Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Laimutės Jokubauskaitės,

atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo atstovui A. P. D., trečiojo suinteresuoto asmens daugiabučio namo savininkų bendrijos „Akacija“ atstovui Č. K.,

2014 m. kovo 3 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo asociacijos „Šilutės garažai“ patikslintą skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims valstybės įmonės Registrų centrui ir daugiabučio namo savininkų bendrijai „Akacija“ dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-882 panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus (perregistruoti garažo pastatą).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuoti tinkamai (b.l. 146-147), atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialo (minėta, toliau – ir VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas) 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimo Nr. (4.6.10.)RS-882, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas perregistruoti asociacijai „Šilutės garažai“ nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – garažo pastatą, teisėtumo. Panaikinus skundžiamą sprendimą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą – garažo pastatą 1G1p, esantį (duomenys neskelbtini, registro Nr. (duomenys neskelbtini (toliau – ir garažo pastatas).

Pareiškėjas asociacija „Šilutės garažai“ 2013 m. rugsėjo 16 d. kreipėsi į teritorinį registratorių su prašymu dėl garažo pastato perregistravimo pareiškėjo nuosavybe (b.l. 119).

Skundžiamu 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimu Nr. (4.6.10.)RS-882 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas pareiškėjo prašymo netenkino, nurodydamas, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateikti dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą į garažo pastatą, o pateiktas asociacijos „Šilutės garažai“ kolegialaus valdymo organo 2012 m. rugsėjo 24 d. protokolas Nr. 8 nėra pagrindas perregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į garažo pastatą (b.l. 36). Teisiniu prašymo perregistruoti nuosavybės teises į garažo pastatą netenkinimo pagrindu nurodytas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis, 23 straipsnio 3 dalis bei 29 straipsnio 2 punktas.

Pasinaudodamas privaloma išankstine ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka, teritorinio registratoriaus sprendimą pareiškėjas apskundė VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, kuri 2013 m. spalio 14 d. sprendimu Nr. 268 paliko galioti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. (4.6.10.)RS-882 (b.l. 120).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b.l. 112-113) įrodo, kad garažo pastatas 1G1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini, esantis (duomenys neskelbtini, nuosavybės teise 2013 m. balandžio 26 d. įregistruotas DNSB „Akacija“ vardu.

Atsakovo atstovo paaiškinimu teismo posėdyje bei atsiliepimo argumentais nustatyta, kad pareiškėjas kartu su prašymu perregistruoti garažo pastatą jo nuosavybe pateikė asociacijos „Šilutės garažai“ kolegialaus valdymo organo valdybos susirinkimo 2012 m. rugsėjo 24 d. protokolą Nr. 8, kurio darbotvarkės 6 punktu nutarta perimti buvusio Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 13 visas teises ir pareigas (b.l. 158-159). Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo atstovas teismo posėdyje paaiškino, jog minėtame protokole yra padaryta rašymo apsirikimo klaida nurodant Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo numerį: vietoje Nr. 13, turėjo būti nurodytas Nr. 31.

Trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atsiliepimu bei pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai pareiškėjas kartu su skundu pateikė asociacijos „Šilutės garažai“ įstatus, 2012 m. rugsėjo 24 d. protokolą Nr. 8, DNSB „Akacija“ narių, norinčių statytis lengvųjų automobilių garažus, sąrašą, asociacijos narių registracijos žurnalo išrašą bei Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašą (b.l. 96-113).

Skundžiamas sprendimas netenkinti pareiškėjo prašymo perregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo pastatą priimtas vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi bei 29 straipsnio 2 punktu, t.y. kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojui nepateiktas dokumentas, patvirtinantis pareiškėjo daiktinių teisių atsiradimą į garažo pastatą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (2001 m. liepos 1 d. įstatymo Nr.IX-391 redakcija, galiojanti nuo 2001 m. liepos 1 d.), Nekilnojamojo turto registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 23 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikti dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Pagal minėto straipsnio 3 dalį, dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti registravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Įstatymo 29 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma nors viena iš išvardintų aplinkybių, inter alia 3 punkte nurodyta aplinkybė – dokumento, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, forma neatitinka įstatymų ar sandorio šalių nustatytos formos.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnis nustato daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą atsiradimą, juridinius faktus patvirtinančių dokumentų, kuriais remiantis šios teisės, jų suvaržymai bei juridiniai faktai registruojami nekilnojamojo turto registre, sąrašą: 1) valstybės institucijos sprendimas; 2) teismo sprendimas, nutartis, nutarimas, nuosprendis; 3) įstatymų nustatytų institucijų ar pareigūnų sprendimas areštuoti turtą, o įsigaliojus Turto arešto aktų registro įstatymui – turto arešto aktų registro dokumentai; 4) nekilnojamojo daikto savininko santuokos, ištuokos, vardo, pavardės pakeitimo, mirties liudijimas; 5) paveldėjimo teisės liudijimas; 6) teismo pranešimas apie civilinės bylos dėl nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamojo daikto teisinio statuso iškėlimą; 7) rašytiniai sandoriai; 8) nekilnojamojo daikto pardavimo varžytinėse, aukcione sutartis (aktas); 9) kitų valstybės kadastrų ir registrų dokumentai; 10) kiti įstatymų nustatyti dokumentai. Reikalavimai pateikiamiems dokumentams yra reglamentuoti minėto įstatymo 23 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, kurios nustato, jog su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą. Dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisų suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Nekilnojamojo turto registro nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 16.2 punktas nustato, kad su prašymu įregistruoti daiktus, daiktines teises pateikiami dokumentai, patvirtinantys daikto įgijimą nuosavybėn, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų, juridinių faktų atsiradimą, įmonių dovanojimą, pirkimą – pardavimą ar nuomą, o šių nuostatų 19 punktas numato, kad prašymai pakeisti ar išregistruoti nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į juos, tų teisių suvaržymus, juridinius faktus registruojami ta pačia tvarka kaip ir prašymai juos įregistruoti.

