- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- I-4608-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02744-2019-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- P. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis
viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2019 m. liepos 23 d. skundu, prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN) (iki reorganizavimo – Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K)), neturtinės žalos atlyginimą – 2 500 Eur už kalinimą Lukiškių TI-K netinkamomis sąlygomis, pažeidžiant jo teises (b. l. 1–5).
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugsėjo 26 d. nutarimo Nr. 980 „Dėl sutikimo reorganizuoti Kybartų pataisos namų ir Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą“ nuostatas Lukiškių TI-K reorganizuotas jungimo būdu nuo 2019 m. balandžio 1 d., jį prijungiant prie Vilniaus pataisos namų. Atsižvelgiant į tai, šioje byloje atsakovu laikytina Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo baudžiamas diskriminuojant ir kankinant, laikymo sąlygos neatitiko sanitarinių higienos normų reikalavimų, skundą grindžia iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Pareiškėjas įstaigoje buvo laikomas nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 19 d. Kamerose, pareiškėjo teigimu, nebuvo užtikrinamas minimalus gyvenamasis plotas.
2.2. Skunde nurodoma, jog pareiškėjas yra rūkantis, o dėl netinkamo vėdinimo kameroje tvyrojo dūmų kvapas.
2.3. Pažymi, jog įstaigoje nebuvo atskiros patalpos drabužių džiovinimui, todėl buvo priverstas daryti virves iš asmeninių drabužių ir juos džiovinti tokiu būdu. Dėl to, pareiškėjo teigimu, kamerose buvo netinkamas drėgmės lygis.
2.4. Pareiškėjo netenkino taip pat kamerose įrengti sanitariniai mazgai – jie buvo atviri, todėl pareiškėją, besinaudojantį tualetu, galėjo matyti įstaigos pareigūnai, be to, dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo iš jo sklido nemalonus kvapas.
3. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą, pablogėjo sveikata, todėl jam atlygintina neturtinė žala – 2 500 Eur.
II
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad pareiškėjo reikalavimas yra nepagrįstas, prašo skundą atmesti, savo poziciją grindžia iš esmės tokiais argumentais (b. l. 9–14).
1. Dėl minimalaus ploto
Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti pareiškėjo judėjimas, laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiai bei kameros, kuriose jis buvo laikomas. Vienam asmeniui tenkantis plotas gyvenamojoje kameroje visiškai atitiko nustatytus reikalavimus.
2. Dėl asmenų stebėjimo kamerose, privatumo
Įstaigos pareigūnai nuolat stebėjo suimtuosius ir nuteistuosius per kamerose įrengtas stebėjimo akutes, siekiant užtikrinti asmenų elgesio kontrolę bei užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių atsiradimą įstaigoje. Nurodo, jog tualetas nuo likusio kameros ploto buvo atskirtas sienele, kuri buvo ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio, toks įrengimas atitiko teisės aktų reikalavimus.
3. Dėl drabužių ir patalynės skalbimo
Skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai, ne rečiau kaip kartą per savaitę buvo skalbiama suimtųjų ir nuteistųjų patalynė ir apatiniai drabužiai. Valdiška ir asmeninė patalynė, asmeniniai apatiniai drabužiai buvo skalbiami nemokamai ne rečiau kaip kartą per savaitę. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Įstaigoje laikyti asmenys asmeninių viršutinių drabužių teikiama skalbimo paslauga galėjo pasinaudoti, jeigu jų asmeninėse sąskaitose buvo pakankamas pinigų likutis apmokėti skalbimo paslaugą. Neturintys asmeninėje sąskaitoje pinigų galėjo išskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, bliuzoną ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kai 1 kartą per mėnesį, o švarkus striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną.
4. Dėl medicininių paslaugų užtikrinimo
Įstaigoje medicininės paslaugos buvo teikiamos pagal teisės aktų nustatytus reikalavimus. Nuteistiesiems buvo garantuojamos valstybės remiamos (nemokamos) asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir patarnavimai (išskyrus dantų protezavimą, kuris gali būti atliktas nuteistajam pageidaujant iš jo asmeninėje sąskaitoje turimų lėšų), kuriuos nustato Vyriausybė. Atsakovės atstovas pažymi, kad ginčo laikotarpiu įstaigos administracija nebuvo gavusi pareiškėjo prašymų ar skundų, susijusių su nagrinėjamo ginčo aplinkybėmis.
