- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-11
- Bylos Nr.
- 1S-48-594/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 1-05-1-02048-2011-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis: panaikinti nutartį/sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą
- Teisėjai
- Albinas Antanaitis (pirm.), Daiva Jankauskienė, Giedrius Endriukaitis
- Nuteistasis
- S. P.
- Prokuroras
- Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūra (Alytus)
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio ir Daivos Jankauskienės,
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo S. P. (toliau – S. P.) skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2020 m. gruodžio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo S. P..
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. S. P. nuteistas 2014 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 5 dalį, 235 straipsnio 1 dalį, subendrinta 2 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 64 straipsnio 3 dalimi paskirtą bausmę subendrinus su 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos ir 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi suderintos neatliktos bausmės dalimi (7 metai 11 mėnesių ir 3 dienos), paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
1.1. 2015 m. vasario 6 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu pakeistas 2014 m. balandžio 17 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendis ir S. P. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, BK 235 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, už BK 199² straipsnio 1 dalį paskirta bausmė subendrinta su 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo paskirtos ir 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutartimi suderintos bausmės dalimi – 7 metais 11 mėnesių ir 3 dienomis, ir S. P. paskirta galutinė 8 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Žemesnės instancijos teismas
2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2015 m. gruodžio 15 d., pabaiga – 2024 m. birželio 6 d.
3. 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 8 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.
Šalies argumentai
4. Skunde apygardos teismui nuteistasis S. P. prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir patvirtinti 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
4.1. Nuteistojo teigimu, skundžiama apylinkės teismo nutartis yra nemotyvuota, prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir Konstitucinei doktrinai, įstatymų leidėjo valiai ir Europos Sąjungos teisės aktams, pažeidžianti nuteistojo teisėtų lūkesčių principus ir teises, todėl turi būti panaikinta. Asmens teisė į teisingą teismą yra absoliuti, ją garantuoja visa eilė tarptautinių teisės aktų ir Lietuvos Konstitucija, o teismo baigiamieji aktai turi būti aiškūs, motyvuoti, racionaliai argumentuoti, ko skundžiamoje nutartyje pasigendama. Nutarties rezoliucinė dalis prieštarauja motyvuojamojoje dalyje išdėstytiems argumentams. Nors teismas ir deklaruoja, kad vadovaujasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tačiau de facto veikia priešingai minėtoms nuostatoms. Pažymima, kad remiantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, S. P. atitinka lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. jam nustatyta žema pakartotino nusikalstamo elgesio rizika, o kita minėto straipsnio dalis, kalbanti apie akivaizdžią pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, apeliantui nėra aktuali. Teismas nepagrįstai vertino ir nuteistajam nustatytos žemos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičių, nes nustačius žemą riziką jokia pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra reikalinga. Nuteistasis yra įvykdęs jam skirtas Komisijos rekomendacijas, vykdo socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, administracijos keliamus reikalavimus. Remiantis konstitucine doktrina, valstybės pareigūnai, tame tarpe ir teisėjai, įgyvendindami teisės aktus, privalo juos įgyvendinti jei yra nustatytos visos teisės aktuose nurodytos sąlygos. Taigi, nuteistajam nepatenkant į BVK 157 ir 158 straipsniuose numatytus apribojimus ir esant žemai jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, lygtinis paleidimas jam turi būti taikomas, o straipsnio formuluotė „gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos“ negali būti aiškinama plečiamai, t. y., kad asmuo gali būti paleistas arba gali būti ir nepaleistas. Remiantis BPK 360 straipsnio reglamentavimu, Komisijos nutarimo patvirtinimas yra teismo pareiga, kurią jis privalo vykdyti jei neranda argumentų, paneigiančių Komisijos nutarimo teisėtumą. Nagrinėjamu atveju, Komisijos nutarimui esant teisėtam, teismas pažeidė nuteistojo teises ir teisėtus lūkesčius nepatvirtindamas šio nutarimo.
