Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-08 · Administracinė byla Nr. I-8425-580/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
I-8425-580/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02248-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūra Marija Strumskienė
Pareiškėjas
A. V.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-8425-580/2015 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02248-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2; 21; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūra Marija Strumskienė,dalyvaujant pareiškėjui A. V.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. V. prašė: 1) įpareigoti atsakovą (-us) nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m, atskaičius tualeto, prausyklos, ir baldų užimamą plotą, bei pagerinti iki Europos žmogaus teisiu konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kitas skunde aprašytas sąlygas; 2) priteisti iš atsakovo 100 000,00 Eur (vieną šimtą tūkstančių eurų) žalos dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

Pareiškėjas paaiškino, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose buvo laikomas nuo 2011-05-31 iki 2014-02-11. Kamerose langai buvo išdaužyti, duše vanduo toks karštas, kad negalima maudytis, kamerose nėra ventiliacijos, pažeista ploto norma. Kameroje tarp nepilnamečių suimtųjų nuolat kilo konfliktai dėl buitinių sąlygų, dažnai fizinio kontakto konfliktai. Kamerose sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti maža sienele, kurį įtakos nedaro. Kai vienas asmuo valgo, kitas negali naudotis tualetu, nes tualetas nuo stalo nutolęs l m 50 cm, nemalonūs kvapai lieka kameroje. Kamerose pilna tarakonų, nevalomi langai, dėl grotų patys išvalyti langus neturi galimybės.

Į Lukiškių TI-K pareiškėjas buvo etapuojamas nuo 2011-05-19. Lukiškių TI-K buvo vienas laikomas rūsio patalpose. Dažnai buvo laikomas parą karantino - karcerio patalpose. Nuo 2014-02-11 laikomas kamerose, kurių plotas yra nuo 6,43 kv. m – 8,1 kv. m. Kamerose nuolat laikomi 3-4 asmenys. Kameroje nuolat tarp suimtųjų kyla konfliktai. Sanitariniai mazgai yra toje pačioje patalpoje, atskirti maža sienele, tualetas nuo stalo nutolęs l m 50 cm. Kamerose pilna tarakonų, nevalomi langai, dėl grotų patys išvalyti langus neturi galimybės.

Kameros Nr. 201-209, 216, 221, 267, 318, 319 yra avarinės būklės, ant sienų nelikę dažų, 80 proc. sienų yra pažeistos grybelio ir pelėsio. Kameroje Nr. 318 klozetas buvo sudaužytas ir suklijuotas. Kameroje buvo pilną tarakonų, per dieną galima buvo suskaičiuoti iki šimto tarakonų. Kalėjimo administracijos prašė dezinfekuoti patalpas, bet į prašymus nereaguota. Kamerose trūko vietos, buvo perpildyta, nebuvo kur laikyti daiktus ir maistą, teko viską laikyti savo rankinėse.

Kameroje Nr. 270 buvo 70 proc. sienų ir 20 proc. lubų avarinės būklės. Kameroje tarakonai naktį krisdavo ant galvos, o administracija į prašymus dėl tarakonų naikinimo nereagavo, dezinfekcijos neatliko, skundų neregistravo. Kameroje trūko vietos, buvo perpildyta.

Kamera Nr. 252 yra apie 43 kv. m, joje yra 14 miegamų vietų (7 dviaukštės lovos). Lovos ilgis 2m, plotis 80 cm, stalo ilgis 2 m 45 cm, plotis l m 45 cm, yra 7 spintelės kurių ilgis ir plotis po 50 cm, tualeto išmatavimai 90 cm x l m 20 cm, kriauklės vietos išmatavimai 80 cm x 70 cm.. Lieka tik 13 kv. m laisvo ploto. Kameroje laikomi 7-9 (kartais daugiau) asmenys. Vienam asmeniui tenka vos apie 1,5 kv. m. ploto. Kameroje yra tik vienas tualetas ir viena kriauklė. Nors tualetas yra atskirtas 2 m aukščio, 80 cm pločio ir l cm storio durimis, lubos apie 3 m 80 cm, o atskiros tualeto ventiliacijos nėra ir visi nemalonūs kvapai lieka kameroje, dėl ko būna pykčių, reikia kentėti smarvę. Kamera vėdinama tik per langus, yra 2 langai (120 cm x 60 cm), stiklo paketai gegužės mėn. pradžioje buvo išimti. Kameroje natūralaus apšvietimo labai mažai. Vakarais ir naktimis oro temperatūra labai žema (kai lauke +8, kameroje +10-+11). Karštomis dienomis buvo virš 30°C. Priešais kamerą yra dušas ir jis nuolat atidarytas, virš durų yra anga į koridorių, iš dušo dažnai sklinda nemalonūs kanalizacijos kvapai.

Kamera Nr. 253 apie 35 kv. m ir 14 miegamų vietų (7 dviaukštės lovos). Lovos ilgis 2 m, o plotis 80 cm, stalo ilgis 2 m, plotis l m 45 cm, yra 6 spintelės kurių ilgis ir plotis po 50 cm, tualeto išmatavimai 90 cm x l m. 20 cm, kriauklės vietos išmatavimai 80 cm x 70 cm. Lieka tik 13 kv.m. laisvo ploto. Kameroje dažniausiai laikomi 7-9 (kartais daugiau) asmenys. Vienam asmeniui tenka vos apie 1,5 kv. m laisvo ploto. Kameroje yra tik vienas tualetas ir viena kriauklė. Nors tualetas atskirtas 2 m aukščio, 80 cm pločio ir l cm storio durimis, lubos apie 3 m 80 cm, atskiros ventiliacijos nėra, nemalonus kvapai iš tualeto lieka kameroje. Kamera vėdinama per 2 langus, stiklo paketai gegužės mėn. pradžioje buvo išimti. Kameroje natūralaus apšvietimo trūksta, vakarais ir naktimis oro temperatūra labai žema (kai lauke +8, kameroje +10-+11), o karštomis dienomis buvo virš + 30.

Kalinamieji per dieną surūko po 10-20 cigarečių, todėl kalinamieji priversti kvėpuoti dūmais. Pareiškėjas nerūko. Kameroje yra vienas nedidelis langas, kuris neužtikrina natūralaus vėdinimo ir dienos šviesos. Kamerose nėra spintų, kur sudėti savo asmeninius daiktus, vienas stalas, prie kurio atsisėsti gali tik du asmenys. Savo asmeninius daiktus tame tarpe ir maisto produktus reikia laikyti rankinėse, kur produktai genda.

Šalies argumentai

Jeigu kalinamasis pateikia prašymą, skundą dėl administracijos veiksmų ar sąlygų, suimtasis, nuteistasis yra perkeliamas į kitą kamerą. Pareiškėjas yra perkeltas daugiau nei 30 kartų vis į kitas kameras, dėl ko patyrė didelių nepatogumų. Daug kartų kreipėsi į Lukiškių TI-K direktorių, tačiau niekas nepasikeitė. Pelėsis, grybelis, drėgmė, tarakonai, graužikai, dulkės, oro trūkumas Lukiškių TI-K yra įprastas reiškinys. Visi pažeidimai tęsiasi beveik tris metus ir turi įtakos psichikai ir sveikatai. Pareiškėjas tai vertina kaip kankinimą, nes nuolatos patiria emocinių ir psichologinių išgyvenimų, dvasinių išgyvenimų, psichologinį sukrėtimą, sutriko nervų.

