- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-235/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“
- Kategorijos
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 24.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (teisėjų kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vinco Versecko ir Viginto Višinskio,
viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas, civilinėje byloje Nr. 2-247-44/2006 pagal ieškovo Mažeikių rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro ginant akcinės bendrovės ,,Mažeikių nafta“ interesus ieškinį atsakovui R. M. dėl įsiskolinimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas Mažeikių rajono apylinkės vyriausiasis prokuroras gindamas AB ,,Mažeikių nafta“ interesus kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu prašydamas priteisti iš atsakovo R. M. 518 410,33 JAV dolerių AB ,,Mažeikių nafta“ naudai, bei priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas R. M. 1994 metais ūkinės – komercinės veiklos sandorius su VĮ ,,Nafta“ sudarinėjo ofšorinės įmonės ,,Greta Inc.“, registruotos Cityplace Tvirty-First Floor Hartford, Conecticut 06103, JAV, vardu. Sandorių pagrindu VĮ ,,Nafta“ įsipareigojo perdirbti šios kompanijos pateiktą produkciją, o įmonė ,,Greta Inc.“ įsipareigojo už tai sumokėti, o taip pat sumokėti transporto išlaidas iš anksto arba dalimis pagal geležinkelio įkainius. 1994 m. įmonė ,,Greta Inc.“ su VĮ ,,Nafta“ taip pat sudarė naftos produktų pirkimo-pardavimo sutartis, kurių pagrindu VĮ ,,Nafta“ savo įsipareigojimus įvykdė, tai yra įmonei ,,Greta Inc.“ pateikė visą sutartimis nustatytą naftos produktų kiekį, tačiau įmonė ,,Greta Inc.“ neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, kuo pažeidė tiek valstybės, tiek VĮ ,,Nafta“, kurios teisių ir prievolių perėmėja yra AB ,,Mažeikių nafta“, teises ir teisėtus interesus. Todėl Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra, gindama valstybės interesus, 1996 m. sausio 24 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žalos padarymo AB ,,Mažeikių nafta“. 1996 m. balandžio 2 d. Šiaulių apygardos teismas paduoto ieškinio medžiagos pagrindu iškėlė baudžiamąją bylą R. M. dėl nusikaltimo, numatyto BK 274 straipsnio 3 dalyje, padarymo. 2004 m. gegužės 11 d. baudžiamoji byla Nr. 73-2-017-1996 nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui. Ieškovas teigė, kad 1994 m. VĮ ,,Nafta“ sudarė sandorius su įmone ,,Greta Inc.“, kurios vieninteliu savininku bei prezidentu buvo R. M. , kuris vienasmeniškai priėmė sprendimus sąlygojusius šio ūkio subjekto prievolių nevykdymą, todėl iš R. M. priteistina 518 410,33 JAV dolerių skola už suteiktas paslaugas ir prekes AB ,,Mažeikių nafta“ naudai.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos teismas 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš R. M. AB ,,Mažeikių nafta“ naudai 518 410,33 JAV dolerių įsiskolinimą ir 10 280,66 JAV dolerių žyminio mokesčio. Nurodė, kad iš šalių paaiškinimų, 1994 m. birželio 10 d., 1994 m. birželio 22 d. sutarčių Nr. 124, Nr. 94-136 (t. 2, b. l. 23, 32) matyti, kad ieškovas pardavė firmai ,,Greta Inc.“, kurios prezidentu buvo atsakovas R. M. , naftos produktus, o pirkėjas įsipareigojo apmokėti sutartyse numatyta tvarka ir terminais nupirkto kuro kainą bei transportavimo geležinkeliu išlaidas. Tai patvirtina vagonų svėrimo aktai, geležinkelio važtaraščiai (baudž. byla Nr. 73-2-017-96, t. 2, b. l. 2-123). Ieškovo bei firmos ,,Greta Inc.“ 1994 m. vasario 7 d. pasirašytas kontraktas Nr. 9417 (t. 1, b.l. 8-18) patvirtina, kad firma ,,Greta Inc.