Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimo A. J. administracinio teisės pažeidimo byloje ir ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. gruodžio 11 d. Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos nutarimu A. J. nubaustas už tai, kad jis kvietrugių kroviniu viršydamas leidžiamą bendrą maksimalų svorį 3660 kilogramais, 2014 m. spalio 30 d. 11.15 val. važiavo (duomenys neskelbtini), transporto priemone – savadarbiu traktoriumi „Scania A- traktor“, registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), su puspriekabe „Seadyke“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas nustatyta tvarka Klaipėdos miesto savivaldybės išduoto leidimo vairuoti didžiagabarites ir (ar) sunkiasvores transporto priemones. Tuo A. J. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str., Kelių eismo taisyklių 231 p. bei Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. T2-259 p reikalavimus. Nutarimu jo veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 145 str. 3 d. Už šį pažeidimą A. J. paskirta 500 Lt (144 Eur) bauda.

Klaipėdos teritorinei muitinei apskundus nutarimą Kauno apygardos teismas nutartimi Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarimą panaikino ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. J. atstovo D. G. skundą dėl Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos 2014 m. gruodžio 11 d. grąžino apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Taip pat skunde nurodoma, kad būtent Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-07-27 sprendimo Nr. T2-259 5 punkte numatyta, kad už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos Sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių bendroji masė viršija leidžiamą (40 tonų, o vežant 40 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, - 44 tonas), jų savininkai ar valdytojai moka į biudžeto sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybines mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą įmokos kodą šį mokestį. Savivaldybė šį mokestį taikė ir taiko visoms transporto priemonėms, tarp jų ir registruotoms kaip „traktoriai“.

Institucijos nuomone, teisės akto - 2002-02-18 įsakymo Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo" leidėjai 2014-12-04 redakcija tik patikslino nuorodą į kitą teisės aktą - 2008-07-04 Lietuvos Respublikos žemes ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-373„Dėl traktorių ir savaeigių mašinų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, ašių apkrovų ir bendrosios masės patvirtinimo".

Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinis skundas netenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės nutarimą bei bylą A. J. atžvilgiu nutraukė.

LR ATPK 145 str. 3 d. numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus. Akivaizdu, kad ši teisės norma yra blanketinė, todėl administracinė atsakomybė už minėtame straipsnyje nurodytą veiką atsiranda tik tuomet, kai važiuojama kelių transporto priemonėmis, viršijant teisės aktų nustatytą leidžiamą masę.

A. J. protokolu kaltinamas padaręs pažeidęs Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 str., Kelių eismo taisyklių 213 p. ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-07-27 sprendimo Nr. T2-259 5 punktą. Institucija skunde akcentuoja, kad A. J. pažeidė Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2006-07-27 sprendimo Nr. T2-259 5 punktą, kuris numato, kad už važiavimą Klaipėdos miesto gatvėmis Lietuvos Respublikoje ir užsienio šalyse, iš jų ir Europos sąjungos valstybėse narėse, įregistruotomis transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių bendroji masė viršija leidžiamą (40 tonų, o vežant 20, 30, 40, 45 pėdų konteinerius, pagamintus pagal ISO standartus, – 44 tonas), jų savininkai ar valdytojai moka į biudžeto sąskaitą Programai finansuoti pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko ir Muitinės departamento prie Finansų ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą įmokos kodą.

Atkreiptinas dėmesys, kad Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 7 p. apibrėžta, kad didžiausioji leidžiamoji transporto priemonės masė tai visiškai sukomplektuotos transporto priemonės (ar transporto priemonių junginio) masė su vairuotoju, keleiviais ir kroviniu, kurią transporto priemonės gamintojas arba Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatė kaip didžiausią leidžiamą. Tai reiškia, kad įstatymas aiškiai apibrėžia kokie subjektai gali nustatyti didžiausią leidžiamąją transporto priemonės masę. A. J. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu kelių transporto priemonių leidžiamos masės ir matmenų reikalavimus nustatė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ (toliau – Įsakymas). Įsakymo 1 p. teigiama, kad šiuo įsakymu tvirtinami maksimalūs leidžiami transporto priemonių matmenys, leidžiamos ašies (ašių) apkrovos, leidžiama bendroji masė. Visgi, detalizuojant reikalavimus transporto priemonėms, Įsakyme nustatyti matmenys, kurie taikomi motorinėms transporto priemonėms (Įsakymo 1.1 p.), autotraukiniams (automobiliams su priekaba) (Įsakymo 1.4 p.), autobusams (Įsakymo 5.1 p. ir kt.), autovežiams (Įsakymo 1.9 p.), visoms kelių transporto priemonėms (Įsakymo 2.1 p.), tačiau apie reikalavimus traktoriams ar savaeigėms mašinoms galiojusioje pažeidimo padarymo metu (2014-10-30) Įsakymo redakcijoje apskritai neužsimenama. 2015 m. gruodžio 4 d. įsigaliojus naujai Įsakymo redakcijai (2014 m. gruodžio 2 d. įsakymo Nr. 3-468-(E) redakcija) joje atsiranda V skyrius, kuriame reglamentuojama didžiausieji leidžiami naudojantis keliais traktorių ir savaeigių mašinų ar jų junginių techniniai parametrai ir 22 p. nuoroda į tai numatantį 2008 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-373 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, ašių apkrovų ir bendrosios masės patvirtinimo“. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad pažeidimo padarymo metu teisės aktai aiškiai nenustatė reikalavimų naudojantis keliais traktorių bendrajai leidžiamai masei. Todėl Kauno apygardos teismas sutinka su Kauno apylinkės teismo padaryta išvada, kad A. J. inkriminuojamo pažeidimo padarymo metu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymas Nr. 3-66 „Dėl maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, leidžiamų ašies (ašių) apkrovų, leidžiamos bendrosios masės patvirtinimo“ aiškiai nenustatė reikalavimų naudojantis keliais traktorių bendrajai leidžiamai masei. Nuoroda į tai numatantį 2008 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymą Nr. 3D-373 „Dėl traktorių ir savaeigių mašinų maksimalių leidžiamų transporto priemonių matmenų, ašių apkrovų ir bendrosios masės patvirtinimo“ atsirado tik po A. J. padaryto pažeidimo. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, administracinei atsakomybei atsirasti vienareikšmiškai būtinas aiškus teisinis reglamentavimas. Teisiniai draudimai ar įpareigojimai, už kurių nesilaikymą gali būti taikoma griežta atsakomybė, turi būti formuluojami nedviprasmiškai. Teisinis reglamentavimas turi būti aiškus, suvokiamas visiems teisinių santykių subjektams. Priešingu atveju bus pažeistas bendrasis teisės principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nullum crimen, nulla poena sine lege, pagal kurį negali būti taikomos sankcijos nesant teisinio pagrindo. Be to pagal teismų praktiką visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai (in dubio pro reo principas).

Atsižvelgiantį į tai kas išdėstyta apylinkės teismas pagrįstai ir teisėtai panaikino Klaipėdos teritorinės muitinės viršininko pavaduotojos A. V. 2014 m. gruodžio 11 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 4LMC807497/RŽ51-1888 ir administracinio teisės pažeidimo byla A. J. atžvilgiu nutraukė. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palikti Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos teritorinės muitinės apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.