Nekilnojamojo turto registro įstatyme bei Nuostatuose yra įgyvendintas Konstitucijos 23 straipsnyje nustatytas nuosavybės neliečiamumo principas, užtikrinantis, kad asmens įregistruotos daiktinės teisės – nuosavybės teisė nebus kitų asmenų (ne daikto savininko ar jo įgalioto atstovo) išregistruota ar pakeista jos apimtis.

Nekilnojamojo turto registro įstatymo 2 straipsnis apibrėžia nekilnojamojo turto registro paskirtį – pagal įstatymą ši institucija įsteigta nekilnojamiesiems daiktams, nuosavybės bei kitoms daiktinėms teisėms į šiuos daiktus, šių daiktų suvaržymo, įstatymų nustatytiems juridiniams faktams registruoti, oficialiai informacijai apie registre sukauptus duomenis teikti. Nekilnojamojo turto registro įstaigoms nesuteikti įgaliojimai priimti savarankiškus sprendimus, keičiančius nekilnojamojo turto objektų teisinį statusą. Nekilnojamojo turto registro įrašai daromi kitų kompetentingų subjektų išduotų pirminių dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, pagrindu. Tai reiškia, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įrašydamas naujus registro duomenis arba panaikindamas (pakeisdamas) esamus, neturi teisės daryti savarankiškų išvadų aiškindamas arba interpretuodamas pateiktų dokumentų, išvardintų Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje, turinį. Nekilnojamojo turto teisinės registracijos tikslas yra paskelbti nekilnojamojo daikto savininką, o ne sukurti nuosavybės teisę. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcija yra tik duomenų iš jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą perkėlimas į nekilnojamojo turto registrą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui įstatymas nesuteikia teisės vertinti jam pateiktų dokumentų apie nekilnojamąjį turtą teisėtumą, nustatinėti faktines aplinkybes bei spręsti dėl asmenų daiktinių teisių turėjimo. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, įgyvendindamas savo kompetenciją, turi teisę tik atlikti nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, t.y. minėtų teisių paviešinimą registre, kuriame kaupiami duomenys bei gali būti naudojami prieš trečiuosius asmenis (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1 straipsnis).

Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos, reglamentuotos Nekilnojamojo turto registro įstatyme ir Nuostatuose, yra formalizuotos nustatant, kas gali kreiptis su prašymu bei kokie dokumentai sudaro pagrindą pakeisti įrašus nekilnojamojo turto registre.

Teisėjų kolegija, remdamasi sistemine Nekilnojamojo turto registro įstatymo bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 1129 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų analize, daro išvadą, kad pareiškėjo daiktinės teisės į garažo pastatą gali būti registruojamos pateikus Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatytus dokumentus, patvirtinančius daiktinių teisių atsiradimą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis įtvirtina nekilnojamojo turto registro teisinį statusą, pagal kurį nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad teritorinis registratorius administracine tvarka negali keisti nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, tarp jų – ir apie daiktinės teisės turėtoją, kitaip vertindamas tuos pačius įstatymų nustatytus dokumentus ir jų duomenis, kurių pagrindu nekilnojamojo turto registre buvo padaryti pirminiai įrašai. Todėl duomenys apie daiktinės teisės turėtoją gali būti pakeisti kitais duomenimis tik tuo atveju, kai yra pateikiami nauji įstatymų nustatyti dokumentai apie daiktinės teisės pasibaigimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-779/2011).

Sprendime buvo paminėti dokumentai, kuriuos pareiškėjas su prašymu perregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą – garažo pastatą pateikė teritoriniam registratoriui bei Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai. Teismui kartu su skundu pareiškėjas dar pateikė šiuos dokumentus: Šilutės rajono mero 1995 m. gegužės 18 d. potvarkį Nr. 22, kuriuo gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijai „Akacija“ prie gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini išnuomotas 3100 kv. m. dydžio žemės sklypas; darbo sutartį dėl 13 boksų garažo statybos, sudarytą gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos „Akacija“ su architektu A. F.; statybos leidimą; Šilutės seniūno pavaduotojo 1995 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 17 dėl individualių automobilių garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 31 įsteigimo; Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo darbų sutartį (b.l. 59-63, 69-71). Minėtų dokumentų pagrindu pareiškėjas grindžia jam nuosavybės teisių į garažo pastatą atsiradimą.