Visose kamerose tualetas yra gyvenamojoje patalpoje, atskirtas sienele ne aukštesne nei 1,35 m, nėra kabinos, nepakankamai užtikrinama asmens privatumo apsauga jam naudojantis higienos sanitariniais įrenginiais.

Pareiškėjo nuomone, vienos valandos pasivaikščiojimo praktika prieštarauja Europos komiteto prieš kankinimą ir laikymą nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis išaiškinimui, kad suimtasis arba nuteistasis turi teisę į ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke.

2014-08-28 ir 2014-09-04 Lukiškių TI-K nebuvo šilto (karšto) vandens ir nebuvo sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Pareiškėjas negalėjo nusiprausti po šiltu dušu nuo rugpjūčio 21 d. iki rugsėjo 11 d., t. y. prausėsi po dviejų savaičių. Tai, kad pagal galiojančius teisės aktus suimtieji ir nuteistieji ne rečiau kaip kartą per savaitę vedami į dušą praustis 15 min., yra šiurkštus Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

Ventiliacija neveikia visai, yra drėgna ir tamsu. Čiužiniai pūva, užsiveisia parazitai, metalinės lovos rūdija nuo drėgmės. Kamerose, kurios randasi pusrūsyje, vidutinis drėgnumas viršija 70 proc. Oro judėjimo greitis neatitinka higienos normų reikalavimų. Kamerose nėra tinkamai užtikrinamas patalpos apšvietimas. Kamerose yra elektrinis apšvietimas, praktiškai visose kamerose yra įrengtos dvi po 36 W lempos, šviesa labai stipri, nuo jos skauda akis ir galvą. Patys išjungti šviesos neturi galimybės, nes kamerose nėra jungiklių. Pažeidinėjamos nuostatos dėl apšvietos ir langų skaidrumo. Žiemą neužtikrinamas tinkamas šilumos kiekis, temperatūra yra nuo 10°C iki 14°C, o vasarą yra per karšta net iki 35°C. Administracija atsisako išmatuoti temperatūrą. Kamerose pilna tarakonų. Maistas neskanus, jo energetinė vertė nepakankama, nes pareiškėjo svoris 70 kg, ūgis 184 cm, kasdien sportuoja.

Europos žmogaus teisių teismo jurisprudencija nustato, kad minimalus vidutinis gyvenamasis plotas vienam suimtajam arba nuteistajam turi būti ne mažesnis už 4 kv. m, į plotą negali būti įskaičiuojamas sanitarinio mazgo (tualetas, praustuvė) ir baldų užimamas plotas. Lukiškių TI-K laisvo ploto kameroje tik apie 2,5 kv. m.

Lietuvos teisės aktai nenumato reikalavimo skirti individualias kameras kaliniams miegoti, neįtvirtina reikalavimo garantuoti kaliniams galimybę naudotis tinkamais sanitariniais ir prausimosi įrenginiais, užtikrinant pagarbą jų privatumui, tik dalinai įtvirtintas reikalavimas, kad visose kamerose sanitariniai įrenginiai (tualetai) būtų tinkamai atitverti. Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 numatytas reikalavimas įrengti atskirus sanitarinius mazgus tik kamerų tipo patalpose. Daugelis nuteistųjų kali bendrabučio tipo patalpose, kuriose yra įrengtos sanitarinės patalpos su keletu sanitarinių mazgų.

Konstitucijos 21 straipsnis gina žmogaus orumą, draudžia žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, nustatyti tokias bausmes, kurios žemina orumą. Dėl orumo pažeminimo patyrė dvasinius sukrėtimus, blogai jaučiasi, tai gali ateityje pasireikšti psichikos sutrikimais, kadangi tapo nervingas ir dirglus.

Pareiškėjas buvo konvojuojamas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių, iš Vilniaus miesto areštinės, daugiausia senu Mercedes Benz automobiliu. Vienu metu buvo konvojuojami 8 žmonės. Konvojavimo kameros plotas 9 kv. m, saugos diržų nebuvo. Turėjo sėdėti kartu su kitais ant 3 m ilgio ir 42 cm pločio lentos, kadangi vietos neužtekdavo, dažnai stovėdavo. Transportas neturi šildymo sistemos, nėra ventiliacijos, tamsu, nėra vietos daiktams, oro temperatūra būdavo nuo +5 iki +30°C (priklauso nuo metų laiko), kartą vanduo varvėjęs nuo stogo ant grindų pavirsdavo į ledą. Kelis kartus konvojavimo metu vėmė, kartą vos neprarado sąmonės. Visi šie veiksniai turi įtakos psichikai ir sveikatai.

Europos Žmogaus Teisių Teismo 2011-01-25 sprendime (byloje Elefteriadis prieš Rumuniją (pareiškimo Nr. 38427/05) konstatuota, jog valstybės, nepriklausomai nuo finansinių ar kitokių sunkumų, privalo organizuoti savo kalėjimų sistemą taip, kad būtų užtikrinta pagarba kalinių orumui, turi pasirūpinti kalinio sveikata. Gyvenimo sąlygos laisvės atėmimo vietoje, absoliučiai visą laisvės atėmimo laikotarpį yra nežmoniškos ir pažeidžia Europos žmogaus teisių konvencijos 3 ir 8 straipsnius.

Lietuvos teismai dažnai priteisia mažesnį neturtinės žalos atlyginimą nei Europos žmogaus teisių teismas, motyvuodami tai, kad Lietuvoje yra žema minimali mėnesinė alga. Toks argumentavimas yra diskriminacinis ir pažeidžia tautinės lygybės principą, bet ir asmenų, gaunančių mažas pajamas, ir asmenų gaunančių dideles pajamas, lygybės principą. Tokia diskriminacija yra nesuderinama su Europos žmogaus teisių konvencijos 14 straipsniu. Motyvas, kad Lietuvos valstybė nėra turtinga, nesuderinamas su Europos žmogaus teisių konvencija. Pagal Europos socialinės chartijos 4 straipsnio 1 dalies išaiškinimą minimali mėnesinė alga Lietuvoje šiuo metu sudaro 60 proc. nuo vidutinės mėnesinės algos, todėl minimalios mėnesinės algos dydis yra neteisėtas. Kadangi Lietuvos valstybė nuolat pažeidinėja Europos žmogaus teisių konvenciją, būtų neteisinga, priteisiant neturtinę žalą, vadovautis žemais koeficientais. Lietuvos valstybei turi būti taikomas pakankamo atgrasinamojo poveikio principas.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu palaikė skundo argumentus.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai prašė skundą atmesti

