- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-02-28
- Bylos Nr.
- 1-81-1037/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-49127-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Pukšmys
- Kaltinamasis
- A. B.
- Advokatai
- Jurgita Šlapaitienė
- Kategorijos
- 1.1.7.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.25.4.2.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. B. 2023 m. gruodžio 25 d., apie 20 val. 40 min., Telšių mieste, Pramonės gatve, ties namu Nr. 2A, vairavo jam pačiam priklausantį automobilį "Audi A4", kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, - būtent 2023 m. gruodžio 25 d. 21 val. 9 min. alkotesterio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARHJ-0205 nustatytas 2,84 promilių neblaivumas.
A. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir nurodė, kad pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką. Nurodė, kad Gruodžio 25 d. buvo su drauge Plungėje ir šventė Kalėdas, po to grįžo į Telšius, vairavo draugė. Kai grįžo namo, jam pritrūko cigarečių ir jis nusprendė nuvažiuoti iki degalinės jų nusipirkti. Taip įvyko, kad prie degalinės jį sustabdė policija ir aš iškart pripažino, kad vartojo alkoholį ir su viskuo sutiko. Suprato, kad negalėjo vairuoti. Po šio įvykio padarė išvadas, atsisakė visiškai alkoholio, buvo depresija, reikėjo ir psichologo pagalbos. 2019 m. taip pat buvo baustas už vairavimą išgėrus, buvo pamoka, draugų įtaka tada buvo. Dabar viską prarado – darbą, pajamas, draugę. Labai apgailestauja dėl tokio savo elgesio.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teisiamajame posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jie susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamajam inkriminuojama veika be kaltinamojo prisipažinimo bei parodymų duotų ikiteisminio tyrimo metu, įrodyta kitais byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.
Telšių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Telšių rajono policijos komisariato vyriausiojo patrulio K. S. 2023 m. gruodžio 25 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, jog 2023 m. gruodžio 25 d., iš Šiaulių AVPK OVS budinčio gavus pranešimą, kad apie 20 val. 36 min. Telšių m., Sedos gatve važiuoja automobilis "Audi", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, apie 20 val. 40 min. šis automobilis buvo sustabdytas Pramonės gatvėje. Vairuotojui atidarius langą iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, veiksmai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Nustatyta, kad automobilį vairavo A. B., kuriam buvo atliktas neblaivumo testas ir alkotesteriu 20 val. 46 min. nustatytas 2,84 prom., antru tikrinimu 21 val. 09 min. - taip pat 2,84 prom. neblaivumas (b. l. 9 –10).
Įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad 2023 m. gruodžio 25 d. Telšių m., Pramonės g. 2A, degalinės stovėjimo aikštelėje apžiūrėtas automobilis "Audi A4", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(b. l. 11-19)
Neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio rodmenys, kuriuose užfiksuota, kad 2023-12-25 A. B. nustatyti neblaivumo požymiai ir alkotesteriu 20 val. 46 min. nustatytas 2,84 promilių, 21 val. 09 min. - 2,84 promilių neblaivumas (b. l. 21).
Aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suprato, kad yra neblaivus ir negali vairuoti transporto priemonės, tačiau vis tiek ją vairavo suvokdamas pavojingos veikos pobūdį. Įvertinus nurodytų aplinkybių visetą kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK ) 281¹ straipsnio 1 dalį, nes atitinka šiame straipsnyje įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
Bylos nagrinėjimo metu, kaltinamasis A. B. ir jo mama pateikė teismui prašymą atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį D. B. atsakomybei pagal laidavimą.
Kaltinamojo laiduotoja prašanti būti D. B. teismo posėdyje nurodė esanti kaltinamojo mama. Pasak jos, sūnus labai gailisi taip padaręs, tačiau dabar jau pakeisti nieko nebegalima. Kalbėjo su sūnumi apie įvykį, sūnus gavo barti nuo jos, pažadėjo daugiau taip nedaryti. Labai geri santykiai su sūnumi, padeda jai, o ji palaikanti sūnų.
BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, jog tik esant išvardintų sąlygų visumai yra galimybė svarstyti asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis savo kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailėjosi, juos vertino kritiškai. Kaltinamasis nurodė padaręs išvadas ir žadėjo, kad toks elgesys ateityje nepasikartos. Aplinkybę, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis išgyvena ir suprato padaręs klaidą patvirtina prie bylos pateiktas psichologės V. V. raštas. Kaip matyti iš rašto, kaltinamasis kritiškas alkoholio vartojimui ir suvokia jo žalą. Kaip nurodė teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, jis lankosi pas psichologę, nes mano, kad tai jam padės atsisakyti alkoholio. A. B. prisipažinimas ir nuoširdus gailėjimasis yra viena iš būtinųjų sąlygų taikyti laidavimo institutą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo nusikalstama veika sunkių padarinių nesukėlė. A. B. neteistas, administracine tvarka laikomas nebaustu. Pažymėtina tik tai, kad asmuo buvo baustas 2019 m. birželio 24 d. vairavęs transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Kaip nurodė pats kaltinamasis tai buvo bloga draugų įtaką. Vis dėlto kaip matyti nuo praeito pažeidimo praėjo daugiau nei 4 metai. Ši laikotarpio sąlyga būtų netgi pagrindas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prieš tai būtų padaręs nusikalstamą veiką, o ne administracinį nusižengimą. Šiuo atveju, jis padarė administracinį pažeidimą, todėl įvertinus jo savikritišką elgesį bei veiksmus, kurių ėmėsi tam, kad spręstų su alkoholio vartojimu susijusias problemas, eliminuoja jo galimybę nusikalsti. Dėl to nustatytos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad jis ateityje neturėtų nusikalsti laikysis įstatymų.
