Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Ramanauskienė, sekretoriaujant Astai Zujevienei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, nukentėjusiajai V. G., jos atstovei advokato padėjėjai Daivai Mazur, gynėjui advokatui Evaldui Liutkevičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. G, gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini); gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 26 d. apie 21.30 val. A. G. namuose, (duomenys neskelbtini) kilus tarpusavio konfliktui dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine V. G., virtuvėje suėmęs nukentėjusiąją V. G. už plaukų pakaušio srityje, nustūmė ją į šalia esančio kambario kampą ir kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į nosį, abu skruostus ir dilbius, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairį šoną - tokiais veiksmais padarė V. G. nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į dešinį antakį ir kaktą, kairės akies vokuose, pereinančias į kairį smilkinį ir kairį skruostą ir taip nesunkiai sutrikdė sveikatą savo šeimos nariui – sutuoktinei V. G., t. y. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.

Kaltinamasis A. G. teisiamajame posėdyje kaltu neprisipažino ir parodė, kad V. G. yra jo žmona. 2014 m. gruodžio 20 d. jų namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), vyko parduotuvės vakarėlis, kuriame buvo vartojamas alkoholis, o šiame vakarėlyje dalyvavo jis, buhalterė A., darbuotojos A, A, G, L. Šis vakarėlis baigėsi gruodžio 21 d. paryčiais. Toliau visas tas dienas ir dar po Naujųjų metų V. G. visą laiką gėrė. 2014 m. gruodžio 24 d. buvo Kūčios ir pas juos į namus – (duomenys neskelbtini), buvo atvažiavusi uošvienė M. Ž., vaikai: S. ir K.. Jie pavalgė Kūčių vakarienę, atsigėrė raudono vyno, po to buvo pradėtas nešti vienas butelis po kito ant stalo V. G. noru ir pageidavimu, o tada jis išėjo iš namo ir nuėjo į ūkinį pastatą, kur jis nuolat būdavo. Dar prieš tai jis padarė V. G. pastabą, kad jai užtenka gerti. Kai iš jų namų išvyko A. Ž., vaikai su savo antromis pusėmis, jis savo tėvui buvo pažadėjęs atvažiuoti Kūčių vakarą pas jį. Jis su savo automobiliu išvažiavo vienas, nes V. G. buvo ganėtinai apgirtusi, o jai pasiūlius važiuoti kartu, dar ji pasakė, kad yra daug indų plauti. Pas savo tėvą jis atvažiavo apie 20-21 val., pavalgė Kūčių vakarienę kartu su tėvu ir P. M.. Pas tėvą jis pabuvo gal 1-2 valandas ir grįžo namo apie 22 ar 23 val., nes jam per Kalėdas reikėjo dirbti. Kai jis grįžo namo, V. G. nebuvo, nes namuose buvo tamsu. Jis V. G. neskambino. Jis atsigulė miegoti, o ryte atsikėlęs apie 7 val., pamatė, kad V. G. nėra, todėl jis papusryčiavo ir išvažiavo. 2014 m. gruodžio 25 d. jis susiskambino su S. ir K. ir apie 11 val. ar 12 val. jis su K. ir jos draugu T. nuvažiavo pas savo tėvą, o S. atvažiavo viena. Tikrai jis prisimena, kad per Kalėdas pas jo tėvą buvo ir sūnėnas - P. M., sesuo D. G., sesers vyras D.. Jie pavalgė, jis abu vaikus parvežė iš (Duomenys neskelbtini) į (Duomenys neskelbtini) ir toliau nuvažiavo dirbti. Po to jis grįžo vakarienės, vaikai dar 25 – tą dieną buvo namuose, V. G. nebuvo. Gruodžio 26 d. vaikai išsivažinėjo, ryte V. G. namuose nebuvo. Kai vaikai išvažiavo, jis buvo ūkiniame pastate, ir apie 11-12 val. jis išgirdo, kad durys trinktelėjo. Šuo nelojo, todėl jis suprato, kad grįžo savas ir jis žiūrėjo televizorių toliau. Gal po durų trinktelėjimo praėjus valandai, jis nuėjo į namus ir pamatė miegančią, po visom antklodėm pasislėpusią turbūt G., jis nežino, nes nebuvo priėjęs. Toje lovoje turbūt kitas niekas negalėjo miegoti. Kambaryje buvo klaiki alkoholio smarvė. Dar kambaryje prie komodos pamatė kelis butelius brendžio ar vyno, jis juos surinko ir nusinešė į ūkinį pastatą, kad sustabdyti gėrimą. Po to jis užrakino namus ir laukė brolio ūkiniame pastate žiūrėdamas televizorių. Gruodžio 26 d. vakare apie 20 val. atvažiavo jo brolis V. G., kuris nebuvo užėjęs pas jį į namus, nes atvažiavus broliui, jis išėjo į lauką ir įsėdo į brolio vairuojamą automobilį, ir jie kartu nuvažiavo pas tėvą, kur buvo P. M. ir tėvas. Jis, atvažiavęs pas tėvą, iš karto pasakė, kad namuose vis tiek dvokas, todėl jis miegos pas jį. Apie vidurnaktį jie nuėjo gulti. Ryte atsikėlė gal 8 - 9 val., pavalgė pusryčius, toliau bendravo. Apie 11-12 val. jį tėvo kaimynas J. N. nuvežė į namus pašerti šunį. Jis buvo užėjęs į namus, kuriuose buvo tas pats alkoholio kvapas, jis matė, kad V. G. miega ir išvažiavo atgal. Apie 17 -18 val. jį J. N. parvežė namo. Jis pabuvo pas save ūkiniame pastate ir po to nuėjo pasižiūrėti į namus. Jis įkišo raktą į durų spyną, tačiau raktas nelindo, todėl jis suprato, kad V. G. užsirakinusi. Jis toliau buvo ūkiniame pastate, ten miegojo, nes negalėjo jau įeiti į namus. Gruodžio 28 d. jis atsikėlė, buvo jau šviesu, įėjo į namus, nes kažkaip durys atsirakino. V. G. dar gulėjo po visom antklodėm. Jis pasakė: „V, labas rytas“. Su juo niekas nešnekėjo, šiaip ne taip V. G. atsisėdo ant lovos, visa drebėjo ir jis pamatė, kad jau V. G. paakiai mėlyni. Jis paklausė V. G., kas atsitiko, gal pagalbos reikia, gal susižalojo, gal kažkuo padėti. V. G. pasakė, kad nieko jai nereikia. Po to jis išgirdo, kad į jos telefoną kažkas skambina. Gal po kokio pusvalandžio atvažiavo V. G. mama M. Ž. ir brolis V. S.. V. G. mama jam pasakė, kad jis vėl primušė V. G.. Jis atsakė, kad baigtų jį kaltinti. V. G. apsirengė su mama išvažiuoti, o jis su V. S. stovėjo prieškambaryje ir šnekėjo. Dar prieš išvažiuojant V. G. gėrė alkoholio, nes po jos išvažiavimo jis kambaryje rado tuščius butelius. Šis V. G. pareiškimas atsirado tada, kai jis pasakė V. G., kad su ja taip nebegali gyventi, nes V. G. girtavimo problema žinoma seniai.

