- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- 1-317-203/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 1-12-1-04066-2009-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Regina Gudienė
- Nukentėjusysis
- A. G.
- Kaltinamasis
- L. L.
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
L. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1987-02-23 Ukmergėje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Ukmergėje, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis L. L. sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent:
2009-12-05, apie 3.30 val., L. L. buto, esančio Kalvarijų g. 292A-15, Vilniuje, koridoriuje, po žodinio konflikto nukentėjusiajam A. G. tyčia dūrė virtuviniu peiliu į krūtinės sritį, padarydamas kiauryminę durtinę – pjautinę žaizdą krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies pažeidimais, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą.
Apklaustas teisme kaltinamasis L. L. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad neginčija sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau tą padarė netyčia, o nužudyti jį negrasino. Nukentėjusiojo iki įvykio nepažinojo. Įvykio dieną buvo klube su Š. M. ir T. B., po to nuvažiavo į butą pas Š. M.. Ten salone sėdėjo penkių vaikinų kompanija, įskaitant nukentėjusįjį, bei gėrė alų ir žaidė kortomis. Jis norėjo pasiskolinti 30 Lt ir paklausė vaikinų, ar šie negalėtų paskolinti, po ko A. G. pradėjo priekaištauti, kad jis prašinėja pinigų. Jie apsižodžiavo, po ko jis nuėjo į virtuvę, nes norėjo pavalgyti. Virtuvėje pasiėmė peilį tam, kad atsipjautų maisto ir atsidarė šaldytuvą. Po to nuėjo link kambario paklausti, kieno maistas šaldytuve, o nukentėjusysis ir su juo buvę vaikinai pradėjo klausinėti, ko jis čia vaikšto. Jie buvo nusiteikę nedraugiškai. A. G. atsistojęs išėjo iš kambario ir artinosi prie jo. Iš jo išvaizdos, jis pagalvojo, kad nukentėjusysis ruošiasi jam smogti, todėl ištiesęs rankas, jį bandė atstumti. Kadangi rankoje vis dar laikė paimtą peilį, juo netyčia dūrė A. G.. Kadangi pastarasis pats judėjo link jo, mano, kad A. G. užšoko ant peilio. Viskas vyko labai greitai ir jis nesuvokė, kad sužalojo nukentėjusįjį. Šis po dūrio pavadino jį asilu ir nuėjo į kambarį, kur atsisėdo. A. G. susmukęs nebuvo ir kraujo nesimatė, todėl jis nesuprato, kad padarė rimtą sužalojimą. Nukentėjusiojo draugai pradėjo ant jo šaukti, po ko atėjo Š. M. ir juos išskyrė bei pasiūlė jam išeiti ir pats jį palydėjo. Jis buvo išsigandęs, todėl išėjęs iš buto, peilį paliko laiptinėje buvusiame vazone. Peilis buvo virtuvinis, apie 20 cm ilgio. Tik po kelių dienų sužinojo, kad jo ieško policija ir suprato, kad rimtai sužalojo nukentėjusįjį. Dėl to gailisi ir sutarė atlyginti padarytą žalą. Grasinimų nužudyti nei nukentėjusiajam, nei jo draugams neišsakė.
