- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-29
- Bylos Nr.
- eA-2191-1062/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03350-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas panaikintas, byla nutraukta
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ramutė Ruškytė (pran.)
- Pareiškėjas
- D. A. U.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija
- Trečiasis asmuo
- A. B.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. A. U. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. B. dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. A. U. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos (toliau – ir Etikos komisija) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 9-274/17(1.1.39-T1) (toliau – ir Sprendimas) ir grąžinti pareiškėjo skundą Etikos komisijai nagrinėti iš naujo.
2. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į Etikos komisiją su skundu, prašydamas išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario A. B. pasisakymus viešojoje erdvėje pareiškėjo atžvilgiu, t. y. atlikti objektyvų tyrimą ir nustatyti, jog skunde nurodyti teiginiai yra neatitinkantys tikrovės, žeidžiantys pareiškėją ir žeminantys jo reputaciją, bei skirti atitinkamą drausminę nuobaudą. Etikos komisija skundžiamu Sprendimu pareiškėjo skundą atmetė ir nurodė, kad Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. B. savo pasisakymais viešojoje erdvėje nepažeidė politiko etiką reglamentuojančių teisės aktų, t. y. jis savo pasisakymuose socialiniuose tinkluose išdėstė savo poziciją, kuri atspindėjo jo rinkėjų lūkesčius, jo paties žmogiškąsias vertybes ir įsitikinimus. Etikos komisija nurodė, kad A. B. pozicija yra patriotiška ir teisinga, o vartota leksika yra etiška ir neprieštarauja Valstybės politikų elgesio kodeksui (toliau – ir Kodeksas).
3. Pareiškėjas teigė, kad Sprendimas yra nemotyvuotas, jame pateiktos išvados neparemtos argumentais. Sprendime nėra cituojami A. B. teiginiai, išsakyti paaiškinimuose raštu ir posėdyje, nevertinama A. B. pasisakymų leksika ir turinys, taip pat nėra pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų vertinimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad A. B. nedalyvavo viešoje diskusijoje apie „kolchozus“. Jo pasisakymai, skleidžiant išgalvotus ir tikrovės neatitinkančius faktus, buvo nukreipti siekiant sumenkinti pareiškėjo asmenybę ir pažeminti reputaciją. Šios aplinkybės Etikos komisija nevertino. Taip pat nebuvo vertinamas pažeidimo mastas, aplinkybės, kad A. B. per 3 dienas du kartus davė interviu naujienų portalui „Delfi.lt“, kuriuose pateikė tikrovės neatitinkančius faktus, žeminančius pareiškėją kaip asmenį. Nors pagrindinis pašnekovas buvo A. B., Etikos komisija nenustatinėjo šių straipsnių užsakovo (iniciatoriaus). Pareiškėjo teigimu, A. B. pasisakymai negali būti laikomi asmenine nuomone. Naujienų portalo „Delfi.lt“ straipsniuose ir socialinio tinklo „Facebook“ pranešimuose išsakytos mintys yra teiginiai, neparemti faktais. A. B. pasisakymų turinys ir leksika žemina pareiškėjo reputaciją, todėl jo veiksmai laikytini tyčiniais. Sprendime nėra nuorodų į Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis remdamasi Etikos komisija priėjo prie savo išvados. Nepateikdama vertinimo ir nuorodų į teisės aktus, Etikos komisija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimus. Taip pat Sprendime nenurodyta jo apskundimo tvarka.