Pažymėjo, kad ginčo laikotarpiu galiojo teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85, kuriuo nustatyta 4,1 kv. m. ploto norma vienam suimtajam / nuteistajam, laikomam Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose. Pareiškėjas atvyko 2011-05-31 ir išbuvo tardymo izoliatoriuje su pertraukomis iki 2014-02-11. Pareiškėjo atžvilgiu ploto norma (4,1 kv. m) vienam suimtajam/nuteistajam buvo įgyvendinta. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus pastatas pastatytas 1998 m. (rekonstrukcija atlikta 2010 metais), todėl jis nėra morališkai pasenęs, pastato eksploatacinė priežiūra vykdoma, tad suimtųjų (nuteistųjų) laikymo sąlygos yra geros. Atliekant rekonstrukcijos darbus buvo vadovaujamasi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ nuostatomis, pagal kurias kameroje turi būti sanitarinio mazgo patalpa, atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Kameroje įrengiamas praustuvas. Po rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatyti klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis yra 2,0 m, o sienelių storis 0,03 m, kamerose įrengtas tualetas nuo stalo 1,8 m atstumu. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius-pataisos namai kiekvienais metais sudaro kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo sutartis su UAB „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“. Kamerose tarakonų židinių niekada nebuvo užfiksuota.

Tardymo izoliatoriuje pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos veiklai už kameros ribų: darbo dienomis dalyvavimas grupinio užimtumo programų užsiėmimuose (kompiuterinio raštingumo, pozityvus užimtumas, savišvietos užimtumas, filmų peržiūros ir aptarimo, fizinio aktyvumo užimtumas) iki 45 min. per dieną; (žiūrėti televizorių, klausyti muzikos, mankštintis), pasivaikščiojimas gryname ore (2 val. per dieną), individualios psichologo konsultacijos. Pareiškėjas kiekvieną dieną pirmadieniais-penktadieniais mokėsi Kauno „Aitvaro“ mokykloje. Pamokų trukmė apie 5 val. su pertraukomis. Pareiškėjas naudojosi teise į du ne trumpesnius kaip vienos valandos pasivaikščiojimus per dieną. Jis kiekvieną dieną 5 arba 6 val. praleisdavo už kameros ribų.

Pareiškėjas objektyvių įrodymų nepateikė, nedetalizavo kaip apskaičiavo žalos dydį, nenurodė, kaip įkalinimas kameroje neigiamai įtakojo jo sveikatą, o taip pat nepateikė įrodymų, kad jis kokiu nors būdu skundėsi įstaigos administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms dėl kameros perpildymo ir ar kreipėsi į įstaigos Sveikatos priežiūros tarnybą dėl pablogėjusios sveikatos.

Pareiškėjui buvo suteikta lova, išduota patalynė, kiekvieną dieną buvo teikiamas karštas maisto davinys, suteikta teisė pasivaikščioti gryname ore, suteikta judėjimo laisvė už kameros ribų. Pareiškėjui, atliekant bausmę tardymo izoliatoriuje sveikatos būklė nepablogėjo, būtinybės taikyti stacionarų gydymą nebuvo. Be to, nemiga bei kiti nemalonūs išgyvenimai galėjo atsirasti ir dėl to, kad nuteistas ilgesniam laikui. Pareiškėjas buvo laikomas tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti asmenys, ir jokių išimčių, kad asmeniškai jam būtų pablogintas buvimas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nebuvo. Be to, tam tikras suimtųjų ar nuteistųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių Tl-K prašė skundą atmesti. Prašė taikyti Civilinio kodekso (toliau – CK) 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytą trejų metų ieškinio senaties terminą.

Paaiškino, kad pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K 2011-05-27 ir su pertraukomis buvo laikytas iki 2014-02-26, kai išvyko į Kauno tardymo izoliatorių. Papildomai pateikti duomenys patvirtino, kad Lukiškių TI-K pareiškėjas laikytas iki 2015-06-05, kai išvyko į Pravieniškių pataisos namus.

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 buvo nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Iš asmens įskaitos kortelės matyti, kad 2011-11-19 - 2011-11-22, 2011-12-10 vakare, 2011-12-11 - 2011-12-12, 2012-03-30 vakare, 2012-03-31 - 2012-04-03, 2012-04-04 vakare, 2012-04-05 - 2012-04-9, 2013-03-15 vakare, 2013-03-16 - 2013-03-17, 2013-03-18 vakare, 2013-11-24, 2014-02-19 - 2014-02-25 vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje neatitiko nustatytus reikalavimus, kitomis dienomis, kurias pareiškėjas praleido įstaigoje, pilnai atitiko.

Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.

Lukiškių TI-K apjungia ir tardymo izoliatorių, ir kalėjimą. Vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatorius ir areštinės kameroje nustatymo“ didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti Lukiškių TI-K - 625, bei didžiausias areštinėje leidžiamų laikyti areštą atliekančių nuteistųjų skaičius neturi viršyti 29. Teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ I skyriaus 11 punkte nurodytas didžiausias pataisos įstaigoje leidžiamų laikyti nuteistųjų skaičius - 300 (kalėjime). Maksimalus leistinas Lukiškių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954. Šis skaičius nuolat viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų. Didžiausią dalį čia esančių žmonių sudaro suimtieji, taip pat čia yra laikomi nuteistieji laisvės atėmimu iki gyvos galvos) bei nuteistieji, kurie įstaigoje yra palikti atlikti ūkio darbus. Nuteistieji iki gyvos galvos laikomi po 1 žmogų (tik labai retais atvejais jų pačių prašymu jie gali būti laikomi po 2 asmenis). Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus, o jų nepriimti į įstaigą tiesiog neturi teisinio pagrindo, skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi Suėmimo vykdymo įstatymo 10 straipsnyje numatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų. Skirstant atvykusius asmenis į kameras yra laikomasi ir Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje numatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose reikalavimų. Administracija stengiasi, kad suimtieji ir nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką, atsiradus galimybei perkeliami į laisvesnes kameras. Kiekvienam kameroje laikomam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas, bei kitas teisės aktų numatytas inventorius.

Administracija nuolat reikalauja iš suimtųjų ir nuteistųjų, kad jie palaikytų tvarką kamerose, todėl už kamerų valymą ir tvarką atsakingi patys esantys nuteistieji bei suimtieji. Reikalingas inventorius (šluota, samtis, šiukšliadėžė, kibiras) visą laiką išduodami į kameras. Taip pat išduodama kalcinuota soda, skirta kamerų, kriauklių ir unitazų valymui. Už administracijos reikalavimų nevykdymą yra skiriamos nuobaudos. Karantino kameras valo iš ūkio brigados paskirtas nuteistasis, plauna bei dezinfekuoja su jam išduotais valikliais. Lukiškių TI-K buvo sudaręs paslaugų teikimo sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Kiekvienais metais ji buvo pratęsiama. Vykdytojai nuolat atlikdavo vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profi1aktinius patikrinimus. Nuo 2013-12-30 Lukiškių TI-K sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB „Dezinfa“, kuri taip pat atlieka vabzdžių ir graužikų naikinimo darbus, patalpų priežiūrą bei profilaktinius patikrinimus.

Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, pagal esamus resursus, gavus lėšas iš valstybės biudžeto. Suimtieji ir nuteistieji neretai piktybiškai niokoja valstybės turtą, gadindami elektros instaliaciją, daužydami apšvietimo lemputes, laužydami langus, klozetus, griaudami atitvarines sieneles, todėl, pilnai suremontuotose kamerose neretai vėl tenka daryti pakartotiną remontą.

Kalėjimų departamento direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ III skirsnyje nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas, 14.6 punkte nurodyta, kad kameroje turi būti pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai). Visose kamerose yra įrengtos taburetės (suoliukai), stalai, lentynos maisto produktams laikyti, tiek higienos priemonėms sudėti. Atsižvelgiant į tai, kiek miegamųjų vietų yra kamerose, atitinkamai ir lentynos yra padarytos arba didesnės, arba mažesnės, taip, kad visiems asmenims užtektų vietos maistui sudėti, higienos reikmenims sudėti. Kamerų plotas yra pakankamai mažas, dėl to ne visada įmanoma įrenti daugiau papildomų spintelių, lentynų ar taburečių ir kitų baldų.

Lietuvos higienos normos (HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai") 21 punkte įtvirtinta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės.

Suimtieji ir nuteistieji Lukiškių TI-K maitinami vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, teisingumo ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, parengė Valstybinis aplinkos sveikatos centras (buvęs Respublikinis mitybos centras). Nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertė yra ne mažiau kaip 2298 kcal. 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal.

Lukiškių TI-K suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių. Šiame priežiūros poste suimtieji ir nuteistieji asmenys laikomi tol, kol bus atliktas jų sveikatos patikrinimas, sanitarinis paruošimas, bus pravestas pokalbis su Psichologinės tarnybos, Socialinės reabilitacijos ir kitų tarnybų pareigūnais. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų.

Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nekonkretūs. Tam tikras suimtųjų/nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigimai išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su juo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita.

Sprendžiant pareiškėjo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių Ti-K pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik tuo atveju, jeigu yra nustatytas žalos padarymo faktas. Žala yra vienas iš civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindų, kurio neįrodžius civilinės atsakomybės santykiai neatsiranda, nes nėra delikto.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Viešojo saugumo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos prašė skundą atmesti, taikyti ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimams dėl atsakovo veiksmų iki 2012-03-20.

Paaiškino, kad Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja specialiosiomis transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais ar autobusais, kuriuose yra pagal nustatytus higienos ir saugumo reikalavimus techniškai įrengtos kameros. Visuose specialios paskirties automobiliuose yra įrengtos vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Kiekvienoje specialiojoje transporto priemonėje yra pritvirtinti du gesintuvai, po vieną kabinoje ir kėbule prie įėjimo (išėjimo).

Asmenų konvojavimas Lietuvos Respublikoje vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl konvojavimo taisyklių patvirtinimo“. Viešojo saugumo tarnybos specialusis transportas turi transporto priemonės registracijos liudijimus su paskirties nurodymu, kasmetines techninės apžiūros ataskaita su transporto priemonės paskirties nurodymu. Visam Viešojo saugumo tarnybos specialios paskirties transportui, skirtam asmenų konvojavimui, yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai dėl minėtų automobilių atitikimo Konvojavimo taisyklių 146.4 punkto reikalavimams. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija patikrinimų metu nenustatė, kad specialios paskirties automobilių kamerose esanti aplinka būtų netinkama konvojuoti asmenims.

Sutinkamai su Konvojavimo taisyklių 109 straipsniu Viešojo saugumo tarnyba užtikrina, kad specialiosios paskirties transportu vyktų tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius. Jeigu bendras reikalingų konvojuoti asmenų skaičius artėja prie kritinės ribos, skiriamos papildomos transporto priemonės, kurios užtikrina izoliaciją pagal papildomus kriterijus (režiminius, operatyvinius, medicininius) arba atsisakoma priimti konvojuojamuosius padarant apie tai įrašą konvojaus kelionės žiniaraštyje. Konvojavimo taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmenų daiktų pervežimo. Konvojavimo taisyklių 146 punkte nėra nustatyta, kad specialiajame transporte turi būti įrengti saugos diržai kiekvienam konvojuojamam asmeniui. Pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir Kelių eismo taisyklių reikalavimus, saugos diržais privaloma prisisegti tik tuo atveju, kai jie yra įrengti.

Pareiškėjas, manydamas, kad jo konvojavimas vykdomas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus galėjo konvojaus viršininkui pateikti skundus žodžiu ar raštu. Vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu konvojaus viršininkas apie tai daro įrašus konvojaus kelionės žiniaraštyje. Viešojo saugumo tarnyba neturi duomenų apie nežmonišką ir žeminantį pareigūnų elgesį konvojavimo metu.

Tik nustačius neteisėtus veiksmus, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, galima spręsti klausimą dėl žalos atlyginimo. Pareiškėjui nepakanką vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes). Viešojo saugumo tarnybos konvojaus pareigūnai konvojavimo metu elgėsi sutinkamai su Konvojavimo taisyklių reikalavimais, konvojavimas buvo vykdomas tinkamai.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta per elektroninių paslaugų portalą bei teismo šaukimu. Nedalyvavimo byloje priežastys nepraneštos, byla nagrinėjama atstovams nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo bei konvojavimo sąlygų, atlyginimo.

Reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobūdį yra civilinio pobūdžio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimą įstatymas priskiria administracinio teismo kompetencijai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nesvarbu, ar nustatomas turtinės žalos padarymo faktas.

Dėl senaties taikymo

Pareiškėjas skundą paštui įteikė 2015-04-17. Atsakovo atstovai – Lukiškių TI-K ir Viešojo saugumo tarnyba prašė reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikyti 3 metų senaties terminą. Pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (Civilinio kodekso 1.126 straipsnio 2 dalis). Pagal Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Senaties terminas skaičiuojamas nuo pareiškėjo skundo padavimo dienos.

Pareiškėjas reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį iki 2012-04-17 praleido ieškinio senaties terminą. Senaties terminas taikomas sprendžiant dėl reikalavimų, pareikštų Lukiškių TI-K ir Viešojo saugumo tarnybai. CK 1.126 straipsnio 2 dalis nurodo, kad ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Kadangi Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius, nors ir nurodė, kad pareiškėjas ilgą laiką delsė paduoti skundą, bet senaties termino neprašė taikyti, tai dėl šios institucijos veiksmų teismas pasisakys dėl viso ginčo laikotarpio.

Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. A. V. nepateikė įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, reikalavimams dėl neturtinės žalos, patikros dėl netinkamų kalinimo sąlygų, atlyginimo pareikšti yra taikomas 3 metų senaties terminas, o pats pažeidimas nėra laikomas tęstiniu. Byloje nėra jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjas sirgo, ar kas nors atėmė visas galimybes anksčiau kreiptis į teismą, tame tarpe skundą teismui išsiųsti paštu. Įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Taigi, pareiškėjas teisę į žalos atlyginimą turi nuo 2012-04-17, o laikotarpiui iki 2012-04-16 įskaitytinai jis praleido senaties terminą.