Apklaustas teisme nukentėjusysis A. G. paaiškino, kad iki įvykio L. L. nepažinojo. Įvykio dieną jis susitiko su draugu K. J. bei kitu draugu, vardu Tadas, ir pastarasis pasiūlė nueiti pas kaimynus. Jie tame bute sėdėjo ir žaidė kortomis. Vėliau kiti išsiskirstė, o jie keliese vis dar žaidė kortomis. Iš klubo grįžus keliems žmonėms, kartu atėjo ir kaltinamasis. Grįžęs iš tualeto jis pamatė L. L. prašantį jo draugų paskolinti pinigus ir siūlantį savo dokumentus kaip užstatą. Jis padarė pastabą, kad šis prašinėja pinigų, po ko jie apsižodžiavo, tačiau didesnio konflikto nekilo. L. L. išėjo iš kambario, o po kurio laiko pamatė jį prieškambaryje besirengiantį. Kaltinamasis pastebėjo jo žvilgsnį ir paklausė, ko jis čia žiūri, į ką jis atsakė, kad gali žiūrėti, kur jam patinka. Po to L. L. pakvietė jį „ateiti pasikalbėti“, o jam žengus kelis žingsnius link L. L., šis staigiai išsitiesė ir dūrė kažkuo į krūtinę. Po dūrio jis atsisėdo ir pro ranką pamatė kraują, iš ko suprato, kad buvo sužalotas. Peilį L. L. rankoje pamatė jau po smūgio. Dūris buvo netikėtas, nes jokio rimto konflikto tarp jo ir kaltinamojo nebuvo, jie tik apsižodžiavo. Tuo metu iš kambario atėjo Š. M. ir užstojo jį nuo kaltinamojo, kuris grasino perpjauti jam gerklę. L. L. taip pat klausė, ar jis rašys pareiškimą policijai, o jam atsakius teigiamai, pagrasino papjauti. Jis grasinimus suprato kaip realius ir jų išsigando, nes L. L. jau buvo ką tik dūręs jam peiliu. Po to Š. M. išsivedė L. L. iš buto. Kaltinamasis girtas įvykio metu neatrodė, nors galėjo būti išgėręs. Jis po dūrio dar kurį laiką judėjo, kartu su draugais išėjo į laiptinę, tačiau ten prarado sąmonę. Dėl to iškviesti medikai galėjo suprasti, kad jis buvo sužalotas laiptinėje, nors iš tiesų kaltinamasis jį sužalojo bute. Pirmą kartą ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausiamas kelios dienos po operacijos. Jis tuo metu dar buvo silpnas, net rankų nejudino. Atsakinėjo į klausimus taip, kaip jie buvo užduodami. Kadangi detaliai apie įvykio smulkmenas jo neklausinėjo, tas ir nebuvo užfiksuota pirmoje apklausoje. Civilinio ieškinio atsisako, nes su kaltinamuoju susitarė dėl žalos atlyginimo ir patvirtino šį susitarimą rašytine sutartimi.
Specialisto išvada Nr. G 552/10 (01) nustatyta, kad A. G. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė žaizda krūtinės kairėje pusėje su kairio plaučio ir širdies pažeidimais, galimai neužilgo iki hospitalizacijos (2009-12-05), paveikus duriančiai-pjaunančiu daiktu. Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu ir vertintinas sunkiu sveikatos sutrikdymu dėl krūtinės ląstos kiauryminės žaizdos su kairio plaučio ir širdies pažeidimais (t. 1, b.l. 45-46).
Apklaustas teisme specialistas V.Kolomiec paaiškino, kad tvirtina pateiktą išvadą. Ją davė pagal turimą asmens ligos istoriją. Išvadoje žaizdos gylis nėra nurodytas, tik jos ilgis, tačiau širdies skilvelis yra pakankamai giliai, todėl žaizdos gylis turėjo viršyti 10 cm. Negali pasakyti, ar pats kaltinamasis galėjo užkristi ant peilio, tačiau pagal praktiką, toks sužalojimas yra būdingas kito asmens dūrio atveju. Kategoriškai nustatyti ar žmogui buvo durta, ar jis pats susižalojo duriamu daiktu negali. Jėga, reikalinga tokiai žaizdai padaryti priklauso ir nuo dėvėtų drabužių storio, kiekio, peilio geležtės smailumo, aštrumo. Nukentėjusiojo širdis buvo pažeista smarkiai ir sužeidimas buvo pavojingas gyvybei.
