- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-04
- Bylos Nr.
- A-502-628-11
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
- Pareiškėjas
- G. K.
- Atsakovas
- Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. K. skundą atsakovui Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. K. (G. K.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu (T I, b. l. 2), kurį tikslino (T I, b. l. 46-51, 162-165) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2007 m. spalio 5 d. sprendimą Nr. N-(1.10.)-74-36-07 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka išnagrinėti pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. pareiškimą/prašymą (papildytą 2005 m. rugsėjo 30 d.) dėl advokato A. K. pakeitimo.
Paaiškino, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 panaikino Tarnybos 2005 m. spalio 26 d. sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą (papildytą 2005 m. rugsėjo 30 d.) dėl advokato A. K. pakeitimo. Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą Nr. N-(1.10.)-74-36-07 (pateikdama jį kaip teismo sprendimo įvykdymą), kuriuo nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal Tarnybos 2005 m. liepos 5 d. sprendimą. Teigė, kad šis sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes buvo nevykdomas teismo sprendimas, nes advokato pakeitimo ir antrinės teisinės pagalbos nutraukimo klausimų išsprendimo pagrindai yra skirtingi. Šiuos klausimus reguliuoja skirtingos įstatymo normos. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti pagalbos konkrečioje byloje. Sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba (Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - ir VGTPĮ) 18 str. 6 d.). Nurodė, kad skundžiamame sprendime nurodyta komisija, kuriai įstatymas nesuteikia kompetencijos tikrinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybę. Remiasi VGTPĮ 10 straipsniu ir paaiškina, kad advokatų veiklos kokybę tikrina Lietuvos advokatūra. Dėl to teisingumo ministras turi patvirtinti atitinkamas taisykles, kurios dar nėra patvirtintos. Teigė, kad Tarnybos organizuotas paskirto pareiškėjui advokato antrinės teisinės pagalbos kokybės įvertinimas pareiškėjo atžvilgiu yra diskriminacinis, nes tai buvo vienintelis atvejis. Manė, kad antrinės teisinės pagalbos nutraukimu Tarnyba dangstė proteguojamą advokatą. Teigė, kad Tarnybos veikla yra ydinga, trejus metus nuo Tarnybos įsteigimo advokatų veikla buvo neteisėta, nes jie nebuvo apsidraudę profesinės civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat manė, kad nustatyta netinkama advokatų parinkimo į Tarnyba tvarka. Nesutiko su teisiniu reguliavimu, kuris numato, kad advokatas gali neteikti pagalbos, jeigu pareiškėjo reikalavimai akivaizdžiai nepagrįsti, atstovavimas neperspektyvus.
2008 m. vasario 11 d. pareiškėjas pateikė prašymą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą ištirti, ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punktu, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. 1R-105 patvirtintų Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (ir kitų tarnybų) nuostatų 7.16 punktu reglamentuojama advokatų antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarka neprieštarauja VGTPĮ 10 straipsnio nuostatoms; ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punkte reglamentuojamas privalomas advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sudarymas neprieštarauja VGTPĮ, Advokatūros įstatymo 5 straipsnio 1, 3 punktui, 21 straipsniui; ar teisėta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9 punktu nustatyta privaloma advokatų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties sąlyga, reglamentuojanti advokatų antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarką; ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintą „Nuolatinės antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinę sutartį“ teisingumo ministras patvirtino suderinęs su Lietuvos advokatūra, kaip nustatyta VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punkte; be to prašė ištirti, ar teisėta Tarnybos advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje, partnerystės sutarties ir jos nuostatų, reglamentuojančių antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarka (T I, b. l. 44-45). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu pareiškėjas žodžiu prašė kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu pakeistų minėtų teisės aktų normų teisėtumo tyrimo (T I, b. l. 197-199).
Atsiliepimas
Atsakovas Tarnyba prašė pareiškėjo skundą atmesti.
