- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-13
- Bylos Nr.
- e2YT-8200-650/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-03700-2019-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alma Jurgelienė
- Pareiškėjas
- J. V.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Registrų centras
- Advokatai
- Ričardas Ralys
išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. V. pareiškimą suinteresuotiems asmenims VĮ Registrų centras Šiaulių filialui, Daugiabučio namo savininkų bendrijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir termino atnaujinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. Pareiškėja pateikė teismui pareiškimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., a/k (duomenys neskelbtini) iki mirties 2003m. ir J. V., a/k (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo gyvenamąją patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat prašoma atnaujinti pareiškėjai J. V., a/k (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymo nustatytą terminą, kreiptis į VĮ Registrų centras Šiaulių filialas dėl gyvenamosios patalpos/buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo.
Šalies argumentai
2. Pareiškėja nurodo, kad 1979 metų pabaigoje - 1980 metų pradžioje pareiškėja ir jos sutuoktinis B. V. (santuoka sudaryta 1977m.) nusprendė įsigyti gyvenamąjį būstą. Žinojo, kad Šiaulių mieste yra įsteigtas Šiaulių miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas ir nusprendė butą įsigyti šiame naujai pastatytame name pagal tuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą už pajus kaip kooperatyvo narys, tai yra 1980 m. vasario mėnesį mano sutuoktinis B. V. (taip pat ir pareiškėja kaip šeimos narys) tapo Šiaulių miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo (toliau tekste - kooperatyvas) nariu ir nuo to momento iš bendrų šeimos piniginių lėšų pradėjome mokėti pajų (įmokas) už perkamą butą, pajus galutinai buvo išmokėtas 1989 metais, jokiais lengvatiniais kreditais nesinaudojo ir kooperatyvui (dabar Daugiabučio namo savininkų bendrija) nėra skolingi. Galutinai išmokėję pajų, kaip sutuoktiniai bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo gyvenamąją patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis B. V. mirė 2003m.. Kuomet buvo galutinai išmokėtas pajus už perkamą butą, kooperatyvas išdavė pažymą, kurioje pažymėjo, kad šio kooperatyvo narys V. B. sumokėjo visiškai pajų už butą. 2005-05-02 Daugiabučio namo savininkų bendrijos išdavė pažymą Nr. 6, kad pagal bendrijos dokumentus butas savininko teisėmis priklausė B. V.. Pareiškėjos sutuoktinis iki savo mirties 2003m. nesikreipė ir nekilnojamojo turto registre neįregistravo daiktinių teisių į nekilnojamąjį turtą (butą) ir nuosavybės teisių neišviešino norminių aktų nustatyta tvarka. Jau po jo mirties 2005-04-22 bendrija surašė Perdavimo- priėmimo aktą, kuriuo pažymėjo, kad B. V. nuosavybėn perduodamas šis ginčo butas. Taip pat buvo nurodytos ir jau aukščiau išdėstytos aplinkybės, kad už perduodamą butą visiškai atsiskaityta, pajus visiškai išmokėtas.
3. Po sutuoktinio B. V. mirties pareiškėja dėl palikimo priėmimo kreipėsi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais bei buvo užvesta paveldėjimo byla, paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. VĮ Registrų centras 2019-02-15 sprendime nurodė, kad pateikti dokumentai
nepatvirtina nuosavybės teisių atsiradimo į šį butą. Reikalinga patvirtinti juridinę reikšmę
turintį faktą, kad B. V. iki mirties 2003m. ir J. V. bendrosios
jungtinės nuosavybės teise įgijo gyvenamąją patalpą/butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Juridinio fakto nustatymas sukels pareiškėjai teisines pasekmės,
tai yra ji galės išviešinti savo ir mirusio sutuoktinio nuosavybės teises į butą, jas įregistruojant,
taip pat užbaigti mirusio sutuoktinio paveldėjimo procedūras.