Apklaustas teisme liudytojas K. B. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo draugas, o kaltinamojo nepažįsta, bet matė jį įvykio metu. Jis į butą atvažiavo jau naktį. Užėjus į svetainę, ten vaikinai žaidė kortomis. Taip pat buvo ir L. L., kuris prašė paskolinti pinigų. A. G. pasakė, kad niekas jam pinigų neskolins, o kaltinamasis liepė jam nekalbėti už visus. Tarp judviejų kilo nedidelis žodinis konfliktas. Po kaltinamasis išėjo į kitą kambarį ir netrukus pamatė jį koridoriuje aunantis batus. Tarp L. L. ir A. G. įvyko akių kontaktas, po ko jie kažką vienas kitam pasakė, o A. L. pakvietė A. G. prieiti pasiaiškinti. Šiam žengus link koridoriaus, kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į krūtinę. Atrodė kaip smūgis kumščiu ir peilio jis nematė, bet po smūgio A. G. žengė žingsnį atgal ranka susiėmęs už krūtinės, o atitraukus ranką, matėsi kraujo dėmė, A. G. akyse jis pamatė išgąstį. Kaltinamasis dar paklausė, ar rašys pareiškimą policijai, o A. G. pasakius, kad rašys, pagrasino jį papjauti. Š. M. įvykio metu buvo kitame kambaryje, bet po to atėjo ir išsivedė L. L. iš buto. A. G. iki smūgio link kaltinamojo ėjo labai ramiai, todėl negalėjo pats užšokti ant peilio.
Apklaustas teisme liudytojas K. J. paaiškino, kad A. G. yra jo draugas. Jie kartu įvykio naktį buvo bute ir žaidė kortomis. Jis sėdėjo nugara atsisukęs į kambario duris, todėl kaltinamojo iki konflikto nematė. Girdėjo kaip kilo žodinis konfliktas tarp A. G. ir L. L.. Pastarasis klausė, ko nukentėjusysis į jį žiūri, o vėliau pakeltu tonu liepė prieiti „pasišnekėti“. Dūrio momento nematė, nes atsisuko jau tuomet kaip nukentėjusysis žengė atgal į kambarį susiėmęs už krūtinės. L. L. rankoje tuo metu pamatė apie 20 cm ilgio peilį. Kaltinamasis dar kažką grasino, girdėjo kaip jis klausė, ar rašys pareiškimą policijai ir po to sakė, kad tokiu atveju papjaus. Tuo metu L. L. atrodė neprognozuojamas, todėl jo grasinimas nuskambėjo kaip realus. Jis pats buvo ištiktas šoko, kada visi pradėjo L. L. rėkti „ką darai“. Grasinimų metu kaltinamąjį nuo patekimo į kambarį užstojo Š. M. ir vėliau jį išvedė iš buto.
Apklaustas teisme liudytojas M. K. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo draugas, o L. L. yra tik matęs įvykio dieną. Jis su draugais, vienas kurių buvo buto nuomininkas, įvykio naktį sėdėjo kambaryje ir žaidė kortomis. Iš klubo grįžo kitas nuomininkas, o kartu su juo atėjo ir kaltinamasis. Iš pradžių jie nuėjo į kitą kambarį, po to L. L. pradėjo jų prašyti paskolinti pinigų ir siūlė palikti užstatą, tačiau niekas jam pinigų nedavė. Po kurio laiko išgirdo bruzdesį koridoriuje, kuomet kaltinamasis rengėsi išeiti ir atsisuko. L. L. paklausė arčiausiai sėdėjusio A. G., ko jis žiūri, o pastarasis atsakė, kad nori ir žiūri. Po to A. G. atsistojo ir žengė į koridorių ir tarpduryje tarp nukentėjusiojo bei kaltinamojo įvyko kažkoks suartėjimas, po ko nukentėjusysis žengė atgal į kambarį susiėmęs už krūtinės. Kas tiksliai įvyko jis nematė, tačiau atsistojo apginti draugo ir tuomet L. L. rankose pamatė peilį. L. L. pasakė „ateik čia, ir tave papjausiu“. Jis dar norėjo ginti draugą, bet pamatęs pas L. L. peilį, išsigando. Tuomet atbėgo kaltinamojo draugas ir užtvėrė jam kelią į kambarį. Po to kaltinamasis dar šaukė, kad papjaus visus vilniečius. Klausimo apie policiją jis negirdėjo. Grasinimą suprato kaip realų. Įvykio metu buvo išgėręs apie butelį alaus.