5. Dėl neturtinės žalos
Viešajai atsakomybei kilti būtinos 3 sąlygos: neteisėti veiksmai ar neveikimas, žala ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Tam tikras suimtųjų ir / arba nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Remiantis EŽTT praktika (bylos Hirst prieš Jungtinę Karalystę, Golder prieš Jungtinę Karalystę, K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, Dickson prieš Jungtinę Karalystę), įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai negu laisvėje esantiems asmenims; be to, tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi, atliekant laisvės atėmimo bausmę, o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką asmens įprastam gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę. Asmens, kaip įkalintojo, statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svarią įtaką vertinant patiriamų apribojimų proporcingumą. Pareiškėjas skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai pareiškėjui padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjo nurodytas žalos dydis negrindžiamas jokiais įrodymais, pareiškėjas tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, bet nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškė jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio.
Pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (LVAT administracinė byla Nr. A444-669/2011). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, o būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų galimą konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme; vien pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (LVAT administracinė byla A438-336/2012 ir kt.).
Taigi, šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo apgyvendintas šiose kamerose (atsiliepimas (b. l. 9–10)):
– 2019 m. vasario 8 d. pareiškėjas atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo uždarytas į kamerą Nr. 110 (plotas – 7,48 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 10 d. buvo laikomas vienas;
– 2019 m. vasario 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 289 (plotas – 7,78 kv. m), kurioje tą dieną buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. vasario 12 d. perkeltas į kamerą Nr. 296 (plotas – 8,03 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 14 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. vasario 15 d. buvo perkeltas į kamerą Nr. 8 (plotas – 7,38 kv. m), kurioje iki 2019 m. vasario 21 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. vasario 22 d. perkeltas į kamerą Nr. 59 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. kovo 3 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. kovo 4 d. perkeltas į kamerą Nr. 224 (plotas – 5,33 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 4 d. buvo laikomas vienas;
– 2019 m. balandžio 5 d. perkeltas į kamerą Nr. 174 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 8 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. balandžio 9 d. perkeltas į kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. balandžio 10 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. balandžio 11 d. perkeltas į kamerą Nr. 163 (plotas – 7,56 kv. m), kurioje iki 2019 m. gegužės 13 d. buvo laikomas su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. gegužės 14 d. perkeltas į kamerą Nr. 178 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki 2019 m. gegužės 29 d. buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu;
– 2019 m. gegužės 30 d. perkeltas į kamerą Nr. 157 (plotas – 7,94 kv. m), kurioje iki išvykimo į Pravieniškių pataisos namus – atvirąją koloniją dienos, t. y. iki 2019 m. birželio 20 d., buvo laikomas vienas, arba su dar vienu asmeniu.
2. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“, be kita ko, nurodyta (b. l. 17–19):
2.1. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitiko Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir PĮĮET) reikalavimus, nuteistųjų ir suimtųjų laikymo sąlygos Lukiškių TI-K atitiko Lietuvos higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Įstaigoje buvo užtikrinamas 3,6 kv. m gyvenamasis plotas kiekvienam asmeniui.
Sanitarinio mazgo vieta buvo atitverta nuo likusio kameros ploto 1,5 metro pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagos atsparia danga. Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose sanitarinių mazgų patalpos buvo įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis, kitose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nebuvo techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa buvo atitverta 1,5 m aukščio pertvara. Kamerose privatumui užtikrinti papildomai buvo įrengtos sanitarinio mazgo užuolaidos. Kameros sanitariniame mazge nemalonaus kvapo nebūtų buvę, jeigu kamerose laikyti asmenys būtų palaikę tvarką kameroje ir valę tualetą. Valikliai ir valymo priemonės į visas kameras buvo išduodamos.
2.2. Įstaigos kameros buvo vėdinamos per langus, kamerų langai buvo skaidraus stiklo ir jų rėmai tvarkingi, lengvai valomi, pritaikyti vėdinimui. Tinkamai vėdinant buvo išvengiama pelėsio, staigių temperatūros pokyčių ir nemalonaus kvapo.
2.3. Įstaigoje laikomų asmenų skalbiniai buvo skalbiami centralizuotai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) buvo grąžinami tą pačią dieną jau sausi.
2.4. Asmenys buvo maitinami pagal teisės aktų reikalavimus, valgiaraščiai buvo subalansuoti ir atitiko fiziologines mitybos normas. Maistas buvo dalinamas griežtai laikantis higienos normų reikalavimų.
