- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2019-10-21
- Bylos Nr.
- AN2-452-954/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00208-2019-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis
- Pažeidėjas
- A. R.
- Kategorijos
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. R. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutarties A. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. A. R. 2019 m. balandžio 5 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato (toliau – Institucijos) vyresniojo tyrėjo nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje ir nubaustas 400 eurų dydžio bauda su specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių, už tai, kad jis 2019 m. vasario 27 d., 09.44 val., kelio (duomenys neskelbtini) 15 kilometre, vairavo automobilį „Opel Vectra“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis (0,51 promilių). Šia neteisėta veika A. R. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
2. Šį nutarimą A. R. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartimi skundo netenkino ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Jokių išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas nenustatė ir padarė išvadą, jog nuobauda individualizuota tinkamai.
Šalies argumentai
3. Nesutikdamas su tokia apylinkės teismo nutartimi, apeliaciniame skunde A. R. prašo ją pakeisti ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba sutrumpinti jos terminą.
3.1. Skunde apeliantas nurodo, jog nepagrįstai apylinkės teismas jo atžvilgiu netaikė ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų. Apelianto įsitikinimu už jo padarytą administracinį nusižengimą yra numatyta neproporcinga ir neadekvati administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Sutinka sumokėti paskirtą baudą, tačiau prašo neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos terminą.
3.2. Skundo autorius pažymi, kad jam buvo nustatytas lengvas neblaivumas (0,51 prom.), kuris tik nežymiai viršijo leistiną normą ir tokia alkoholio koncentracija daugelyje Europos valstybių yra leistina. Kas patvirtina, jog nustatyta alkoholio koncentracija nėra tokia didelė, kad būtų galima taikyti tokią pat griežtą administracinio poveikio priemonę kai ir tiems asmenimis, kuriems nustatomas 1,49 prom. neblaivumas. Apelianto nuomone, apylinkės teismas nepakankamai įvertino jo asmenybę, t. y., kad tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailisi, 16 metų dirbo policijoje. Dėl šio pažeidimo neteko darbo. Šeimoje dirba tik žmona, todėl susiklostė itin sunki finansinė padėtis. Jei teismas netaikytų administracinio poveikio priemonės būtų priimtas dirbti vairuotoju.
3.3. Taip pat skundo autorius atkreipia dėmesį ir į teismų praktiką kur už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą buvo taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir paskirta administracinio poveikio priemonė buvo sutrumpinta arba iš viso neskirta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo A. R. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą nutartį nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. R. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje iš esmės nėra ginčijamas administracinio nusižengimo numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje padarymo faktas, o apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs administracinio nusižengimo bylą įrodymų vertinimo aspektu, abejoti A. R. kalte padarius jam inkriminuotą nusižengimą, teisinio pagrindo neturi. Kadangi apeliaciniame skunde keliamas tik A. R. paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, prašant sutrumpinti jam paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo taikymo terminą arba iš viso neskirti šios poveikio priemonės, apeliacinės instancijos teismas, patikrina administracinio nusižengimo bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (ANK 652 straipsnis).
7. Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui.
8. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, pagal kurį, asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
9. Remiantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką, minėto straipsnio taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.).
9.1. Pagal ANK 422 straipsnio 9 dalį (galiojusią iki 2019 m. balandžio 1 d.), už A. R. inkriminuoto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra privalomas ir turi būti skiriamas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių. Nagrinėjamu atveju Institucijos nutarimu nenustačius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu atsakomybę lengvinančių ar kitokių jo padėtį gerinančių aplinkybių, A. R. buvo paskirtas minimalus ANK 422 straipsnio 9 dalyje (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.) numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Nežiūrint tai, kad A. R. buvo nustatytas 0,51 prom. neblaivumas, už kurį Lietuvos Respublikoje numatyta administracinė atsakomybė, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad A. R. padarė vieną šiukščiausių administracinių nusižengimų, keliančių pavojų ne tik kelių eismo saugumui, bet ir savo bei kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Nors skunde apeliantas teigia, kad jam nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, eilę metų dirbo policijoje, tačiau šios aplinkybės parodo tik tai, kad būdamas pakankamai brandi asmenybė bei išmanydamas teisės aktus apeliantas pervertino savo galimybes ir žinodamas, jog vartojo alkoholinius gėrimus, vairavo transporto priemonę. Šios aplinkybės suponuoja pagrįstą išvadą, jog A. R. vis dar kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, siekia sumažinti savo kaltę padarant administracinį nusižengimą, kas jį neabejotinai charakterizuoja labiau neigiamai.
