas kita šiame Kodekse nustatyta tvarka.

LR CPK 700 straipsnis numato, kad turto pardavimas iš varžytynių, turto perdavimas išieškotojui be varžytynių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui šio Kodekso VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės pagal LR CK 4.48 str. perduodamos savininko arba jo įgalioto asmens valia. Tačiau CK numatytais atvejais (inter alia, kai daiktas parduotas ar kitaip perleistas teismo sprendimams vykdyti nustatyta tvarka (Civilinio kodekso 4.96 straipsnio 4 dalis) – be savininko valios. (2008 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.96 straipsnio 2 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai).

Taigi konstatuotina, kad turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui yra sandoris, kurio metu savininkas be savo valios perduoda nuosavybės teises į perduotą daiktą (turtą) ir tokiu būdu naujasis savininkas negali įgyti daugiau teisių ir pareigų į perduotą daiktą (turtą), nei turėjo buvęs daikto (turto) savininkas.

LR statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalyje numatyta, kad savavališka statinio statyba – statinio (jo dalies) statyba be šio Įstatymo nustatyta tvarka gauto statybos leidimo arba statybos darbų vykdymas, kai statybos leidimas jau netekęs galios (nesudėtingo statinio atveju – neturint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodyto privalomojo dokumento ar kai šis dokumentas jau netekęs galios), taip pat kai teismas statybos leidimą pripažino neteisėtu; statinio (jo dalies) statyba turint galiojantį statybos leidimą (nesudėtingo statinio atveju – turint normatyviniuose statybos techniniuose dokumentuose nurodytą privalomąjį dokumentą), tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, t. y. keičiama nustatyta statinio vieta sklype, sklypo, statinio ar jo dalių paskirtis, leistinas sklypo užstatymo tankis, leistinas statinio aukštis, nesilaikoma saugomos teritorijos apsaugos reglamento ar kultūros paveldo statinio laikinojo apsaugos reglamento nustatytų reikalavimų, taip pat paveldosaugos reikalavimų.

Iš skundžiamo savavališkos statybos akto matyti, kad pareiškėja neturėdama parengto projekto ir statybos leidimo rekonstravo valčių nuomos punktą, neturėdama supaprastinto projekto ir raštiško pritarimo naujai pastatė I grupės nesudėtingus statinius: lieptą, tvorą ir šviestuvus, kuriems taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai, kadangi jie pastatyti statytojui nuosavybės teise nepriklausančiame sklype, tuo pažeidė skundžiamo savavališkos statybos akto surašymo metu galiojusio LR statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktus, statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčius, 1 priedo 2 lentelės 20 punktą ir to pateis reglamento Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1punktą.

Pareiškėja nurodo, kad atsakovas kvalifikuodamas atliktus darbus kaip savavališką statybą, turėjo remtis ne šiandien galiojančiais teisės aktais, o galiojusiais statybų metu. Šiuos pareiškėjos argumentus teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 29 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2008 (publikuota: "Teismų praktika" Nr. 30, 2009 m.) pateiktu dėl statybą reglamentuojančių teisės normų taikymo išaiškinimu, atmeta kaip nepagrįstus ir neteisėtus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja turėjo matyti, kad pradėjo valdyti, valdo kitokių kadastro duomenų pastatą, nei įregistruotą Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenų banke, turėjo suprasti, kad tvora, lieptas neįrašyti visiškai, todėl nuo valdymo pradžios ar viso valdymo metu šią savavališką statybą galėjo įteisinti, bet to nepadarė, todėl jai įteisinti taikomi ginčijamų aktų priėmimo metu galiojantys teisės aktai, nustatantys statybai keliamus reikalavimus.

Taigi vadovaujantis ginčo laikotarpiu aktualiomis Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys" VI skyriaus nuostatomis, prie rekonstrukcijos priskiriami darbai, kai pastatomi nauji statinio aukštai (aukštas, mansarda), pastogėje (palėpėje) įrengiamos naudojimo paskirtį turinčios patalpos, apšiltinamas bet kuris pastato fasadas bei pakeičiama fasado ar šlaitinio stogo danga (apdaila) kito tipo danga (apdaila). Jiems atlikti yra privalomas nustatyta tvarka parengtas statinio rekonstrukcijos projektas ir statybos leidimas. Pagal statybos techninį reglamentą STR „Nesudėtingi (tarp jų) laikini staliniai“ lieptas, tvora ir šviestuvai priskiriami prie I grupės nesudėtingų statinių, tačiau pagal aukščiau minėto reglamento bendrų pastabų 1 ir 2 lentelėms 1 punktą, I grupės nesudėtingiems statiniams, statomiems žemės sklype, nepriklausančiame statytojui nuosavybės teise, taip pat I grupės nesudėtingiems pastatams, statomiems ar rekonstruojamiems (kai didinamas jų užstatymo plotas ar gabaritai) mieste, taikomi II grupės nesudėtingiems statiniams keliami reikalavimai. II grupės nesudėtingi statiniai gali būti statomi tik parengus jų supaprastintą projektą ir gavus valstybės tarnautojo raštišką pritarimą.