4.2. Skunde pabrėžiama, kad nuteistasis bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, kur nuteistieji yra intensyviai ruošiami lygtiniam paleidimui. Komisija jau ne pirmą kartą priėmė nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, tačiau teismas, atsisakydamas juos patvirtinti iš esmės veikia priešingai įstatymo leidėjo valiai. Toks teismo sprendimas pažeidžia ir Europos žmogaus teisių teismo praktiką, draudžiančią baudžiamąjį įstatymą aiškinti plečiamai. Teismas nepagrįstai skundžiamoje nutartyje konstatuoja, jog lygtinis paleidimas nuteistajam taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus aplinkybių visumą galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį ir požiūrį į visuomenėje priimtinas elgesio taisykles ir ateityje laikysis įstatymų nei daugiau nenusikals. Tokių teismo papildomų sąlygų, kurių nėra įstatyme nustatymas yra plečiamasis baudžiamojo įstatymo aiškinimas ir nuteistojo teisės į lygtinį paleidimą ribojimas. Be to, minėtų sąlygų nustatymas yra subjektyvus teismo vertinimas, o teismas, priimdamas sprendimą turi išlikti nešališkas ir objektyvus.
4.3. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismas nepagrįstai remiasi ir BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį ir paskyrus bausmę jau yra realizuoti bausmės tikslai ir teisingumo principo įgyvendinimas, todėl esant įsiteisėjusiam nuosprendžiui ir atlikus didžiąją dalį paskirtos bausmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra pagrindo kvestionuoti priimto nuosprendžio teisingumo. Tuo tarpu teismo vartojamos formuluotės, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals konfliktuoja su Konstitucijos 31 straipsnyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu. Bet kuri valstybės institucija ir teismas privalo preziumuoti, kad asmuo bet kokiomis aplinkybėmis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl tokių klausimų kėlimas aiškiai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Minėtą principą pažeidžia ir nutarties argumentas, kad nuteistasis galimai 2020 m. liepos 21 d. padarė ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą, kai tuo tarpu nuteistasis nėra padaręs jokio administracinio nusižengimo.
4.4. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai sureikšmino nuteistajam paskirtos drausminės nuobaudos aplinkybę, neįsigilinęs į tai, kad minėta nuobauda negalioja jau tris metus, o nuteistasis po šio nuobaudos paskyrimo buvo perkeltas į lengvąją grupę ir į Pusiaukelės namus. Toks seniai išnykusios nuobaudos akcentavimas pažeidžia ne tik nuteistojo teises, bet ir non bis in idem principą. Juolab, kad skundžiamoje nutartyje teismas pasisako ir dėl ankstesnių nuteistojo teistumų, kas taip pat nesuderinama su asmens teise į nešališką ir teisingą teismą. Skundžiama nutartis taip pat yra grindžiama prieštaringais argumentais, jos aprašomojoje dalyje nurodoma, kad nuteistojo elgesys Pusiaukelės namuose yra nepriekaištingas, tačiau motyvuojamojoje dalyje jau kalbama apie nuteistojo elgesį kaip kriminogeninį veiksnį. Nesuprantama kaip nepriekaištingas elgesys gali būti kriminogeniniu veiksniu, turinčiu įtakos pakartotiniam nusikalstamam elgesiui. Dar vienas teismo nurodomas kriminogeninis veiksnys – asmens ankstesni teistumai, taip pat kelia abejonių, nes remiantis BK 97 straipsniu ankstesni teistumai nuteistajam išnyks po trejų metų ir nuteistasis niekaip negali jų įtakoti, todėl šiuo pagrindu atsisakant taikyti lygtinį paleidimą yra pažeidžiama nuteistojo teisė į teisingą teismą.
4.5. Skunde taip pat nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai vertino nuteistajam likusios neatliktos bausmės dalį kaip didelę, kas vėlgi pažeidžia jo teisę į teisingą teismą. Paskirtos bausmės atlikimas negali būti nei per trumpas, nei per ilgas. Įstatymo leidėjas numatė kokia bausmės dalis turi būti atlikta iki sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau nenumatė galimybės neatliktos bausmės dalį lyginti su atliktąja. Todėl teismas, konstatuodamas, kad nuteistojo neatliktos bausmės dalis dar yra didelė, turėjo konkrečiai apibrėžti nutartyje šią vertinamąją kategoriją, o to nepadaręs priėmė nemotyvuotą sprendimą.
