Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovių (apeliančių) D. U. ir A. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutarties, kuria pripažintas nepaduotu ieškovių D. U. ir A. C. ieškinys atsakovams V. B., A. B., G. B., Č. B. dėl turto atidalijimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovės kreipėsi į teismą prašydamos: pripažinti ieškovėms nu­osavybės teisę į 18/100 dalių gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovams atitinkamai į 32/100 dalių (V. B. į 6/100 dalių, A. B. į 6/100 dalių, G. B. į 4/100 dalių, Č. B. į 16/100 dalių). 2. Atidalinti ieškovėms iš bendrosios dalinės nuosavybės butą plane patalpos pažymėtos indeksais 1-1 (4.97 kv.m), 1-2 (24,69 kv.m.), 1-3 (4.82 kv.m.), 1-4 (11.80 kv.m.), 1-5 (23.08 kv.m.), 1-6 (13.64 kv.m.) bendras plotas 83 kv.m., esančio (duomenys neskelbtini), o atsakovui V. B., A. B., G. B., Č. B. iš bendrosios dalines nuosavybės butą plane patalpos pažymėtos indeksais 2-1 (11,37 kv.m.), 2-2 (9.44 kv.m.), 2-3 (16.50 kv.m.), 2-4 (1.80 kv.m.) bendras plotas 39,11 kv.m. esančio (duomenys neskelbtini).Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi ieškovėms buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti. Ieškovės pateikė patikslintą ieškinį su priedais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį ieškovėms. Teismas konstatavo, kad ieškovės nepašalino Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatytų trūkumų. Teismas taip pat konstatavo, kad iš ieškovių pateiktų dokumentų spręstina, kad ieškovių reikalavimas savo turiniu yra siejamas su paveldėjimo teisės liudijimo papildymu, tai yra turtu, kurį ieškovės nurodo kaip turtą, kuris vykdant paveldėjimo procedūras nebuvo įtrauktas į paveldėjimo teisės liudijimą, išduodant palikėjams paveldėjimo teisės liudijimus. Teismas nurodė, kad dėl nurodyto ieškovės turi pagrindą kreiptis į atitinkamą notarą, pas kurį yra pradėta paveldėjimo byla, dėl paveldėjimo teisės liudijimo papildymo turtu, kuris nebuvo įtrauktas į paveldimą turtą (CK 5.66 straipsnis). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovės reikšti konkrečiu atveju reikalavimus prieš trečiuosius asmenis turi teisę tik įsiteisinę įstatymų nustatyta tvarka atitinkamas teises (CK 5.66 straipsnis).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Ieškovės atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas argumentais:Ieškovės ieškinio trūkumus pašalino bei pateikė paaiškinimus, kodėl negali pateikti įrodymų dėl paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimo nuginčijimo.Teismas priėmimo stadijoje ėmė vertinti ieškinio pagrįstumą, nurodydamas, kokiais veiksmais ieškovėms ginti savo teises.Net tuo atveju, jei ieškinio reikalavimas yra suformuluotas netinkamai, teismas turėjo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų teismas nenustatė.Apeliacijos dalyką sudaro teismo nutarties, kuria ieškinys laikytas nepaduotu nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi ex officio ieškinio priėmimo metu. Teis­mas ne tik patikrina, ar ieškinys atitinka procesinio dokumento turinio ir formos rei­kalavimus (CPK 111, 135 straipsniai), bet ir nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę kreiptis į teismą. Bylos iškėlimo stadijoje teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, įvertinęs teisės kreiptis į teismą prielaidas ir sąlygas, gali priimti trejopo pobūdžio procesinius sprendimus: ieškinį priimti (CPK 137 straipsnio 1 dalis), atsi­sakyti ieškinį priimti esant tik įstatyme išvardytiems pagrindams (CPK 137 straipsnio 2 dalis) arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti (CPK 138 straipsnis).Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis yra sudaryti galimybę į teismą besikreipiančiam asmeniui ištaisyti ieškinio trūkumus, teismui neatsisakant priimti su trūkumais pateikto ieškinio (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138 straipsnis). Ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis - užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą (CPK 5, 7 straipsniai). Jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).Nagrinėjamu atveju ieškovės padavė ieškinį. Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatė ieškovėms ieškinio trūkumus: patikslinti vienos iš ieškovių pavardę; pateikti įrodymus, kad yra nuginčytas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas; apmokėti neturtinį reikalavimą 100 Eur žyminiu mokesčiu; pateikti aktualius Nekilnojamojo turto registro duomenis; pateikti per atitinkamą VĮ registrų centrą visą nekilnojamojo turto bylą (kopiją); pateikti priedų vertimus į lietuvių kalbą.Ginčijamoje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartyje konstatuota, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartimi nustatyti trūkumai nėra pašalinti, tačiau nenurodyta kurie. Apeliančių teiktais duomenimis, vieni teismo nustatyti trūkumai buvo pašalinti, dėl kitų apeliantės nurodė priežastis, trukdančias trūkumus pašalinti.Ginčijamoje nutartyje iš esmės keliami nauji ieškinio trūkumai, kurie nebuvo aptarti teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nutartyje, tačiau apeliantėms nebuvo nustatytas naujas terminas trūkumams pašalinti, o ieškinys grąžintas ieškovėms kaip nepašalinus teismo nustatytų ieškinio trūkumų.Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ieškinio priėmimą reglamentuojančias normas, dėl ko Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes teisė spręsti ieškinio priėmimo klausimą yra suteikta pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį ir perduoti pirmosios instancijos teismui ieškinio priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.