- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-02
- Bylos Nr.
- A5.-1066-448/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00432-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Pažeidėjas
- V. J.
- Kategorijos
- 1.2.1Administracinis nusižengimas (ANK 5 str.)
- 1.2.4Administracinio nusižengimo padarymas tyčia (ANK 8 str.)
- 1.4.1Administracinė nuobauda ir jos paskirtis (ANK 22 str.)
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 1.5.4Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (ANK 35 str.)
- 1.5.5Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (ANK 36 str.)
- 1.5.11Kiti administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo klausimai
- 6.1Nelegalus darbas (ANK 95 str.)
- 21.9.9Pirmosios instancijos teismo sprendimai (ANK 635 str.)
- 21.9.10Nutarimas (nutartis) administracinio nusižengimo byloje (ANK 636 str.)
- 21.14.9Nutarimų skirti baudą įvykdymo terminai ir tvarka (ANK 675 str.)
dalyvaujant administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos-Valstybinės darbo inspekcijos (toliau-Institucija) atstovei R. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, teistas, baustas administracine tvarka, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. J., būdamas darbdaviu – (duomenys neskelbtini) direktoriumi bei būdamas atsakingas už darbo sutarčių sudarymą, esant darbo santykių požymiams, leido darbuotojui – V. G. 2018 m. rugsėjo 26 d. miško kirtavietėje adresu (duomenys neskelbtini) girininkijos ribose nelegaliai dirbti miško darbininko darbą, nesudaręs su šiuo darbuotoju rašytinės darbo sutarties ir nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui ne mažiau kaip prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Tokiais savo veiksmais V. J. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus.
Teismo posėdžio metu administracinio nusižengimo protokolą surašiusios institucijos atstovė palaikė administracinio nusižengimo protokole suformuotą kaltinimą, prašė pripažinti V. J. kaltu dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo bei paskirti jam administracinę nuobaudą.
Teisme administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. J. su jam inkriminuotu administraciniu nusižengimu sutiko, savo kaltę pripažino, dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi bei paaiškino, jog jam priklauso (duomenys neskelbtini). 2018 m. rugsėjo 26 d. patikrinimo metu buvo rastas nelegaliai dirbantis jo darbuotojas V. G., kuris kirtavietėje dirbo miško ruošos darbus, dėl šio darbuotojo priėmimo jis nepranešė Sodrai, su šiuo darbuotoju nesudarė darbo sutarties. Prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis.
Tai, jog V. J. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, be jo paties prisipažinimo, patvirtina byloje esanti toliau aptariama rašytinė medžiaga, kuri pripažįstama įrodymais (ANK 569 straipsnis).
Administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas nusižengimo faktas bei visos jo padarymo aplinkybės (bylos lapai (toliau – b. l.) 2 ).
Rašytiniame paaiškinime V. J. nurodė, jog patikrinimo metu 2018 m. rugsėjo 26 d. darbo vietoje adresu (duomenys neskelbtini) buvo rastas dirbantis miško darbininkas V. G., kuris oficialiai dar nebuvo įdarbintas. Jis buvo nurodęs buhalterei įforminti darbo santykius su V. G.. Darbuotojas V. G. buvo oficialiai įdarbintas tą pačią dieną po atlikto patikrinimo (b. l. 3).
Rašytiniame paaiškinime V. G. nurodė, jog patikrinimo metu 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 10 val. jis pjovė medžius miške adresu (duomenys neskelbtini). Šiame miško plote jis dirbo nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. Jis dirbo kartu su bendrovės direktoriumi V. J., kuris traktoriumi traukė medžius iš kirtavietės. Šioje bendrovėje jis dirba apie metus laiko. Jis dirba su benzininiu pjūklu „Stihl“. Visas darbo priemones jam suteikia darbdavys. Dėl darbo užmokesčio jis yra susitaręs, jog jam mokės nuo 3 Eur iki 4 Eur už 1 m³ paruoštos medienos. Jis yra pasirašęs darbo sutartį, tačiau su savimi jos neturi. Jo darbo laikas yra nuo 7 val. iki 14 – 15 val. Jie kartais dirba ir savaitgaliais. Darbo užmokestį jis gauna vieną kartą per mėnesį. Jis yra instruktuotas dėl darbų saugos. Jo darbą kontroliuoja darbdavys. Visi būtini leidimai yra pas darbdavį. Visus darbo nurodymus bei užduotis pateikia bendrovės direktorius V. J.. Jis gyvena šalia kirtavietės vagonėlyje, kurį jam parūpino darbdavys (b. l. 4).