4.6. Nuteistojo teigimu, apylinkės teismo nutartis prieštarauja ir Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatoms, patvirtinančioms nuteistojo teisėtų lūkesčių principą, kad nuteistajam, atitinkančiam minimalius aiškius ir tikslius lygtinio paleidimo kriterijus, privaloma taikyti lygtinį paleidimą. Nagrinėjamu atveju teismas neįvardijo nei aiškių, nei tikslių minimalių reikalavimų bei nepateikė įrodymų, kad nuteistasis minėtų reikalavimų neatitinka. Atsižvelgiant į tai, kad teismas nevykdė pareigos, numatytos BPK 360 straipsnyje, veikė ultra vires, iš naujo pasisakydamas dėl aplinkybių, kurias Komisija jau išnagrinėjo priimdama sprendimą dėl lygtinio paleidimo, tačiau nenurodė aiškių kriterijų, kurių neatitinka nuteistasis, buvo pažeista apelianto teisę į teisingą teismą. Įvertinus nustatytus asmens teisių pažeidimus, apylinkės teismo nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Be to, kaip matyti iš teismų praktikos, lygtinis paleidimas dažnai yra taikomas nuteistiesiems su nepalyginamai aukštesniais pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balais nei apelianto, kas leidžia laikyti teismo nutartį ir diskriminuojančia nuteistąjį.
Motyvuojamoji dalis
5. Nuteistojo S. P. skundas tenkinamas.
6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.
7. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad S. P. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį (BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taigi egzistuoja formalus pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip matyti iš aukščiau aptarto teisinio reglamentavimo, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas. Šio klausimo teisingam išsprendimui būtina įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Apie nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama įvertinus informaciją apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai.
Žemesnės instancijos teismas
8. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, atsisakydamas patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam S. P., apylinkės teismas nurodė, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dar nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui, t. y. padarė išvadą, jog S. P. lygtinis paleidimas nėra galimas, kadangi jis neatitinka materialaus lygtinio paleidimo pagrindo. Teismas atkreipė dėmesį, jog iš 35 pagal OASys nustatytų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos balų 15 balų yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu ir mąstymu ne tik gali, bet ir privalo sumažinti ar visiškai panaikinti, taip pat, kad nuteistasis 2017 m. lapkričio 6 d. buvo baustas drausmine nuobauda už šiurkštų režimo pažeidimą – alkoholio vartojimą, ir nors nuobauda negaliojanti, tačiau ši aplinkybė jį charakterizuoja neigiamai ir rodo, jog jo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo išskirtinai pavyzdingas. Teismas pažymėjo, kad nuteistajam vis dar nustatomi du kriminogeniniai veiksniai – ankstesni teisės pažeidimai ir mąstymas bei elgesys. Nors nuteistasis akcentuoja šeimos, sveikatos, darbo svarbą, tačiau stebimos ir materialinės - hedonistinės gyvenimo vertybės bei nuostatos. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad ankstesnio vertinimo metu nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 35 balais ir tokia pati išliko iki šiol, todėl nenustačius teigiamų pokyčių nusikalstamo elgesio rizikos mažinime, nenustatytas pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Teismas nurodė ir tai, kad nuteistasis bausmę atlieka už apysunkį nusikaltimą, kurį padarė lygtinio paleidimo laikotarpiu, anksčiau buvo teistas ir ankstesni teisės pažeidimai yra kriminogeninis veiksnys. Motyvuodamas sprendimą atsisakyti tvirtinti Komisijos nutarimą ir lygtinai paleisti S. P., žemesnės instancijos teismas nurodė ir tai, kad neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti sumenkinama. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, t. y. dėl padarytos nusikalstamos veikos jis privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, todėl S. P. neatlikta bausmės dalis dar neleidžia daryti išvados, kad pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrintas.
9. Aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi teismui pateiktą teikimo medžiagą, Komisijos nutarime bei skundžiamoje nutartyje išdėstytus argumentus, konstatuoja, jog priešingai nei nurodė apylinkės teismas, nuteistasis S. P., šioje bausmės vykdymo stadijoje, jau atitinka tiek formalųjį, tiek materialųjį lygtinio paleidimo pagrindus. Apygardos teismo vertinimu, šiuo konkrečiu atveju Komisija tinkamai įvertino S. P. asmenybę, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekciją bei dedamas pastangas mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, dėl ko pagrįstai sprendė, jog įmanoma nuteistojo elgesį toliau koreguoti neizoliavus nuo visuomenės, taikant lygtinį paleidimą. Tuo tarpu žemesnės instancijos teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą, nurodė formalius ir deklaratyvius savo sprendimą pagrindžiančius motyvus, kurie negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise. Juo labiau, kad remiantis aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nusikalstamos veikos pavojingumas, pobūdis, jų skaičius, ankstesni teistumai bei likusios neatliktos bausmės dydis gali būti vertinami tik kitų nuteistojo elgesį ir asmenybę charakterizuojančių duomenų kontekste, vadovaujantis ne tik paskirtos bausmės tikslais, bet ir bausmės vykdymo principais bei lygtinio paleidimo tikslais. Priešingu atveju, lygtinio paleidimo institutas praranda savo prasmę, o nuteistieji neskatinami pasitaisyti.