Dėl kamerų plotų

Nuo 2010-04-11 įsigaliojusioje sveikatos apsaugos ministro 2010-03-30 įsakymu Nr. V-241 patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ minimali gyvenamojo ploto norma kamerose laikomiems asmenims nebuvo nustatyta, joje įtvirtinti tik laisvės atėmimo vietų įrengimo reikalavimai. Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam kameroje laikomam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto, o Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose – 4,1 kv. m.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Pareiškėjas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose su pertraukomis laikytas nuo 2011-05-31 iki 2014-02-11. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų parengta 2015-05-07 pažyma (b. l. 148-153) rodo, jog visą kalinimo laiką pareiškėjui tenkančio ploto reikalavimai atitiko teisės aktų reikalavimus. Ginčo laikotarpiu nuo 2012-04-17 iki 2015-06-05 pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas su pertraukomis, kadangi dažnai buvo išvežamas į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus. Pažeidžiant ploto reikalavimus pareiškėjas laikytas nuo 2013-03-15 iki 2013-03-18, kai 6,80 kv. m ploto kameroje laikyti 2 asmenys, ploto trūkumas asmeniui 20 kv. cm; 2013-11-24, kai 6,83 kv. m ploto kameroje laikyti du asmenys, ploto trūkumas asmeniui 18 kv. cm; nuo 2014-02-19 iki 2014-02-25, kai 7,79 kv. m ploto kameroje laikyti 4 asmenys, ploto trūkumas 1,6 kv. m asmeniui. Viso nepaisant ploto reikalavimų pareiškėjas laikytas 12 dienų.

Lukiškių TI-K pateikti duomenys apie pareiškėjo laikymą nuo 2014-02-28 iki 2015-06-05 rodo, jog pažeidžiant ploto reikalavimus jis laikytas nuo 2014-03-04 iki 2014-03-26; nuo 2014-04-03 iki 2014-04-13; nuo 2014-04-20iki 2014-05-12; 2014-05-14. Nuo 2014-05-15 pareiškėjas laikytas kamerose Nr. 252 (plotas 42,33 kv. m, gali būti laikomi 11 asmenų), Nr. 253 (plotas – 34,43 kv. m, gali būti laikomi 9 asmenys), Nr. 256 (plotas – 23,32 kv. m, gali būti laikomi 6 asmenys). Šiose kamerose pareiškėjas pažeidžiant ploto reikalavimus laikytas nuo 2014-05-16 iki 2014-05-18; nuo 2015-03-07 iki 2015-04-01; nuo 2015-04-03 iki 2015-04-07; nuo 2015-04-10 iki 2015-04-17. Periodu nuo 2014-02-28 iki 2015-04-17 pareiškėjas nepaisant ploto reikalavimų laikytas 97 dienas. Iš viso netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K pareiškėjas laikytas 107 dienas.

Šioje byloje nagrinėjami reikalavimai dėl laikymo sąlygų iki skundo teismui padavimo dienos – 2015-04-17.

Dėl Lukiškių TI-K perpildymo

Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.1.3 punkte nustatyta, kad Lukiškių TI-K didžiausias tardymo izoliatoriuje leidžiamų laikyti suimtųjų skaičius neturi viršyti 625 asmenų. Lukiškių TI-K nurodė, kad negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti neturi teisinio pagrindo. Kalėjimas yra perpildytas. Kalėjimo perpildymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes mažėja vienam asmeniui skiriamo ploto skaičius, blogėja aprūpinimas, trumpėja maudymosi duše galimybė, tenka mažiau darbuotojų, juos sunkiau pakviesti, gauti reikalingas paslaugas. Kalėjimų perpildymas kaip didelė problema pažymima Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą Asmenų laikymo areštinėse ir pataisos namuose standartuose (http://www.cpt.coe.int/lang/ltu/ltu-standards.pdf). Šio komiteto 2008 m. balandžio 21–30 raporto Lietuvos Respublikos Vyriausybei 34 punkte Lietuvos valdžiai rekomenduota imtis priemonių sumažinti kalėjimų perpildymą, laikantis Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, ypač rekomendacijos (2006)13 dėl kardomojo kalinimo sąlygų ir apsaugos nuo piktnaudžiavimo bei rekomendacijos (99)22 dėl kalėjimų perpildymo ir kalinių skaičiaus didėjimo. To paties raporto 44 punkte pasisakydamas dėl Lukiškių TI-K, Komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pažymėjo, kad bendrai kalėjimo perpildymas ir skurdžios sąlygos gali būti laikomos nežmonišku ir žeminančiu elgesiu.

Dėl tualeto ir sanitarinio mazgo

Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema, taip pat unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Jis turi turėti ir atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą.

Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte nurodyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100x142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų atsiliepime nurodoma, kad po 2010 atliktos rekonstrukcijos kiekvienoje kameroje įrengtas dušas, pastatytas klozetas su praustuvu, tualeto pertvarų aukštis – 2 m., tualetas nuo stalo atitolęs 1,8 m atstumu.

Lukiškių TI-K tualetas nuo likusios kameros atskirtas 1,5 m aukščio sienele. Beveik visą laiką, kurį praleido Lukiškių TI-K iki 2014-02-26 pareiškėjas kameroje buvo laikomas vienas. Laikotarpiu nuo 2012-04-17 iki 2014-02-26 jis ne vienas laikytas 12 dienų, todėl jo nusiskundimai dėl pasinaudojimo tualetu gali būti taikomi tik toms dienoms. Nuo 2014-02-28 iki 2015-04-27 pareiškėjas laikytas su daugiau kalinamųjų, todėl skunde nurodyti argumentai pagrįsti. Pareiškėjas nurodo atstumą tarp stalo ir tualeto, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas laikytas labai skirtingo dydžio kamerose, tame tarpe ir 42,33 kv. m, šis atstumas pagal kiekvienos kameros išdėstymą būtų skirtingas.

Nors Lukiškių TI-K kameros įrengimas atitinka Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto reikalavimus, tačiau mažoje patalpose laikant kelis asmenis tualetą atskirianti pertvara nėra tinkamas Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkto reikalavimų įvykdymas, kadangi trikdo sanitariniais įrenginiais besinaudojančius asmenis, stebėjimas žemina asmenį, yra visuomeniškai nepriimtinas. Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pateikiamuose standartuose (ištrauka iš Antrosios bendros ataskaitos [CPT/Inf(92) 3], 49 punktas) kaip tinkama nurodoma praktika, kad kamerose būtų atskira patalpa su sanitariniais įrengimais.

Dėl kamerų apšvietimo, drėgmės, temperatūros, patalpų vėdinimo ir kitų reikalavimų

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 22 ir 23 punktus gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai, natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 proc., mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta – 200 lx, įrengta dirbtinė naktinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 10 lx ir ne didesnė kaip 20 lx.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktas nustato, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktą gyvenamųjų ir bendros paskirties patalpų oro temperatūra šiltuoju metų periodu turi būti 18-28°C, santykinė drėgmė 35-65, oro judėjimo greitis – 0,15-0,25 m/s, šaltuoju metų periodu turi būti 18-22°C, santykinė drėgmė 35-60, oro judėjimo greitis – 0,05-0,15 m/s.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 28 punktas nustato, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamųjų patalpų grindų, sienų, lubų vidaus apdailai naudojamos medžiagos turi būti lengvai valomos ir dezinfekuojamos.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 54 punktas nurodo, kad visos laisvės atėmimo vietų patalpos, įrenginiai ir baldai turi būti švarūs.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais.