4. Pareiškėja taip pat remiasi Nekilnojamojo turto kadastro registro įstatymo nuostatomis dėl vienerių metų termino registruoti daiktines teises. Pareiškėja visuomet buvo įsitikinusi, kad jos sutuoktinis yra registravęs daiktines teises į aptariamą butą. Terminas yra praleistas dėl svarbių aplinkybių ir jo atnaujinimas yra būtinas, norint pareiškėjai įgyvendinti civilines teises.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas advokatas prašė tenkinti reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos atstovas advokatas teismo posėdyje pareiškė atsisakantys reikalavimo dėl termino atnaujinimo įvertinę VĮ Registrų centro atsiliepimo argumentus. Nurodė sutinkantys, kad reikalavimas perteklinis, nes VĮ Registrų centras iš esmės sutiko registruoti nuosavybės teises į butą, jei toks juridinę reikšmę turintis faktas bus nustatytas.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą nurodė neprieštaraujantis juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymui. Taip pat nurodo, kad reikalavimas dėl termino atnaujinimo yra perteklinis, todėl atmestinas. Šiuo atveju įstatymo nustatymo termino registruoti daiktines teises praleidimas, nelemia asmens teisių registruoti šias teises praradimo, o tiesiog taikomas dvigubas tarifas už šių teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre (25-28 b.l.).
7. Suinteresuotas asmuo Daugiabučio namo savininkų bendrija atsiliepime nurodė sutinkanti su pareiškimu ir prašanti jį nagrinėti suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant (39 b.l.).
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
8. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. V. su B. V. susituokė 1977m. (5 b.l.) B. V. mirė 2003m. (6 b.l.) ir po jo mirties J. V. priėmė B. V. palikimą (7 b.l.). gyvenamųjų namų kooperatyvo pažymoje nurodyta, kad B. V. nuo 1980 m. vasario mėnesio pradėjo mokėti pajų už butą, esantį (duomenys neskelbtini), jį yra išsimokėjęs ir kooperatyvui neskolingas (9 b.l.). 2005-04-22 perdavimo – priėmimo aktu gyvenamojo namo statybos bendrija perdavė B. V. nuosavybėn butą, esantį (duomenys neskelbtini), už perduodamą butą visiškai išmokėjus pajų (10 b.l.). VĮ Registrų centras pažymoje nurodyta, kad daiktinės teisės į butą, esantį (duomenys neskelbtini) neregistruotos (13 b.l.).
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, o to paties straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Taigi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444, 445 straipsnių nuostatas juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.
10. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų 1 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už (gyvenamąją patalpą), tampa buto (gyvenamosios patalpos) savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu. Turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu yra pripažįstamas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje esantys rašytiniai įrodymai visiškai patvirtina, kad pareiškėja ir jos sutuoktinis B. V., būdami santuokoje, išmokėjo pajų už perkamą butą Šiaulių miesto gyvenamųjų namų statybos kooperatyvui ir taip įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą. Byloje nėra duomenų, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teismas daro išvadą, kad sutuoktiniai B. V., miręs 2003-m., ir pareiškėja J. V., butą (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) įgijo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas, kadangi nuo šio fakto nustatymo priklauso pareiškėjos turtinių teisių pasikeitimas, t. y. ji galės registruoti savo daiktines teises į aptariamą nekilnojamąjį turtą viešame registre (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 1 dalis).
11. 2019-08-08 vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjos J. V. atstovas advokatas žodžiu atsisakė pareiškimo reikalavimo dėl įstatymo nustatyto termino praleidimo. Bet kurioje proceso stadijoje ieškovas (pareiškėjas), kreipęsis į teismą, turi teisę atsisakyti ieškinio (pareiškimo) pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsisakymas nuo dalies pareiškimo reikalavimų priimtinas, nes jis neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d., 140 str. 1 d.). Tuo pagrindu bylos dalis dėl antrojo pareiškimo reikalavimo nutraukiama, išaiškinant pareiškėjai, kad bylą šioje dalyje nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 294 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
priimti pareiškėjos J. V. pareiškimo dalies atsisakymą ir nutraukti civilinės bylos dalį dėl reikalavimo atnaujinti pareiškėjai J. V. praleistą įstatymo nustatytą terminą kreiptis į VĮ Registrų centas dėl gyvenamosios patalpos – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) įregistravimo.
Tenkinti pareiškėjos J. V. pareiškimą ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad B. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs 2003m., ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo gyvenamąją patalpą – butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas pareiškėjai daiktinių teisių įregistravimui viešajame nekilnojamojo turto registre ir paveldėjimo teisės liudijimui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose.