- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-03
- Bylos Nr.
- 1-784-906/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15445-2019-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- A. S.
- Nukentėjusysis
- S. R., R. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S. (A. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. S. neteisėtai atvirai, panaudodamas fizinę jėgą, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus gyvenamąją patalpą:
A. S. 2019-04-16, apie 06.40 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, sekė S. R. iki jos buto durų (duomenys neskelbtini), nors S. R. prašė palikti ją ramybėje ir bandė nuo jo pabėgti. S. R. įžengus į buto vidų ir bandant uždaryti ir užrakinti buto duris iš vidaus, A. S. pagriebė jas ir stipriai į save patraukė, dėl ko S. R. neišlaikius durų rankenos, A. S. atidarė duris ir įsibrovė į buto vidų prieš S. R. valią. Tokiu būdu A. S. neteisėtai atvirai, panaudodamas jėgą, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus, t. y. S. R., gyvenamąją patalpą.
A. S. 2019-04-16, apie 06.40 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas įsibrovęs į S. R. gyvenamąją patalpą, vieną kartą sudavė kumščiu R. V. į kairį žastą, subraižė nagais įvairias kūno vietas, tuo padarydamas odos nubrozdinimus nosies pertvaros bei kairės plaštakos III-IV-V pirštų srityje, poodinę kraujosruvą kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko R. V. paguldžius ant grindų A. S. ir jį laikant prispaudus, A. S. spyrė vieną kartą koja S. R. į nosį, tuo padarydamas nosies sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. S. teisiamajame posėdyje nepripažino padaręs nusikalstamas veikas ir parodė, jog S. R. jį apkalba ir tai ne pirmas kartas. Jis su S. R. kartu gyveno 3,5 metų, bendrų vaikų neturi. Nuo vasario 1 d. nebegyvena kartu, santykiai nutrūko. Po skyrybų jų santykiai nekokie. Jis bandė su S. R. susisiekti, bet ji nebendravo su juo. Jis nuomojosi patalpas netoli S. R. namų. 2019-04-16, 05.00 val., atsikėlė ir nuėjo iki nuomojamų patalpų. Iš ten pasiėmė kavos ir kitus daiktus ir ruošėsi važiuoti pas tėvą. Nuėjo iki stotelės, esančios prie Naujojo turgaus. Stotelėje, apie 06.15 val., sutiko S. R., kuri lydėjo savo vaikus iki mokyklinio autobuso. S. R. taip pat buvo kartu su šunimi. Prieš tai ir tą rytą S. R. jo nekvietė susitikti. Jis nežinojo, kad stotelėje sutiks S. R.. Apie S. R. rutiną, vaikų lydėjimą į stotelę teigia žinojęs, tačiau vaikai į mokyklą vykdavo skirtingai, ne visada su autobusu, todėl nesitikėjo ten susitikti S. R.. S. R. įsodino vaikus į autobusą, po ko, jis su S. R. pabendravo apie 5 minutes ir bendraudami kartu ėjo link S. R. namų. Kadangi jis pas tėvą neskubėjo važiuoti, todėl nuėjo su S. R.. Pripažysta, kad S. R. jo nekvietė, jis ėjo su ja savo iniciatyva. Nuo stotelės iki S. R. namų yra apie 100 metrų atstumas. Eidami kartu su S. R. bendravo apie šunį ir vaikus. S. R. gyvena šeštame aukšte, jie kilo liftu, nuėjo iki pat durų. Po to kartu užėjo į jos butą. Pirmiausia į butą įėjo S. R., po to jis. Teigia, kad S. R. neklausė, kodėl jis eina jai iš paskos. Jis S. R. nesekė ir į jos butą nesilaužė. S. R. būtų šaukusi ar rėkusi, policijai neskambino. Jei S. R. būtų sakiusi eiti šalin, jis nebūtų su ja ėjęs. Jis nežinojo, kad tuo metu S. R. bute buvo paslėptas žmogus. Mano, jog S. R. R. V. paskambino, kai jie dar buvo stotelėje ir pakvietė R. V. į butą. Ar S. R. būdama stotelėje kažkam skambino, nematė. S. R. savo bute R. V. paslėpė tam, jog galėtų vėliau jį apšmeižti, taip ji norėjo jam atkeršyti. S. R. nuolat jį šmeižė, kviesdavo jam policiją, nors niekada nėra jos mušęs. Jis pradėjo muštis dėl to, kad S. R. bute pamatė R. V., kurio nepažinojo. A. V. puolė ant jo, jį parvertė ir pradėjo smaugti, o S. R. kažkur pabėgo. Mano, jog A. V. norėjo jį išstumti iš buto. Jis su A. V. nebendravo, jis neprašė, kad jį paleistų tam, kad galėtų išeiti iš buto. A. V. nesudavė, tik gal krisdamas užkliuvo už jo. S. R. nebuvo sumušta nei ją sutikus stotelėje, nei policijai atvažiavus. Jis nieko nemušė, tik gindamasis šaukė. Kaltinamasis A. S. parodė ir tai, jog iš vakaro buvo išgėręs alaus, 2019-04-16 rytą dar nebuvo blaivus, bet ir ne girtas. S. R. butas jam nepriklausė, jos bute jo daiktų nebuvo.