Atsiliepimuose (T I, b. l. 9-12, 166-170) paaiškino, kad Tarnyba 2005 m. birželio 27 d. gavo G. K. prašymą Nr. 68 suteikti antrinę teisinę pagalbą. Tarnyba 2005 m. liepos 5 d. priėmė sprendimą Nr. 68 suteikti antrinę teisinę pagalbą G. K.. 2005 m. liepos 12 d., gavusi prašymą dėl advokato V. M. pakeitimo, 2005 m. liepos 12 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. 4 dėl advokato V. M. pakeitimo advokatu A. K.. Tarnyba, gavusi advokato A. K. pranešimą Tarnybai ir 2005 m. spalio 16 d. antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokatų sudarytos komisijos išvadą „Dėl G. K. pareiškimo“, 2005 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12 „Dėl advokato pakeitimo pagal pareiškėjo G. K. prašymą“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi panaikino 2005 m. spalio 26 d. Tarnybos sprendimo Nr. 12 1 ir 2 punktus ir įpareigojo Tarnybą per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš esmės išnagrinėti 2005 m. rugsėjo 28 d. G. K. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo. Tarnyba, vykdydama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį, iš naujo išnagrinėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo prašymą, 2005 m. rugsėjo 15 d. advokato A. K. pranešimą, Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros sudarytos komisijos 2005 m. spalio 16 d. išvadą dėl G. K. pareiškimo. Paaiškino, kad Tarnyba nustatė akivaizdų G. K. piktnaudžiavimą materialiomis ir procesinėmis teisėmis bei tai, kad pareiškėjas reikalavo iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, todėl vadovaujantis VGTPĮ 1 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsniu, 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 2007 m. spalio 5 d. priėmė sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą G. K. pagal 2005 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68. Nutraukus antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjo prašymas pakeisti advokatą negalėjo būti tenkinamas.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad skundžiamu Sprendimu nebuvo įvykdytas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A2-715/2007. Šiame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nebuvo nurodyta, kokį sprendimą privalo priimti Tarnyba. Pabrėžė, kad remiantis administracinių teismų sprendimų vykdymo tvarka pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 97 straipsnį ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – ir CPK), pareiškėjas nesikreipė nuo minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo termino pabaigos dėl šio sprendimo priverstinio įvykdymo, t. y. pareiškėjas savo veiksmais pripažino, jog skundžiamu Sprendimu buvo įvykdytas minėtas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas iš esmės neskundžia tos sprendimo dalies, kuria jam nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2005 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68. Vienintelis pareiškėjo argumentas dėl teisinės pagalbos nutraukimo yra tai, kad teisinės pagalbos teikimas nutrauktas, siekiant išvengti pareigos kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo įvykdymo. Remdamasis ABTĮ 5 straipsniu, teismas nevertino tų pareiškėjo argumentų, kurie buvo susiję su Tarnybos veiklos organizavimu (vidinė Tarnybos veikla, advokatų parinkimas ir jų darbo vertinimas, civilinės atsakomybės draudimas). Nustatė, kad Tarnyba, nagrinėdama minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo patikrinti, ar yra įstatyme numatyti pagrindai advokatui pakeisti (VGTPĮ 18 str. 6 d.) ir priimti atitinkamą sprendimą. Pabrėžė, kad pareiškėjas negali skundo grįsti tuo motyvu, kad skundžiamu sprendimu neišspręstas advokato A. K. prašymas. Šio advokato prašymo išsprendimas ar neišsprendimas gali liesti tik advokato teises ar įstatymu saugomus interesus, todėl ginčyti sprendimą nurodytu pagrindu gali tik pats advokatas. Teismas nustatė, kad pareiškėjas savo prašymą grindė tuo, kad advokatas netinkamai teikė teisinę pagalbą, neatliko tam tikrų veiksmų, kuriuos, pareiškėjo manymu, privalėjo atlikti, kilo interesų konfliktas. Remdamasis Sprendimo priėmimo metu galiojusia VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalies redakcija, teismas įvertino, kad skundžiamame Sprendime nėra nurodomi