Iš nelegalaus darbo tyrimo akto Nr. 438-912 matyti, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. apie 10 val. buvo patikrinta miško kirtavietė, esanti (duomenys neskelbtini) girininkijos ribose. Patikrinimo metu kirtavietėje buvo rastas dirbantis V. G.. Jis paaiškino, jog dirba (duomenys neskelbtini), kuriai vadovauja V. J.. Patikrinimo metu V. G. dirbo su benzininiu pjūklu „Stihl“. Patikrinus duomenis Sodros duomenų bazėje, buvo nustatyta, jog V. G. nėra oficialiai įdarbintas (duomenys neskelbtini) ir apie jo įdarbinimą nėra pranešta Sodros teritoriniam skyriui. Pats V. G. nurodė, jog šioje miško kirtavietėje jis dirba nuo 2018 m. rugsėjo 10 d., o (duomenys neskelbtini) jis dirba apie metus laiko. Patikrinimo metu darbo vietoje buvęs darbdavys V. J. patvirtino, kad darbuotojas V. G. dar nėra legaliai įdarbintas (duomenys neskelbtini) (b. l. 5 – 6).
Iš (duomenys neskelbtini) 2018 metų rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščio matyti, jog miško darbininko V. G. darbo laiko apskaita buvo pradėta pildyti nuo 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 7).
Iš 2018 m. rugsėjo 25 d. darbo sutarties matyti, jog tarp (duomenys neskelbtini), atstovaujamos direktoriaus V. J. ir darbuotojo V. G. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis, pagal kurią V. G. buvo priimtas dirbti miško darbininko darbą. Darbo sutarties 7 punkte sulygta, jog ši darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2018 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 8 – 9).
Iš fotonuotraukų matyti, jog 2018 m. rugsėjo 26 d. buvo užfiksuota miško kirtavietė, esanti (duomenys neskelbtini), joje nelegaliai dirbęs V. G., darbo įrankiai bei priemonės (b. l. 12 – 16).
ANK 567 straipsnio 2 dalis imperatyviai numato, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti.
Teismas atkreipia dėmesį, jog nelegalaus darbo sąvoką bei požymius apibrėžia Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kur numatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą <...>.
Nagrinėjamu atveju patikrinimo metu 2018 m. rugsėjo 26 d., patikrinus Sodros duomenų bazę, buvo nustatyta, jog V. G. dirbo nelegaliai (duomenys neskelbtini), kadangi apie jo įdarbinimą nebuvo pranešta Sodros teritoriniam skyriui.
Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu įrodyta, jog V. J., būdamas (duomenys neskelbtini) direktoriumi, sudarė sąlygas bei leido nelegaliai dirbti darbuotojui V. G. ir tuo jis padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato, jog nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 1 000 Eur iki 5 000 Eur.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, jo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju V. J. administracinį nusižengimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia (ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas). V. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. V. J. teistas, turi neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (b. l. 23 – 24). V. J. baustas administracine tvarka, skirtas baudas jis sumokėjęs, tačiau turi galiojančių administracinių nuobaudų ir tokio pobūdžio nusižengimą jis padarė jau ne pirmą kartą (b. l. 10, 11, 25 – 36). V. J. dirbantis, byloje nėra kitų neigiamai jį charakterizuojančių duomenų.
Įvertinus visas nustatytas ir ištirtas bylos aplinkybes bei vadovaujantis ANK 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, sprendžiama, jog ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus įgyvendinta V. J. paskyrus baudą, neviršijančią straipsnio sankcijoje numatytų jos minimalaus ir maksimalaus dydžių vidurkio.
V. J. teisme prašė jam paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti dalimis. Pažymima, jog atsižvelgdamas į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens materialinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes, asmens prašymu, kai jis pateikia įrodymus (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymas, turto deklaracijas, pažymas apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), teismas, priimdamas nutarimą administracinio nusižengimo byloje, gali paskirtos baudos mokėjimą išdėstyti per laikotarpį iki dvejų metų, atsižvelgdamas į paskirtos baudos dydį <...> (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamu atveju V. J. teismui nepateikė jokių įrodymų (nekilnojamojo ir kilnojamojo turto pažymos, turto deklaracijos, pažymos apie darbo užmokestį ir gaunamas socialines išmokas ar pan.), todėl teismas neturi galimybių tinkamai įvertinti V. J. materialinę padėtį ir išspręsti klausimą dėl jam paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, jog po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka <...> (ANK 675 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, jog po šio nutarimo priėmimo dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis V. J. turi teisę kreiptis į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos teritorinį skyrių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 22 straipsniu, 25 straipsniu, 32 straipsniu, 34 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 4 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 4 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
V. J. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.