` Nukentėjusioji V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad paskutiniu metu jos tarpusavio santykiai su A. G. buvo tik buitiniai. Prieš metus A. G. buvo irgi kaltinamas dėl to, kad panaudojo jėgą prieš savo šeimos narius, bet jie susitaikė, ji jam dovanojo. 2014 m. gruodžio 20 d. buvo įmonės vakarėlis – senų metų palydos. A. G. dalyvavo tame vakarėlyje. Kitą dieną – 21 – ą dieną – ji nevartojo alkoholinių gėrimų. 2014 m. gruodžio 24 d. Kūčias visi kartu atbuvo, po to visi išsilakstė ir jai pasidarė labai pikta, todėl ji apsitvarkė ir pasiskambinusi draugei R. M., išėjo pas ją. Nuėjusi pas R. M., ji užsiplepėjo iki 2 val. nakties, išgėrė po gerą vyno taurę. Tada ji pasakė R. M., kad nenori naktį grįžti namo, nes bus triukšmo, kurio nenori. R. M. jai pasiūlė pasilikti. Kita diena buvo šventinė, tokio didelio darbo nebuvo, todėl R. M. jai pasiūlė pabūti pas ją. Ji ir liko. 2014 m. gruodžio 26 d. apie 11 val. ji blaivi iš draugės R. M. parėjo namo ir rado juos tuščius. Paskui ji išgirdo rakinamas duris ir staigiai atsigulė į lovą, apsimetė, kad miega. Užėjo G. A. ir su visokiais keiksmažodžiais, per visus kambarius pradėjo rėkti visokiausiais žodžiais. Po to jis apsisuko, išėjo ir visą dieną jo nebuvo. Po to ji pasigedo raktų, nes norėjo nueiti į darbą ir negalėjo išeiti. Pasirodo, A. G. užrakino ir susirinko visus raktus: ir nuo sandėlio, ir nuo namų. Jis ją užrakino ir pats visai dienai išvažiavo. Tada ji pasiskambino į barą vietiniu telefonu ir paprašė ten dirbusios L, kad jai atneštų mineralinio vandens. L atnešė, padavė per langelį, kuris yra prie durų. Po to ji tvarkėsi dokumentus, sąskaitas. Ji A. G. neskambino ir neprašė, kad ją atrakintų. Taip diena ir praėjo namuose. Atrodo, kad po pietų ji L. S. paprašė, kad atneštų jai cigarečių. Į vakarą, gal po 21 val. gal 21.30 val., pagalvojo, kad pavalgys vakarienę ir atsisėdusi virtuvėje prie stalo išgirdo ir pamatė, kad užeina A. G.. Jis užėjo į virtuvę, buvo juodai atsirengęs, su tamsiu paltu, džinsais ir jo visas veidas buvo baltas. A. G. įėjo keikdamasis, paėmė ją už plaukų pakaušyje ir nuvilko į šalia esantį kabinetą. Kad būtų patogiau, A. G. atsisėdo prieš ją į biuro kėdę ir taip užspaudė ją į kampą. Tada A. G. paleido jos plaukus, sudavė jai kelis smūgius į veidą kumščiu, kumščiavo į vieną ir į kitą veido puses. Ji išsigando, visa susigūžė, rankomis užsidengė veidą. Ji prašė A. G., kad jos nemuštų, o A. G. ją vadino visokiais keiksmažodžiais ir vis tiek toliau kumščiavo, visos jos rankos buvo kitą dieną mėlynos. Jis vis tiek daužė, sugebėjo kelis kartus pataikyti į nosį, kad jai kraujai pasipylė, apsitaškė visos sienos. Ji dar bandė kažkur bėgti, bet niekur visiškai negalėjo, A. G. dar daugiau pasiuto ir dar smogė. A. G. su koja jai spyrė vieną, antrą kartą į šoną. Kai dar vieną kartą sudavė su kumščiu į nosies vidurį, tada pasirodė kraujas. Ji prašė pas A. G., kad leistų jai nusiprausti, bet jis neleido, toliau tyčiojosi. Šalia kampe buvo šiukšliadėžė, joje buvo sudėti seni laikraščiai, kuriais ji trynė ir valėsi kraujus. Ji verkė ir jo prašė nemušti klūpėdama ant kelių. Visa tai vyko gal kokį pusvalandį, nors jai atrodė amžinybė. Po to A. G. ko gero suprato, ką padarė, pats ko gero išsigando, jis apsisuko ir išėjo, o ji tame kampe prasėdėjo kokį pusvalandį, bijojo pajudėti, nes bijojo, kad jis gali sugrįžti ir viską tęsti toliau. Jai buvo suduoti mažiausiai šeši smūgiai kumščiu į veidą. Jis porą kartų spyrė į vieną tą patį kairį šoną iš dešinės kojos. Tas šonkaulis buvo prieš kelis metus lūžęs. Po pusvalandžio ji nusiprausė ir pusę nakties verkė, nes nežinojo, ką daryti, nes nebuvo raktų ir telefono. Veidrodyje ji matė, kad pradėjo tinti visas veidas, ji dar dėjo šaltus kompresus ant veido, jai darėsi baisu. Ji bijojo net pajudėti iš namų. Teo telefonu, kuris yra namuose, ji neskambino, nors telefonas veikė. Gruodžio 27 d. apie 11 val. atėjęs A. G. įėjo į miegamąjį, ji kaip tik sėdėjo ant lovos krašto. Ji atsisuko, norėdama pažvelgti jam į akis, o A. G. jos paklausė, kas jai čia dabar. Tai A. G. pasakė su pašaipėle. Kai ji jam pasakė, ar jis neatsimena, A. G. pasakė, kad jis turi alibi, nes jis buvo pas tėvą. Paskui kažkaip atsirado telefonas, ji paskambino mamai ir paprašė, kad mama atvažiuotų su broliu ir ją pasiimtų. Atvažiavo jos mama su broliu V. S., ji greitai susiruošė ir išvažiavo pas mamą, kur buvo iki Naujų metų. Kadangi artėjo Nauji metai, sausio 1 – oji, euro įvedimas, buvo begalė darbų, kuriuos reikėjo nudirbti, jų niekas už ją negalėjo padaryti, todėl ji nesikreipė pas gydytojus. Gruodžio 31 d. ryte ją brolis V. S. parvežė namo, į (duomenys neskelbtini). Į policiją nesikreipė, nes A. G. ją nuteikė morališkai, kad ji nieko nelaimės, nes jis turi alibi, o ji liudytojų neturi. Po kažkiek laiko L. S. jai pasakė, kad ji girdėjo ir matė, kai A. G. išeidinėjo būtent tą vakarą iš namo. Ji gal nebūtų kreipusis į policiją, bet nuėjusi dėl įmonės reikalų pas tyrėją G., kuri pamatė ją po nosies operacijos, jai pasakė, kad ji gali bet kada kreiptis, ji ją padrąsino ir dėl to ji kreipėsi 2015 m. sausio 5 d. Pas medicinos ekspertą ji vyko, kai dar nebuvau kreipusis į policiją. Ekspertas nukreipė pas šeimos gydytoją, kuri nukreipė pas neurologą, po to važiavo į Kauno klinikas, nes buvo galva sudaužyta, bijojo, kad nebūtų krešulių. 2015 m. sausio 13 d. jai operavo klinikose nosį. Jai taip pat buvo prirašyti šildymai, masažai. Ji gydosi ir dabar, ji buvo pas psichologus, nes po to karto negalėjo miegoti. Dukroms apie įvykį nieko nesakė, o duktė S. ją pamatė gruodžio 31 d. ir tada ji dukrai pasakė, kas atsitiko. Dukra pasiūlė padaryti nuotraukas. Po šito įvykio ji buvo morališkai ir fiziškai sužlugdyta. Jai reikia bendrauti su žmonėmis kiekvieną dieną, reikia bendrauti su begale žmonių, o jos veidas buvo subjaurotas. Ji eidavo į darbą tada, kai sutemsta arba anksti ryte mėnesį laiko. Ji prašo priteisti turtinės žalos 66,04 eurus už medikamentų pirkimą ir mokestį už ekspertizę, ir neturtinės žalos atlyginimui 2000 eurų.

