Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

2017-09-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-174/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2017-06-12Klaipėdos apylinkės teismas
  2. Apeliacija2017-09-14Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Data
2017-09-14
Bylos Nr.
1A-256-174/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-01955-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Savinijus Katauskas, Dalia Kursevičienė
Nuteistasis
P. G.
Kategorijos

Pranešėja Violeta Miliuvienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-256-174/2017

Teisėjas Virginijus Gedeikis Teisminio proceso Nr. 1-01-1-01955-2017-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1.; 1.2.14.1.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.12. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuTARTis

Lietuvos respublikos vardu

2017 m. rugsėjo 14 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Savinijaus Katausko, Dalios Kursevičienės ir V. M. (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo P. G. ir jo gynėjos advokatės A. M. apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo P. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 45 parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 30 parų arešto.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 2 dalimi, paskirta bausmė subendrinta visiško bausmių sudėjimo būdu su Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme – 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė – 30 parų arešto ir 60 MGL (2 259,60 Eur) bauda, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Į arešto bausmės laiką įskaitytas P. G. laikino sulaikymo laikas nuo 2017-01-17 iki 2017-01-18, bausmės pradžią nurodant skaičiuoti nuo P. G. faktinio sulaikymo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomosios priemonės nuspręsta neskirti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

P. G. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. sausio 4 d., apie 20.00 val., veikdamas bendrininkų grupe su G. B., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas susitaikius su juridinio asmens įgaliotu atstovu, iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žuvų auginimo baseino, esančio (duomenys neskelbtini) esančioje sodyboje, P. G. laikant maišus, o G. B. savadarbiu tinklu – kryte – iš žuvų auginimo baseino traukiant žuvis ir jas dedant į maišus, tokiu būdu pagrobė 20 vnt. eršketų, taip mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ padarė turtinę žalą už 1 000 eurų.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis P. G. ir jo gynėja advokatė A. M. prašo pakeisti Plungės rajono apylinkės teismo 2017-06-12 nuosprendį ir neskirti nuteistajam P. G. realios arešto bausmės. Apeliantas P. G. neneigia, kad jis kartu su seniai pažįstamu G. B., kuris, atlyginus dalį padarytos žalos, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, iš mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žuvų auginimo baseino gaudė ne jiems priklausančias žuvis – eršketus, kuriuos paskui Telšiuose pardavė ir pinigus pasidalijo. Tačiau, pasak P. G., vagystę su G. B. jis įvykdė pastarojo pasiūlymu ir jo turimais įrankiais, taigi G. B. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius. Nuteistasis P. G. pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo jis nuoširdžiai gailisi, padarytą žalą, kaip ir G. B., visiškai atlygino, atsiprašė nukentėjusiųjų ir prisiekė, kad daugiau tikrai toks jo elgesys nepasikartos. Šios aplinkybės, apeliantų nuomone, sudaro pagrindą sušvelninti P. G. paskirtą bausmę, neskiriant jam realios arešto bausmės.

Apeliantų P. G. ir jo gynėjos nuomone, teismas, paskirdamas P. G. nors ir nedidelę, bet realią arešto bausmę, neatsižvelgė į tai, kad jis turi nuolatinį darbą (su UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017 m. balandžio 11 d. pasirašė neterminuotą darbo sutartį). P. G. teigimu, dirbdamas jis tikrai galės susimokėti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtą pakankamai didelę piniginę baudą – 2 259,60 Eur, o dėl paskirtos 30 parų arešto bausmės atlikimo jis gali būti atleistas iš darbo (pasak P. G., darbdaviui jo buvimas nuolat darbe yra būtinas), o netekęs darbo jis baudos tikrai neturės iš ko sumokėti.

Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus apeliantai prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti, paskiriant P. G. švelnesnę nei areštas bausmę.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroras Mindaugas Vilnius prašo nuteistojo P. G. ir jo gynėjos advokatės A. M. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Iš apeliacinio skundo matyti, jog nuteistasis P. G. ir jo gynėja neginčija P. G. kartu su G. B. padarytos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltės ir veikos kvalifikacijos, tačiau, apeliantų nuomone, P. G. paskirta arešto bausmė yra per griežta ir turi būti sušvelninta, neskiriant nuteistajam realios arešto bausmės atlikimo. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Teismo paskirta bausmė turi atitikti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, turi būti teisinga bei tinkamai individualizuota, tai yra atitikti kaltininko padarytos veikos pavojingumą ir jo asmenybę.

Pagal bendrą taisyklę, įtvirtintą BK 54 straipsnyje, teismas, įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 2 dalyje, skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją.