Apklaustas teisme liudytojas V. Ž. paaiškino, kad nukentėjusysis yra jo buvęs klasiokas. Jie įvykio naktį buvo bute pas V. V.. Į butą atvažiavo ukmergiškiai, tame tarpe ir kaltinamasis. Po to jie išvažiavo į klubą, o grįžus, L. L. prašė paskolinti pinigų. Po to kilo kažkoks nedidelis konfliktas tarp A. G. ir L. L.. Pastarasis buvo koridoriuje ir pakvietė nukentėjusįjį prieiti. Šiam einant, tarpduryje L. L. smūgiavo jam ranka, matomai dešine, nes jam buvo matyti ši L. L. kūno dalis. Smūgis atrodė tarsi būtų suduota ranka, o peilio jis nematė, nes nuo kaltinamojo jį tuo metu užstojo A. G.. Po smūgio A. G. atsisėdo, o kaltinamasis dar jam šaukė, kad perpjaus gerklę. Po to L. L. išėjo.
Apklaustas teisme liudytojas T. B. paaiškino, kad įvykio metu jis miegojo ir nematė kas vyko. Butą nuomojosi kartu su Š. M. ir V. V.. Jie su Š. M. bei merginomis E. M. ir A. A. buvo klube, po to grįžo į butą. Kartu atvažiavo ir L. L., kuris prie jų prisijungė klube. Jis, Š. M. ir merginos nuėjo miegoti, o pažadino jį jau pareigūnas ir pasakė, kad atsitiko nelaimė. Prieš užmiegant L. L. dar jo klausė, ar nėra ko nors atsigerti ar užvalgyti ir jis pasiūlė kaltinamajam pasižiūrėti šaldytuve.
Apklausta teisme liudytoja E. M. paaiškino, kad įvykio nematė, nes tuo metu miegojo kitame kambaryje. Patvirtino, kad į butą iš klubo atvažiavo ir L. L.. Pastarąjį anksčiau buvo mačiusi Ukmergėje, bet asmeniškai nepažįsta.
Apklaustas teisme liudytojas Š. M. paaiškino, kad su kaltinamuoju iki įvykio buvo pažįstamas tik iš matymo, o nukentėjusįjį įvykio metu matė pirmą kartą. Jis (Š. M.) buvo vienas iš buto nuomininkų. L. L. pas jį atvažiavo į svečius. Pats kilusio konflikto nematė, nes tuo metu miegojo. Jį pažadino triukšmas, o išėjęs pamatė, kad tarp L. L. ir kitų vaikinų vyko konfliktas, jie buvo susierzinę, keikėsi. Grasinimų iš kaltinamojo pusės negirdėjo. Į tai, ar šis turėjo peilį dėmesio neatkreipė. Jis L. L. iškvietė taksi tam, kad nebūtų triukšmaujama bute, bei kaltinamąjį palydėjo. Į laiptinę L. L. išėjo pirmas, nes jis tuo metu avėsi batus. Gali būti, kad kaltinamasis išsinešė su savimi peilį. Jau grįžęs į butą pamatė, kad nukentėjusysis yra sužalotas.