Kaip jau minėta sprendime, Nekilnojamojo turto registre 2013 m. balandžio 24 d. nuosavybės teisė į pastatą – garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini įregistruotas DNSB „Akacija“. Nuosavybės įregistravimo pagrindu nurodytas 2013 m. kovo 27 d. statybos užbaigimo aktas Nr. SUA-30-130327-00063 (b.l. 118). Prašymą įregistruoti garažo pastatą nuosavybės teise trečiajam suinteresuotam asmeniui DNSB „Akacija“ 2013 m. balandžio 11 d. pateikė atstovas Č. K. (b.l. 121), remdamasis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2013 m. kovo 27 d. statybos užbaigimo aktu Nr. SUA-30-1303227-00063, kuriame garažo pastato statytoju nurodytas trečiasis suinteresuotas asmuo DNSB „Akacija“ (b.l. 121A-122).

Civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalyje pateikta nuosavybės teisės sąvoką, pagal kurią nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybė teisės objektą ir juo disponuoti. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad savininkas turi teisę perduoti kitam asmeniui visą nuosavybė teisės objektą ar jo dalis, ar tik konkrečias šio straipsnio 1 dalyje nurodytas teises. Civilinio kodekso 4.47 straipsnyje išvardinti nuosavybės teisės įgijimo pagrindai inter alia pagal sandorius, paveldėjimu, pagaminant naują daiktą ir kt. Civilinio kodekso 4.48 straipsnis, reglamentuojantis nuosavybės teisės įgijimą perdavimo būdu, numato, kad nuosavybės teisę gali perduoti tik pats savininkas arba savininko įgaliotas asmuo. Perdavimo būdu naujasis savininkas įgyja į perduotą daiktą (turtą) tiek teisių ir pareigų, kiek jų turėjo buvęs daikto (turto) savininkas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Civilinio kodekso 1.74 straipsnyje nurodyta, kokie sandoriai turi būti sudaromi notarine forma. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius ir Civiliniame kodekse numatytas išimtis.

Pareiškėjas siekia pakeisti nekilnojamojo turto registro duomenis ir vietoje įregistruoto garažo pastato savininko – DNSB „Akacija“ įregistruoti savo – asociacijos „Šilutės garažai“ nuosavybės teises į garažo pastatą. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo pateiktus duomenis, sutinka su atsakovo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais, jog dokumentai, pagal kuriuos prašoma perregistruoti nuosavybės teisę, neatitinka Nekilnojamojo turto registro įstatymo reikalavimų. Pareiškėjo pateikti dokumentai patvirtina žemės sklypo skyrimą garažų statybai, garažų statybos bei jos užbaigimo procesą, o asociacijos „Šilutės garažai“ kolegialaus valdymo organo – 2012 m. rugsėjo 24 d. valdybos susirinkimo protokolas Nr. 8, kurio darbotvarkės 6 punktu svarstyta dėl buvusio Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo Nr. 13 (pareiškėjo atstovo teigimu turėtų būti Nr. 31) teisių ir pareigų perėmimo, patvirtina tik faktą, jog asociacija „Šilutės garažai“ nutarė perimti visas buvusio Garažų statybos ir eksploatavimo kooperatyvo teises, pareigas ir įsipareigojimus, nes jame nėra įstatymų nustatyta tvarka garažo pastato savininko – DNSB „Akacija“ išreikštos valios perduoti garažo pastatą pareiškėjo nuosavybėn.

Nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių registracija į garažo pastatą DNSB „Akacija“ vardu atlikta pagal 2013 m. kovo 27 d. statybos užbaigimo aktą Nr. SUA-30-130327-00063, kuris nėra pripažintas netekusiu galios, o pareiškėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių jo nuosavybės teisių į garažo pastatą. Teisinio vertinimo nekeičia ta aplinkybė, jog pareiškėjas pagal 2012 m. rugpjūčio 1 d. elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį su AB „Lesto“ (b.l. 38-48) atsiskaito už sunaudotą elektros energiją ir už garažo pastatą (duomenys neskelbtini, kurį asociacijai sumoka jos nariai Teisėjų kolegija, įvertinusi VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui su prašymu perregistruoti nuosavybės teises į garažo pastatą pateiktus dokumentus, daro išvadą, kad juose esantys duomenys nepatvirtina pareiškėjo nuosavybės teisės į Nekilnojamojo turto registre DNSB „Akacija“ nuosavybe įregistruotą paminėtą statinį.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad VĮ Registrų cento Klaipėdos filialo 2013 m. rugsėjo 25 d. sprendimas Nr. (4.6.10.)RS-882 paremtas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, t.y. atitinka individualaus administracinio akto bendruosius reikalavimus, numatytus Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje. Skundžiamas sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti ir įpareigoti atsakovą perregistruoti pareiškėjui nuosavybės teisę į garažo pastatą.

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

pareiškėjo asociacijos „Šilutės garažai“ patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.