motyvai ir argumentai, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą ir kurie atitiktų VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalyje nurodytus galimus advokato pakeitimo pagrindus. Nustatė, kad atsisakymas pakeisti advokatą grindžiamas tuo, kad Tarnyba nustatė, jog yra pagrindas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą, kuris numatytas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punkte. Darė išvadą, kad nėra galimybės nustatyti, kokiu teisiniu pagrindu atsisakyta pakeisti advokatą, t. y. ar buvo interesų konfliktas, ar buvo kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Tačiau pažymėjo, kad pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymas pakeisti advokatą grindžiamas tais pačiais motyvais, kurie tapo pagrindu nutraukti jam antrinės teisinės pagalbos teikimą (advokatas savo pareigas atliko netinkamai, nepagrįstai nurodė kreiptis į ikiteisminę ginčus nagrinėjančią instituciją), o šiuos teisinius pareiškėjo argumentus Tarnyba nagrinėjo Sprendime. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas teigti, jog ginčijamas sprendimas toje dalyje, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų. Tačiau nustatė, kad panaikinus Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymas pakeisti advokatą, bet palikus galioti to paties Sprendimo dalį, kuria nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas G. K. pagal 2007 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68 (turėtų būti: „2005 m. liepos 5 d. sprendimas Nr. 68“), pirmosios sprendimo dalies panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių, kadangi nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą pagal 2005 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68, nebūtų galima nagrinėti klausimo dėl advokato pakeitimo, t. y. pagal minėtos VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalies nuostatas klausimas dėl advokato pakeitimo gali būti svarstomas tik tokios pagalbos teikimo metu. Antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui buvo nutrauktas remiantis VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir nustačius, kad pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis. Teismas nustatė, kad gavęs valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pareiškėjas nesutiko su advokato teisine pozicija ir turėjo aiškiai išreikštą savo poziciją, todėl sprendė, kad teisinė pagalba pareiškėjui iš esmės nebuvo reikalinga, nes jis manė, kad geriau žino, kaip ginti savo teises. Pabrėžė, kad Tarnyba teikia teisinę pagalbą, o ne techninių dokumentų surašymo ir pareiškėjo nurodytų įrodymų išreikalavimo paslaugas. Pareiškėjas nepateikė savo argumentų dėl jo piktnaudžiavimo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis, be to, nenurodo, kad Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros komisija būtų nustačiusi tikrovės neatitinkančius faktus, dėl kurių buvo priimtas neteisėtas sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą. Teisės aktais nėra uždrausta Tarnybos viduje sudaryti komisijas, kurios pateiktų rekomendacijas ir vertintų asmenų skundų pagrįstumą. Sprendė, kad pareiškėjo argumentas, jog Tarnyba priėmė skundžiamą sprendimą, nes inter alia siekė išvengti pareigos kontroliuoti teisinės pagalbos teikimo kokybę, yra tik prielaida, be to, šis argumentas susijęs su Tarnybos vidaus darbo tvarka. Teisinės pagalbos teikimo kokybės tikrinimas yra atliekamas vadovaujantis VGTPĮ nuostatomis ir tokio tikrinimo procedūros, jų atlikimas ar neatlikimas, negali būti siejami su teisinės pagalbos nutraukimu konkrečiam asmeniui. Pažymėjo, kad pareiškėjas siekė kitokio savo teisių gynybos būdų, nei jam siūlė advokatas, todėl Tarnyba pagrįstai įvertino, kad pareiškėjas piktnaudžiavo savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis. Pareiškėjas neginčijo, kad jis nesutiko su advokato pozicija, todėl skundžiamame Sprendime faktinės aplinkybės, kurios nulėmė teisinės pagalbos nutraukimą, išdėstytos teisingai. Teismas, nustatęs, kad pareiškėjo nurodyti motyvai ir argumentai dėl Sprendimo dalies, kuria nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, panaikinimo yra nepagrįsti, šioje dalyje paliko galioti Tarnybos Sprendimą, ištaisant rašymo apsirikimą dėl sprendimo Nr. 68 datos.