Teisme buvo perskaityti liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis nuomojosi butą kartu su Š. M. ir T. B.. 2009-12-04, apie 22 val., į svečius pas jį atėjo draugai, tame tarpe ir nukentėjusysis. Jie leido laiką svetainėje, o kartu buvo ir Š. M.. Po to iš Ukmergės atvažiavo T. B. su dviem merginomis ir apie 0.30 val. T. B., Š. M. bei abi merginos išvažiavo į klubą. Jie grįžo apie 3.30 val., o kartu atėjo ir L. L.. Pastarasis vienintelis iš grįžusių nenuėjo miegoti, sėdėjo svetainėje, tačiau pokalbis su juo nesirišo. Jis nuėjo į kambarį ir paprašė Š. M. pasirūpinti savo draugu. Grįžus į svetainę, L. L. prašė paskolinti pinigų, siūlė dokumentą kaip užstatą. Jie atsisakė jam skolinti pinigus ir šis išėjo iš svetainės. Po kurio laiko pamatė, kad L. L. koridoriuje aunasi batus. Negirdėjo ar tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, tačiau A. G. atsikėlė ir nuėjo link kaltinamojo. Tarpduryje L. L. vieną kartą A. G. pastūmė, o šis iškart atsitraukė, susiėmęs už krūtinės ir atsisėdo. Jis peilio nematė ir tuo metu galvojo, kad įvyko tik susistumdymas. L. L. pradėjo šaukti „ateik, padursiu“, bet tuo metu Š. M. užtvėrė jam kelią į svetainę ir netrukus jie abu išėjo iš buto. Jie visi taip pat po to išėjo į laiptinę ir A. G. ten prarado sąmonę. Vėliau jis virtuvėje pasigedo savo virtuvinio peilio, kuris buvo padėtas ant stalo (t. 1, b.l. 64-65).
Įvykio vietos apžiūros metu namo, esančio Kalvarijų g. 292A, Vilniuje laiptinėje tarp trečio ir ketvirto aukštų esančiame vazone buvo rastas įsmeigtas peilis (t. 1, b.l. 18-20, 23-24), kurį V. V. parodymo atpažinti metu atpažino kaip peilį, kuris po įvykio dingo iš buto virtuvės (t. 1, b.l. 21-22).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad L. L. dėl kilusio ginčo tarp jo ir nukentėjusiojo A. G., tyčia smogdamas vieną smūgį peiliu, sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą. Pats kaltinamasis neginčijo aplinkybės dėl nukentėjusiojo sužalojimo, tačiau tvirtino, kad jį sužalojo dėl neatsargumo, o nukentėjusysis pats užšoko ant peilio, kurį jis tuo metu laikė rankoje. Kaltinamojo gynybinė versija yra ta, kad bute kilus nedideliam žodiniam konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo bei pastarojo draugų, A. G. artinosi prie jo sudarydamas situaciją, kurią jis (L. L.) suvokė kaip grėsmingą ir norėjo rankomis atstumti nuo savęs artėjantį nukentėjusįjį, kuris judėdamas į priekį užšoko ant jo rankoje laikyto peilio. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai, kaip siekimą palengvinti savo kaltę, nes juos paneigia nukentėjusiojo bei liudytojų K. B., K. J., M. K., V. Ž. teisme duoti parodymai bei liudytojo V. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kitų teisme apklaustų liudytojų Š. M., T. B., E. M. parodymai vertinant įvykio situaciją nėra reikšmingi, nes jie betarpiškai įvykio nematė ir jo aplinkybių nežino. Nukentėjusysis A. G. nurodė, kad kaltinamasis peiliu jam smūgiavo kilus nedideliam žodiniam konfliktui – L. L. aunantis batus, jų žvilgsniai susidūrė, po ko jie apsižodžiavo ir kaltinamasis pakvietė jį prieiti pasiaiškinti, o jam žengus į koridorių, kaltinamasis smogė į krūtinę. Peilį L. L. rankoje pamatė jau po smūgio. Taip pat pamatė kraujuojančią žaizdą savo krūtinėje, iš ko suprato, kad jam buvo smogta peiliu. Analogišką įvykio mechanizmą nurodė ir liudytojai K. B., M. K., V. Ž. bei V. V., t.y. patvirtino, jog kaltinamasis pats smogė A. G. į krūtinę ir paneigė L. L. versiją neva nukentėjusysis artėdamas užšoko ant ištiestoje rankoje laikyto peilio. Liudytojas K. J. nurodė nematęs smūgio momento, tačiau patvirtino, kad