Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Gintaras Stonkus rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 2 dalį ir 229 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. K. 2020 m. rugpjūčio 22 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 prom. girtumas) nešiojosi mažos galios pramoninės gamybos 6 mm kalibro „F.“ modelio revolverį „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 8 šoviniais, kuris yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tokiu būdu jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK ) 227 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje.

A. K. byloje esančiame 2020 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolo asmens paaiškinimo skiltyje nurodė, kad su pažeidimu sutinka, gailisi.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

į 2020 m. gruodžio 16 d. 09.00 val. teismo posėdį neatvyko nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. K. apie administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, jis pateikė prašymą nagrinėti bylą jam nedalyvaujant, nurodydamas, kad savo kaltę pripažįsta. Vadovaujantis ANK 630 straipsnio 2 dalimi, administracinio nusižengimo byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

Be A. K. prisipažinimo jo kaltė padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 227 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje, taip pat įrodyta 2020 m. gruodžio 7 d. administracinio nusižengimo protokolu Nr. 30-ANR_P-43777-2020, policijos pareigūnės J. Š. 2020 m. rugpjūčio 25 d. tarnybiniu pranešimu bei kitais byloje surinktais įrodymais.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnyje nurodytos ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių savininko, valdytojo, naudotojo pareigos, taikomi draudimai ir teisės. To pačio įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta, kad draudžiama ginklą nešiotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,41 promilės ir daugiau), narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Tokiais atvejais ginklą iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininką, naudotoją lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu. To pačio įstatymo 30 straipsnio 12 dalies 9 punkte numatyta, kad draudžiama nešiotis C kategorijos ginklą, išskyrus dujinius pistoletus (revolverius).

Taigi nekyla abejonių, jog A. K. 2020 m. rugpjūčio 22 d. 10.30 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, viešoje vietoje, kavinėje „(duomenys neskelbtini)“, pažeisdamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 ir 9 punktų reikalavimus, būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 prom. girtumas) nešiojosi mažos galios pramoninės gamybos 6 mm kalibro „F.“ modelio revolverį „(duomenys neskelbtini)“ Nr. (duomenys neskelbtini) su 8 šoviniais, kuris yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - ginklo, šaudmenų nešiojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 1,51 promilės iki 2,5 promilės) asmuo, ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 229 straipsnio 2 dalyje, sudėtį - teisėtai įgytų ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas.

A. K. pripažino savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų, tai laikytina jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad A. K. padarė du tyčinius administracinius nusižengimus, kita vertus, jis prisipažino nusižengęs, pagal Institucijos pateiktus duomenis jis anksčiau buvo vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą. Tokiu būdu teismas laiko, kad administracinės nuobaudos tikslai, siekiant auklėti, kad A. K. ateityje laikytųsi įstatymų, bus pasiekti jam paskyrus ANK 227 straipsnio 2 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje numatytų sankcijų minimumą atitinkančias baudas. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. galutinai skiriama nuobauda sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų, ribose.

Nors ANK 227 straipsnio 4 dalyje ir 229 straipsnio 4 dalyje yra numatyta, kad už šių nusižengimų 1, 2, 3 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas ginklo, šaudmenų konfiskavimas, tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad A. K. turi leidimą laikyti (nešioti) ginklus, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, nusižengimu nebuvo sukelti neigiami padariniai, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo, teismo nuomone, ginklo konfiskavimas netaikytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 34 straipsniu, 227 straipsnio 2 dalimi, 229 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 675 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio baudą.

A. K. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 229 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 30 Eur (trisdešimties eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, A. K. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. K., kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją banko sąskaitą, nurodant pavedime registro objekto ROIK numerį 20126368370 ir įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.