Teismas atmetė pareiškėjo prašymą ištirti norminių teisės aktų teisėtumą. Nurodė, kad šis ginčas yra analogiškas ginčui, kurį nagrinėjo Vilniaus apygardos administracinis teismas (administracinė byla Nr. I-776-19/2006) ir kuris buvo išspręstas minėtu Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A2-715/2007. Minėtame Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime pasisakyta dėl tų pačių norminių administracinių teisės aktų teisėtumo tyrimo, t. y., kad šie teisės aktai netaikytini sprendžiant ginčą šioje byloje ir todėl prašymas nėra susijęs su teisme nagrinėjama konkrečia byla (ABTĮ 111 str. 2 d. 1 p.). Pabrėžė, kad ir nagrinėjamoje byloje pareiškėjo prašomi ištirti norminiai administraciniai teisės aktai netaikytini sprendžiant ginčą, be to, tokie prašymai teismui gali būti paduodami tik raštu (ABTĮ 23 str. 1 d.).
III.
Pareiškėjas G. K. (toliau – ir apeliantas) pateikė apeliacinį skundą (T I, b. l. 215-218), kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai (pareiškimai dėl nušalinimo nepagrįstai nebuvo patenkinti), nevisapusiškai (nepagrįstai atsisakė išreikalauti įrodymus, neatsakė į daugelį pareikštų reikalavimų ir argumentų), neteisingai vertino aplinkybes, aiškino ir taikė įstatymus, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pateikia šiuos argumentus:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismo sprendime yra aiškių prieštaravimų. Nurodo, kad nepaisant to, kad pirmosios instancijos teismas pripažino, jog Tarnyba neįvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. A2-715/2007, tačiau tuo pačiu pirmosios instancijos teismas leido Tarnybai jo nevykdyti.
2. Nesutinka, kad jis pats savo veiksmais pripažino, kad Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. sprendimu Nr. N-(1.10.)-74-36-07 įvykdė minėtą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimą. Pažymi, kad to jis niekaip neišreiškė, o nesikreipimas dėl priverstinio minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo vykdymo nesudaro pagrindo teigti, kad jis pripažino, jog Tarnyba minėtą sprendimą įvykdė.
3. Nesutinka su teismo išvada, kad teisinės pagalbos kokybės tikrinimo procedūros, jų atlikimas ar neatlikimas negali būti siejami su teisinės pagalbos nutraukimu konkrečiam asmeniui ir pažymi, kad tai, kas buvo skirta advokato teiktos teisinės pagalbos kokybei įvertinti, buvo panaudota nutraukti teisinę pagalbą.
4. Advokatų komisija negali būti tarnybos organas, todėl vertinti tarnybai paduodamų asmenų prašymų ir skundų pagrįstumą gali tik pati Tarnyba. Be to, Advokatų komisija vykdė Tarnybos pavedimą įvertinti ne pareiškėjo prašymo/skundo pagrįstumą, bet advokato A. K. teiktos teisinės pagalbos kokybę. Pažymi, kad buvo nesilaikyta VGPTĮ nustatytos advokato teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarkos. Nurodo, kad Advokatų komisijos advokatų teisinės pagalbos kokybės vertinimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1R-123 patvirtintos „Nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties“ 2.2.9. punkte. VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 3 punktas įtvirtina, kad tokią pavyzdinę sutartį teisingumo ministras tvirtina suderinęs su Lietuvos advokatūra, tačiau tokio suderinimo nėra. Be to, Tarnybos organizuotas pareiškėjui paskirto advokato antrinės teisinės pagalbos kokybės įvertinimas yra diskriminacinis, nes Tarnyba taip padarė vieną kartą.