prieš tai girdėjo kaip A. G. apsižodžiavo su L. L. ir pastarasis pasikvietė nukentėjusįjį prieiti. Tokie liudytojų parodymai paneigia L. L. versiją neva nukentėjusysis ir kartu su juo buvę kiti vaikinai buvo nusiteikę nedraugiškai jo atžvilgiu ir artindamiesi prie jo sukūrė situaciją, kurią jis suvokė kaip grėsmingą. Iš nukentėjusiojo bei liudytojų parodymų matosi, jog viskas vyko atvirkščiai – būtent kaltinamasis išprovokavo nedidelį žodinį konfliktą, po kurio pasikvietė nukentėjusįjį prie savęs ir šiam artinantis, smogė peiliu. Teisme apklaustas teismo medicinos specialistas V.Kolomiec taip pat patvirtino, kad praktikoje tokie sužalojimai, koks nustatytas nukentėjusiajam, paprastai padaromi kitam asmeniui smogiant žalojančiu įrankiu, o ne nukentėjusiajam užšokant ant laikomo ištiesto peilio, nors pastarasis variantas teoriškai ir yra įmanomas. Įvertinus tai, kad konfliktas vyko bute, aišku, kad smūgio metu nukentėjusysis buvo apsirengęs nestoru rūbų sluoksniu. Kritiškai vertinant kaltinamojo parodymus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad jis nurodė, jog peilį turėjo rankoje, nes ketino atsipjauti maisto, t.y. tvirtino, kad rengėsi bute dar pabūti ir pavalgyti, tačiau tiek nukentėjusysis, tiek minėti liudytojai šią versiją paneigė ir nurodė, kad įvykis kilo jau kuomet kaltinamasis avėsi batus ir rengėsi išeiti. Iš dalies šią aplinkybę patvirtina ir liudytojo Š. M. parodymai iš kurių matosi, kad kuomet jis pažadintas triukšmo išėjo į koridorių ir išskyrė konfliktuojančias puses, L. L. jau buvo pasirengęs išeiti iš buto – išėjo į laiptinę pirmas, o jam teko jį vytis, nes dar reikėjo apsiauti batus. Nors liudytojai K. B., M. K., V. Ž., K. J. bei V. V. yra nukentėjusiojo draugai ar pažįstami, tačiau teismas neturi pagrindo jų parodymus vertinti kaip nepatikimus. Šių liudytojų parodymai nėra tapatūs, kai kurie iš jų prieštaringi dėl tam tikrų įvykio detalių ar atspindintys tik tą kilusio konflikto dalį, kurią asmuo betarpiškai matė, skiriasi tik girdėti žodžiai – „papjausiu“ ar „padursiu“, kurių prasmė yra ta pati. Tačiau įvertinus pačios situacijos grėsmingumą – įvykio metu peiliu buvo sužalotas nukentėjusiųjų draugas, natūralu, kad šie liudytojai buvo sukrėsti ir šiuo metu negali tiksliai prisiminti visų žodžių tiksliai. Todėl teismas daro išvadą, kad minėtų liudytojų parodymai yra nuoširdūs ir netendencingi, t.y. liudytojai nurodė tik tas aplinkybes, kurias iš tiesų matė, įsidėmėjo ir prisiminė apklausos metu. Taigi, įvertinęs ištirtų įrodymų visumą, teismas atmeta kaltinamojo pateiktą versiją dėl netyčinio nukentėjusiojo sužalojimo ir daro išvadą, kad L. L. tikslingai smūgiavo A. G. į krūtinės sritį virtuviniu peiliu, suvokdamas savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėdamas taip veikti. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, kuri nebuvo konkretizuota, t.y. L. L. buvo abejingas tam, kokios konkrečiai pasekmės gali kilti dėl jo pavojingo veikimo. Teismo vertinimu, nėra įmanoma, kad suaugęs, sveikos psichikos žmogus smūgiuodamas peiliu kitam žmogui į krūtinę širdies srityje galėtų nenumatyti, jog tokiais veiksmais gali padaryti sunkų sužalojimą, todėl atmestina gynybos pozicija, jog L. L. kaltės forma turi būti vertinama kaip netiesioginė tyčia ar nusikalstamas nerūpestingumas. Esant tiesioginei nekonkretizuotai tyčiai, asmens veiksmai teisiškai vertinami pagal dėl jų kilusias pasekmes. Teismo specialisto išvada nustatyta, kad L. L. dėl dūrio peiliu buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, todėl kilus šioms pasekmėms L. L. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį.