Liudytoja M. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukra. A. G. – jos žentas. 2014 m. gruodžio 24 d. per Kūčias ji buvo pas G, viskas gražiausiai praėjo. Dar buvo A ir visa mūsų šeima: K, S, V ir ji. Jie pavalgė Kūčių vakarienę, buvo tik vyno butelis, ji pavalgiusi iškvietė taksi ir išvažiavo namo. Ji nežino, kiek buvo valandų, kai išvažiavo. Ji dukrai V neskambino. Po kelių dienų, gal buvo 27 - ta diena, V. G. paskambino ir pasakė, kad ji yra labai sudaužyta. Tada ji paskambino sūnui V. S. ir prieš pietus, t. y. pirmoje dienos pusėje, ji su sūnumi atvažiavo pas G į namus. Ji pamatė V. G., kuriai buvo sudaužyta galva. V. G. buvo apsirengusi mėlynu chalatu, kuris priekyje buvo kraujuotas. Kambaryje, kur yra kompiuteris, toje vietoje V. G. mušė, nes ant kilimėlio buvo kraujo. V. G. labai blogai jautėsi, jai buvo nosis sukreivinta ir kaktoje iš dešinės ir iš kairės pusės buvo guzai, nosis buvo labai smarkiai sudaužyta. Ant abiejų dilbių ji matė kraujosruvas, V. G. turbūt rankomis dengėsi galvą, kai ją mušė. A. G. vaikščiojo po kambarį, buvo patenkintas ir šypsojosi, sakė, kad ji turbūt girta pati pasidarė. Ji sakė, kad reikia iškviesti greitąją pagalbą, vežti ją į ligoninę, tačiau V. G. sakė, kad jai svarbus pinigų keitimas, nes ji turi dvi nuosavas parduotuves ir negali gultis į ligoninę. Kadangi ji dirbusi ligoninėje traumatologiniame skyriuje daug metų, todėl V. G. parsivežė į namus ir dėjo jai kompresus. V jai papasakojo, kad ji buvo sumušta vakare, sakė, kad A. G. atėmė telefoną ir raktus, ji negalėjo niekur išeiti, o kai A. G. grįžo, jis pasakė: „Tu dar gyva, dar nepadvėsei?“ Duktė V. G. po to kreipėsi pas gydytojus, ji visą mėnesį nešiojo specialų gipsą, uždėtą ant nosies, nes jai nosį operavo Kaune.

Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. G. – jo sesuo. Su A. G. jo santykiai geri. 2014 metų gruodžio mėn. jam paskambino mama, kuri paprašė nuvežti ją pas seserį į (duomenys neskelbtini) gatvę ir pasakė, kad A vėl turbūt sumušė V. Jis, kaip visada, atvažiavo, paėmė mamą, atvežė ją į (duomenys neskelbtini), kur gyvena V. G.. Atvažiavęs, jis su mama užėjo į kambarį, kur V. G. sėdėjo ant lovos, jai po akimis buvo mėlynės, nosis buvo sudaužyta, kreiva, visa kruvina, ant grindų gulėjo kruvini rankšluosčiai, patalynė buvo kruvina. Po to užėjo A. G., kuris pasakė: „Va, matai, vėl visa“. Jam atrodo, kad A. G. pasakė, jog V. G. pati nugriuvo ant akmens. Po to V pradėjo rengtis, jis išėjo į kiemą parūkyti kartu su A. G., kuris dar jam parodė akmenį prie obels ar kriaušės ir pasakė, kad prie akmens nugriuvo. Jis parvežė V. G. pas mamą į namus. Iki jo ateidavo informacija iš mamos pusės, kad A. G. muša V. G.. Tai nėra paslaptis.

Liudytojas V. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad jo santykiai su broliu yra normalūs, jie nesusipykę, su V. - jo žmona - taip normalūs santykiai, nesusipykę. 2014 m. gruodžio mėn. pabaigoje jis nematė V. G.. Gruodžio pabaigoje buvo Kalėdų metas, jis apie 20 val. atvažiavo pas brolį, prie brolio namų, A. G. įsėdo į jo mašiną, nuvažiavo jie pas tėvą, gyvenantį (duomenys neskelbtini). Tai galėjo būti apie 20 val., 20.30 val. Pas tėvą tuo metu buvo A. G. ir P. M., tėvas ir jis. Jis nesidomėjo, kodėl nėra V. G.. Iš tėvo namų išvažiavo pirmadienį anksti ryte, apie 5 val. ryto į Vilnių. Jis klausė, kaip sekasi V., A. G. pasakė, kad V, kai mes vykome iš brolio, buvo namie, grįžusi namo neblaivi ir tuo metu miega. Pirmą naktį brolis A. G. tikrai nakvojo pas tėvą, o kitas naktis nepamena, ar brolis nakvojo. Tą naktį, kai jie susirinko, brolis A. tikrai nakvojo pas tėvą.

Liudytojas B. R. G. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. G. yra jo sūnus, o V. G. – marti, su kuria nesusipykęs, bet jau turbūt antri metai kaip nebendrauja. Nesutarimai atsirado dėl to, kad sūnus viską atidavė, jis pats atidavė daug savo pinigų, nes pastatė ūkinį pastatą, įrengė dvi parduotuves, apšiltino namą, o dabar norima bendrom jėgom išmesti už durų A. G. pliką ir basą, nuogą, o jį, kaip tėvą, tai labai žeidžia. 2014 m. gruodžio 24 d. buvo Kūčių vakaras, atvažiavo jo sūnus A, buvo jo dukra D ir anūkas P. M.. Jie pavalgė Kūčių vakarienę, o ponios V nebuvo. Tą dieną A. G. dirbo ir išvažiavo į darbą. Gruodžio 25- tą dieną, tai yra pirmą Kalėdų dieną, atvažiavo jo sūnus A ir sūnaus dukra S ir podukra K. A. G. užvalgė ir, kadangi buvo darbe, išvažiavo į darbą. Gruodžio 25 d. jo dukra D išvažiavo, liko anūkas P. Gruodžio 26 d. po 19 val. pas jį atvažiavo abu broliai V ir A. Jie po 19 val. pavalgė vakarienę, pasišnekėjo. Apie 12 val. nakties, gal po 12 val., jie nuėjo miegoti. A. G. dar pasakė, kad gal važiuos namo, o jis pasakė, kad nereikia važiuoti, o jis eitų į viršų, yra lova, išsimiegos, o rytoj parvažiuos. A. G. nuėjo į viršų, o jis miegojo pirmame aukšte. Gruodžio 27 d. jis susitvarkė savo ūkinius reikalus. A. G. pasiskambino kaimynui J. N., su kuriuo nuvažiavo į namus, pamaitino šunį ir po kokių 20 minučių grįžo atgal pas jį. Apie 19 val. A. G. išvažiavo namo. Apie V. G. sumušimą jis praktiškai nieko nežino. Gruodžio 27 ar 28 d. jam A. G. pasakė, kad V skundėsi, kad jis sumušė ją gruodžio 26 – tą. Tada jis pasakė, kad jis negalėjo sumušti, nes pas jį nakvojo ir tik 27 d. išvažiavo namo. Tai yra grynas išsigalvojimas. Gruodžio 26 d. A. niekur nebuvo užėjęs iš jo namų, kai pas jį svečiavosi.