P. G. skundžiamu nuosprendžiu nuteistas pagal BK 178 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, veikdamas bendrininkų grupe su G. B., iš žuvų auginimo baseino pagrobė 20 vnt. eršketų, padarydami mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ 1 000 eurų turtinę žalą.

BK 178 straipsnio 1 dalis numato, kad tas, kas pagrobė svetimą turtą, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

Apylinkės teismas už šią nusikalstamą veiką paskyrė nuteistajam P. G. 45 parų arešto, pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad paskirdamas P. G. už nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje, arešto bausmę, šis teismas vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), apelianto kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), į nustatytas P. G. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir savanoriškai atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas) bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikaltimą padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Be nurodytų aplinkybių, teismas įvertino ir apelianto asmenybę, t. y. kad jis nusikalto būdamas anksčiau ne kartą teistas, neatlikęs paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, turėdamas galiojančią administracinę nuobaudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Įvertinęs paminėtas P. G. apibūdinančias bei kitas anksčiau minėtas aplinkybes, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, jog visų šių aplinkybių visuma suponuoja, kad nuteistajam už padarytą tyčinę savanaudišką nusikalstamą veiką turi būti paskirta BK 178 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, kuri savo dydžiu yra artima BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytam šios bausmės vidurkiui ir kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Taigi iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas atsižvelgė į visas nuteistajam P. G. skirtinos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes ir tinkamai taikė BK 41, 54 ir 61 straipsnių nuostatas. Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismui dėl aktualių aplinkybių, skirtų P. G. bausmei individualizuoti, vertinimo, tiek parenkant bausmės rūšį – areštą, tiek nustatant konkretų šios bausmės dydį nuteistajam P. G..

Pažymėtina, kad P. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, padaryta iš savanaudiškų paskatų, nukreipta prieš vieną pagrindinių įstatymo saugomų teisinių gėrių – asmens turtą ir nuosavybės teisę. Kaip minėta, P. G. nusikalto ir buvo teisiamas, būdamas praeityje ne kartą teistas, iš jų ir už analogiško pobūdžio nusikaltimą nuosavybei (vagystę), taip pat už viešosios tvarkos pažeidimą, pavartojant fizinį smurtą, ir kt., praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, naują nusikalstamą veiką, už kurią nuteistas šioje byloje, padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Toks nuteistojo P. G. nusikalstamas elgesys rodo, kad jo padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, tai dėsningas jo elgesio padarinys dėl visuotinai priimtinų elgesio normų nepaisymo ir nenoro laikytis įstatymų reikalavimų. Kaip matyti, anksčiau P. G. paskirtos bausmės jo nepataisė, nes jis, neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, už kurią buvo nuteistas šioje byloje. Šie duomenys rodo, kad P. G. teismo jam parodyto pasitikėjimo nepateisino, anksčiau jam paskirtomis švelnesnėmis nei areštas bausmėmis (laisvės apribojimu, bauda) bausmės tikslai nebuvo pasiekti, ir kartu leidžia daryti išvadą, kad P. G. kritiškai nevertina netinkamo savo elgesio, nesupranta jo pavojingumo ir pažeidžiamų vertybių svarbos, o tai atskleidžia tikrąjį kaltininko psichinį santykį su jo padaryta veika ir parodo, kad tokiam nesavikritiškam asmeniui bausmės tikslų pasiekimas realiai neatliekant arešto bausmės nėra galimas, nes akivaizdu, kad P. G. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios, atskleidžia nuteistojo jauname amžiuje susiformavusį nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, nenorą keisti savo gyvenimo būdą ir stoti į doros kelią. Todėl nuteistojo P. G. siekis būti laisvėje negali turėti prioriteto prieš visuomenės interesą būti apsaugotai nuo nusikalstamų veikų. Įvertinęs šių duomenų visumą, skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad paskyrus P. G. švelnesnę nei areštas bausmę, nebus pasiekti bausmės tikslai.

Nors apelianto skunde pabrėžiama, kad jis prisipažino ir gailisi nusikaltęs, atsiprašė nukentėjusiojo ir savo noru atlygino nusikaltimu padarytą žalą, tačiau, kaip matyti, apylinkės teismas, skirdamas nuteistajam P. G. bausmę, jau atsižvelgė į šias apeliaciniame skunde nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, t. y. į tai, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą, todėl dar kartą tuo pačiu pagrindu švelninti bausmę nėra pagrindo. Be to, kadangi teisiamojo posėdžio metu buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, teismas pritaikė BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu.