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. R. parodė, jog A. S. buvęs jos sugyventinis. Ji kiekvieną rytą vaikus palydi iki stotelės, kurioje 06.30 val. mokyklinis autobusiukas surenka vaikus. Tai buvo jos rutina ir A. S. apie tai žinojo. Ji su vaikais tą rytą šiek tiek vėlavo, bėgo, ir jau laiptinėje ji pamatė A. S.. Ji pamačiusi jį išbėgo su vaikais iki stotelės, apie 150 metrų, vaikus palydėjo, o A. S. toliau ją sekė. A. S. jai sakė, kad myli ją ir jos vaikus. Jis buvo neblaivus, ji jam sakė, kad atstotų nuo jos. Jos bute tuo metu miegojo R. V., su kuriuo ji draugavo. Ji paskambino R. V. ir pasakė, kad A. S. nuo jos neatstoja, ją seka, nežino ar ji grįš. Ji ėjo toliau, o A. S. paskui ją. Kuomet iš lifto išėjo kaimynė, A. S. įėjo į liftą ir pradėjo juo kilti, o ji bėgo laiptais. Kai ji atrakino buto duris ir įbėgo į butą, nespėjo užrakinti durų, A. S. patraukė buto duris ir įėjo į vidų. Jis nieko su savimi neturėjo, jokios kavos, ar kokio maišelio. Bute jau laukė A. V., prasidėjo grumtinės A. S. ir A. V. ji nesikišo į grumtynes. Kuomet A. S. gulėjo pasisukęs ant šono, o ji buvo šalia už R. V., A. S. bandė išsikapstyti ir koja spyrė jai į nosį. Be to, A. S. sulaužė spintelę. Mano, jog A. S. spyrė jai dėl to, kad ji norėjo jį nufilmuoti. Jis matė, kad ji turi telefoną. Ji nufilmavo tik tai, kaip A. S. gulėjo ir kaip pareigūnai atėjo. Iš ankstesnių incidentų, policijos pareigūnai jai liepė filmuoti kai tik pasirodys A. S.. A. S. neprašė jo paleisti, tik šaukė, kad juos visus užmuš, kentės visa giminė, jai grasino. A. S. anksčiau pasirodydavo naktį ar vakare, bet ryte buvo pirmas kartas. Ji nežino, ką jis jai būtų padaręs, jei ji būtų buvusi viena. A. S. žino, kad ji jo bijo. A. S. išgėręs elgdavosi agresyviai, tačiau anksčiau nėra jos sumušęs. Ji buvo į elektroninį paštą iš A. S. gavusi laišką, kuriame jis rašė, kad juos myli, negali be jų, norėjo taikytis, bet jie nesusitaikė.
Dėl civilinio ieškinio nukentėjusioji S. R. parodė, jog jai padaryta 150 Eur turtinė ir 1000 Eur neturtinė žala. Turtinę žalą grindžia tuo, kad A. S. tyčia spyrė į spintelę ir taip sulaužė spintelės dalį. Žalos dydį įvertino R. V., nes jis dirba su baldais ir žino jos vertę. Spintelės remontas kainuotų 150 Eur. Spintelė iki šiol nesuremontuota. Neturtinę žalą grindžia tuo, kad A. S. smogė jai į nosį, dėl ko jai apie tris savaites skaudėjo, buvo mėlynė, vyko pas medicinos ekspertą, patyrė psichologinį šoką, nenorėjo su niekuo bendrauti, verkė, reikėjo bendradarbiams aiškintis dėl mėlynės, lankėsi pas psichologą, patyrė išlaidų psichologo pagalbai apmokėti. Šiuo metu neigiamų pasekmių dėl nosies nejaučia, bet baiminasi dėl A. S. persekiojimo. Prašo uždrausti jam artintis prie jos.
Nukentėjusysis R. V. parodė, jog tą rytą S. R. lydėjo vaikus ir iš jos gavo žinutę, kad A. S. yra prie jos. Jis negalėjo išeiti iš buto, nes neturėjo raktų. Vėliau S. R. atrakino duris ir įbėgo į butą, o paskui ją didele jėga įsiveržė ir A. S.. A. S. nustebo jį pamatęs, bandė jam smogti, tačiau jis sugriebė A. S. už rankos ir paguldė. Jis S. R. liepė iškviesti policiją. A. S. prispaustas maskatavosi, jo kojos buvo jam už nugaros. Grumtynių metu jam buvo padaryti sužalojimai, nežymūs sutrenkimai ir veido nubrozdinimas. Sutrenkimas padarytas tada, kai A. S. muistėsi, bandė jį sugriebti, išsisukti. Ar A. S. tyčia įspyrė S. R.. Tik po valandos laiko pamatė ant S. R. mėlynę. Jis A. S. tada matė pirmą kartą.
Liudytoja Z. R. parodė, jog balandžio 16 d. bute jos nebuvo. (duomenys neskelbtini) esantis butas, kuriame gyvena S. R. priklauso jai su vyru. S. R. tame bute gyvena apie 8 metus. Visi bute esantys daiktai priklauso S. R.. Jai dukra papasakojo apie šį įvykį, sakė, kad kai vaikus palydėjo iki stotelės, A. S. pradėjo prie jos kabinėtis, ji nespėjo nuo jo pabėgti, vėliau A. S. jai spyrė su koja, sulaužė spintelę, ji iškvietė policiją, atvažiavo du ekipažai. Ji po to įvykio su dukra matėsi, S. R. labai drebėjo, jos nosis buvo paraudonavusi, sakė, kad A. su koja spyrė.
2019-04-16 pareiškimu apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu nustatyta, jog S. R. kreipėsi į policiją pranešdama apie tai, kad 2019-04-16, apie 06.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), jos namuose, ją sumušė jos buvęs sugyventinis, sukėlė fizinį skausmą. Paaiškino, jog 2019-04-16, apie 06.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), su dviem savo mažamečiais vaikais išėjo iš namų. Prie laiptinės sutiko iš pažiūros neblaivų savo buvusį sugyventinį A. S.. Kadangi su vaikais skubėjo į autobusų stotelę, jis sekė juos iš paskos. „Eglės“ turgaus stotelėje prie „Iki“ parduotuvės įsodino vaikus į mikriuką, o savo buvusiam sugyventiniui, matant bei girdint pašaliniams žmonėms, pasakė, kad nuo jo atstotų. Ji pasuko eiti link namų, tačiau jis sekė jai iš paskos. Pradėjo siūlyti pasivaikščioti, jai nesutikus, pradėjo ją įžeidinėti, vėliau sakė, kad ją myli, pradėjo manipuliuoti. Jis ją atsekė iki pat jos namo, įėjo kartu su ja į laiptinę, tačiau neleido pakilti liftu vis užremdamas duris. Jai staiga pavyko prasmukti pro jo kojas ir ji laiptais pakilo į viršų prie savo buto. Atsirakino savo buto duris, tačiau nespėjo užsidaryti, kadangi A. S. įstūmė ją į vidų. Bute buvo jos draugas R. V., kuris sulaikė jo buvusį sugyventinį, tačiau A. S. labai priešinosi. Kadangi ji stovėjo šalia jo, A. S. gulėdamas ant grindų jai vieną kartą spyrė kaire koja į nosį, sukėlė fizinį skausmą. Spyrė dar kartą tačiau nepataikė, pataikė į spintą, kurią sulaužė, dėl kurios patyrė 150 Eur turtinę žalą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Nustatyta ir tai, kad S. R. buvo apžiūrėta, užfiksuota, kad ant S. R. nosies matomas patinimas, pamėlynavimas, daugiau sužalojimų ant nukentėjusiosios kūno nestebima (1 tomas, b. l. 1-3).
2019-04-16 protokolu – pareiškimu nustatyta, jog R. V. pranešė, jog 2019-04-16, 06.34 val., paskambino jo draugė S. R. ir pranešė, jog ją persekioja jos buvęs sugyventinis A. S.. Jis tuo metu buvo draugės S. R. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išeiti iš minėto buto negalėjo, nes neturėjo raktų. Laukė sugrįžtančios S. R.. Apie 07.00 val. atsidarius buto durims, į butą įlėkė draugė, o jai iš paskos A. S., kuris elgėsi agresyviai, bandė suduoti draugei kumščiu, tačiau nepataikė, tada spyrė koja draugei į nosį ir ją sužalojo. Jam bandant jį sulaikyti sudavė jis jam vieną kartą kumščiu į kairės pusės ranką virš alkūnės, dėl ko patyrė fizinį skausmą. Tarp jų įvyko susigrūmimas, kurio metu jis jam subraižė kairės pusės plaštakos išorinę pusę ties krumpliais bei perbrėžė nosies galiuką nagu, kurio metu patyrė fizinį skausmą (1 tomas, b. l. 73).
VĮ „Registrų centro“ 2019-07-11 nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), nuo 2012-02-07 nuosavybės teise priklauso V. R. ir Z. R. (1 tomas, b. l. 44-45).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad S. R. buvo padarytas nosies sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai 2019-04-16 paros pirmoje pusėje. S. R. sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 61, 65).
2019-04-18 savanoriškas daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatyta, jog S. R. prie bylos pateikė CD laikmeną su vaizdo medžiaga (1 tomas, b. l. 66).
2019-04-18 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėtas S. R. pateikta CD laikmena su 6 vaizdo įrašais. 1-ame vaizdo įraše užfiksuota, kad ant grindų guli A. S., savo kūnu prispaudęs jį laiko R. V.. Gulintis A. S. sako rusų kalba „tau bus šakės“. 2-ame vaizdo įraše užfiksuotas tas pats vaizdas, kaip ir 1-ame, taip pat matyti, kad A. S. šaukia, bet negalima suprasti, ką. 3-ame vaizdo įraše matyti, kad R. V. laiko užspaudęs A. S. burną. 4-ame vaizdo įraše užfiksuota, kaip du policijos pareigūnai laiptinėje laiko A. S., vėliau jį paguldo ant grindų, A. S. neaiškiai rusų kalba kažką sako. 5-ame vaizdo įraše matyti, kad A. S. guli ant grindų, nesikelia, policijos pareigūnai jį tempia laiptais, A. S. šaukia rusų kalba: „ateisiu ir užmušiu jus visus“. 6-ame vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnai išveda iš laiptinės A. S. (1 tomas, b. l. 67-68).
2019-05-17 apžiūros protokolu nustatyta, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta - buto (duomenys neskelbtini), koridorius, užfiksuota, kad spintos su lentynomis trečios iš apačios ir iš viršaus lentynos nėra, ji išlūžusi. Apžiūros metu spinta nufotografuota (1 tomas, b. l. 69-72).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuota, kad R. V. padaryti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai nosies pertvaros bei kairės plaštakos III-IV-V pirštų srityje, poodinė kraujosruva kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti paros bėgyje iki objektyvios apžiūros, galimai 2019-04-16 paros pirmoje pusėje. R. V. visi sužalojimai nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 tomas, b. l. 99).
VšĮ Klaipėdos universitetinės ligoninės 2019-04-16 medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, jog atlikus A. S. apžiūrą, pateikta išvada, kad yra alkoholio kvapas, yra alkoholio vartojimo faktas, galimas lengvas girtumas (1 tomas, b. l. 119).
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 165 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis A. S. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teigė, jog S. R. neprieštaravo, kad jis ėjo paskui ją iki jos namų ir įėjo į butą, kuriame ji gyvena, jis į butą nesiveržė. Tačiau tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
BK 165 straipsnio dispozicijoje numatyta, kad nusikalstama veika padaroma, kai asmuo neteisėtai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaulę ar smurtą arba kitokiu būdu prieš savininko ar jo įgaliotų asmenų valią, įsibrauna į kito žmogaus gyvenamąjį namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą arba jos priklausinius, įskaitant saugomą būsto teritoriją. Įsibrovimas į būstą reiškia, kai kaltininkas aktyviais veiksmais patenka į jį prieš būsto savininko valią, neturėdamas tam teisėto pagrindo. Nusikaltimas yra baigtas nuo to momento, kai kaltininkas neteisėtai patenka į kito žmogaus būstą, tokio būsto priklausinį ar saugomą būsto teritoriją. Nusikaltimo subjektyvioji pusė - tyčia.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, jog butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklauso nukentėjusiosios S. R. tėvams V. R. ir Z. R., šiame bute gyvena jų dukra S. R.. Tai, kad kaltinamasis A. S. įsibrovė į butą, kuriame gyvena nukentėjusioji S. R., prieš nukentėjusiosios S. R. valią, patvirtina nukentėjusiųjų S. R. ir R. V. parodymai. Nukentėjusioji S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog A. S. 2019-04-16 ryte, buvo atėjęs prie jos namų, laukė jos ir nusekė ją ir jos lydimus vaikus iki autobusų stotelės. Po to toliau sekė, kai ji ėjo atgal į namus. Ji prašė A. S. atstoti nuo jos, bet jis neklausė. Pats kaltinamsis A. S. taip pat pripažino, kad S. R. nekvietė eiti kartu su juo. Įėjus į namo laiptinę ji iki namų bėgo laiptais, o A. S. kilo liftu, ši aplinkybė taip pat patvirtina, kad nebuvo draugiško bendravimo. Kai ji atrakino namų duris ir įbėgo į juos, ji nespėjo užrakinti durų, kadangi A. S. panaudodamas fizinę jėgą traukė už durų rankenos. Kuomet A. S. pateko į S. R. gyvenamąjį butą jis puolė R. V.. Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog 2019-04-16 ryte, S. R. atrakinus buto duris ir įbėgus į butą, paskui ją didele jėga įsiveržė ir A. S., po ko, A. S. nustebo jį pamatęs ir bandė jam smogti. Tai, jog A. S. patekęs į S. R. gyvenamąjį butą pradėjo muštis nurodė ir pats kaltinamasis. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog A. S. priešinosi policijos pareigūnams, jam buvo uždėti antrankiai, pats eiti atsisakė, iš gyvenamojo namo buvo išneštas policijos pareigūnų. Šios aplinkybės rodo, jog A. S. buvo agresyviai nusiteikęs, nebandė išsiaiškinti situacijos, savo noru neišėjo iš buto.
Pažymėtina, kad įvykio metu kaltinamasis A. S. su S. R. negyveno. Ši aplinkybė buvo žinoma ir kaltinamajam A. S.. Pats A. S. nurodė, jog nuo vasario 1 d. nebegyvena kartu su S. R., išsikraustė dalyvaujant policijos pareigūnams, jo daiktų pas S. R. nėra. O Išsikraustymo nėra lankęsis pas S. R. bute, nėra sulaukęs kvietimo, todėl akivaizdu, jog įvykio metu A. S. suvokė, jog be nukentėjusiosios S. R. leidimo patekti į jos gyvenamąjį butą neturi teisės. Iš baustumo informacijos matyti, kad A. S. yra nubaustas už tai, kad 2019-05-02, apie 7.40 val. atėjęs adresu (duomenys neskelbtini) triukšmavo, trankė duris, trukdė ilsėtis. Ši aplinkybė patirtina tai, kad kaltinamasis turėjo suvokti, kad yra nepageidaujamas S. R. namuose, kad ji jo neįsileidžia, ir kviečia policija, turėjo suvokti, kad be kvietimo ar savininko sutikimo negali patekti į jo butą. Tačiau kaltinamasis, nepaisydamas nukentėjusiosios prašymo atstoti nuo jos, panaudodamas fizinę jėgą įsiveržė į S. R. gyvenamąjį butą, elgėsi agresyviai, puolė tuo metu S. R. namuose buvusį R. V.. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamasis A. S. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog po išsiskyrimo su S. R., jis bandė su S. R. susisiekti, bet ji nebendravo su juo.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog A. S. neteisėtai atvirai, panaudodamas jėgą, prieš savininko valią įsibrovė į kito žmogaus, t. y. S. R., gyvenamąją patalpą. Jis taip elgtis norėjo, siekė įstatyme numatytų padarinių ir veikė tiesiogine tyčia. A. S. veika kvalifikuotina pagal BK 165 straipsnio 1 dalį.
Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Taigi esminis požymis, apibūdinantis nusikaltimo padarinius, yra fizinio skausmo sukėlimas nukentėjusiajam būtent smurtavimu. Tai yra tyčinė nusikalstama veika.
Kaltinamasis A. S. savo kaltės dėl šios nusikalstamos veikos padarymo nepripažino. Teigė, jog A. V. puolė ant jo, jis nei S. R. nei A. V. nesudavė, jis tik gindamasis šaukė, tačiau ši kaltinamojo gynybinė versija yra paneigta byloje surinktų ir ištirtų įrodymų.
Byloje nustatyta, jog kaltinamasis A. S. 2019-04-16, apie 06.40 val., įsibrovė į S. R. gyvenamąją patalpą - butą, adresu (duomenys neskelbtini), ir puolė R. V.. Šias aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino nukentėjusieji S. R. ir R. V.. Nukentėjusysis R. V. paaiškino, jog A. S. įpuolęs į butą bandė jam smogti, tačiau jis sugriebė A. S. už rankos ir jį paguldė, o S. R. liepė iškviesti policiją. R. V. veiksmai rodo, jog jis neketino aiškinis situacijos smurtiniais veiksmais, jis kaltinamąjį parguldęs ant žemės laikė iki pat atvykstant policijos pareigūnams. Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog A. S. buvo agresyvus tiek iki atvykstant policijos pareigūnams, tiek jiems atvykus, laikomas muistėsi, grasino, neprašė paleisti ir nebandė aiškintis situacijos. Nukentėjusysis R. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog grumtynių su A. S. metu jam buvo padaryti sužalojimai. Nukentėjusioji S. R. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog kuomet A. S. bandė ištrūkti, koja spyrė jai į nosį. Tai, jog kaltinime nurodytus sužalojimus patyrė nukentėjusieji S. R. ir A. V., kaltinime nurodytu laiku, patvirtina byloje esančios specialisto išvados. Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu nustatyta, jog po įvykio atlikus A. S. apžiūrą nustatytas alkoholio vartojimo faktas, galimas lengvas girtumas (1 tomas, b. l. 119). Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, jog prieš įvykį iš vakaro buvo išgėręs alaus ir 2019-04-16, ryte, dar nebuvo blaivus.
Tokiu būdu, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų visumą, teismas sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, t. y. A. S. 2019-04-16, apie 06.40 val., bute (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir būdamas įsibrovęs į S. R. gyvenamąją patalpą, vieną kartą sudavė kumščiu R. V. į kairį žastą, subraižė nagais įvairias kūno vietas, tuo padarydamas odos nubrozdinimus nosies pertvaros bei kairės plaštakos III-IV-V pirštų srityje, poodinę kraujosruvą kairio žasto apatinio trečdalio užpakaliniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko R. V. paguldžius ant grindų A. S. ir jį laikant prispaudus, A. S. spyrė vieną kartą koja S. R. į nosį, tuo padarydamas nosies sumušimą su minkštųjų audinių patinimu ir poodine kraujosruva, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismo vertinimu, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, iš asmeninių paskatų, atliko smurtinius veiksmus nukentėjusiųjų S. R. ir R. V. atžvilgiu, padarydamas pastariesiems nežymų sveikatos sutrikdymą.
Dėl bausmės
Skiriant kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į bendrus bausmės skyrimo tikslus ir paskirtis, numatytus Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje, į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, motyvus, nusikalstamų veikų stadijas, į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias, lengvinančias aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę.
A. S. veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus, nusikaltimai baigti, padaryti dėl asmeninių priežasčių, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų, baudos nesumokėtos (1 tomas, b. l. 109-111), profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis (1 tomas, b. l. 102), Klaipėdos psichikos sveikatos centre, VšĮ Respublikos Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filiale ir Respublikiniame priklausomybės ligų centre nesigydė (1 tomas, b. l. 106, 107, 108).
Kaltinamojo A. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, jog nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti šiam kaltinamajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrus BK 165 straipsnio 1 dalies ir 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu, kaltinamajam A. S. skirtinas draudimas - laisvės apribojimo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiosios S. R. 50 metrų atstumu, bendrauti, ieškoti ryšių su ja, lankytis jos namuose (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1, 7 dalimi, kaltinamajam A. S. skirtinas įpareigojimas – per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas: nuo 2019-04-16, 07.00 val., iki 2019-04-17, 15.05 val. (2 dienos) (1 tomas, b. l. 128, 170), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Dėl civilinio ieškinio.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.
Nukentėjusioji S. R. ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį dėl 150 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 tomas, b. l. 36). Nukentėjusioji S. R. neturtinę žalą grindžia tuo, kad buvo sužalota nosis, dėl ko jai apie tris savaites skaudėjo, buvo mėlynė, vyko pas medicinos ekspertą, patyrė psichologinį šoką, nenorėjo su niekuo bendrauti, verkė, reikėjo bendradarbiams aiškintis dėl mėlynės, patyrė išlaidų psichologo pagalbai apmokėti, šiuo metu neigiamų pasekmių dėl nosies nejaučia.
Teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiosios S. R. prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į nukentėjusiosios pateiktus motyvus dėl patirtos neturtinės žalos, pripažįsta, kad ji patyrė sužalojimą, jautė skausmą, patyrė įvairius kitus nepatogumus. Pažymėtina, kad nukentėjusiajai S. R. buvo padarytas nosies sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, poodine kraujosruva, kas atitinką nežymų sveikatos sutrikdymą (1 tomas, b. l. 61, 65). Tačiau teismo vertinimu, prašomas priteisti nukentėjusiosios neturtinės žalos dydis yra per didelis, byloje nėra duomenų apie tai, kad nukentėjusioji po šio įvykio lankėsi pas gydytojus psichiatrus ar psichologus dėl patirtų dvasinių išgyvenimų, S. R. sveikata buvo sutrikdyta nežymiai. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nėra patirtų sužalojimų liekamųjų reiškinių.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes dėl prašomos priteisti neturtinės žalos, taip pat į tai, kaltinamasis A. S. nedirba, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijus, ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, siekiant nukentėjusiosios ir kaltinamojo interesų pusiausvyros, neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai S. R. mažintinas iki 200 Eur, ir nukentėjusiajai S. R. iš kaltinamojo A. S. priteistinas 200 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Kita nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestina.
Reikalaudama atlyginti turtinę 150 Eur žalą, nukentėjusioji S. R. teisme nurodė, kad A. S. sulaužė spintelės dalį, spintelės remontas kainuotų 150 Eur, remonto kainą įvertino R. V., nes jis dirba su baldais ir žino jos vertę.
Pažymėtina, kad turtinė žala turi būti pagrįsta ją patvirtinančiais dokumentais – sąskaitomis, kvitais ir kt. dokumentais. Nors nukentėjusioji S. R. ir nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl sulaužytos spintelės patyrė 150 Eur išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamojo veiksmais turtinė žala buvo padaryta, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais, turtinės žalos dydis nukentėjusiajai S. R. mažintinas iki 80 Eur. Kitoje dalyje nukentėjusiosios S. R. ieškinys dėl turtinės žalos atmestinas. Taip pat nukentėjusiajai S. R. išaiškintina, kad ateityje atsiradus papildomų išlaidų, susijusių su šia nusikalstama veika, įvykdyta jos atžvilgiu (dėl sulaužytos spintelės), ji turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka dėl patirtų išlaidų atlyginimo.
Dėl kitų klausimų.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. S. paliktina galioti paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, b. l. 174-175), pradėjus vykdyti bausmę, kardomoji priemonė naikintina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenos, saugomos baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-305 straipsniais ir 307-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. S. (A. S.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 165 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams.
pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktu, kaltinamajam A. S. (A. S.) skirti draudimą - laisvės apribojimo laikotarpiu artintis prie nukentėjusiosios S. R. 50 metrų atstumu, bendrauti, ieškoti ryšių su ja, lankytis jos namuose (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 1, 7 dalimi, kaltinamajam A. S. (A. S.) skirti įpareigojimą – per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir A. S. (A. S.) paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams. A. S. nustatyti draudimus ir įpareigojimus:
1) Uždrausti, laisvės apribojimo laikotarpiu, artintis prie nukentėjusiosios S. R. arčiau kaip 50 metrų atstumu, bendrauti, ieškoti ryšių su ja, lankytis jos namuose (duomenys neskelbtini);
2) Įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;
3) Įpareigoti per visą laisvės apribojimo laikotarpį nevartoti alkoholio ir kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką: nuo 2019-04-16, 07.00 val., iki 2019-04-17, 15.05 val. (2 dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Iš dalies tenkinti nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį.
Priteisti iš A. S. (A. S.) 80 Eur (aštuoniasdešimt eurų) turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. R. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš A. S. (A. S.) 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios S. R. naudai. Kitoje dalyje nukentėjusiosios S. R. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.
Iki bausmės vykdymo pradžios A. S. (A. S.) palikti galioti paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti bausmę, kardomąją priemonę panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmenas, saugomas baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.