“ pateikė AB ,,Mažeikių nafta“ perdirbimui naftos atliekų mišinį sutartyje numatytais terminais ir tvarka, firma įsipareigojo sumokėti AB ,,Mažeikių nafta“ šio mišinio perdirbimo kaštus bei transportavimo geležinkeliu išlaidas. Tai patvirtina ir geležinkelio važtaraščiai (baudž. byla t. 2, b. l. 134-336). Iš 1994 m. rugpjūčio 29 d. tarpusavio užskaitymo akto (t. 2, b. l. 113) matyti, kad firma ,,Greta Inc.“ pripažino, kad už naftos produktus yra skolinga AB ,,Mažeikių nafta“ 550 228,48 JAV dolerius. Firmos ,,Greta Inc.“ 1994 m. rugsėjo 20 d. atsakymas (t. 2, b. l. 46) į 1994 m. rugpjūčio 29 d. AB ,,Mažeikių nafta“ pretenziją (t. 2, b. l. 42) dėl 183 375,87 JAV dolerių skolos, įrodo, kad įmonė pripažino šį įsiskolinimą. Iš AB ,,Mažeikių nafta“ įsiskolinimo iššifravimo pažymos (t. 2, b. l. 82), mokėjimų pavedimų, užskaitymo aktų (t. 2, b. l. 110-132) matyti, kad firma ,,Greta Inc.“ pirko iš AB ,,Mažeikių nafta“ naftos produktų laikotarpiu nuo 1994 m. birželio 10 d. iki 1995 m. sausio 1 d. bei turėjo sumokėti AB ,,Mažeikių nafta“ už naudotų naftos produktų mišinio perdirbimą ir šių naftos produktų transportavimą geležinkeliu pagal sutartis iš viso 2 019 899,35 JAV dolerius ir per laikotarpį nuo 1994 m. liepos 28 d. iki 1996 m. balandžio 4 d. imtinai 1 501 489,02 JAV dolerius ir įmonė yra įsiskolinusi AB ,,Mažeikių nafta“ 518 410,33 JAV dolerius. Teismas taip pat nurodė, kad atsakovui R. M. buvo iškelta baudžiamoji byla pagal BK 274 straipsnio 3 dalį, o civilinė byla sustabdyta iki bus baigtas parengtinis tyrimas baudžiamojoje byloje (Šiaulių apygardos teismo 1996 m. balandžio 2 d. nutartis, t. 1, b. l. 55-56). Iš R. M. apklausos protokolo (baudž. byla t. 3, b. l. 223 – 291) matyti, kad jis kategoriškai atsisakė atvykti iš JAV į Lietuvą bei į teismo posėdį. Be to, šios apklausos metu atsakovas R. M. pripažino, kad jis yra skolingas AB ,,Mažeikių nafta“ pagal sutartis apie 500 000 JAV dolerių. Teismo teigimu, byloje esanti pažyma (t. 2, b. l. 141 -147) patvirtina, kad firma ,,Greta Inc.“, kurios prezidentu buvo atsakovas R. M. , buvo įsteigta 1992 m. gruodžio 23 d. ir likviduota 1996 m. vasario 13 d., be to pažymėta, kad verslo atveju savininko R. M. asmeninis turtas gali būti panaudotas verslo skoloms apmokėti. Dėl atsakovo R. M. veiksmų ieškovo AB ,,Mažeikių nafta“ atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 1996 m. balandžio 2 d. ir baigtas 2004 m. gegužės 11 d. (baudž. byla t. 4, b. l. 131). Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros nutarime yra konstatuota, kad atsakovas R. M. vengė apgaule atsiskaityti už gautas prekes, tuo padarė ieškovui AB ,,Mažeikių nafta“ turtinę žalą ir tokiais veiksmais R. M. padarė nusikaltimą numatytą BK 186 straipsnio pirmojoje dalyje. Teismo teigimu, vadovaujantis CPK 197 straipsnio 2 dalimi aplinkybės, nurodytos Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros 2004 m. gegužės 11 d. nutarime atsakovo R. M. atžvilgiu, yra visiškai įrodytos. Teismas konstatavo, jog kadangi ieškinys atsakovui R. M. firmai ,,Greta Inc.“ teisme buvo paduotas 1996 m. sausio 26 d. ir civilinė byla teismo 1996 m. balandžio 2 d. nutartimi buvo sustabdyta iki bus baigtas parengtinis baudžiamojoje byloje, o parengtinis tyrimas baigtas tik 2004 m. gegužės 11 d. konstatavus, kad R. M. yra kaltas dėl žalos padarytos AB ,,Mažeikių nafta“, todėl patikslintas ieškinys atsakovui R. M. teisme buvo pareikštas 2004 m. birželio 15 d., tai yra po vieno mėnesio nuo baudžiamosios bylos nutraukimo ir ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 str. 1 d.). Teismas, remdamasis bylos duomenimis, nusprendė ieškinį tenkinti (CK 6.305 str. 1 d., 6.644 str. 1 d.).