Liudytoja L. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją V. G. pažįsta, nes ji yra jos viršininkė ir draugės mama. Kaltinamąjį A. G. pažįsta, jis – draugės tėtis. Ji dirba V. G. įmonėje barmene pardavėja. 2014 m. gruodžio 26 d. ji dirbo bare. Gruodžio 26 d. ji dienos metu nešė V. G. cigaretes, o mineralinį nešė vakare, gal apie 18 val. Kai susisiekė vietiniu telefonu, V. G. pasakė, kad A. G. iš jos yra paėmęs raktus, ją užrakinęs namuose, paėmęs jos telefoną. Cigaretes ir mineralinį perdavė per langelį, kuris yra šalia durų. Kai ji paskambino į duris, V. G. atidarė ne duris, o langelį, kuris yra šalia durų. Paduodama cigaretes ir vėliau mineralinį vandenį, ji matė V. G., kurios veidas buvo švarus, V. G. buvo blaivi. Tos pačios dienos vakarą, apie 21 val., ji girdėjo, kai A. G. rėkė, garsiai kalbėjo V. G. namuose. Ką rėkė A. G., ji tikrai negirdėjo, nes trumpai buvo lauke. Dar bendradarbei L. V. ji parašė žinutę, kad girdi triukšmą V. G. namuose. Ji su L. V. visada pasidalina emocijomis, nes yra artimos draugės. Ji neša butelius į tą vietą, į kurią yra V. miegamojo ir virtuvės langai. Jai buvo toks vaizdas, kad triukšmas buvo arba virtuvėje, arba miegamajame. Ji girdėjo triukšmą, bet konkrečių žodžių negirdėjo. Paskui ji nuėjo į bariuką, o vėliau jai reikėjo išnešti tarą už garažo. Kai ji nunešė už garažo tarą, kažkaip nusisukdama ir nueidama, pamatė, kaip išeina A. G. ir užrakinėja namo duris, A. G. nuo jos buvo nusisukęs. Ji pamatė, kad tai A. G., apsisuko ir nuėjo link ūkinio pastato. Kitą dieną, gruodžio 27 d. atvažiavo V. G. mama ir pasakė, kad vėl tas gyvulys sumušė V., lekia žiūrėti. Nuo to laiko iki gruodžio 31 d. ji nematė nei pačios V, nei V mamos. Gruodžio 31 d. ji pamatė V. G., kurios visas veidas buvo kraujosruvomis, nosis buvo sulaužyta, priplota. Ji daug metų bendrauja tiek su A. G., tiek su V. G., tiek su S. G., todėl iš išvaizdos, plaukų šukuosenos, iš tos eisenos, gal iš jo viso sudėjimo atskyrė, kad tai A. G. rakino duris ir negalėjo suklysti. Liepos mėnesį, tiksliai neprisimina, A. G. priėjęs jai pasakė, kad ją reikia lupti. Tada ji pakėlė galvą ir paklausė, už ką. A. G. pasakė: „Tu matei mane ne 26 – tą dieną, o 27 - tą dieną“. Ji atsisuko ir pasakė, kad ji tikrai nenori kalbėtis šita tema. Tuo pokalbis ir baigėsi.

Liudytoja R. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad su V. G. jos labai geri santykiai. Kaltinamąjį A. G. pažįsta, su juo tarpusavio santykiai normalūs. 2014 m. gruodžio 24 d. V. G. apie 22 val. jai paskambino ir paklausė, ar ji viena namuose. V. G. nenorėjo viena būti namuose ir atėjo pas ją. Ji pasakė, kad viena ir V. G. atėjo pas ją į svečius. Atėjus V. G., jai nesakė, kiek dienų ji bus. Vakare jos išgėrė po vieną taurę vyno. Jos pasėdėjo iki 2 val., po to nuėjo miegoti. Kitą dieną jos atsikėlė, pragulėjo, prasėdėjo prie televizoriaus. Antrą dieną V. G. jau bijojo grįžti namo, kad A. G. jos nesumuštų ir ji pasiliko pas ją antrą dieną. Ji pati pasiūlė V. G. pernakvoti pas ją. Gruodžio 26 d. ji turėjo reikalų ir V išėjo namo Kai gruodžio 24 d. V. G. atėjo pas ją, V. G. nebuvo sumušta, o po Naujų metų V. G. atėjus pas ją į parduotuvę, ji jos nepažino, nes ji buvo į žmogų nepanaši, tiek ji buvo sumušta. Jai yra žinoma, kad A. G. dažnai V. G. muša. Ji dirbo porą metų pas V. G., tai tikrai dažnai matydavo ją sumuštą.

Liudytojas J. N. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusiąją V. G. pažįsta kaip draugo žmoną, su ja nesusipykęs. A. G. – vaikystės draugas. Gruodžio 27 d. apie 10 val. jis atvažiavo pas savo motiną, (duomenys neskelbtini). Jis buvo pas motiną ir matė, kad pas tėvą yra A. G., brolis – V, tėvas buvo ir P, kuriuos pamatė gal po pusvalandžio po atvažiavimo, nes namai yra kaimynystėje. Po to jis susitiko su A. G., kuris paprašė gal 12 val. nuvežti jį į namus, nes jam reikėjo pašerti šunį, nes jis buvo be mašinos. Jis nuvežė į namus A. G., jie abu užėjo per garažą, jis pasėdėjo garaže, A. G. pašėrė šunį, grįžo į garažą, dar pasakė, kad užeis į namus. A. G. trumpam užėjo į namus, pažiūrėjo, ar ten viskas tvarkoje ir grįžęs pasakė, kad V miega ar tai guli. Tada A. G. nuvežė pas tėvą, o pats grįžo pas motiną. Jis neprisimena, ar tos pačios dienos vakare vežė A. G. į namus, nes viskas buvo prieš metus.

Liudytojas P. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad A. G. –jo mamos brolis. Jis būna Vilniuje, o savaitgaliais atvažiuoja pas senelį B. R., kuris gyvena (duomenys neskelbtini) Pas senelį per Kūčias buvo jo mama - D. G., R. D., A. G.. V. nebuvo. A. per Kūčias, pavalgęs vakarienę, išvažiavo namo. Kalėdų dieną - gruodžio 25 d. - jis papietavo su mama, seneliu, A, K., S.. Tada jo mama su savo vyru išvažiavo, išvažiavo S su K ir A, o jis liko su seneliu. Antrą Kalėdų dieną atvažiavo V. Iš gruodžio 26 d. į 27 d. naktį pas senelį nakvojo A. G., V. ir jis. Buvo taip, kad gruodžio 27 d. ryte A. G. su kaimynu J buvo išvažiavęs pašerti šunį ir grįžo. Gruodžio 27 d. 18-19 val. A. G. namo parvežė tas pats kaimynas parvežė.