Kaltinimas L. L. buvo pareikštas ir dėl grasinimo nužudyti esant pakankamam pagrindui manyti, jog toks grasinimas gali realiai būti įvykdytas. Ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad jų nepakanka konstatuoti, jog L. L. padarė veiką, numatytą BK 145 str. 1 d. Pats kaltinamasis bet kokius grasinimus nukentėjusiajam neigė. Kaltinimas yra pareikštas ta apimtimi, kad L. L. grasino nužudyti A. G. tuo atveju, jei šis rašys pareiškimą policijai sakydamas „perpjausiu gerklę“ ir „susirasiu tave ir papjausiu“. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis išsakė būtent tokius grasinimus, tačiau kitų įvykį mačiusių asmenų parodymai dėl grasinimų yra prieštaringi. Liudytojas K. B. patvirtino, kad buvo grasinimas papjauti kuomet nukentėjusysis patvirtino, kad kreipsis į policiją. Taip pat nurodė girdėjęs kaltinamąjį šaukiant „ateik, perpjausiu gerklę“. K. J. nurodė girdėjęs grasinimą papjauti, jei rašys pareiškimą policijai. M. K. paaiškino, kad kaltinamasis grasino perpjauti gerklę ne nukentėjusiajam, o jam kuomet jis atsistojo apginti draugo. Aplinkybės apie grasinimą dėl kreipimosi į policiją šis liudytojas neprisiminė. V. Ž. taip pat nurodė tik girdėjęs kaltinamąjį šaukiant, kad perpjaus gerklę. V. V. ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose užfiksuota, kad šis liudytojas girdėjo kaltinamąjį šaukiant „ateik, padursiu“. Aplinkybės dėl kreipimosi į policiją šis liudytojas taip pat nenurodė. Liudytojas Š. M. nei teisme, nei ikiteisminio tyrimo metu nepatvirtino, kad būtų girdėjęs kaltinamojo grasinimus, nors pagal kitų liudytojų bei nukentėjusiojo parodymus, grasinama buvo tuomet kai Š. M. jau buvo atėjęs į konflikto vietą ir užtvėręs kaltinamajam kelią, kad šis nebeprieitų prie kitos konflikto pusės. Įvertinus tai, kad minėti parodymai nėra nuoseklūs ir nesutampa dėl galimai kaltinamojo išsakytų grasinimų pobūdžio, turinio bei adresato, kyla abejonės dėl šių grasinimų ir pakankamo pagrindo nukentėjusiajam manyti, kad jie yra realūs. Aplinkybę, kad kaltinamojo išsakyti grasinimai iš tiesų buvo siejami su nukentėjusiojo valia kreiptis į policiją ir L. L. noru tokią valią palaužti grasinant nužudyti, patvirtino tik nukentėjusysis ir du liudytojai, tuo tarpu kiti įvykio metu tame pačiame kambaryje buvę asmenys nurodė girdėję tik grasinimą perpjauti gerklę (Išskyrus Š. M., kuris nurodė jokių grasinimų negirdėjęs). Tikslios grasinimų formuluotės nei vienas iš liudytojų nurodyti negalėjo, taip pat nepatvirtino ir to, kad kaltinamasis ėmėsi kokių nors aktyvių veiksmų tokiems grasinimams pagrįsti. Ta aplinkybė, kad kaltinamasis buvo prieš tai sunkiai sužalojęs nukentėjusįjį, nėra pakankama pagrįsti grasinimų realumą, nes kaip matosi iš teisme apklaustų asmenų parodymų, sužalojimo sunkumą ir situacijos rimtumą jie suvokė tik jau L. L. išėjus – nukentėjusysis po dūrio peiliu dar kurį laiką judėjo, kartu su draugais išėjo į laiptinę parūkyti ir medikai jam buvo iškviesti tik tuomet kai jis laiptinėje prarado sąmonę. Taip pat iš liudytojų parodymų matosi, kad kaltinamasis grasindamas