5. Teismas nepagrįstai nustatė, kad VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punktas reglamentuoja advokatų teisinės pagalbos kokybės tikrinimo atlikimą. Paaiškina, kad ši nuostata reglamentuoja Tarnybos kompetenciją kontroliuoti advokatų teisinės pagalbos teikimą pagal sutartinius santykius su advokatais.
6. Sprendimas negali būti laikomas minėto Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo įvykdymas, nes Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. sprendimu išsprendė klausimą visiškai kitaip, nei buvo įpareigota spręsti, t. y. Tarnyba neišsprendė advokato A. K. pakeitimo klausimo, o nutraukė pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.
7. Nebuvo nustatyta faktinių aplinkybių, kurios rodytų piktnaudžiavimą materialiomis ir procesinėmis teisėmis. Pažymi, kad Tarnyba savo Sprendime nemotyvuoja piktnaudžiavimo, todėl advokato teisinės pagalbos teikimas negali būti pripažintas teisėtu. Nurodo, kad aplinkybėmis, kuriomis atsakovas pagrindė teisinės pagalbos nutraukimą, buvo žinomos dar tada, kai Tarnyba 2005 m. spalio 26 d. priėmė sprendimą Nr. 12, kurio dalys, susijusios su pareiškėjo teisėmis, buvo panaikintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A2-715/2007.
8. Išvados dėl pareiškėjo piktnaudžiavimo materialiomis ir procesinėmis teisėmis prieštarauja materialiai teisei, motyvuojant, kad pareiškėjas nepadavė pareiškimo Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai. Pažymi, kad toks pareiškimas neturėjo būti teikiamas, tai patvirtina Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2006 m. sausio 18 d. sprendimas Nr. 56-7. be to, atsakovas nesiaiškino, kodėl pareiškėjas kurį laiką nepateikė minėto pareiškimo.
9. Teismas nepagrįstai nurodė, kad pareiškėjo argumentai susiję su Tarnybos vidine veikla negali būti vertintini ginčo ribose, nes tai apibūdina aplinką, kuri sąlygoja asmens teisių pažeidimus.
10. Teismas nepagrįstai atsisakė ištirti teisės aktų teisėtumą, nes teismo nurodyta byla ir nagrinėjama byla nėra analogiškos.
11. Sprendimas buvo priimtas nesilaikant administracinės procedūros taisyklių (Viešojo administravimo įstatymo 19-36 str.), be to, teismas nepagrįstai atsisakė išreikalauti jo prašytus įrodymus.
Atsiliepimas
Atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime (T II, b. l. 1-4) pateikia šiuos argumentus:
1. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime aiškiai patvirtino, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. sprendimas buvo įvykdytas. Tarnyba skundžiamu Sprendimu iš naujo nagrinėjo pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo. Paaiškino, kad iš naujo nagrinėjant G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato pakeitimo ir kitus su šiuo prašymu susijusius dokumentus buvo nustatyti pagrindai, kuriems esant antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjui privalo būti nutrauktas, todėl Tarnyba 2007 m. spalio 5 d. sprendimu nutraukė G. K. antrinės teisinės pagalbos teikimą o tai tiesiogiai sąlygojo Tarnybos 2007 m. spalio 5 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytos išvados „netenkinti 2005 m. rugsėjo 28 d. pareiškėjo prašymo pakeisti advokatą A. K.“ priėmimą.
2. Nepaisant to, kad Sprendime nėra aiškiai nurodyti motyvai ir argumentai, atitinkantys tuo metu galiojusio VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus advokato pakeitimo pagrindus, tačiau iš šiame sprendime išdėstytų aplinkybių matyti, kad Tarnybos atsisakymas pakeisti advokatą A. K. kitu advokatu yra grindžiamas tuo, kad Tarnyba nusprendė nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą. Tokiu atveju pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymo dėl advokato A. K. pakeitimo kitu advokatu svarstymas netenka prasmės, kadangi pagal VGTPĮ 18 straipsnio 6 dalį, klausimas dėl advokato pakeitimo gali būti svarstomas tik tokios pagalbos teikimo metu.