II
1. Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui P. V. atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų gyvenimo sąlygų Lukiškių TI-K.
2. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje nurodyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
3. Pažymėtina, kad vienas iš pareiškėjo nusiskundimų – ploto trūkumas Lukiškių TI-K kamerose. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakyme Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Kaip matyti iš teismui pateiktų duomenų apie kameras, kuriose buvo laikomas pareiškėjas ginčo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 20 d. (plotą ir kartu su pareiškėju laikytų asmenų skaičių) (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą) pareiškėjui kamerose tekdavo daugiau nei 3,6 kv. m ploto, kamerų ploto norma nebuvo pažeista, todėl pareiškėjo nusiskundimai perpildytomis kameromis atmestini kaip nepagrįsti. Žymėtina, jog pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m (nuo 2019 m. vasario 20 d. iki vasario 21 d., kameroje Nr.8) iki 8,03 kv. m (2019 m. vasario 14 d., kameroje Nr. 296).
Atkreiptinas dėmesys, jog nacionaliniai teisės aktai nenustato, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą, iš bendro patalpų ploto turi būti atimtas sanitarinio mazgo patalpos užimamas plotas. Pažymėtina, kad EŽTT yra išaiškinęs, jog turėtų būti laikomasi aiškinimo, kad 3 kv. m plotas, tenkantis asmeniui daugiavietėse kamerose, yra minimalus standartas, taikomas vertinant Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio galimą pažeidimą. Šiuo aspektu svarbu, ar kalinamas asmuo turėjo galimybę normaliai judėti kameroje. Teismas išaiškino, kad kameroje esantys sanitariniai įrenginiai neturėtų būti įskaičiuojami į bendrą kameros plotą, kita vertus, į turimo ploto kameroje apskaičiavimą reikėtų įtraukti plotą, užstatytą baldais (EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimas byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13). Taigi ploto norma, tenkanti vienam asmeniui, skaičiuojama atėmus sanitarinio mazgo plotą tik vertinant, ar nebuvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Patikrinus pareiškėjo kamerų plotą skaičiavimo metodika, kai iš bendro gyvenamojo ploto atimamas sanitarinio mazgo užimamas plotas, matyti, jog ir šiuo atveju atsakovės atstovas užtikrino minimalų gyvenamąjį plotą pareiškėjui. Esant nurodytoms aplinkybėms šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
4. Pareiškėjas neturtinę žalą taip pat kildina iš to, kamerose buvo netinkamas vėdinimas, nurodo, kad parūkius kameroje jos neįmanoma gerai išvėdinti, todėl tvyro dūmų tvaikas ir daroma žala pareiškėjo sveikatai. Pažymi, kad nuo išskalbtų drabužių kamerose padidėja drėgmė, todėl kyla pavojus susirgti tuberkulioze ir kitomis pavojingomis ligomis.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kameros buvo vėdinamos natūraliu būdu per langus, kamerose langai pritaikyti vėdinti. Vilniaus PN Turto valdymo skyriaus 2019 m. rugpjūčio mėn. pranešime „Dėl P. V. skundo“(b. l. 17–19) nurodoma, kad kamerų langai ir jų rėmai tvarkingi, lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinti. Lango angoje įrengtos grotos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovo atsiliepime ir Vilniaus PN Turto skyriaus minėtame pranešime pabrėžiama, kad kamerose gyvenantys asmenys, kurie reguliariai vėdino, prižiūrėjo ir jas tvarkė, išvengdavo kamerose pelėsio, staigių temperatūros pokyčių, drėgmės ir nemalonaus kvapo. Taip pat nurodoma, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems Lukiškių TI-K ne rečiau kaip kartą per savaitę nemokamai buvo skalbiama patalynė (valdiška bei asmeninė) ir apatiniai drabužiai. Drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems ir nuteistiesiems grąžinami tą pačią dieną jau sausi, be to, minėtiems asmenims taip pat sudaryta galimybė už tam tikrą mokestį naudotis teikiama viršutinių drabužių skalbimo paslauga.
Ginčui aktualiu laikotarpiu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus bei sveikatos priežiūros organizavimą nustatė 2015 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015, Higienos norma), kurios 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti – nuo 35 proc. iki 65 proc. HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir TIVTT) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius.
TIĮET 14.1 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti langas, užtikrinantis natūralios dienos šviesos patekimą. Lango angoje įstatomos metalinės grotos. Lango stiklas gali būti aptrauktas metaliniu tinklu arba apsaugine plėvele. TIĮET 14.10 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti natūralus arba mechaninis vėdinimas.