Atsižvelgdama į tai, kad aukščiau paminėti leidimai ir raštiškas sutikimas pareiškėjai nebuvo išduoti, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai nustatė faktą dėl savavališkos statybos.

Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad šio ginčo išsprendimui nėra teisiškai reikšminga nagrinėti statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2002 „Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai“ 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčių, 1 priedo 2 lentelės 20 punkto ir to pateis reglamento Bendrųjų pastabų 1 ir 2 lentelių 1 punkto normų galiojimą laiko atžvilgiu, nes 12.2.1. ir 12.2.1.3. papunkčiai numatantys:

„12.2. nesudėtingiems statiniams saugomoje teritorijoje:

12.2.1. rengiamas supaprastintas statinio projektas, kurį patikrina:

12.2.1.3. savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, įgaliotas nustatyti statinio architektūros ir statybos sklypo tvarkymo urbanistinius reikalavimus - statant ekologinės apsaugos prioriteto (apsaugančiose) teritorijose, tarp jų ir paviršinio vandens telkinių apsaugos zonose“, nuo 2004-08-04, patvirtinti 2004-07-27 Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu D1-420 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 16 d. įsakymo Nr. 184 "Dėl statybos techninių reglamentų STR 1.01.06:2002 "Ypatingi statiniai" ir STR 1.01.07:2002 "Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai" patvirtinimo" pakeitimo“ iš esmės nesikeitė, o byloje nėra aiškiai nustatyta savavališkos (neteisėtos) statybos pradžia, pabaiga. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. spalio 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2008 (publikuota: "Teismų praktika" Nr. 30, 2009 m.) yra konstatavęs, kad „išvados, kad turi būti taikomos įstatymų ir reglamento, galiojusio savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momentu, nuostatos, negali būti laikomos teisėtomis ir pagrįstomis. Taip aiškinant teisę, taikytiną ginčo santykiams, įstatymai taptų neveikiantys, nes savavališkos (neteisėtos) statybos pradžios momento konstatavimas būtų apsunkintas, nepaisant to, kad Statybos įstatymo 27 straipsnyje nustatytos statybos valstybinę priežiūrą vykdančių pareigūnų atitinkamos funkcijos. Be to, toks įstatymų galiojimo aiškinimas prieštarauja įstatymo leidėjo tikslams dėl savavališkos (neteisėtos) statybos padarinių šalinimo bei statybų proceso ir statinių kokybės kontrolės užtikrinimo“.

Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamas savavališkas statybos aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus ir yra tinkamai pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, motyvuotas, todėl iš esmės teisėtas ir pagrįstas. Atsakovo neteisingai nustatytos faktinės aplinkybės, kad pareiškėjai priklausantis pastatas – Valčių nuomos punktas yra dviejų aukštų pastatas, panaikinimas tiesioginės įtakos skundžiamo savavališkos statybos akto teisėtumui ir pagrįstumui neturi.

Vadovaujantis LR statybos įstatymo 33 straipsnio 2 dalimi, sustabdyti statinio statybą Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (nurodydama statybos ar griovimo sustabdymo terminą) turi teisę, kai:

1) nustatoma, kad statinio statyba ar griovimas yra savavališki;

2) nustatoma, kad statytojas (užsakovas) arba rangovas pažeidė statinio projekto sprendinius, taip pat normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų reikalavimus;

3) paaiškėja statinio projekto klaidos, dėl kurių atsirado statinio avarijos grėsmė;

4) statybos leidimas neteko galios.

Skundžiamas statybos sustabdymo aktas priimtas vadovaujantis tuo, kad nustatytas savavališkos statybos faktas. Kadangi šiuo sprendimu teismas pripažino savavališkos statybos aktą teisėtu ir pagrįstu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turėjo pagrindą priimti skundžiamą statybos sustabdymo aktą.

Atsižvelgdama į tai, kas aukščiau išdėstyta, ir nenustačius kitų skundžiamų aktų panaikinimo pagrindų (LR ABTĮ 89 straipsnis), teisėjų kolegija konstatuoja, kad panaikinti Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 savavališkos statybos aktą Nr. 4 ir Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 statybos sustabdymo aktą Nr. 6 nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjos skundas netenkintinas ir atmestinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Šiuo sprendimu pareiškėjos skundas netenkinamas, todėl pareiškėja neįgyja teisės į kelionės išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi ABTĮ 44 str., 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p.,

nusprendė:

Pareiškėjos A. T. skundo atsakovui Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Šiaulių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui L. Z. dėl Šiaulių apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento Statybos ir statinių naudojimo valstybinės priežiūros skyriaus 2009-10-05 savavališkos statybos akto Nr. 4 ir 2009-10-05 statybos sustabdymo akto Nr. 6 panaikinimų netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per šį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Kolegijos teisėjai Donatas DaunysLaisvutė KartanaitėGražvydas Poškus