3. Nagrinėjamu atveju neturi reikšmės, kada ir kokiomis aplinkybėmis Tarnyba nustatė antrinės teisinės pagalbos teikimo G. K. nutraukimo pagrindus. Pažymi, kad Tarnyba, nustačiusi tokius pagrindus, privalėjo atitinkamai reaguoti, t. y. nutraukti pareiškėjui antrinės teisinės pagalbos teikimą.
4. Sudarant Advokatų komisiją buvo vadovautasi advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą Vilniaus apygardos teismo veiklos teritorijoje, partnerystės sutarties 12.6 punktu, kuris numato, kad Advokatų komisiją, atsižvelgiant į pareiškėjo skundo turinį, sudaro trys advokatai pagal jų specializaciją. Ši partnerystės sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. IR-123 patvirtintos nuolatinio antrinės teisinės pagalbos teikimo pavyzdinės sutarties 2.2.9 punktu, kuris įtvirtino galimybę advokatams, nuolat teikiantiems antrinę teisinę pagalbą sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, joje numatant advokatą, kuris kontroliuotų advokatų, nuolat teikiančių antrinę teisinę pagalbą, antrinės teisinės pagalbos kokybę. Todėl teigia, kad Advokatų komisija buvo sudaryta teisėtai ir šis organas turėjo kompetenciją nagrinėti G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašyme išdėstytas aplinkybes, susijusias su advokato A. K. pareiškėjui teiktos antrinės teisinės pagalbos kokybe. Be to, Advokatų komisija reikšminga tik tiek, kiek jos padarytomis išvadomis Tarnyba vadovavosi priimdama šioje ginčijamą Sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2007 m. spalio 5 d. sprendimo Nr. N-(1.10.)-74-36-07 pagrįstumo ir teisėtumo bei atsakovo įpareigojimo atlikti atitinkamus veiksmus, todėl inter alia turi būti tiriama ir vertinama, ar pareiškėjas turi teisę reikalauti, jog atsakovas atliktų tokius veiksmus, ir ar atsakovas turi kompetenciją ir pareigą juos atlikti.
Iš skundžiamo Sprendimo Nr. N-(1.10.)-74-36-07 matyti, kad atsakovas, vykdydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 iš naujo išnagrinėjo pareiškėjo G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo ir priėmė sprendimą netenkinti šio prašymo bei nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą G. K. pagal 2007 m. liepos 5 d. sprendimą. Nr. 68 (T I, b. l. 3-5). Pažymėtina, kad šiame Sprendime buvo padaryta techninė klaida, t. y. buvo nutrauktas teisinės pagalbos teikimas pagal 2005 m. (o ne 2007 m.) liepos 5 d. sprendimą Nr. 68.
Savo 2005 m. rugsėjo 28 d. pareiškime G. K. prašė pakeisti jam teisinę pagalbą teikiantį advokatą A. K. kitu advokatu – A. C. (T I, b. l. 26-29). Šį prašymą G. K. grindė tuo, kad advokatas A. K. netinkamai atliko savo pareigas (nebuvo teisinės pagalbos nepertraukiamumo, nerinkti reikalingi įrodymai ir pan.), advokatas neteisingai nurodė kreiptis į ikiteisminę ginčus nagrinėjančią instituciją, kilo interesų konfliktas. Šis 2005 m. rugsėjo 28 d. G. K. prašymas buvo papildytas 2005 m. rugsėjo 30 d., nurodant, kad advokatas A. K. neatliko veiksmų, numatytų Lietuvos advokatūros 2003 m. balandžio 17 d. sprendime, t. y. nesikreipė į kitą šalį (T I, b. l. 41).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas fiziniams asmenims yra garantuojamas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatyme. Šio įstatymo redakcijos, galiojusios ginčijamo sprendimo priėmimo metu (nuo 2006 m. gruodžio 1 d. iki 2008 m. balandžio 30 d.) 18 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas pareiškėjo arba paties advokato motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas negali teikti teisinės pagalbos konkrečioje byloje; sprendimą dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato pakeitimo priima tarnyba. Remdamasi šiuo teisiniu reguliavimu, teisėjų kolegija sutinka su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 padaryta išvada, kad atsakovas, nagrinėdamas minėtą pareiškėjo prašymą, turėjo patikrinti, ar yra įstatyme numatyti pagrindai advokatui pakeisti ir priimti atitinkamą sprendimą.