Apeliantų skunde per griežtos bausmės nuteistajam P. G. paskyrimas argumentuojamas ir tuo, kad P. G. nusikaltimą kartu su G. B. įvykdė pastarojo pasiūlymu ir jo turimais įrankiais, taigi, pasak apeliantų, G. B. buvo šios nusikalstamos veikos iniciatorius ir organizatorius. Tačiau pagal apylinkės teismo byloje nustatytas faktines aplinkybes (jų apeliantai neginčija), tiek P. G., tiek G. B. buvo aktyvūs nusikaltimo bendravykdžiai – abu nuvyko prie mažosios bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ žuvų auginimo baseino, kur P. G. laikant maišus, o G. B. tinklu (kryte) iš žuvų auginimo baseino traukiant žuvis ir jas dedant į maišus, pagrobė 20 vnt. eršketų. Taigi nors nusikaltimo bendrininkų veiksmai ir buvo skirtingos apimties, tačiau P. G. vaidmuo darant nusikaltimą nebuvo antraeilis, jis nuo nusikalstamos veikos pradžios akivaizdžiai suvokė, kad nusikalstamą veiką daro bendrai su G. B., ir norėjo taip veikti, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Kita vertus, kaip matyti, tokią versiją P. G. iškėlė tik bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistajam P. G. paskirta bausmė nėra adekvati jo, kaip nusikaltimo bendravykdžio, veiksmams.

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad skirdamas nuteistajam arešto bausmę teismas neatsižvelgė į tai, kad P. G. turi darbą, o dėl paskirtos 30 parų arešto bausmės atlikimo gali būti atleistas iš darbo (pasak P. G., darbdaviui jo buvimas nuolat darbe yra būtinas), o netekęs darbo jis tikrai neturės galimybės sumokėti ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos 2 259,60 Eur baudos. Tačiau ir šis argumentas nesudaro pagrindo bausmės skyrimo klausimu daryti kitokias išvadas. Pažymėtina, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad P. G. būtų sumokėjęs bent dalį ankstesniu nuosprendžiu jam paskiros baudos, nors tokią galimybę turėjo, nes dirbo. Kita vertus, jeigu iš tiesų arešto bausmės atlikimas būtų kliūtis nuteistojo P. G. darbui, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, nuteistasis gali kreiptis į teismą su prašymu paskirtos arešto bausmės atlikimą nustatyti atlikti poilsio dienomis. Tokia galimybė numatyta BK 49 straipsnio 5 dalyje, kurioje numatyta, kad, jeigu paskirta iki keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė, teismas gali nustatyti atlikti ją poilsio dienomis. Atsižvelgiant į BPK 354 straipsnio, reglamentuojančio nuosprendžio, kuriuo paskirtas areštas, vykdymą, nuostatas, arešto atlikimo tvarka pakeičiama šio Kodekso 362 straipsnyje nustatyta tvarka. Kaip numatyta BPK 362 straipsnio 1 dalyje, klausimus dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo pagal šio Kodekso 354 straipsnį nagrinėja ir nutartimi išsprendžia nuteistojo bausmės atlikimo vietos apylinkės teismas. Taigi, jeigu P. G. paskirtos arešto bausmės atlikimas iš tiesų būtų kliūtis jo darbui, esant aptartam teisiniam reguliavimui, jis turi galimybę skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą arešto bausmę atlikti poilsio dienomis, tačiau, kaip minėta, nuteistasis turi kreiptis su atitinkamu prašymu į bausmės atlikimo vietos apylinkės teismą dėl arešto atlikimo tvarkos pakeitimo.

Atsižvelgdama į visus išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog apylinkės teismas, parinkdamas nuteistajam P. G. pagal BK 178 straipsnio 1 dalį parų 45 arešto bausmę, mažesnę nei BK 49 straipsnio 3 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis, kuri, taikant BK 64¹ straipsnį, buvo sumažinta vienu trečdaliu, paskiriant 30 parų arešto, BK bendrosios dalies normų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nepažeidė, tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, teisingai įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, kaltės formą, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir tai, kad švelnesne bausme nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai. Keisti skundžiamą nuosprendį, švelninant bausmės rūšį nuteistojo P. G. ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo. Simbolinės, nuteistojo pageidavimus tenkinančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, nuteistojo P. G. ir jo gynėjos apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl teisėjų kolegija jį atmeta.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo P. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkė Violeta MiliuvienėTeisėjai Savinijus KatauskasDalia Kursevičienė