- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-01
- Bylos Nr.
- ATP-374-719/2015
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėja Daina Vaidachavičienė Administracinio teisės pažeidimo byla
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2015 m. liepos 1 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Institucija), apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiamu nutarimu Panevėžio miesto apylinkės teismas nubaudė R. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142⁸ straipsnio 7 dalį 14 eurų bauda už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d. 7 val. kelyje (duomenys neskelbtini) patikrinimo metu išimdamas vairuotojo kortelę iš skaitmeninio tachografo į transporto priemonėje įrengtą skaitmeninį tachografą įvedė Lenkijos Respublikos šalies simbolį, nors realiai transporto priemonė buvo Lietuvos Respublikoje.
Taip pat R. M. pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį buvo kaltinamas tuo, kad jis tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje kliudė Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, t. y. vengdamas jo vairuoto transporto priemonių junginio svėrimo užgesino automobilio variklį ir pareiškęs, kad automobilis sugedo, jo nebeužvedė, dėl ko pareigūnai negalėjo atlikti transporto priemonių junginio kontrolės pasveriant. Šioje dalyje byla buvo nutraukta.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti skundžiamo nutarimo dalį, kuria byla pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį buvo nutraukta ir bylą šioje dalyje grąžinti nagrinėti iš naujo apylinkės teisme. Institucija cituoja skundžiamą nutarimą ir mano, kad jis neteisėtas ir nepagrįstas. Institucija dėsto byloje esančius įrodymus, pateikią savąjį jų vertinimą ir teigia, kad apylinkės teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų dėl techninės pagalbos kvietimo, dėl apmokėjimo už servizo paslaugas, dėl vairuotojo kalbėjimosi telefonu ir variklio išjungimą prieš pareigūnų reikalavimą važiuoti ant svarstyklių. Taip pat nurodo, kad R. M. vairuotame automobilyje gamintojas yra įmontavęs daug elektroninių sistemų, kurių pagalba nuotoliniu būdu galima blokuoti variklį. Šiuo atveju automobilio remontą atlikusi įmonė tiesiog atliko elektrinės grandinės tikrinimą ir perprogramavo elektroninį valdymo bloką. Institucijos manymu, reikalinga atlikti papildomą įrodymų tyrimą ir detalizuoti perprogramavimo priežastis, t. y. išsiaiškinti, kas nulėmė poreikį perprogramuoti R. M. vairuoto automobilio valdymo bloką. Atsižvelgdama į šias aplinkybės Institucija mano, kad apylinkės teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai įvertino faktinius bylos duomenis, todėl priėmė nepagrįstą procesinį sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą R. M. su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Jis cituoja administracinio teisės pažeidimo protokolą, skundžiamą nutarimą, apeliacinį skundą, pateikia savąjį byloje esančių įrodymų vertinimą ir mano, kad apylinkės teismas atskleidė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus. R. M. tvirtina, kad jis automobilio nebegalėjo užvesti ir užvažiuoti ant svarstyklių ne dėl savo kaltės. Be to, pareigūnai turi teisę patys pasverti transporto priemonę, tačiau to jie nedarė. Jo manymu, Institucija apeliaciniu skundu piktnaudžiauja turimomis teisinėmis galiomis, nes tuo metu, kai byla buvo nagrinėjama apylinkės teisme, Institucija turėjo galimybę įrodinėti, tačiau ji nieko nedarė. Taip pat R. M. mano, kad apeliaciniu skundu mėginama ieškoti dirbtinų formalumų, detalių ar išgalvotų argumentų. Nė vienas apeliacinio skundo teiginys nėra patvirtintas nė vienu byloje esančiu įrodymu. Atsižvelgdamas į tai R. M. mano, kad apylinkės teismas bylą išnagrinėjo išsamiai, visapusiškai, objektyviai ir priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
Atsakomybėn pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį traukiami asmenys, kliudę Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnams atlikti jiems pavestas pareigas, taip pat nevykdę Valstybinės kelių transporto inspekcijos ar transporto kontrolės pareigūnų teisėtų reikalavimų.
Nagrinėjamoje byloje R. M. buvo kaltinamas, be kita ko, nevykdęs teisėtų Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų reikalavimų, susijusių su jo vairuoto transporto priemonių junginio pasvėrimu. Tokį kaltinimą Institucija grindžia tuo, jog R. M., iki jo sustabdymo važiavęs sklandžiai, po sustabdymo užgesino jo vairuoto automobilio variklį ir pareiškęs, kad automobilis sugedo, jo nebeužvedė ir nebevažiavo per svėrimo įrenginį, todėl Institucijos pareigūnai negalėjo pasverti R. M. vairuoto transporto priemonių junginio. Taigi, šioje dalyje turėjo būti neginčijamai nustatyta, kad R. M. šią veiką įvykdė sąmoningai ir tyčia.