Liudytoja L. V. teisiamajame posėdyje parodė, kad nukentėjusioji V. G. - jos viršininkė, ji V. G. įmonėje dirba nuo 2014-09-01. A. G. pažįsta. 2014 metų gruodžio 26 ir 27 dienomis ji dirbo nuo 8 val. iki 20 val. Būdama namuose apie 21,30 val. ar 22 val. jau po darbo valandų ji iš L. S. gavo SMS žinutę, kad yra triukšmas pas V. G., tačiau žinutės teksto neatsimena. Ji neatsimena, ar atsakė ką nors į tą žinutę. Gruodžio 27 d., kai ji nuėjo į darbą, sutiko darbuotoją, kuri pasakė, kad buvo barnis pas V. G. ir viskas. Gruodžio 27 d. V. G. ji nematė, matė tik V. mamą, kuri buvo užėjusi į parduotuvę ir pasakė, kad A vėl sumušė V. Gruodžio 31 d. ji pamatė V. G., kuri buvo baisiai sumušta. Jos visas veidas buvo sumuštas

Liudytoja K. S. teisiamajame posėdyje parodė, kad V. G. yra jos mama. Nuo 2009 metų ji gyvena Vilniuje. A. G. yra jos patėvis. Dabar su A. G. bendrauja su įtampa. Per Kūčias gruodžio 24 d. ji atvažiavo į Jonavą ir buvo pas mamą namuose (duomenys neskelbtini). Tą dieną nebuvo nesutarimų su mama ir patėviu, ruošė Kūčių stalą. V, A, močiutė M, mano draugas T, sesė S pavalgė Kūčių vakarienę ir išvažiavo pas draugo tėvus. Po Kūčių vakarienės ji daugiau mamos turbūt ir nematė. Su seserimi buvau susitikusi per Kūčias ir per Kalėdas. Iš 24- tos dienos į 25 - tą dieną ji nakvojo pas mamą namuose (duomenys neskelbtini) gatvėje. Jai atrodo, kad tuo metu mamos nebuvo namuose, to neatsimena. Nepamena, ar 25 - tą dieną mama buvo namie. Mama žinojo, kad ji gruodžio 28 – tą dieną išvyksta į užsienį. Prieš Naujus metus jai sesė parašė per „feisbuką“, kad mama labai sumušta ir nežino, ar liks gyva.

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu (1 t. b. l. 1-8) nustatoma, kad 2015 m. vasario 4 d. apžiūrėta įvykio vieta – gyvenamasis namas, (duomenys neskelbtini). Šio namo darbo kambaryje dešinėje šalia lango stovi raudonos spalvos odinis krėslas, šalia jo stovi kompiuterio stalas, o ant jo kompiuteris. Kairėje šalia medinių lauko durų yra mėlynos spalvos kilimėlis su rudos spalvos dėmėmis panašiomis į kraują. Iš baltos spalvos maišo paimti žalios spalvos moteriški marškinėliai ir mėlynos spalvos moteriškas chalatas , šie drabužiai su rudos spalvos dėmėmis, panašiomis į kraują. Chalatas ir marškinėliai prijungti prie bylos.

VšĮ Jonavos pirminės sveikatos priežiūros centro raštu (1 t. b. l. 51) nustatoma, kad V. G. kreipėsi pas šeimos gydytoją 2015 m. sausio 6 d. dėl 2014-12-26 traumos namuose, pacientės žodžiais apie 21 val. sumušė vyras. Nukreipta LOR, traumatologo konsultacijoms.

Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos raštu (1 t. b. l. 53) nustatoma, kad V. G. lankėsi Skubios pagalbos skyriuje 2015 m. sausio 8 d. 12,45 val. nustatyta diagnozė paviršinis galvos sužalojimas. Pakartotinai V. G. gydėsi Ausų nosies gerklės ligų skyriuje nuo 2015-01-13 iki 2015-01-15 diagnozė hospitalizuojant nosies kaulų lūžimas.

Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (1 t. b. l. 59) nustatoma, kad V. G. pateikė specialisto išvadą Nr. G25/15 (02).

Specialisto išvada Nr. G25/15(02) (1 t. b. l. 60) nustatoma, kad V. G. konstatuota nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinant į dešinį antakį ir kaktą, kairės akies vokuose, perinant į smilkinį, skruostą, padaryti kietais bukais daiktai, galimai tiriamosios nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Dėl nosies kaulų lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Šonkaulių lūžiai objektyviais klinikiniais duomenis nepatvirtinti

Specialisto išvada Nr. pG582/15(02) (1 t. b. l. 63) nustatoma, kad V. G. mechaninės traumos požymių rankose, šonuose ir kituose kūno vietose, išskyrus veidą, nekonstatuota. Konstatuoti išoriniai sužalojimai veide ir nosies kaulų lūžis padaryti artimu vienas kitam laiku. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kurių dydžio, skaičiaus, formos ar kitų fizinių savybių detalizuoti negalima. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir rankų kumščiais. Konstatuoti sužalojimai griuvimui nebūdingi. Sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Nėra medicininių duomenų sužalojimų eiliškumui nustatyti. Konstatuoti sužalojimai yra savo ranka lengvai pasiekiamoje lokalizacijoje, tačiau tyčiniam savęs žalojimui nebūdingi. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Dėl nosies kaulų lūžio V. G. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Poodinės kraujosruvos akių vokuose, perinančios į dešinį antakį, katą, kairį smilkinį ir kairį skruostą, tiek vertinant jas atskirai, tiek kartu, atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Specialisto išvada Nr. pG1125/15(02) (1 t. b. l. 66) nustatoma, kad V. G. sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje bei tiriamosios nurodytu laiku.

Apžiūros protokolu (2 t. b. l. 4-6) nustatoma, kad apžiūrėtas moteriškas chalatas, kurio priekinėje dalyje ant abiejų rankovių, apykaklės ir abiejų šonų yra rusvos spalvos dėmės, primenančios kraują, apžiūrėti moteriški marškinėliai žalios spalvos, kurių priekinėje dalyje yra rusvos spalvos dėmės, primenančios kraują, taip pat marškinėlių priekinėje dalyje 18 cm nuo apykaklės ir 13 cm nuo šoninės kairės pusės siūlės yra 1,5 cm ilgio mechaninis pažeidimas, chalatas ir marškinėliai prijungti prie bylos.