10. Pritariant Komisijos išvadoms, visų pirma pažymėtina, kad šiuo metu S. P. yra atlikęs 5 metus jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės (bausmės pradžia – 2015 m. gruodžio 15 d.), likusi neatlikta bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną - 3 metai 6 mėnesiai ir 18 dienų, todėl darytina išvada, jog vienas iš BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų - kaltininko nubaudimas - jau yra pasiektas, kadangi nuteistojo laisvė yra suvaržyta itin žymų laikotarpį, todėl priešingai nei tai skundžiamoje nutartyje nurodo apylinkės teismas, ji negali būti traktuojama kaip per maža ar prieštaraujanti teisingumo principo bei bausmės tikslų įgyvendinimui. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad anksčiau nuteistasis buvo nuteistas 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo pagal Vokietijos Federacinės Respublikos narkotinių medžiagų kontrolės įstatymo (BTMG) 1 parag. 1 d., siejant su šio įstatymo 1 priedo 3 parag. 1 d., 30 a) parag. 1 d., Baudžiamojo kodekso (STGB) 51, 53 parag., laisvės atėmimu 12 metų. 2007 m. liepos 26 d. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nutartimi Štutgarto Žemės teismo skirta bausmė suderinta pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmė palikta nepakeista. Atlikus dalį minėtu nuosprendžiu paskirtos bausmės, remiantis 2009 m. gegužės 11 d. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nutartimi, nuteistasis 2009 m. gegužės 19 d. buvo paleistas lygtinai neatlikus 7 metų 11 mėnesių 11 dienų bausmės dalies. Kaip matyti iš 2014 m. balandžio 17 d. nuosprendžio, naują nusikalstamą veiką, numatytą BK 199² straipsnio 1 dalyje, už kurią jam buvo paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, lygtinio paleidimo metu nuteistasis įvykdė 2011 m. liepos mėn., todėl prie neatliktos bausmės dalies pridėjus dalį nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės, buvo paskirta 8 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, taigi galima teigti, kad tokios ilgos trukmės bausmės paskyrimą lėmė paskirtos ir neatliktos bausmės dalis pagal 2005 m. lapkričio 22 d. Vokietijos Štutgarto Žemės teismo nuosprendį, kuriuo paskirtos bausmės dalį, iki buvo paleistas lygtinai, nuteistasis buvo atlikęs jau anksčiau. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal OASys metodiką, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamos elgesio rizika – 35 balai iš 168 galimų. Visų šių duomenų visumoje, sprendžiant S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju sudaro pagrindą manyti, kad S. P. išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė, kad praeityje nuteistasis yra teistas, o nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu. Kaip pagrįstai pabrėžiama ir skunde, pagal šiuo metu galiojančią BVK redakciją, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos siejamos išimtinai tik su nuteistojo laisvės atėmimo bausmės atlikimu pataisos įstaigoje ir nors kartu yra vertinamos ir kitos reikšmingos aplinkybės, tačiau nagrinėjamu atveju, apylinkės teismo akcentuojama aplinkybė dėl ankstesnių teistumų, vertinant ją visų teigiamai nuteistąjį apibūdinančių aplinkybių visumoje, neleidžia atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam.