Atsižvelgdamas į aptartą teisinį reglamentavimą ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad Lukiškių TI-K kamerose langai buvo įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, be to kameros vėdinamos tokiu būdu, kuris yra tinkamas pagal galiojusius teisės aktų reikalavimus. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis apie Lukiškių TI-K kamerose įrengtus langus ir kamerų vėdinimą. Nagrinėjamu atveju akcentuotina, jog pareiškėjas skunde nenurodė, kad langai kamerose, kuriose jis buvo laikomas, buvo netinkami vėdinimui, be to, dažnesnis poreikis vėdinti kameras atsiranda dėl paties pareiškėjo elgesio, t. y. todėl, kad jis kamerose rūko. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir sprendime nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog pareiškėjo teiginys, kad kamerose trūko gryno oro, nes buvo beveik neįmanoma jas vėdinti, atmestinas kaip nepagrįstas.
5. Pareiškėjo teigimu, Lukiškių TI-K nebuvo kur džiovinti drabužių, kadangi Lukiškių TI-K nebuvo patalpos, kurioje būtų galima tai padaryti. Nurodo, jog džiovinant drabužius kameroje, padidėja drėgmė, dėl to iškyla pavojus susirgti įvairiomis ligomis.
Pagal HN 134:2015 24 punktą, laisvės atėmimo vietoje naudojami skalbiniai skalbiami ne laisvės atėmimo vietoje esančioje arba laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 ,,Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 285 punktą, nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. TIVTT 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Lukiškių TI-K atsiliepime paaiškino, kad viršutinius drabužius galima skalbti tik apmokėjus už šią skalbimo paslaugą, vadovaujantis Lukiškių TI-K direktoriaus 2016 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. 1-144 ,,Dėl suimtųjų ir nuteistųjų viršutinių drabužių skalbimo ir džiovinimo paslaugos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Atsiliepime teigiama, kad pagal paminėtą Aprašą, suimtieji ir nuteistieji teikiama paslauga turi galimybę pasinaudoti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Suimtasis ar nuteistasis, norėdamas pasinaudoti teikiama paslauga, turi užpildyti prašymą. Planuodamas paslaugą, jis turi atsižvelgti į jo asmeninėje sąskaitoje esančią pinigų sumą, planuojamus pirkti maisto produktus bei būtiniausius reikmenis. Atkreipė dėmesį, kad suimtieji ir nuteistieji, neturintys asmeninėje sąskaitose pinigų, gali išsiskalbti vieną komplektą viršutinių drabužių (kelnes, marškinius ar palaidinę, džemperį ar megztinį) nemokamai, bet ne dažniau kaip 1 kartą per mėnesį, o švarkus, striukes ar paltus – vieną kartą per sezoną. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime (b. l. 17–19) nurodyta, kad drabužiai ir patalynė iš skalbyklos suimtiesiems (nuteistiesiems) grąžinami tą pačią dieną jau sausi. Pažymėtina, jog teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad gyvenamosiose kamerose būtų įrengtos drabužių džiovyklos.
Pabrėžtina, jog iš į bylą atsakovės atstovo pateiktų Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir NVSC Vilniaus departamentas) patikrinimo akto ir patikrinimo protokolų (b. l. 28–37) matyti, jog kameros buvo tikrinamos, pažeidimai nustatomi ir fiksuojami. Iš 2019 m. birželio 3 d. patikrinimo akto (b. l. 28–37) matyti, jog tikrintos buvo kameros Nr. 125, 338, 368, 265, 274, 212, 224. Teismas pažymi, jog kameroje Nr. 224 pareiškėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 4 d. iki 2019 m. balandžio 4 d. Iš minėto patikrinimo akto matyti, jog tikrinta buvo kamerų oro temperatūra, drėgmės lygis, apšvieta, bendra kamerų būklė. Pažeidimų kamerose nenustatyta.
Teismo nuomone, išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovės atstovas tinkamai vykdė aptariamų teisės aktų nuostatas, pagal kurias laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi būti sudarytos sąlygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir viršutinius drabužius. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pateiktame patikrinimo akte nustatyta, kad santykinė oro drėgmė atitiko Higienos normos reikalavimus kameroje, kurioje pareiškėjas buvo laikomas. Pabrėžtina taip pat, jog pareiškėjas skunde teismui nedetalizavo, kada pasireiškė jo minėti nepatogumai, nenurodė (net apytiksliai) kamerų numerių, byloje taip pat nėra duomenų (to nenurodė ir pareiškėjas), jog jis būtų teikęs skundus įstaigos administracijai. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus.