Atsiliepimas
4. Atsakovas Etikos komisija atsiliepime į skundą su juo nesutiko ir prašė pareiškėjo skundą atmesti.
5. Atsakovas nurodė, kad Etikos komisijos 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 9-215/17(1.1.39-T1) nutarta pradėti tyrimą bei skirti Etikos komisijos narius surinkti medžiagą ir parengti siūlymus dėl sprendimo. Tiriant pareiškėjo skundą, buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario A. B. paaiškinimas – 2017 m. liepos 26 d. atsakymas „Dėl D. A. U. skundo“, kaip tai nustatyta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-347 patvirtintuose Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 31 ir 38 punktuose. Tarybos narys, kurio veiksmai skundžiami, dalyvavo Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. posėdyje ir pateikė savo paaiškinimus. Iš Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. protokolo Nr. 9-273/17(1.1.39-T1) matyti, kad atsižvelgusi į išklausytus Tarybos nario paaiškinimus ir raštu išdėstytą poziciją, taip pat vieno iš Etikos komisijos narių, kuriam buvo pavesta ištirti skundą, išsakytus argumentus ir siūlymą konstatuoti, kad Tarybos narys A. B. nepažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politiko elgesio principų ar reikalavimų, Etikos komisija balsavo taip: „už“ sprendimo projektą – 5, ,,susilaikė“ – 2. Atsižvelgusi į balsavimo rezultatus, Etikos komisija priėmė sprendimą, kad tarybos narys nepažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politiko elgesio principų ar reikalavimų.
6. Atsakovas pažymėjo, kad Tarybos nario A. B. veiksmuose neįžvelgė ketinimų viešumoje sumenkinti pareiškėjo reputaciją. Viešam asmeniui (tuo metu, kai socialiniuose tinkluose atsirado vieši komentarai, pareiškėjas ėjo VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovo pareigas), taikytini aukštesni kritikos standartai, kritikos ribos privataus asmens atžvilgiu yra daug siauresnės nei viešojo asmens atžvilgiu. Nagrinėjamu atveju Tarybos narys A. B. išsakė savo nuomonę, reaguodamas į D. A. U. pasisakymus viešojoje erdvėje. Laisvas žodis yra viena iš pamatinių demokratijos vertybių. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje įtaka politiniams sprendimams gali pasireikšti įvairiomis formomis ir įvairiais komunikaciniais kanalais per viešosios nuomonės formavimą, šiuolaikinėje visuomenėje itin dažna ir mėgstama politikų nuomonės reiškimo platforma yra socialinis tinklas „Facebook“. Nagrinėjamu atveju viešais (tiek pareiškėjas, tiek Tarybos narys A. B.) laikytini asmenys išsakė savo nuomones, diskutavo viešojoje erdvėje, tačiau šių pasisakymų turinys nesukėlė pareiškėjui teisinių padarinių. Taigi vieši tiek paties pareiškėjo, tiek kitų asmenų komentarai socialiniuose tinkluose nebuvo pagrindas spręsti pareiškėjo atsakomybės (atleidimo iš vadovo pareigų) klausimą, neturėjo įtakos jo reputacijos pablogėjimui.
7. Atsakovo nuomone, formalūs teisės aktų reikalavimų pažeidimai nesudaro pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą Etikos komisijos Sprendimą. Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas Sprendime nesukliudė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, nepraleidžiant nustatyto termino, kreiptis į teismą, siekiant, kad būtų apgintos galbūt pažeistos jo teisės. Formalus procedūros pažeidimas, jei teismas nagrinėjamoje byloje tokį pažeidimą konstatuotų, negalėtų būti pagrindas panaikinti Komisijos sprendimą.