Pažymėtina, kad minėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi, Tarnyba buvo įpareigota iš esmės išnagrinėti G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą dėl advokato A. K. pakeitimo. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas Tarnyba šios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties neįvykdė, nes priėmė sprendimą ne pakeisti advokatą, o nutraukti teisinės pagalbos teikimą G. K..
Iš skundžiamo Sprendimo matyti, kad Tarnyba rėmėsi Antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros sudarytos komisijos 2005 m. spalio 16 d. išvadomis. Ši komisija nagrinėjo pareiškėjo G. K. prašymą ir Tarnybai siūlė pareiškėjo kaltinimus advokatui A. K. pripažinti nepagrįstais bei įspėti G. K., kad jam nepateikus advokato parengto dokumento adresatui, atsirado pagrindas antrinę teisinę pagalbą nutraukti ir įstatymų nustatyta tvarka teisinės išieškoti teisinės pagalbos išvadas iš asmens, kuriam ji buvo teikiama (T I, b. l. 13-15). Pažymėtina, kad jau šiose Komisijos išvadose buvo atkreiptas dėmesys, kad pareiškėjas savo prašyme pakeisti advokatą nurodo, ką, jo nuomone, advokatas turėjo padaryti, kokius turėjo surinkti įrodymus, ką patraukti atsakomybėn ir buvo daroma išvada, kad pareiškėjui nebuvo reikalinga profesionali teisinė pagalba. Šie pareiškėjo veiksmai buvo pažymėti ir skundžiamame sprendime, nustačius, kad jeigu pareiškėjas piktnaudžiauja savo materialiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba ginti teises neleistinais būdais, yra pagrindas taikyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir antrinės teisinės pagalbos teikimą nutraukti. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Tarnyba įvykdė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A2-715/2007 paskirtą įpareigojimą ir iš esmės išnagrinėjo G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymą – išnagrinėjo visas aplinkybes, esamus įrodymus bei pagrįstai ir teisėtai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjui G. K..
Pažymėtina, kad teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo Tarnybos 2007 m. spalio 5 d. sprendimo turinį, sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad šiame sprendime nėra nurodomi motyvai ar argumentai, dėl kurių atsisakoma tenkinti pareiškėjo prašymą pakeisti advokatą pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 6 dalį. Tačiau, kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad panaikinus Sprendimo dalį, kuria netenkintas pareiškėjo 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymas pakeisti advokatą, bet palikus galioti to paties Sprendimo dalį, kuria pareiškėjui buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas, pirmosios sprendimo dalies panaikinimas nesukeltų pareiškėjui jokių teisinių padarinių, nes nutraukus antrinės teisinės pagalbos teikimą nebūtų galima nagrinėti klausimo dėl advokato pakeitimo. Todėl konstatuotina, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą. Atitinkamai, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Tarnybą nustatyta tvarka išnagrinėti jo 2005 m. rugsėjo 25 d. pareiškimą (papildytą 2005 m. rugsėjo 30 d.) dėl advokato A. K. pakeitimo.
Peržiūrėjusi bylą (ABTĮ 136 str. 1 d.) ir konstatavusi, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamą Sprendimą, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms ir atmeta kitus pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pagrįstai ir teisėtai priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo buvo netenkintas pareiškėjo G. K. 2005 m. rugsėjo 28 d. prašymas pakeisti advokatą A. K. ir buvo nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal 2007 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. 68. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos aplinkybes ir įrodymus, aiškino ir taikė teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą jame išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. K. (G. K.) apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.