Šalies argumentai
Atsakovas R. M. apeliaciniu skundu prašo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti. Skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismo sprendime nurodyti įrodymai patvirtina, kad ne R. M. kaip fizinis asmuo, o būtent jo vadovaujama firma ,,Greta Inc.“ buvo sutartiniuose santykiuose su ieškovu AB ,,Mažeikių nafta“, todėl R. M. negali atsakyti už dviejų juridinių asmenų sutartinius įsipareigojimus.
2. Teismas netinkamai motyvavo sprendimą, jog R. M. yra atsakingas už firmos ,,Greta Inc.“ skolas. Kaip atsakovo atsakomybės pagrindą teismas nurodė 2004 m. gegužės 11 d. nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą R. M. atžvilgiu. Tačiau pagal CPK 197 straipsnio 2 dalį prokuratūros nutarimas gali turėti tik didesnę įrodomąją galią, juo labiau, kad šiame nutarime nurodyto nusikaltimo, numatyto BK 186 straipsnio pirmojoje dalyje, padarymo įtarimas net nepareikštas R. M. . Teismas nepagrįstai vadovavosi minėtu įrodymu ir pažeidė CPK 182 straipsnio pirmosios dalies 3 punktą, nes tik įsiteisėję teismo nuosprendžiai yra prejudiciniai faktai.
3. Teismas neteisingai vertino R. M. parodymus esančius baudžiamojoje byloje. Atsakovas nepripažino skolos AB ,,Mažeikių nafta“ ir teigė, kad nėra skolingas, nes įsiskolinimą padengė kita atsakovo firma ,,Romar“.
4. Teismas sprendime nenurodė jokios materialinės teisės normos, kuri pagrįstų teismo priimtą sprendimą. Ieškovo nurodyti CK straipsniai nepagrindžia R. M. prievolės atsakyti už esamas ar buvusias firmos ,,Greta Inc.“ skolas. Teismo nurodytos CK 6. 305 straipsnio pirmoji dalis ir 6.644 straipsnio pirmoji dalis, kuriose nustatytos pirkimo-pardavimo ir rangos sutarčių sampratos, įrodo, kad teismas byloje netyrė, kas yra sutarčių šalys ir kam tenka prievolė atsakyti už jų netinkamą įvykdymą.
5. Atsakovas šiuo metu gyvena Jungtinėse Amerikos Valstijose, viena iš ginčo šalių firma ,,Greta Inc.“ taip pat buvo registruota užsienyje, todėl teismas turėjo spręsti klausimą ar byla yra teisminga Lietuvos Respublikos teismams (CPK 782 str.).
6. Teismas nepagrįstai atmetė atsakovo argumentą, jog yra suėjęs ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį atsakovui R. M. , motyvuodamas tuo, kad šis terminas skaičiuotinas nuo Mažeikių rajono apylinkės prokuroro 2004 m. gegužės 11 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą. Baudžiamoji byla R. M. buvo iškelta 1996 m. balandžio 2 d., tačiau ieškovas ieškinį pakeitė tik 2004 metais.