Atsiliepimas
8. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. B. atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
9. Atsiliepime nurodė, kad gavęs iš Etikos komisijos pranešimą apie pradėtą galbūt padaryto Kodekso pažeidimo tyrimą pagal D. A. U. skundą, pranešime nurodytu terminu raštu pateikė Etikos komisijai išsamius paaiškinimus. Juose nurodė, kad jo pasisakymai viešojoje erdvėje nebuvo nepagarbūs nei žmogui, nei valstybei – jis pasinaudojo Konstitucijos garantuojama žodžio ir saviraiškos valia, tačiau nesiekė sumenkinti pareiškėjo orumo ar kitaip jį įžeisti, priešingai, norėjo atkreipti dėmesį į jo paties pateiktas neapdairias istorines interpretacijas apie Lietuvos laisvės kovotojus, ypač atsižvelgiant į tai, kokia jautri ši tema visuomenei. Savo paaiškinimuose taip pat aiškiai nurodė, kad, jo asmenine nuomone, pareiškėjas D. A. U. savo žodžiais užgavo daugybę šeimų ir žmonių, kuriuos palietė sovietinis teroras. A. B. būdamas politikas, o pirmiausia žmogus, kuris visada pasisako už valstybingumo puoselėjimą, pagarbą istorijai, jautė moralinę pareigą sukritikuoti pareiškėjo poziciją dėl Lietuvos laisvės kovotojų, kadangi toks pareiškimas kertasi su jo vertybėmis. Pareiškėjo skunde nepateikiamas nė vienas objektyvus argumentas, kuris leistų trečiojo asmens pasisakymą vertinti kaip nors kitaip nei jo asmeninę nuomonę. Jo paaiškinimai raštu bei žodžiu buvo išsamiai įvertinti Etikos komisijos. Ši jo veiksmuose, reaguodama į pareiškėjo pasisakymus viešojoje erdvėje, neįžvelgė jokių politiko elgesio normatyvų pažeidimo, todėl nesuprantama, kuo remdamasis pareiškėjas savo skunde teismui teigia, kad tyrimas buvo atliktas neišsamiai ir subjektyviai, tačiau tokiai deklaratyviai pozicijai pagrįsti nepateikia jokių objektyvių įrodymų, priešingai, tokie skundo motyvai tik įrodo, kad pats pareiškėjas skundžia Sprendimą remdamasis subjektyviais pagrindais. Etikos komisija Sprendimą priėmė objektyviai neįvertinusi pasisakymų turinio.
II.
10. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. gegužės 23 d. sprendimu pareiškėjo D. A. U. skundą tenkino. Panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 9-274/17(1.1.39-T1) ir grąžino pareiškėjo D. A. U. 2017 m. birželio 14 d. skundą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai nagrinėti iš naujo.
Šalies argumentai
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į Etikos komisiją su skundu, prašydamas išnagrinėti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario A. B. pasisakymus viešojoje erdvėje pareiškėjo atžvilgiu, nurodė, jog A. B. savo pasisakymais pažeidė Kodeksą ir įžeidė pareiškėjo asmenį. Etikos komisija 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu Nr. 9-274/17(1.1.39-T1) atmetė pareiškėjo skundą ir konstatavo, kad Vilniaus savivaldybės tarybos narys A. B. savo pasisakymais viešojoje erdvėje nepažeidė politiko etiką reglamentuojančių teisės aktų, jis tik išdėstė savo poziciją, kuri atspindėjo jo rinkėjų lūkesčius, jo paties žmogiškąsias vertybes ir įsitikinimus. Komisija taip pat nurodė, kad A. B. pozicija yra patriotiška ir teisinga, o vartota leksika yra etiška ir neprieštarauja Kodeksui.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas, remdamasis ginčui aktualiomis Kodekso, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. 1-137 patvirtintų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos etikos komisijos veiklos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) nuostatomis, sprendė, kad pareiškėjo skundas (prašymas pradėti politiko elgesio tyrimą) nebuvo tinkamai išnagrinėtas, nesilaikyta norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių tokio pobūdžio skundų (prašymų) nagrinėjimą, o priimto sprendimo turinys ir forma neatitinka Kodekso ir Nuostatų.
13. Teismas konstatavo, kad nei skundžiamame Sprendime, nei Komisijos 2016 m. sausio 25 d. posėdžio protokole Nr. T8-3 nepateikti argumentai, kodėl atmetami pareiškėjo paaiškinimuose nurodyti teiginiai. Teismas pripažino, kad skundžiamas Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (jame neišdėstyti konkretūs faktiniai pagrindai), todėl jis prieštarauja VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatytiems reikalavimams. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas skundžiamą sprendimą panaikino kaip neteisėtą iš esmės, t. y. savo turiniu prieštaraujantį aukštesnės galios teisės aktams, o atsakovą įpareigojo iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą.
14. Teismas taip pat nurodė, kad iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų matyti, jog skundžiamas Sprendimas gali sukelti jam teisinių pasekmių, gali turėti įtakos pareiškėjo reputacijai, todėl atmetė atsakovo argumentą, kad skundžiamas sprendimas nesukėlė pareiškėjui jokių pasekmių.
III.
15. Atsakovas Etikos komisija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimas
16. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su teismo nustatytų aplinkybių vertinimu. Pažymi, kad Etikos komisija, priimdama sprendimus, vadovaujasi Nuostatais, reglamentuojančiais Etikos komisijos darbo, posėdžių šaukimo ir vadovavimo jiems, sprendimų priėmimo tvarką, teisės aktų pažeidimų tyrimo ir vertinimo procedūrą, taip pat Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario (toliau – ir politikas), kurio elgesys nagrinėjamas posėdyje, teises ir pareigas. Be to, Etikos komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymu, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymu, Kodeksu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) veiklos reglamentu, kitais teisės aktais. Šiuo atveju, nagrinėjant pareiškėjo skundą, buvo imtasi visų būtinų priemonių ir laikytasi Nuostatuose numatytų procedūrų, siekiant išsamiai ištirti pareiškėjo skundą bei priimti pagrįstą bei motyvuotą sprendimą, o skundžiamame teismo sprendime nurodyti motyvai nepagrindžia priimto Sprendimo neteisėtumo.
17. Pažymi, kad Etikos komisijos 2017 m. liepos 4 d. protokole Nr. 9-218/17(1.1.39-T1) buvo konstatuota, jog, atsižvelgiant į gautą skundą, Etikos komisijos bendru sutarimu priimtas sprendimas dėl pavedimo komisijos nariams G. R. ir K. J. surinkti medžiagą bei parengti siūlymus dėl sprendimo. Etikos komisijos 2017 m. liepos 4 d. sprendimu Nr. 9-215/17(1.1.39-T1) nutarta pradėti tyrimą bei skirti minėtus komisijos narius surinkti medžiagą bei parengti siūlymus dėl sprendimo. Tiriant pareiškėjo skundą, buvo gautas Tarybos nario A. B. paaiškinimas, kaip tai numatyta Nuostatų 31, 38 punktuose, taip pat Tarybos narys, kurio veiksmai skundžiami, dalyvavo Etikos komisijos posėdyje, kuriame buvo išklausyti jo paaiškinimai. Iš Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. protokolo Nr. 9-273/17(1.1.39-T1) matyti, kad atsižvelgiant į išklausytus Tarybos nario paaiškinimus ir raštu išdėstytą poziciją, taip pat vieno iš Etikos komisijos narių, kuriam buvo pavesta ištirti skundą, išsakytus argumentus ir siūlymą Etikos komisijai konstatuoti, kad Tarybos narys A. B. nepažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politiko elgesio principų ar reikalavimų, Etikos komisija balsavo, o balsavimo rezultatai pasiskirstė taip: „už“ sprendimo projektą – 5, „susilaikė“ – 2. Atsižvelgiant į balsavimo rezultatus, Etikos komisija priėmė sprendimą, kad Tarybos narys nepažeidė Kodekse ir kituose teisės aktuose nustatytų politiko elgesio principų ar reikalavimų.
Atsiliepimas
18. Atsakovas nurodo, kad vadovaujantis Nuostatų 4 punktu, Etikos komisijos darbas grindžiamas kolegialiu klausimų svarstymu, teisėtumo principu, asmenine komisijos narių atsakomybe. Vadovaujantis Nuostatų 33 punktu, Etikos komisija, atlikusi tyrimą, ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo tyrimo pabaigos savo posėdyje įvertina tyrimo metu surinktus duomenis ir priima šių Nuostatų 41 punkte numatytus sprendimus. Įvertinus pirmiau išvardytus Etikos komisijos atliktus procedūrinius veiksmus, konstatuotina, kad nė vieno iš minėtuose Nuostatų punktuose įtvirtintų reikalavimų Etikos komisija, priimdama sprendimą, nagrinėjamu atveju nepažeidė, Sprendimas buvo priimtas kolegialiai, įvertinus pateiktą skundą, socialiniuose tinkluose išsakytų pasisakymų turinį, Tarybos nario pateiktus paaiškinimus raštu ir žodžiu. Taigi išdėstytos faktinės aplinkybės ir Nuostatuose nustatytų procedūrinių reikalavimų laikymasis paneigia Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo argumentus dėl teisės aktų nesilaikymo. Nesupranta, kokius papildomus veiksmus be tų, kurie nagrinėjamu atveju buvo atlikti, dar turėjo atlikti Etikos komisija, tirdama pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, Sprendime konstatuoti formalūs teisės aktų reikalavimų (VAĮ 8 str.) pažeidimai nesudarė pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto Etikos komisijos sprendimo. Nagrinėjamu atveju apskundimo tvarkos nenurodymas Sprendime nesukliudė pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka, nepraleidžiant nustatyto termino, kreiptis į teismą, siekiant, kad būtų apgintos galbūt pažeistos pareiškėjo teisės. Priimant Sprendimą nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros ar taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino pareiškėjo skundą.
19. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
20. Pareiškėjas nurodo, kad nesutinka su Etikos komisijos argumentu, jog priimant Sprendimą vadovautasi Konstitucija, Kodekso nuostatomis, kadangi šie teisės aktai nėra cituojami, jų taikymas nėra nurodomas Sprendime. Pareiškėjo nuomone, jei Etikos komisija būtų taikiusi nurodytus teisės aktus, ji būtų nustačiusi A. B. veiksmuose buvus Kodekso 4 straipsnio ir Konstitucijos 26 ir 28 straipsnių pažeidimus, kurie buvo argumentuotai įvardyti pareiškėjo skunde. Nėra pagrindo sutikti ir su Etikos komisijos argumentu, kad nagrinėjant pareiškėjo skundą buvo imtasi visų būtinų priemonių, siekiant tinkamai ištirti skunde nurodytą pažeidimą ir motyvuoti Sprendimą. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundas nebuvo tinkamai išnagrinėtas ir pakankamai motyvuotas. Etikos komisijos Sprendime ir protokole nebuvo analizuota A. B. naudota pareiškėją žeminanti leksika, neanalizuotas ir nevertintas A. B. veiksmų atitikimas Kodekso reikalavimams, nepasisakyta dėl A. B. žeminančio ir niekinamo turinio publikacijų internete. Etikos komisija iš esmės nenagrinėjo skunde išdėstytų argumentų, o Sprendimą priėmė vadovaudamasi tik A. B. paaiškinimais.
21. Pareiškėjas nesutinka su Etikos komisijos argumentu, kad priimdama Sprendimą, ji nepažeidė teisės aktų reikalavimų. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tyrimo rezultatų nebuvimas ir motyvų nebuvimas Sprendime pažeidžia VAĮ nuostatas.
22. Pareiškėjas pažymi, kad teismas, nustatęs Etikos komisijos sprendimo motyvų, pareiškėjo argumentų analizės nebuvimą, trečiojo suinteresuoto asmens A. B. veiksmų atitikties teisės aktams analizės nebuvimą, pagrįstai konstatavo VAĮ 8 straipsnio ir Nuostatų pažeidimą, bei pagrįstai įpareigojo Etikos komisiją iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą ir priimti sprendimą, atitinkantį teisės aktų reikalavimus. Apeliacinio skundo teiginiai yra neargumentuoti ir teisiškai nepagrįsti. Skundas yra paremtas spekuliatyviais samprotavimais ir klaidingu Etikos komisijos įsitikinimu dėl procedūrinių pažeidimų nebuvimo. Pateikdama teismui skundą be teisiškai pagrįstų argumentų, Etikos komisija iš esmės piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, veikia neskaidriai ir vilkina pareiškėjo skundo nagrinėjimą iš esmės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
23. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Etikos komisijos 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 9-274/17(1.1.39-T1), kuriuo nuspręsta, kad A. B. nepažeidė Kodekso ir kitų teisės aktų nuostatų, teisėtumo ir pagrįstumo.
24. Nagrinėjamos bylos kontekste pirmiausia pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, jog valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos (toliau – ir Komisija) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos.
25. Iš cituotų Įstatymo nuostatų matyti, kad Komisija gali tirti tokį elgesį, kuris pažeidžia šiame kodekse nustatytus valstybės politikų elgesio principus ir nuostatas. Tačiau iš Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto galima daryti išvadą, kad Komisijos veiklos kompetencija yra platesnė: „Valstybės politiko elgesio tyrimas Komisijoje gali būti pradėtas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų: 1) fizinio ar juridinio asmens skundas, kreipimasis ar pranešimas apie valstybės politiko galimai padarytą šiame kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą“. Taigi iš pacituotos Įstatymo nuostatos matyti, kad Komisija tiria ir tokius inter alia (be kita ko) fizinių asmenų skundus, kuriuose nurodomi ir kitokio pobūdžio valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimai, kurie yra nustatyti ne tik Etikos kodekse, bet ir kituose politikų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose.
26. Pažymėtina, kad į Etikos komisiją pagal minėtą Kodekso 7 straipsnį gali kreiptis ir fizinis asmuo. Nagrinėjamu atveju tyrimas dėl valstybės politiko (savivaldybės nario) A. B. buvo pradėtas Etikos komisijoje pagal fizinio asmens pareiškėjo D. A. U. skundą. Pareiškėjo 2017 m. birželio 14 d. skunde Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijai buvo nurodyta, kad tarybos narys A. B. savo pasisakymais socialiniame tinkle „Facebook“ ir naujienų portale „Delfi.lt“ galbūt pažeidė politiko etiką. Kartu buvo pateiktos konkrečios iškarpos (formuluotės) iš A. B. pasisakymų, prieš tai pacitavus Etikos kodekso 4 straipsnio tris principus, nei vieno pareiškėjo nurodytų A. B. pasisakymo nesusiejant su konkrečiu pacituotu Etikos kodekso principu; pasisakymus laiko šmeižiančiais, kandaus, įžeidžiančio pobūdžio, pateikia nuorodą į Tarybos reglamentą, pagal kurio 7 straipsnį už asmens įžeidimą ar šmeižtą, už asmens garbę ir orumą žeminančios ir tikrovės neatitinkančios informacijos paskleidimą tarybos narys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pareiškėjas prašė ištirti A. B. veiksmus.
27. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad už šmeižtą yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė, o asmens garbė ir orumas ginamas pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą. Minėta, kad Komisija gali tirti tik Etikos kodekse ir politikų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose numatytus pažeidimus. Taigi pareiškėjas prašė ištirti ir tokius veiksmus, kurie nenumatyti Etikos kodekse ir politikų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Skunde Vilniaus apygardos administraciniam teismui (2017 m. spalio 4 d.) nurodomas naujas pažeidimas, kurį pareiškėjas kildina iš Komisijos nuostatų 48 straipsnio. Pagal Etikos kodekso 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, Komisija gali konstatuoti, kad valstybės politikas nepažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų valstybės politiko elgesio principų ar reikalavimų; ir atitinkamai pagal 3 punktą konstatuoti, kad valstybės politikas pažeidė šiame kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytus valstybės politiko elgesio principus ar reikalavimus. Kitaip tariant, Komisija nėra įgaliota tirti ir taikyti atitinkamas poveikio priemones už valstybės politikų reikalavimų pažeidimus, kai tokie reikalavimai nenustatyti Etikos kodekse ar institucijos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar kituose teisės aktuose.
28. Teisėjų kolegija pažymi, jog viešojo administravimo srityje priimami įvairaus pobūdžio aktai, tačiau ne visų jų teisėtumas ir pagrįstumas gali būti tikrinamas administraciniuose teismuose. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Pagal ABTĮ 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Vadovaujantis ABTĮ 22 straipsnio 1 dalimi, ginčo objektu administraciniame teisme gali būti viešojo ar vidaus administravimo subjekto aktai ar veiksmai (neveikimas), kurie suinteresuotiems asmenims objektyviai sukelia atitinkamas teisines pasekmes (pažeidžia jų teises ar įstatymų saugomus interesus).
29. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies bei 22 straipsnio 1 dalies nuostatų, reguliuojančių kreipimąsi į administracinį teismą, sisteminis vertinimas leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., 2004 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-121/2004, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-32-822/2017). Iš nusistovėjusios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ATBĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 22 straipsnio 1 dalį yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis minėtomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009 ir kt.). Minėtų teisės normų sisteminis aiškinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1355-602/2015). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010, 2017 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-32-822/2017 ir kt.).
30. Pareiškėjo kreipimasis į teismą yra susijęs su jo siekiu, kad valstybės politikui būtų taikoma atitinkama atsakomybė, numatyta Etikos kodekso 9 straipsnyje. Tokios atsakomybės taikymas valstybės politikui nėra tiesiogiai susijęs su pareiškėjo teisėmis.
31. Akcentuotina ir tai, jog kreipimasis į administracinį teismą negali būti siejamas su privačių teisių (kaip, pvz., asmeninių neturtinių teisių ir kt.) gynimu ar baudžiamosios bylos nagrinėjimu, bet turi būti susijęs su asmenims nustatytomis ar panaikintomis teisėmis ar pareigomis pagal viešosios teisės normas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1355-602/2015).
32. Teisėjų kolegija pažymi, kad Valstybės politikų elgesio kodeksas neįtvirtina asmens, kuris kreipiasi su prašymu dėl valstybės politiko elgesio tyrimo, teisės skųsti Etikos komisijos priimtą sprendimą, nes Etikos kodekso 10 straipsnyje (bylai aktuali 2015 m. gruodžio 15 d. redakcija) nustatyta, kad Komisijos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Sprendimas nagrinėjamu atveju priimtas ne pareiškėjo, o valstybės politiko (savivaldybės nario) A. B. atžvilgiu, priimtas Etikos komisijos aktas nėra skirtas pareiškėjui.
33. Atsižvelgiant į šios Nutarties 28-32 punktuose išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ginčydamas administracinį aktą, kuris jam nėra skirtas, be to, pareiškėjas nėra asmuo, kurio asmeninėms teisėms, laisvėms ar interesams gali daryti tiesioginę įtaką administracinis aktas, pareiškėjas nepatenka į subjektų, kuriems yra suteikta teisė ginti viešąjį interesą, ratą, ginčijamas sprendimas nėra susijęs su pareiškėjui nustatytomis ar panaikintomis teisėmis ar pareigomis pagal viešosios teisės normas, Etikos kodeksas nagrinėjamu atveju nenumato pareiškėjui skųsti priimtą Etikos komisijos sprendimą, ginčijamas sprendimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai.
34. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą buvimo prielaidų yra ginčo priskirtinumas teismui. Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktą, administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu skundas (prašymas) nenagrinėtinas teismų. ABTĮ 101 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai. Nagrinėjamu atveju nustatyta neigiama prielaida kreiptis į teismą – ginčas nepriskirtinas teismui. Pažymėtina, kad tokios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikėsi ankstesnėse panašaus pobūdžio bylose (žr., pvz., 2012 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-485/2012, 2015 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1355-602/2015 ir kt.).
35. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad atsižvelgus į tai, jog, kaip išaiškinta pirmiau, Etikos kodeksas nenumato teisės tretiesiems asmenims skųsti Etikos komisijos sprendimų, nėra jokio pagrindo teigti, kad Etikos komisija, nenurodydama, į kokią instituciją pareiškėjui reikėtų kreiptis, apribojo pareiškėjo teises. Pareiškėjas savo teises įgyvendino paduodamas skundą Etikos komisijai dėl reikalavimo pradėti tyrimą. Atsisakymas priimti skundą nepažeidžia pareiškėjo teisių, kurias jis gali ginti vadovaudamasis privačiosios teisės normomis – paduodamas skundą dėl garbės ir orumo įžeidimo pagal Civilinį kodeksą.
36. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad atsakovo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir administracinė byla nutraukiama kaip nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 23 d. sprendimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Nutartis neskundžiama.