11. Tinkamos S. P. elgesio korekcijos nepaneigia ir žemesnės instancijos teismo akcentuoti nuteistojo pataisos namuose padaryti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimai. Nors teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog padarytas pažeidimas ir skirta drausminė nuobauda rodo, kad bausmės atlikimo metu nuteistojo elgesys nebuvo nepriekaištingas, tačiau atkreipia dėmesį, jog drausminė nuobauda nuteistajam buvo skirta daugiau kaip prieš trejus metus (2017 m. lapkričio 6 d.), be to, ji buvo panaikinta anksčiau laiko, galiojančių nuobaudų nuteistasis neturi ir daugiau baustas nebuvo. Teisėjų kolegijos nuomone, vien tas faktas, kad nuteistasis pataisos namų vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus bausmės atlikimo metu buvo vieną kartą pažeidęs, savaime neleidžia daryti išvados, jog S. P. požiūris į nustatytų taisyklių laikymąsi yra neigiamas, ir dėl to abejoti nuteistojo galimybėmis laisvėje sėkmingai laikytis probacijos sąlygų. Aukštesnės instancijos teismui pateiktoje medžiagoje esantys duomenys leidžia daryti priešingą išvadą. Kaip matyti iš pateiktų duomenų, psichologinio vertinimo metu nuteistasis išsako norą būti visuomenės dalimi ir gyventi laikantis galiojančių įstatymų. Pažymėtina, kad nuo 2019 m. kovo 21 d. S. P. bausmę atlieka Pusiaukelės namuose, yra 9 kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį (6 paskatinimai gauti jau po 2017 m. lapkričio 6 d. drausminės nuobaudos). Visos šios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis savo elgesį koreguoja teigiama linkme, iš esmės geba laikytis įstatymų ir jam kaip nuteistajam priskirtų pareigų.
12. Nors 2020 m. lapkričio 6 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis vis dar išskiriami keli nuteistojo pakartotinį nusikalstamą elgesį galintys paskatinti rizikos veiksniai (ankstesni teisės pažeidimai, mąstymas ir elgesys), tačiau jie nesudaro neabejotino pagrindo lygtinio paleidimo netaikymui. Pažymėtina, kad su nuteistojo anksčiau įvykdytais nusikaltimais susijęs kriminogeninis veiksnys iš esmės yra susijęs su aplinkybėmis, buvusiomis iki jo nuteisimo, kurių nuteistasis jau negali įtakoti. Nors ankstesni nuteistojo teistumai, nusikaltimų pavojingumas, didina ir paties nuteistojo pavojingumą visuomenei, tačiau aukščiau aptartos teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia manyti, kad nuteistasis savo elgesį pakeitė ir gyvenimo tikslų sieks teisėtomis priemonėmis, laikysis įstatymų ir naujų nusikaltimų nedarys. Dėl su mąstymu ir elgesiu susijusio kriminogeninio veiksnio pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai mažėjo, o tai rodo, kad nuteistasis, nors jo rizika nusikalsti pakartotinai yra žema, deda pastangas šią riziką dar labiau sumažinti. Be to, nuteistojo artimi ryšiai su šeimos nariais, pastovios gyvenamosios vietos turėjimas, piktnaudžiavimo psichotropinėmis medžiagomis nebuvimas, teigiama darbinė motyvacija, stebimi tik pozityvūs elgesio pokyčiai, gebėjimas laikytis apribojimų ir motyvacija keisti elgesį, socialinių veiksnių, galinčių skatinti jo nusikalstamą veiklą atpažinimas, yra aplinkybės leidžiančios daryti pagrįstą išvadą, kad aptariami kriminogeniniai veiksniai šiuo metu yra pakankamai pakitę ir nelems pakartotinio nusikalstamumo.