Atsiliepimas
Ieškovas Mažeikių rajono apylinkės prokuratūra atsiliepime į ieškinį prašo Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Pirmosios instancijos teismas surinko ir ištyrė visus įrodymus, teisingai juos įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Bylą nagrinėjant pagal atsakovo R. M. apeliacinį skundą, negalima konstatuoti viešojo intereso, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Vienas pagrindinių šioje byloje svarstytinų argumentų – pareikšto ieškinio pagrindas. Apeliantas nurodo, kad teismas neteisingai taikė jo atžvilgiu civilinę teisinę atsakomybę, nes prievolės nevykdė ne jis, o juridinis asmuo – jo buvusi įmonė ,,Greta“.
Tačiau su tokia pozicija sutikti negalima.
Civilinio kodekso 2.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Nors ginčijamo teisinio santykio atsiradimo metu 2001 m. CK norma negaliojo, todėl ieškinys remiantis šia norma nepareikštas, tačiau ir iš anksčiau galiojusių norminių aktų analizės galima daryti išvadą apie atsakovo R. M. , ne tik kaip juridinio asmens dalyvio, bet ir kaip vienintelio valdymo organo nario civilinę teisinę atsakomybę. Tiek dabar galiojančiame Civiliniame kodekse, tiek ir anksčiau galiojusiame įtvirtinta nuostata, jog kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str. 1 d.), o taip pat principas, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d., 1964 m. redakcijos CK 483 str. 1 d.). Nors šiuo atveju ieškinys pareikštas ne iš deliktinės, o iš sutartinės prievolės, tačiau sprendžiant apie valdymo organo civilinę atsakomybę, reikėtų konstatuoti, jog ji kyla ne tiesiogiai iš sutarties, o iš jo (valdymo organo) veiksmų (veikimo ar neveikimo), kuriais padaryta žala. Nagrinėjamoje byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovas R. M. buvo vieninteliu firmos ,,Greta“ valdymo organo nariu – jos prezidentu. Pirmosios instancijos teismas, pritardamas ieškovo pozicijai, pagrįstai konstatavo, kad atsakovas, kaip įmonės prezidentas, elgėsi netinkamai ir nesąžiningai, vengė atsiskaityti su valstybine įmone – AB ,,Mažeikių nafta“ pagal sutartis, neįregistravo savo įmonės Lietuvos Respublikoje, perleido savo asmeninį turtą, vengdamas skolos išieškojimo, pagaliau, pasinaudodamas vienkartine viza, išvyko į JAV, kur gyvena iki šiol. Tokie jo, kaip valdymo organo nario, veiksmai buvo neprotingi ir nesąžiningi tiek to paties juridinio asmens (firma ,,Greta“), tiek ir kitos įmonės – AB ,,Mažeikių nafta“ atžvilgiu ir jų pasėkoje įmonei ,,Mažeikių nafta“ buvo padaryta žala, todėl atsakovas R. M. privalo ją atlyginti (1964 m. red. CK 483 str. 1 d.).
Apeliantas savo skunde iš esmės neginčija teismo argumentų, patvirtinančių atsakovo nesąžiningumą ir jo netinkamą elgesį, turėjusį įtakos žalos padarymui, byloje esančių įrodymų nepaneigė ir naujų nepateikė, todėl teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl šių teismo išvadų pagrįstumo. Apeliaciniame skunde tik nurodyta, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą dėl prokuroro nutarime nutraukti baudžiamąją bylą R. M. atžvilgiu prejudicinių faktų nagrinėjamai civilinei bylai buvimo. Su tokiais apelianto argumentais galima sutikti, tačiau tai nepaneigia teismo padarytų išvadų, nes prokuroro nutarimas, kaip pripažino pats apeliantas, turi didesnę įrodomąją galią (CPK 197 str. 2 d.), be to, minėtos aplinkybės patvirtintos kitais įrodymais, esančiais tiek nagrinėjamoje, tiek prijungtoje baudžiamojoje byloje.