Pagal apylinkės teismo nustatytas faktines aplinkybes seka, kad aptariamo įvykio metu po sustabdymo R. M. užgesino jo vairuotos transporto priemonės variklį, tačiau Institucijos pareigūnui paruošus svėrimo įrenginį ir pareikalavus pervažiuoti per jį tam, kad būtų pasverta transporto priemonė, R. M. vairuotos transporto priemonės variklio užvesti nebegalėjo dėl gedimo. Kad minėta transporto priemonė įvykio metu galimai sugedo ir toliau savarankiškai judėti nebegalėjo, dėl ko ji buvo išvilkta į remonto vietą ir remontuojama, patvirtina byloje esantis R. M. paaiškinimas ir PVM sąskaita (14, 30–31 b. l.). To, kad R. M. įvykio metu nebegalėjo užvesti jo vairuotos transporto priemonės variklio dėl gedimo, Institucija neginčija. Visa tai leidžia manyti, jog R. M. įvykdyti teisėtų Institucijos pareigūnų nurodymų negalėjo dėl objektyvių priežasčių, tokioje jo veikoje nesant tyčios. Tačiau Institucija apeliaciniame skunde iš esmės kelia abejones, ar transporto priemonė prieš jos svėrimą nebuvo sugadinta tyčia nuotoliniu būdu paties R. M. iniciatyva. Tam faktui išsiaiškinti Institucija savo apeliaciniame skunde siūlo atlikti atitinkamus procesinius veiksmus, susijusius su R. M. vairuotos transporto priemonės gedimo priežasčių detalizavimu.
Čia būtina pažymėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pažymėjo, jog teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą jokiu būdu nereiškia, jog asmenys, surašantys administracinio teisės pažeidimo protokolą, yra atleidžiami nuo pareigos rinkti įrodymus; iš ATPK 256 straipsnio 3 dalies (2000 m. rugsėjo 19 d. redakcija) kylantys teismo (teisėjo) įgaliojimai rinkti įrodymus negali būti interpretuojami kaip reiškiantys, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašantys asmenys (pareigūnai) gali teismui (ar kitam administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjančiam organui (pareigūnui)) pateikti ne visą, neišsamią ar kitaip nekokybiškai parengtą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą; ATPK įtvirtintas teisinis reguliavimas, inter alia ATPK 248 straipsnis, įpareigoja administracinio teisės pažeidimo protokolą surašančius asmenis „laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes“. Taigi akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, visų pirmiausiai, turi būti parengta kokybiškai ir tik tada ji gali būti perduota organui (pareigūnui), turinčiam teisę nagrinėti ją.
Susipažinus su bylos medžiaga matyti, kad byla nebuvo parengta ir išnagrinėta tinkamai, nes nebuvo pašalintos visos abejonės dėl R. M. kaltės padarius jam inkriminuojamus pažeidimus, taip pat ir Institucijos apeliaciniame skunde nurodyta abejonė. Todėl šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Šiuo metu byloje esantys įrodymai nėra pakankami spręsti apie R. M. kaltės dėl jam pateikto kaltinimo pagal ATPK 137¹ straipsnio 1 dalį buvimą ar nebuvimą. Nutarimas negali būti pagrįstas prielaidomis ar spėjimais. Tiriant ir nagrinėjant šią bylą, tiek Institucijos pareigūnai, tiek apylinkės teismas nesilaikė ATPK 248 straipsnio, 257 straipsnio, 284 straipsnio ir 286 straipsnio 2 dalies reikalavimų, jie nevisapusiškai ištyrė ir įvertino visus svarbius bylai įrodymus. Tokiu būdu skundžiamas nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Dėl minėtų priežasčių, taip pat atsižvelgiant į tai, kad minėtiems trūkumams pašalinti reikalinga rinkti papildomus įrodymus atliekant atitinkamus, taip pat ir Institucijos apeliaciniame skunde nurodytus procesinius veiksmus, ir galimai tikslinti administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas aplinkybes, ko nei apeliacinės instancijos teisme dėl nustatytų pakankamai trumpų bylos nagrinėjimo terminų, nei apylinkės teisme padaryti nėra galimybės, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas naikinamas, o byla grąžinama Institucijai tirti iš naujo.
Nustačius pirmiau nurodytus esminius proceso trūkumus ir pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dėl kitų apeliacinio skundo argumentų nepasisako, tačiau Institucija, o esant reikalui ir apylinkės teismas, tirdami bei nagrinėdami šią bylą iš naujo, privalo įvertinti ir patvirtinti arba paneigti visas tiek apeliaciniame skunde, tiek ir šioje nutartyje nurodytas aplinkybes.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarimą R. M., a. k. (duomenys neskelbtini), byloje ir šią bylą grąžinti Valstybinės kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos tirti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.