13. Iš Socialinio tyrimo išvadoje pateiktų duomenų taip pat matyti, jog atlikdamas bausmę nuteistasis ne tik formaliai vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos rekomendacijas, siekdamas palankaus komisijos, o vėliau ir teismo sprendimo, bet ir mokėsi ((duomenys neskelbtini) pataisos namuose įgijo apdailininko kvalifikaciją, Pusiaukelės namuose – krautuvo vairuotojo kvalifikaciją), dirbo (Pusiaukelės namuose dirba pagal individualią veiklą, užsiima automobilių pirkimu, remontu ir pardavimu, nuo 2020 m. liepos 14 d. yra sudaręs sutartį su MB „(duomenys neskelbtini)“, pagal kurią atlieka pagalbinio ūkio ir remonto darbus). Tai rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laiką leido turiningai, prasmingai ir pozityviai. Be to, nuteistojo naudai vertintina ir tai, kad jis įkalinimo įstaigoje nedalyvavo veiklose, kurios galėtų turėti įtakos nusikalsti, sutiko su jo atžvilgiu vykdoma priežiūra, trumpalaikių išvykų metu stengiasi kuo daugiau praleisti laiko su vaikais ir žmona, grįš gyventi pas sutuoktinę, o jo įgūdžiai bei žinios, įgytos aktyviai dalyvaujant privalomose ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, mokantis bei dirbant, nuteistajam bus naudingos ir laisvėje savo tikslų siekiant tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
14. Skundžiamoje nutartyje akcentuotas pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių balų skaičius taip pat nėra pagrindas netaikyti lygtinio paleidimo. Kaip minėta, nuteistojo S. P. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys metodiką yra 35 balai (20 balų yra statiniai (nekintantys)) ir laikoma žema, taigi BVK 157 straipsnio 1 dalyje nurodytą pagrindą nuteistasis atitinka. Be to, bausmės atlikimo metu pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nuosekliai mažėjo, kas neabejotinai atspindi S. P. dėtas pastangas. Pirminio vertinimo, atlikto 2018 m. gruodžio 4 d. metu jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika buvo įvertinta 38 balais, 2019 m. kovo 26 d. – 37 balais, o nuo 2020 m. vasario 24 d. yra 35 balai. Nors šis pokytis nėra ženklus, po paskutinio įvertinimo jis nekito, tačiau nuteistasis ir toliau sėkmingai vykdo po ankstesnio svarstymo dėl lygtinio paleidimo taikymo 2020 m. liepos 22 d. numatytas rekomendacijas, buvo dar kartą skatintas, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis yra aktyvus pataisos proceso dalyvis, jo pastangos keistis išimtinai teigiama linkme yra nuoseklios ir rezultatyvios. Šiame kontekste pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra nuteistojo atleidimas nuo bausmės, jis turės laikytis nustatytų įpareigojimų bei koreguoti savo elgesį, tik būdamas ne izoliuotas nuo visuomenės, todėl atsisakyti nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos vien tik šiuo pagrindu, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenybę labiau teigiamai charakterizuojamas aplinkybes, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Juo labiau, kad kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotų duomenų, šiuo metu S. P. atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo nusikalstamą veiklą, geba analizuoti ir kritiškai vertinti savo elgesį, suvokia nusikalstamo elgesio pasekmes, turi išsikėlęs tikslus, išėjęs į laisvę planuoja atidaryti nuosavas automobilių remonto dirbtuves, gyventi kartu su žmona, supranta poreikį laikytis visuomenėje pripažintų elgesio normų. Šių duomenų visuma, skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai spręsti, jog S. P. ėmėsi veiksmų atsiribojant nuo neigiamą įtaką jam darančių veiksnių, visą savo dėmesį skiriant prasmingai veiklai pataisos namuose (užsiima savanoriška veikla, dalyvauja visuomeninėse veiklose, stengiasi padėti kitiems nuteistiesiems) ir savo mąstymo korekcijai išimtinai teigiama linkme.
15. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad teigiamai S. P. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus ir leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl tolimesnė jo elgesio korekcija galima ir jam esant neizoliuotam nuo visuomenės. Jo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, priešingai nei skundžiama nutartimi tai sprendė pirmosios instancijos teismas, neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai. Komisija, nutardama taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, pagrįstai (tinkamai) atsižvelgė į nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant. Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos taikytos tinkamai, todėl Komisijos nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Kaip jau minėta, nuteistojo lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo likusios jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kadangi lygtinio paleidimo atveju asmuo ir toliau yra prižiūrimas, o pažeidęs jam nustatytas sąlygas gali būti grąžinamas į pataisos įstaigą atlikti likusią laisvės atėmimo bausmės dalį.
16. Dėl aukščiau išdėstytų motyvų, Alytaus apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis naikintina ir dėl nuteistojo S. P. skundo priimamas naujas sprendimas – patvirtinamas 2020 m. lapkričio 18 d. Komisijos nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl S. P. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
17. Pažymėtina, kad pagal 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojusią BVK 157 straipsnio redakciją (TAR, 2020, Nr. 2020-13460; TAR, 2019, Nr. 2019-11180) teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutartį ir tvirtindamas Komisijos nutarimą, tik patvirtina Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, tačiau netvirtina lygtinio paleidimo sąlygų. Šias sąlygas, priemones ir pareigas taiko probacijos tarnyba pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 15 straipsnį.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo S. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) skundą tenkinti.
Panaikinti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2020 m. gruodžio 8 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam S. P. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.