9.2. Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad apylinkės teismas, atmesdamas A. R. skundą dėl Institucijos nutarimo, išsamiai ir visapusiškai įvertino jo atsakomybę ir jo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes bei pagrįstai sprendė, jog pažeidėjo patiriami nepatogumai dėl jam paskirtos nuobaudos yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Šių pirmosios instancijos teismo argumentų nepašalina ir A. R. skunde nurodomos jo šeiminės ar darbo aplinkybės bei turimi finansiniai sunkumai, apie kuriuos jam buvo žinoma ir administracinio nusižengimo padarymo metu. Minėtos aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir pakankamomis ANK 34 straipsnio 5 dalyje numatytos švelnesnės administracinio poveikio priemonės skyrimui ar jos neskyrimui, kadangi jos nebuvo pakankamos sulaikyti pažeidėją nuo pavojingo administracinio nusižengimo padarymo, kai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Pažymėtina, kad vairuotojas, vairuodamas transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, turi numatyti dėl tokio nusižengimo darymo galimas neigiamas pasekmes, kilsiančias jam ar jo artimųjų ratui, todėl turi jas prisiimti. Tai, kad pažeidėjas, nesilaikydamas visuomenėje priimtų ir teisės aktais sureguliuotų normų, pablogino savo padėtį, yra netinkamo jo elgesio rezultatas.
9.3. Į A. R. nurodytas aplinkybes, kad jis gailisi padaręs nusižengimą, taip pat, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas sukelia jam ir jo šeimos nariams didelių nepatogumų, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė nagrinėdamas jo skundą dėl Institucijos nutarimo. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos finansine gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti apelianto naudai, nes šias aplinkybes, prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus, privalėjo įvertinti pats apeliantas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto nusižengimo, riziką. Pritardamas apylinkės teismo motyvams, skundą nagrinėjantis teismas daro išvadą, jog minėtos aplinkybės savaime nėra laikytinos išskirtinėmis ir ypatingomis aplinkybėmis, dėl kurių jam būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį bei dar labiau sutrumpinti paskirtos minimalios trukmės administracinio poveikio priemonės terminą, tuo labiau jos iš viso neskirti. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad paskyrus tokios trukmės poveikio priemonę už šiurkštų KET pažeidimą, įvertinus A. R. kaip vairuotoją charakterizuojančius bylos duomenis, nėra pagrindo jam taikyti išimtinę teisinę padėtį lengvinančią teisės normą. Pažeidėjui kartu su bauda paskirta administracinio poveikio priemonė laikytina proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinkanti jo asmenybę, todėl pakankama, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.
9.4. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, vien tik simbolinės, pažeidėją tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų ANK numatytiems administracinės nuobaudos skyrimo tikslams – skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.
10. A. R. savo apeliaciniame skunde pateikė eilę teismų praktikos pavyzdžių, kuriuose asmenims padariusiems administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo taikytos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos ir administracinio poveikio priemonės terminas sutrumpintas arba iš viso neskirtas. Atsakant į šį skundo argumentą, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Jei yra keli skirtingi analogiškose bylose priimti teismų sprendimai, turi būti vadovaujamasi aukštesnės instancijos (aukštesnės grandies) teismo sukurtu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-78-693/2018). Taip pat būtina įvertinti, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusią teismų praktiką, ar yra pavienis atvejis (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Nors skunde nurodyti konkretūs teismų praktikos pavyzdžiai, kuomet teismas tenkino pažeidėjų skundus ir sutrumpino administracinio poveikio priemonės terminą arba jos iš viso neskyrė, tačiau aukštesnės instancijos teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo vadovautis nurodyta teismų praktika, nes skiriasi faktinės aplinkybės.
11. Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, keisti ar naikinti ją skundo motyvais nėra teisinio pagrindo, nes byloje jokių išimtinių ar išskirtinių aplinkybių, kurios pagrįstai leistų manyti, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės A. R. paskyrimas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo bei proporcingumo kriterijams, nenustatyta, todėl A. R. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2019 m. rugsėjo 2 d. nutartį nepakeistą ir A. R. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.