Iš administracinėje byloje esančių Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, buvo nustatyti tam tikri laikymo sąlygų pažeidimai, dėl kurių duoti nurodymai ištaisyti trūkumus. 2012-05-25 nustatyta, jog kameroje Nr. 208 dirbtinė dieninė apšvieta buvo 89 lx, 1-12-30; 2012-05-30 naktinis apšvietimas kameroje Nr. 123 buvo 3 lx, kameroje Nr. 125 – 2 lx; 2012-09-28 naktinis apšvietimas kameroje Nr. 123 buvo 4 lx, kameroje Nr. 125 – 4 lx, dirbtinis naktinis apšvietimas kameroje Nr. 125 buvo 4 lx; 2012-11-08 dirbtinė dieninė apšvieta kameroje Nr. 123 buvo 172 lx, naktinė dirbtinė apšvieta buvo 5 lx, santykinė oro drėgmė – 61 proc., kameroje Nr. 119 dirbtinė dieninė apšvieta buvo 197 lx, naktinė dirbtinė apšvieta – 4 lx, oro temperatūra – 17,8°C, santykinė oro drėgmė – 70 proc.; 2012-03-21 kameroje Nr. 125 rasti nuo sienų ir lubų vietomis nusilupę dažai, naktinis apšvietimas – 1 lx; 2012-07-12 kameroje Nr. 125 naktinis apšvietimas buvo 5 lx; 2012-11-20 kameroje Nr. 125 naktinis apšvietimas buvo 3 lx; 2013-10-22 nustatyta, kad kamerose Nr. 201 ir 202 lubos ir sienos nudažytos, tačiau sienos suraižytos, vietomis nubyrėję dažai; 2013-02-06 kameroje Nr. 203 oro temperatūra buvo 12,5°C; 2014-02-05 kameroje Nr. 125 rastas vizualiai nešvarus unitazas; 2014-11-05 kameroje Nr. 112 oro temperatūra buvo 17,1°C, rastas nesandarus langas, vizualiai nešvarios grindys ir unitazas; 2014—11-12 kameroje Nr. 124 dirbtinė apšvieta buvo 135,8 lx, oro temperatūra 17,5°C, vizualiai nešvarios grindys ir tualetas.

Patikrinimai taip pat atlikti 2011-12-30, 2012-06-04, 2012-05-30, 2012-10-25, 2012-11-21, 2012-05-30, 2012-12-19, 2013-03-12, 2013-03-14, 2013-12-13, 2013-12-17, 2014-10-03, 2014-02-10, 2014-04-29, 2014-05-23 (t. 1, b. l. 41-48, 52-59, 71-72, 83-89, 92-94, 100-102, 110-111, 119-122), tačiau kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, pažeidimų nenustatyta.

Analizuojant pažeidimus matyti, kad dauguma jų esminės reikšmės kalinimo sąlygoms neturėjo ir nukrypimai nuo normų buvo nežymūs. 2012-05-25 užfiksuota, kad kameroje Nr. 208 dirbtinė dieninė apšvieta siekė tik 89 lx, 2013-02-06 oro temperatūra kameroje Nr. 203 buvo tik 12,5°C, tačiau pareiškėjas tuo metu minėtose kameroje nelaikytas.

Kitų duomenų, kurie galėtų įrodyti kalinimo sąlygų pažeidimus nepateikta, Lukiškių TI-K dažnai tikrinamas Vilniaus visuomenės sveikatos centro, kamerose matuojamos įvairūs parametrai, tačiau neatitikimai taisyklėms nustatomi gana retai ir dažnai nebūna tokio masto, kad sukeltų ypatingus nepatogumus. Pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tame tarpe ir tiesiogiai Vilniaus visuomenės sveikatos centrui, tačiau patikrinimų pagal pareiškėjo skundus nebuvo. Šiuo metu surinkti duomenis apie pareiškėjo kalinimo metu buvusią oro temperatūrą, apšvietą ar drėgmę nėra galimybių.

Pareiškėjas skunde detaliai aprašinėja kameras Nr. 252 ir 253 bei pateikia jų išmatavimus. Pareiškėjo teiginys, kad kameroje Nr. 253 vienam kaliniui tenka tik po 1,5 kv. m, nėra teisingi. Teisės aktai nenumato, jog baldų ar sanitarinių įrenginių užimamas plotas nebūtų įskaičiuojamas į asmeniui tenkantį minimalų plotą. Nors pareiškėjas nurodo, kad kameroje buvo labai žema temperatūra, tačiau jau minėtuose Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktuose tokių duomenų neužfiksuota. Kameroje Nr. 253 pareiškėjas laikytas nuo 2014-05-15 iki 2014-08-14, taigi, šiltuoju metų laiku. Kaip jau minėta, šiltuoju metų laiku leidžiama temperatūra iki 28°C, todėl 30°C būtų gana artima normai, tačiau tokia temperatūra nebuvo užfiksuota.

Kamera Nr. 270 patikrinta 2014-10-03, t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo pareiškėjo išvykimo iš Lukiškių TI-K. patikrinimo metu nustatyta, kad kameroje dirbtinė naktinė apšvieta buvo 26,1 lx, Lukiškių TI-K įpareigotas užtikrinti tinkamą apšvietą ir griežčiau kontroliuoti kameroje gyvenančių asmenų rūpinimąsi švara. Skunde nurodytos aplinkybės dėl kameros Nr. 270 nepatvirtintos.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K dėl dezinsekcijos, deratizacijos yra sudaręs sutartį su UAB Vilniaus profilaktinės dezinfekcijos stotimi (t. 1, b. l. 124-135, 140-142). Lukiškių TI-K 2013 m. gruodžio mėnesį dėl dezinsekcijos sudarė sutartį su UAB „Dezinfa“, kuria bendrovė įsipareigojo Lukiškių TI-K atlikti ropojančių vabzdžių kontrolę ir naikinimą (b. l. 136-139). Šiomis sutartimis kenkėjus naikinančios bendrovės įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Tai rodo, jog Lukiškių TI-K buvo skiriamas reikiamas dėmesys kenkėjų naikinimui. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad skatina palaikyti švarą kamerose, išduoda reikalingus įrankius ir priemones.

Duomenų apie netinkamas laikymo sąlygas Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose nesurinkta. Įstaiga pristatė 2010-09-07 apšviestumo matavimo lenteles (t. 3, b. l. 11-14), iš kurių matyti, kad pažeidimų nustatyta nebuvo. Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose atliktas remontas pagal 2009-06-09 rangos sutartį Nr. B5-05/09 (t. 3, b. l. 15-39).