Baudžiamojoje byloje kaltinamasis A. G. kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino ir nurodė, kad V. G. jis nemušė, o 2014 m. gruodžio 26 d. jis buvo pas tėvą namuose, kur ir nakvojo. Nukentėjusioji V. G. nuosekliai nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nurodė, kad sužalojimus jai padarė jos sutuoktinis A. G. 2014 m. gruodžio 26 d. jų namuose (duomenys neskelbtini), suduodamas smūgius kumščiu į veidą ir spirdamas į kairį šoną. Nukentėjusioji V. G. į Jonavos r. PK kreipėsi 2015 m. sausio 26 d., o pas teismo medicinos ekspertus kreipėsi 2015 m. sausio 5 d., o taip pat vėliau kreipėsi ir pas gydytojus, kur visada nurodydavo, jog kreipiasi dėl sužalojimų, padarytų vyro ją mušant. Kaltinamojo A. G. parodymus, kad jo 2014 m. gruodžio 26 d. nebuvo namuose ir jis nesužalojo V. G. paneigia liudytojos L. S. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamojo posėdžio metu, kur ji nuosekliai nurodė, kad 2014 m. gruodžio 26 d. vakare ji matė V. G., kuris rakino namo, (duomenys neskelbtini), duris, o prieš tai iš namo sklido triukšmas. Liudytoja L. S. parodė, kad A. G. ji atpažino, nes pažįsta seniai ir nesuklydo jį atpažindama. Kaltinamasis A. G. nurodo, kad jis 2014 m. gruodžio 26 d. vakare buvo pas savo tėvą (Duomenys neskelbtini), kur buvo jo brolis V. G., sūnėnas P. M., tėvas B. R. G.. Šie asmenys, apklausti byloje liudytojais, patvirtino kaltinamojo A. G. parodymus. Teismas liudytojus V. G., B. R. G., P. M. laiko suinteresuotais bylos baigtimi, siekiančiais A. G. padėti išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jie yra susiję giminystės ryšiais su kaltinamuoju A. G., o liudytojo J. N., kuris yra A. G. tėvo kaimynas, parodymai yra nenuoseklūs ir teismas jais tikėti neturi pagrindo. Kaltinamojo A. G. parodymai ir liudytojo B. R. G. parodymai dėl A. G. nakvojimo aplinkybių skiriasi, nes A. G. nurodė, kad tik atvykęs pas tėvą jis pranešė, jog nakvos pas jį, kai tuo tarpu tėvas B. R. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. G. apie 12 val. nakties norėjo važiuoti namo, o jis patarė likti nakvoti pas jį. Šių detalių nesutapimas leidžia pagrįstai teismui abejoti tokių parodymų teisingumu ir todėl teismas šiuos parodymus vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. G. jam nurodė, kad V. G. susižalojo pati ir parodė akmenį, į kurį ji susimušė. Šie liudytojo parodymai tik patvirtina, kad kaltinamasis A. G. jau betarpiškai po įvykio, siekė išvengti atsakomybės ir klaidino V. G. giminaičius, nes teismo medicinos specialisto išvada paneigia tą aplinkybę, kad tokius sužalojimus V. G. galėjo pasidaryti krisdama. Kaltinamasis A. G. teisme nurodo, kad liudytoja L. S. yra pavaldi V. G., nes dirba jos įmonėje, todėl jos parodymais negalima tikėti, tačiau liudytojos L. S. parodymai sutampa su nuosekliais nukentėjusiosios V. G. parodymais, liudytojos L. S. parodymus baudžiamojoje byloje patvirtina specialisto išvados, kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai, todėl teismas netikėti šios liudytojos parodymais neturi pagrindo. Teismas laiko, kad nuosekliais nukentėjusiosios V. G., liudytojos L. S. parodymais, rašytiniais įrodymais įrodyta, kad 2014 m. gruodžio 26 d. apie 21.30 val. A. G. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kilus tarpusavio konfliktui dėl asmeninių nesutarimų su šeimos nare - sutuoktine V. G., virtuvėje suėmęs nukentėjusiąją V. G. už plaukų pakaušio srityje, nustūmė ją į šalia esančio kambario kampą ir kumščiais sudavė jai ne mažiau kaip du smūgius į nosį, abu skruostus ir dilbius, ne mažiau kaip du kartus spyrė į kairį šoną - tokiais veiksmais padarė jai nosies kaulų lūžį, poodines kraujosruvas dešinės akies vokuose, pereinančias į dešinį antakį ir kaktą, kairės akies vokuose, pereinančias į kairį smilkinį ir kairį skruostą ir tuo nesunkiai sutrikdė sveikatą sutuoktinei V. G., todėl kaltinamojo A. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. Kaltinime A. G. patikslinama, kad A. G. spyrė A. G. į kairį šoną, nes nukentėjusioji V. G. teisiamajame posėdyje nurodė, kad A. G. jai spyrė į kairį šoną. Šis patikslinimas nekeičia kaltinimo esmės, nes kaltinamojo A. G. padarytas nusikaltimas kvalifikuojamas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį sukėlė nosies kaulų lūžimas, o sužalojimai dilbiuose, kairiame šone teismo medicinos specialistų objektyviai yra nekonstatuoti, tačiau tai nepaneigia nukentėjusiosios V. G. parodymų, kad jai A. G. spyrė į kairį šoną.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį prašydama iš A. G. priteisti PSDF biudžetui padarytą 319,05 Eur žalą už nukentėjusiosios gydymą. Nukentėjusiajai V. G. 2015 m. sausio 6,7,815,22,23,30 dienomis VšĮ Jonavos ligoninėje buvo suteiktos ambulatorinės otorinolaringolo, ortopedo, traumatologo, neurologo, oftalmologo, radiologo bei fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos dėl nosies kaulų lūžio, krūtinės ląstos sumušimo, akies voko ir periokulinės srities sumušimo, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 81,31 Eur. 2015-01-08 V. G. Lietuvos SMUL Kauno klinikose buvo suteiktos ambulatorinės vidaus ligų gydytojo, neurologo konsultacijos dėl galvos paviršinio sužalojimo, atlikta kompiuterinė tomografija, už kurias ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 50,07 Eur. Nuo 2015-01-13 iki 2015-01-15 V. G. gydėsi Lietuvos SMUL Kauno klinikų ANG ir klausos atstatymo skyriuje dėl nosies kaulų lūžio ir už gydymą ligonių kasa iš PSDF biudžeto lėšų sumokėjo 187,67 Eur. Kadangi V. G. sužalojimas atsirado dėl kaltų ir tyčinių A. G. veiksmų, V. G. gydymas yra priežastiniame ryšyje su A. G. veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas ir priteistina iš A. G. PSDF biudžetui 319,05 EUR už nukentėjusiosios gydymą (CK 6.283 str. 1 d., 6.280 str.).