perpjauti gerklę galimai vartojo formuluotę „ateik, papjausiu“, „ateik, padursiu“ ar pan., tačiau jokių veiksmų, iš kurių būtų galima spręsti apie jo grasinimų realumą – jis liko koridoriuje, paklausė Š. M. ir iš buto išėjo, neatliko. Nesant jokių aktyvių veiksmų iš kaltinamojo pusės grasinimams pagrįsti, tokia formuluote išsakytas grasinimas yra vertintinas labiau kaip iššūkis ar provokacija, nei realus grasinimas nužudyti. Įvertinęs tai, kad objektyvių įrodymų pagrįsti kaltinime nurodytam grasinimui nužudyti byloje nėra, o liudytojų parodymai dėl šių aplinkybių yra prieštaringi, teismas visas kylančias abejones vertina kaltinamojo naudai ir daro išvadą, kad L. L. dėl kaltinimo grasinimu nužudyti yra išteisintinas nenustačius, kad buvo padaryta veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d.
Teisminio bylos nagrinėjimo metu Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei nukentėjusysis A. G. atsisakė kaltinamajam pareikštų civilinių ieškinių ir teismas šiuos atsisakymus priima.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.
L. L. padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, už kurį įstatymas numato tik laisvės atėmimo bausmę. Aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą skirti švelnesnės rūšies bausmę, nei numatyta įstatyme, teismas nenustatė, todėl kaltinamajam skirtinas laisvės atėmimas. Nustatydamas bausmės dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis anksčiau nėra teistas, nenustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, jis yra gana jauno amžiaus, iš esmės charakterizuojamas teigiamai, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą, yra paskirtas senyvo amžiaus giminaičio globėju, iki bylos išnagrinėjimo sutarė dėl žalos atlyginimo ir didžiąją dalį šios žalos atlygino. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti L. L. ilgam neizoliuojant nuo visuomenės, todėl skiria jam bausmę, arčiau sankcijoje numatytos bausmės minimumo.
Ikiteisminio tyrimo metu L. L. buvo laikinai sulaikytas BPK 140 str. nustatyta tvarka nuo 2009-12-16 iki 2009-12-17. Laikinojo sulaikymo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.
Vilniaus m. 1 PK daiktų saugykloje saugomas peilis (t. 1, b.l. 25-26), yra naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą nuo 2009-12-16 iki 2009-12-17.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo L. L. sulaikymo vykdant šį nuosprendį.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
L. L. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. išteisinti, nenustačius, kad buvo padaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymius (BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Priimti A. G. ir Valstybinės ligonių kasos atsisakymus nuo civilinių ieškinių.
Panaikinti 2010-06-21 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartimi paskirtą L. L. laikiną nuosavybės teisių apribojimą jam priklausančiam automobiliui bei banko sąskaitoje esančioms piniginėms lėšoms.
Vilniaus m. 1 PK saugomą peilį sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.