Teismas spręsdamas klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, privalo atsižvelgti ir į laiduotojo tinkamumą. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, turėtų būti atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-323/2007, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 3 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-239/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-84/2010). Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.
Iš bylos medžiagos matyti, kad D. B. neteista, administracinės galiojančių administracinių nuobaudų neturi, neteista. Pateiktoje (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) miesto seniūnijos charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs D. B. kaip laiduotoją charakterizuojančią medžiagą, jos artimus santykius su kaltinamuoju, asmenines savybes, darbo pobūdį, sprendžia, kad D. B. yra verta teismo pasitikėjimo ir tinkama laiduotoja, galinti daryti kaltinamajam teigiamą įtaką, todėl yra pagrindas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą perduodant jį D. B. atsakomybei.
Išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, kad byloje yra visos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos. Dėl to tai eliminuoja prokuroro nurodytus pagrindus netaikyti laidavimo instituto A. B.. Be to, nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra sąlyginio pobūdžio. Dėl to esant sąlygoms ir pagrindais turėtų būti pasitikima kaltinamuoju, pastarajam nesilaikant įstatymų galimybė patraukti jį baudžiamojon atsakomybėn išlieka.
Įvertinus laiduotoja prašančios būti D. B. asmenybę ir kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad laidavimas nustatytinas be užstato.
Nustatydamas laidavimo terminą, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, todėl laidavimas nustatytinas 1 metų ir 6 mėnesių terminui.
Atleidęs asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės teismas gali spręsti klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonių, įskaitant ir uždraudimo naudotis specialia teise, taikymo. BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui nuo vienerių iki penkerių metų naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Šiuo atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Jo padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas yra itin pavojingas ir šiurkštus, neabejotinai keliantis pavojų eismo saugumui ir žmonių sveikatai bei gyvybei. Kita vertus, nusikalstama veika jokie padariniai sukelti nebuvo, dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl spręstina, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, tikslai – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius, bus tinkamai įgyvendinti uždraudžiant kaltinamajam naudotis teise vairuoti transporto priemones – 1 metų laikotarpiui.
Vadovaujantis teismų praktika, uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę, t. y. nuo dienos, kada buvo pritaikyta BPK 120 straipsnyje numatyta kardomoji priemonė, t. y. dokumento – vairuotojo pažymėjimo, paėmimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šiuo atveju – nuo 2023 m. gruodžio 26 d.
Bylos duomenimis automobilis „AUDI A4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam. BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Pagal LAT formuojamą praktiką, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymas paliekamas teismo nuožiūrai (LAT nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-1073/2018). Sprendžiant dėl konfiskavimo taikymo svarbu, kad taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Šiuo konkrečiu atveju nėra pagrindo teigti, kad kaltinamojo atžvilgiu BK 72 straipsnio nuostatų taikymas bus išimtinai neproporcingas.
Pagal BK 72 straipsnio 1 dalies nuostatas turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ir jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų įstatyme nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, kad automobilis „AUDI A4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso kaltinamajam A. B., todėl yra sąlygos taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti šią transporto priemonę, saugomą UAB „Tomadas“ aikštelėje, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.
Ikiteisminio tyrimo metu A. B. buvo skirta kardomosios priemonės – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas, specialiosios teisės vairuoti sustabdymas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 67–69) – paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus paimtas dokumentas perduotinas teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Taip pat į bylą pateiktas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau šios išlaidos susidarė prokurorui nusprendus dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir paskyrus kaltinamajam gynėją to jam neprašant, todėl proceso išlaidos susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, perduodant jį D. B. atsakomybei pagal laidavimą 1 metų ir 6 mėnesių laikotarpiui be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Paskirti A. B. baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje, ir uždrausti jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 26 d.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalį, 72 straipsnį, A. B. skirti baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „AUDI A4“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą.
A. B. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato tyrėjo 2023 m. gruodžio 26 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą, specialios teisės sustabdymą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus – paimtą dokumentą (vairuotojo pažymėjimą) perduoti teisę vairuoti transporto priemones suteikiančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Išaiškinti A. B., kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti D. B., kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.