6. Iš skundo matyti, kad neturtinė žala pareiškėjui kilo ir dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo. Pagal EŽTT praktiką, privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais neužtikrinimas gali būti vertinamas kaip viena iš aplinkybių, lemianti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (EŽTT 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02). Šiuo atveju teismas atkreipia dėmesį, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais mazgais objektyviai galėjo būti pažeista, kai jis laikotarpiais: nuo 2019 m. vasario 11 d. iki 2019 m. vasario 13 d., nuo 2019 m. vasario 20 d. iki 2019 m. vasario 26 d., nuo 2019 m. vasario 28 d. iki 2019 m. kovo 3 d., nuo 2019 m. balandžio 5 d. iki 2019 m. gegužės 17 d., 2019 m. gegužės 19 d., nuo 2019 m. gegužės 22 d. iki 2019 m. birželio 3 d., nuo 2019 m. birželio 5 d. iki 2019 m. birželio 6 d., taip pat nuo 2019 m. birželio 8 d. iki 2019 m. birželio 18 d. buvo laikomas ne vienas (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 1 punktą).
Atsakovės atstovas nepaneigė pareiškėjo teiginių, kad Lukiškių TI-K kamerose sanitariniai mazgai nebuvo visiškai atitverti nuo gyvenamosios patalpos, todėl teismo vertinimu, pareiškėjo teisės į privatumą neužtikrinimas blogino jo kalinimo sąlygas 98 paras.
7. Pareiškėjas skunde taip pat skundžiasi sveikatos problemomis.
Atsakovės atstovas į bylą pateikė pareiškėjo sveikatos istoriją (b. l. 24) ir pareiškėjo apžiūrų išrašus (b. l. 25–27). Pažymėtina, jog pareiškėjas apžiūrose buvo 2019 m. vasario 11 d., 2019 m. kovo 18 d., 2019 m. balandžio 19 d., 2019 m. gegužės 10 d. ir 2019 m. birželio 28 d. Iš pateiktų duomenų matyti, jog pareiškėjas 2019 m. balandžio 19 d. ir 2019 m. gegužės 10 d. skundėsi nemiga. Skunde nurodytų aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini) problemų pareiškėjo sveikatos istorijoje nenurodyta. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas nesiejo nurodyto galimo sveikatos pablogėjimo ((duomenys neskelbtini)) su neteisėtais atsakovės atstovo veiksmais (pvz., netinkamu maitinimu, netinkamai organizuotu sveikatos apsaugos paslaugų teikimu), o tiesiog abstrakčiai bei nedetalizuotai aprašė galimai pablogėjusią sveikatą, nesiejant su kalinimo sąlygomis. Taip pat pareiškėjas 2019 m. balandžio 18 d. apžiūroje nurodė vartojęs narkotines medžiagas, kas objektyviai galėjo sąlygoti jo nurodytas aplinkybes. Pabrėžtina, jog 2019 m. birželio 28 d. terapeuto apžiūroje (b. l. 27) pareiškėjas nusiskundimų neturėjo. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė neigiamų pasekmių sveikatai, kurios būtų atsiradusios dėl neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų, t. y. neįrodė priežastinio ryšio ir kilusios žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į byloje pateiktą medžiagą ir atsakovės atstovo nurodytą informaciją, šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.
8. Pagal CK 6.250 straipsnį nustatyti neturtinės žalos dydį, t. y. teisingą piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio praradimus, yra teismo diskrecija. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Pažymėtina, jog piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką
9. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, kadangi vien pažeidimo pripažinimo šiuo atveju nepakanka pažeistai teisei apginti. Tačiau, nors pripažintina, kad privatumo sanitariniame mazge (98 paras) trūkumas tam tikrais laikotarpiais sukėlė pareiškėjui dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, tačiau, teismo vertinimu, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotus pareiškėjo teisių pažeidimą, pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 390 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo P. V. skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus PN, priteistina 390 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 5 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo P. V. (P. V.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui P. V. (P. V.), a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 390 Eur (tris šimtus devyniasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą už netinkamas kalinimo laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 8 d. iki 2019 m. birželio 20 d.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.