Taip pat teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau pasisakyti dėl pareikšto ieškinio dydžio. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad įmonei ,,Mažeikių nafta“ padarytos žalos dydis patvirtintas byloje esančiais rašytiniais įrodymais – sutartimis, krovinių gabenimo važtaraščiais, tarpusavio skolų suderinimo aktu, R. M. apklausos protokolu. Apeliantas šių įrodymų nepaneigė, jo atstovas apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino, jog kitų įrodymų apeliantas neturi ir nurodė, jog skola padengta kitos įmonės – firmos ,,Romar“ turtu. Ieškovo atstovė, įmonės ,,Mažeikių nafta“ finansininkė B. R. pripažino, jog dalis skolos buvo padengta ,,Romar“ turtu, tačiau iš atsakovo prašoma priteisti suma yra nepadengta skola ir nurodė galinti tai patvirtinti įmonės finansiniais dokumentais. Teisėjų kolegija sprendžia, kad remiantis proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principais, nėra pagrindo papildomai tirti šios aplinkybės, nes apelianto atstovas tokio prašymo nereiškė, ieškovo nurodytų aplinkybių dėl ieškinio dydžio nepaneigė.
Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apeliacinio skundo argumentą, kad teismas išnagrinėjo jam neteismingą bylą. Pagal šalių sutarties, iš kurios kildinama civilinė teisinė atsakomybė, 9-ojo skirsnio 2 punkto nuostatas (t. 1, b. l. 15) susitarta, jog iš sutarties kylantys ginčai bus sprendžiamo pagal Lietuvos teisę ir Lietuvoje. Todėl šiuo atveju, išnagrinėjus bylą Šiaulių apygardos teisme, teismingumo taisyklės nepažeistos (CPK 30 str. 6 p., 9 p.).
Taip pat nepagrįstu laikytinas apelianto nurodytas motyvas, jog atsakovo R. M. atžvilgiu praleistas ieškinio senaties terminas ir teismas, ją taikydamas, privalėjo atmesti ieškinį.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 39 20.7 punkte numatyta, kad jeigu ginčo šalis reikalauja taikyti ieškinio senatį, teismas, atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (dėl ieškinio senaties termino trukmės ir eigos pradžios nustatymo, sustabdymo, pratęsimo, nutraukimo ir atnaujinimo) turi taikyti net tada, kai nėra ieškovo prašymo (CK 1.131 str. 2 d.). Tuo tikslu teismas įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino eigos pradžia ir pabaiga, ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi, savo iniciatyva nerenka, tačiau turi atkreipti į tai šalių dėmesį ir pasiūlyti visus su tuo susijusius įrodymus (CPK 158 str. 3 d., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d.). Taigi ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas teismas turi taikyti ir tada, kai nėra ieškovo prašymo.
Byloje nustatyta, kad ieškinys firmai ,,Greta“ pareikštas 1996 metais, tai yra nepraleidus trejų metų ieškinio senaties termino (1964 m. red. CK 84 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį, 1996 m. balandžio 2 d. nutartimi R. M. iškėlė baudžiamąją bylą, kuri 2004 m. gegužės 11 d. prokuroro nutarimu buvo nutraukta dėl senaties. Ieškinys teisme R. M. pareikštas 2004 m. birželio 15 d. (t. 1, b. l. 81-82). Todėl, nors teismas ir neteisingai nurodė, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas, nes baudžiamosios bylos tyrimas nenutraukia ieškinio senaties termino, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas šį terminą atnaujinti, konstatuojant, jog ikiteisminis tyrimas laikytinas svarbia priežastimi, dėl kurios buvo praleistas ieškinio senaties terminas (CK 1.131 str. 2 d.).
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų taip pat nenustatyta (CPK 329 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,
n utaria:
Šiaulių apygardos teismo 2005 m. gruodžio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš R. M. 42,60 (keturiasdešimt du Lt, 60 ct) Lt pašto išlaidų valstybei ir 182 (šimtą aštuoniasdešimt du ) JAV dolerius bylinėjimosi išlaidų akcinei bendrovei ,,Mažeikių nafta“.