Nukentėjusioji V. G. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš kaltinamojo A. G. 66,04 Eur turtinei žalai atlyginti, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, ir bylinėjimosi išlaidas.

Nukentėjusioji V. G. prašo priteisti 66,04 Eur turtinei žalai atlyginti ir nurodo, kad ši turtinė žala atsirado dėl to, kad ji 23,45 Eur mokėjo už teismo medicinos apžiūrą ir 42,59 Eur už vaistus ir priemones, kurias skyrė gydytojai. Šias nukentėjusiosios V. G. išlaidas patvirtina pateikti kvitai (2 t. b. l. 145, 147), šios išlaidos yra įrodytos, pagrįstos ir atsirado dėl A. G. tyčinių kaltų veiksmų, todėl priteistina iš kaltinamojo A. G. nukentėjusiajai V. G. 66,04 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusioji V. G. prašo priteisti iš kaltinamojo A. G. 2000 EUR neturtinei žalai atlyginti. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Vadovaujantis CK 6.250 str. 2 d., neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio, pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.

Taikant civilinę atsakomybę laikomasi principo, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ar žalą padariusio asmens turtinė padėtis. Nagrinėjamu atveju nukentėjusioji V. G. patyrė fizinę prievartą, kas be jokios abejonės sutrikdė jos psichinę būseną ir dvasinę pusiausvyrą.

Nustatydamas nukentėjusiajai V. G. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumą ir pobūdį, t. y. į tai, kad padarytas tyčinis nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų, patirti išgyvenimai jos atžvilgiu daromo nusikaltimo metu ir fizinė prievarta sukėlė nukentėjusiajai emocinį sukrėtimą. Kaltinamojo A. G. veiksmais nukentėjusiajai V. G. buvo padaryti nosies kaulų lūžis, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose, pereinančios į dešinį antakį ir kaktą, kairės akies vokuose, pereinančias į kairį smilkinį ir kairį skruostą. Dėl padarytų sužalojimų V. G. gydėsi ligoninėje. Dėl aptartų neturtinės žalos pasekmių ir smurtinio tyčinio nusikaltimo pobūdžio žalą padariusio asmens turtinė padėtis šiuo atveju nelaikytina esminiu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamą vertybę - žmogaus sveikatą, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais, atsižvelgdamas į tai, kad prieš nukentėjusiąją V. G. buvo padarytas apysunkis nusikaltimas, teismas nukentėjusiosios prašomą priteisti už jos atžvilgiu padarytą nusikaltimą 2000 EUR dydžio neturtinės žalos sumą laiko pakankama, nes ši suma geriausiai užtikrins piniginę kompensaciją už jai padarytą skriaudą bei balansą tarp padarytos veikos, jos sukeltų padarinių.

Nukentėjusiajai V. G. ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje atstovavo advokato padėjėja D. Mazur, kuri taip pat surašė ir civilinį ieškinį. Už civilinio ieškinio surašymą ir atstovavimą ikiteisminiame tyrime ir bylą nagrinėjant Jonavos rajono apylinkės teisme V. G. pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 768263 2015 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 200 Eur, pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 768257 2015 m. liepos 29 d. sumokėjo 150 Eur, pagal pinigų priėmimo kvitą Nr. 768271 2016 m. kovo 14 d. sumokėjo 50 Eur. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 104 str., 105 str., šios išlaidos yra pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistina nukentėjusiai V. G. iš kaltinamojo A. G. 400 EUR (Lietuvos Respublikos BK 106 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam A. G. atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. G. teisiamas pirmą kartą, tačiau Jonavos rajono apylinkės teismo 2013-04-22 nuosprendžiu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 38 str. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 145 str. 1 d., 187 str. 1 d., kurias jis buvo padaręs V. G. atžvilgiu. Kaltinamasis V. G. kaltinamas apysunkio nusikaltimo padarymu, Jonavos r. PSPC PSC pas gydytoją psichiatrą nesilankė, dabartiniu metu dirba, 2015-06-27 baustas administracine tvarka pagal ATPK 178 str. 1 d., todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau tikėtina, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Daiktiniai įrodymai – chalatas ir marškinėliai- nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini V. G..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 -307 straipsniais

nusprendė:

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p. ir nubausti jį vienerių metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str.,67 str., 72¹ str., 72² str., A. G. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir per bausmės vykdymo atidėjimo terminą paskirti jam baudžiamojo poveikio priemones: įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios V. G. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios V. G. arčiau nei 10 metrų; įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose ir įpareigoti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą.

Priteisti iš A. G. V. G. šešiasdešimt šešis eurus keturis euro centus (66,04Eur) nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui, du tūkstančius eurų (2000 Eur) nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimui ir keturis šimtus eurų (400 Eur) proceso išlaidų.

Priteisti iš A. G. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos tris šimtus devyniolika eurų penkių euro centų (319,05 Eur) žalą už nukentėjusios gydymą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie SAM PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT217300010002484333 „Swedbank“ AB, banko kodas 73000.

Kardomąją priemonę A. G. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradėjimo, o bausmę pradėjus vykdyti kardomąją priemonę baigti taikyti.

Daiktinius įrodymus – chalatą ir marškinėlius –nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti V. G..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.