Dėl pasivaikščiojimų

Suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis įtvirtina, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Nepilnamečiams, nėščioms moterims ir ligoniams pagal gydytojų išvadą suteikiami du ne trumpesni kaip vienos valandos pasivaikščiojimai per dieną. Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. Suimtųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje tardymo izoliatoriaus teritorijoje, laikantis šio įstatymo 10 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis.

Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos veiklai už kameros ribų: darbo dienomis dalyvavimas grupinio užimtumo programų užsiėmimuose (kompiuterinio raštingumo, pozityvus užimtumas, savišvietos užimtumas, filmų peržiūros ir aptarimo, fizinio aktyvumo užimtumas) iki 45 min. per dieną; (žiūrėti televizorių, klausyti muzikos, mankštintis), pasivaikščiojimas gryname ore (2 val. per dieną), individualios psichologo konsultacijos (t. 1, b. l. 156-157). Pareiškėjas kiekvieną dieną pirmadieniais-penktadieniais mokėsi Kauno „Aitvaro“ mokykloje (t. 1, b. l. 158). Pamokų trukmė apie 5 val. su pertraukomis. Pareiškėjas naudojosi teise į du ne trumpesnius kaip vienos valandos pasivaikščiojimus per dieną. Jis kiekvieną dieną 5 arba 6 val. praleisdavo už kameros ribų. Taigi, pareiškėjo teiginiai, kad jam priklausė tik viena pasivaikščiojimų valanda, nėra teisingi.

Pareiškėjui sulaukus pilnametystės jam priklausė viena pasivaikščiojimo valanda. Pareiškėjo minimas CPT/Inf(92)3 Europos komiteto prieš kankinimą raportas nėra susijęs su Lietuva, jame nėra nurodoma, kad kiekvienas asmuo turi ne mažiau kaip 8 valandas praleisti lauke.

Dėl prausimosi

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę bei apatinius rūbus. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Pareiškėjas skundžiasi, kad laikotarpiu nuo 2014-08-21 iki 2014-09-11 jis Lukiškių TI-K negalėjo nusimaudyti. Pats pareiškėjas pažymi, jog tuo laiku buvo vykdomi remonto darbai. Negalėjimas praustis remonto darbų metu vertinamas kaip pažeidimas, kuris yra pateisinamas objektyviomis aplinkybėmis. Europos Tarybos komiteto rekomendacijos 19.4 punkte yra pažymėta, kad kalinimo įstaigose turi būti įrengta tinkama įranga tam, kad kiekvienas kalinys galėtų praustis klimatines sąlygas atitinkančioje temperatūroje, jei įmanoma, kiekvieną dieną, tačiau ne rečiau kaip du kartus per savaitę (arba dažniau, jei reikalinga) tam, kad būtų užtikrinti higienos reikalavimai. Ši rekomendacija nėra teisės aktas, kurio reikalavimų neatitikimas galėtų būti laikomas pažeidimu. Pareiškėjui suteiktos prausimosi galimybės atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Dėl maitinimo

Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalis nustato, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprūpinami nemokamai. Nepilnamečių maitinimui per mėnesį turi būti skiriama ne mažesnė kaip 1,5 MGL dydžio pinigų suma.

Vadovaujantis Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintos maitinimo normos. Nedirbantiems vyrams energetinė maisto vertė sudaro 2298 kcal, nepilnamečiams – 3023 kcal. Pareiškėjas pilnametystę pasiekė 2014-02-10. Pareiškėjas skundžiasi, kad jam Lukiškių TI-K tiekiamo maisto energetinė vertė sudarė iki 1500 kcal. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad 2013-12-19 atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta, kad nedirbančių vyrų 2013-12-18 paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2856 kcal. Skundų dėl maisto kiekio ar kokybės pareiškėjas nerašė, objektyvių duomenų, kad jo pateikti teiginiai gali būti teisingi nenustatyta.

Dėl laikymo su rūkančiais

Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad laikant jį kamerose Nr. 252, 253 kiti kaliniai daug rūkydavo. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad sutinkamai suimtųjų (nuteistųjų) paskirstymo į kameras tvarkos aprašo 7 punktu, suimtieji (nuteistieji) 8 priežiūros poste (kameros nuo Nr. 104 iki Nr. 125) skirstomi atsižvelgiant į laisvų miegamųjų vietų ir kamerų skaičių. Kitą darbo dieną po atvykimo, išnagrinėję visus žodinius ir rašytinius suimtųjų (nuteistųjų) prašymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigūnai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigūnų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skiria suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamąsias kameras. Pagal tvarkos aprašą suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgus į įstaigos užpildymą, kriminogeninę būkle įstaigoje, o taip pat į suimtojo (nuteistojo) prašymą laikyti jį atskirai nuo rūkančiųjų asmenų. Teismas šių nuostatų vykdymo neturi pagrindo kvestionuoti. Pareiškėjas turėjo galimybę pateikti skundus tuo metu, kai jis buvo laikomas su rūkančiais asmenimis arba paskirstymo metu.

Dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų

A. V. žalą pirmiausia sieja su Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos vykdyto konvojavimo pažeidimais. Pareiškėjas nurodė, kad daug kartų buvo konvojuojamas perpildytose kamerose, kuriose nebuvo tinkamai įrengtos sėdimos vietos. Kamerose nebuvo įrengtos vėdinimo ir šildymo sistemos, trūko oro, nebuvo vietos daiktams susidėti.

Konvojuojamų sulaikytųjų, suimtųjų ir nuteistųjų teises ir pareigas, taip pat konvojaus pareigūnų veiklos ir darbo organizavimo ypatumus vykdant konvojavimą reglamentuoja teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005-07-29 įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 patvirtintos Konvojavimo taisyklėmis. Taisyklių 109 punkte nustatyta, kad specialiajame transporte konvojuojamųjų skaičius negali būti didesnis nei yra sėdimų bei gulimų vietų. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareigūnai, remdamiesi konvojavimo paraiškomis, pareiškėją laikotarpiu nuo 2012-04-17 iki 2014-02-28 vežė 37 kartus. Administracinėje byloje esantys kelionės žiniaraščiai patvirtina, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas automobiliais Volkswagen, valstybiniai numeriai: EDL 149, EDL 150, EDL 152, EDL 153, EDL 154, FUV 253, FUV 254, EFS 558, EFS 559, EFS 561 (t. 2, b. l. 5-160).

Iš automobilių kėbulo kamerų, skirtų konvojuojamųjų pervežimui schemų matyti, kad automobiliuose yra suformuotos 6 kameros. Kiekvienoje kamerose yra įrengti vėdinimo liukai, atsarginiai išėjimai, apšvietimo lemputės. Automobiliuose įrengta šildymo sistema. Techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) patvirtina, kad transporto priemonės, kuriomis buvo konvojuojamas pareiškėjas, atitinka techninius reikalavimus. Vairuotojų, vežančių keleivius ir krovinius, pareigos numatytos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 14 straipsnyje. Keleivius leidžiama vežti tik tam skirtomis (arba specialiai tam pritaikytomis) transporto priemonėmis ir tik pagal konstrukciją žmonėms skirtose vietose. Reikalavimus, kurių turi laikytis transporto priemonių, vežančių keleivius (krovinius), vairuotojai, ir keleivių (krovinių) vežimo tvarką užtikrinant eismo saugumą nustato Kelių eismo taisyklės. Kelių eismo taisyklėse nėra numatyta šiai bylai reikšmės turinčių žmonių vežimo tam pritaikytose priemonėse nuostatų. Byloje nebuvo nustatyta, kad Tarnyba, naudodama minėtus automobilius žmonių pervežimui, pažeistų teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sunkvežimiai, kuriais jis buvo konvojuojamas, teisiniu požiūriu negali būti naudojamas asmenims konvojuoti.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jis buvo pervežamas automobiliais Mercedes Benz, kuriuose konvojuojama po 8 asmenis. Viešojo saugumo tarnybos pateikti duomenys rodo, jog pareiškėjas buvo konvojuotas ne Mercedes Benz, o Volkswagen automobiliais, kurie yra gerokai didesni ir įrengti skirtingai nei nurodo pareiškėjas.

Byloje esantys Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014-05-12 dirbtinės apšvietos matavimo ir ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolai (t. 1, b. l. 70) rodo, jog tikrinta automobilių atitiktis nustatytiems reikalavimams. Įvertinus nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad pareiškėjo teiginiai, jog jis buvo konvojuojamas kamerose, kuriose neįrengta vėdinimo ir šildymo sistemos, kamerose nėra atsarginio išėjimo, yra nepagrįsti.

Kadangi Taisyklės nereglamentuoja konvojuojamųjų asmeninių daiktų pervežimo, teismas šio argumento pagrįstumo nevertina. Teisės aktai nenustato konkretaus patalpos ploto, kuris turi būti suteikiamas konvojavimo metu. Kadangi konvojavimo trukmė neilga, automobiliuose įprasta įrengti tik tiek vietos, kiek būtinai reikalinga, tai argumentai dėl vietos nepakankamumo laikomi nepagrįstais.

Manydamas, kad jo teisės konvojuojant buvo pažeistos, pareiškėjas turėjo galimybę pateikti pretenzijas, nusiskundimus žodžiu arba raštu laisvės atėmimo vietų pareigūnams ar konvojaus pareigūnams. Konvojavimo metu visi teisėti konvojuojamųjų skundai sprendžiami vadovaujantis Konvojavimo taisyklių 137 punktu. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną. 2009–2012 m. Tarnybos konvojaus vykdymo planinių maršrutų dokumentacijoje konvojuojamųjų nusiskundimų, pretenzijų, prašymų konvojaus pareigūnams neužfiksuota. Pareiškėjas teismui nepateikė jokių Tarnybos veiksmų neteisėtumo įrodymų.

Remiantis išdėstytais teiginiais pripažįstama, kad E. B. argumentai, jog gabenimas konvojumi pažeidė jo teises, kėlė grėsmę sveikatai bei gyvybei, žemino jo orumą, yra nepagrįsti. Laisvės atėmimo bausme nuteistas asmuo privalo susitaikyti su jo teisių ribojimais bei įvairiais nepatogumais. Pagrindu teisių gynybai yra tik aplinkybių, kurios rodytų, jog su asmeniu buvo elgiamasi nežmonišku ar žeminančiu būdu arba jis būtų kankinamas, nustatymas (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 3 straipsnis). Vadinasi, suimtasis turėtų patirti ypatingą, visuomenei nepriimtiną pareigūnų elgesį. Jokių panašių aplinkybių dėl asmens konvojavimo nebuvo nustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, negalimas ir žalos atlyginimas. Todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos, priteisti neturtinės žalos atlyginimą. A. V. skundo dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarybos, atmetama (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Išdėstytos faktinės aplinkybės bei jų teisinis vertinimas rodo, jog Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnai pažeidė teisės aktų reikalavimus dėl privalomo vienam asmeniui tenkančio gyvenamosios patalpos ploto, tualeto tinkamo neatskyrimo ir tam tikrais laikotarpiais neužtikrino tinkamo apšvietimo bei temperatūros. Bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnyje įtvirtinta, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Motyvas dėl galimumo daryti įtaką suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiui galėtų būti reikšmingas sprendžiant Lukiškių TI-K, o ne valstybės atsakomybės klausimą. Valstybė turi pareigą užtikrinti tinkamas kalinimo sąlygas ir vykdyti pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį prisiimtus įpareigojimus. Ištyrus bylos medžiagą, nebuvo nustatyta pažeidimų, padarytų netinkamu kalinimu Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, todėl šios institucijos atžvilgiu skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas)..

Pareiškėjas prašo priteisti 100 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. A. V. nepateikė teismui jokių duomenų, kad jo sveikatai ir neigiamai savijautai tiesioginės įtakos turėjo byloje konstatuotas teisės į tinkamas kalinimo sąlygas kamerose neįgyvendinimas. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, kalinimo sąlygų netinkamumas pripažįstamas neturtine žala nepriklausomai nuo to, ar jis yra palikęs medicininiuose dokumentuose užfiksuotas pasekmes. Lukiškių TI-K pareigūnams pažeidus asmens teisę į tinkamas kalinimo sąlygas ir taip sukėlus jam nepatogumus bei emocinį sukrėtimą, pareiškėjui buvo padaryta žala. Atsižvelgiant į pažeidžiamos vertybės pobūdį, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam tinkamomis sąlygomis pažeidimo mastą, intensyvumą ir trukmę, Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 500 Eur. Pareiškėjo reikalavimas priteisti 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Nustatant žalos atlyginimo dydį įvertinami Lietuvos Respublikoje nustatyti socialinių išmokų bei darbo užmokesčio dydžiai. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pagrindiniai socialiniai rodikliai, skelbiami http://www.sodra.lt/lt/situacijos/statistika/pagrindiniai-socialiniai-rodikliai, rodo, jog vidutinė socialinio draudimo senatvės pensija, turint būtinąjį socialinio draudimo stažą 2015 m. birželio mėnesį sudarė 251,91 Eur. Minimali mėnesinė alga, neatskaičius mokesčių, šiuo metu sudaro 300 Eur. Žalos atlyginimas už netinkamas sąlygas negali būti prilyginamas vidutinei senatvės pensijai arba darbo užmokesčiui, kadangi tai prieštarautų teisingumo principui.

Pareiškėjas taip pat prašė įpareigoti atsakovą (-us) nedelsiant nutraukti kankinantį ir žeminantį elgesį, perkelti jį į gyvenamąją patalpą, kurioje jam priklausytų ne mažiau 4 kv. m, atskaičius tualeto, prausyklos, ir baldų užimamą plotą, bei pagerinti iki Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio reikalavimų kitas skunde aprašytas sąlygas. Kaip matyti iš Lukiškių TI-K pateiktų įrodymų, pareiškėjas 2015-06-05 išvyko į Pravieniškių pataisos namus, todėl įpareigoti esamų atsakovų, kai pareiškėjo nėra jų prižiūrimose įstaigose, tenkinti šį reikalavimą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti A. V. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūra Marija Strumskienė