- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-29
- Bylos Nr.
- AN2-91-1058/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01447-2022-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė (pirm.)
- Institucija
- Vilniaus apskrities VPK administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius
- Kategorijos
- 16.9.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutarties, kuria A. U. skundas netenkintas ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimas, kuriuo A. U. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, paliktas nepakeistas, paskirta 180 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausios tyrėjos N. Č. 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) A. U. nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje, t. y. už tai, kad A. U. 2022 m. spalio 17 d. 17.05 val., magistraliniame kelyje Vilnius – Lyda, 40 km., vairuodamas automobilį lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 (šalutinis kelias iš kairės), pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – KET). Nutarimu pareiškėjui paskirta 180 EUR dydžio bauda ir specialiosios teisės – vairuoti transporto priemones atėmimas 4 mėnesiams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą A. U. apskundė Vilniaus regiono apylinkės teismui Šalčininkų rūmams. Skundžiama Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas ir skundžiamas institucijos 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimas paliktas galioti. Skundžiama nutartimi konstatuota, jog nutarimas yra teisėtas ir naikinti jį skunde nurodytais argumentais pagrindo nėra.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu A. U., prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują nutarimą – panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).
3.1. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų A. U. skunde išdėstytų argumentų, dėl kurių kiekvieno iš jų turėjo padaryti motyvuotą išvadą. Apylinkės teismas turėjo pareigą įvertinti, ar administracinio nusižengimo nutarimas, priimtas pareiškėjo atžvilgiu, buvo teisingas, atitinkantis Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisingumo principą, nepažeidžiantis asmens teisių, bei atitinkantis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtintą teisės į teisingą teismą principą, bei neprieštaraujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, tiek, kiek ši praktika garantuoja esminių žmogaus teisių procesinę apsaugą.
3.2. Teigiama, kad skundžiant nutarimą buvo pažeistas Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies 2 punktas nustatantis, kad kaltinamasis turi turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai, be to, pažeistas šio straipsnio 3 dalies c punktas nustatantis, kad kaltinamasis turi teisę gintis pats ar per pasirinktą advokatą. A. U. kelis kartus elektroniniu paštu prašė pateikti bylos medžiagą, po ko jam buvo pateiktas atsakymas, kad bylos medžiaga bus pateikta per 15 darbo dienų (iš esmės suėjus bylos nagrinėjimo terminui). Po tokio atsakymo, kreipėsi prašydamas pateikti vaizdo medžiagos kopiją, į ką jam buvo atsakyta, jog galės su vaizdo įrašu susipažinti bylos nagrinėjimo metu. 2022 m. lapkričio 22 d. atvykęs sužinojo, kad tą pačią dieną baigsis bylos nagrinėjimas ir bus surašomas nutarimas, o jam buvo nurodyta, kad bylos medžiagos kopija bus parengta per 15 dienų, o nagrinėjimas vyks 2022 m. gruodžio 12 d., kas patvirtina, kad A. U. iki bylos nagrinėjimo pradžios neturėjo galimybių susipažinti su visa bylos medžiaga ir tinkamai pasiruošti gynybai.
3.3. Pirmosios instancijos teismas nevertino skundo argumentų, jog jam nebuvo išaiškinta, kad bylos nagrinėjimo metu jis turi teisę prašyti atidėti bylos nagrinėjimą, kad galėtų pasiruošti pateikti savo argumentus, neišaiškinta, kad jis turi teisę turėti advokatą. Bylos nagrinėjimas buvo formalus – trumpai parodytas vaizdo įrašas. Paprašius vaizdo įrašo kopijos, jam buvo atsakyta, kad tokios galimybės nėra. Tuo metu nesuprato, kad vyksta bylos nagrinėjimas, manė, kad nagrinėjimas vyks 2022 m. gruodžio 12 d. (po to kai gaus bylos medžiagą, su ja susipažins ir pasitars su advokatu), bet po kelių dienų gavo 2022 m. lapkričio 24 d. nutarimą, tokie bylą nagrinėjusios institucijos veiksmai prieštarauja Konvencijos 6 straipsnio 1 daliai, 3 dalies b ir c punktams ir yra pagrindas naikinti nutarimą.
3.4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą ir nepagrįstai sumenkino liudytojos K. U.– D. parodymus bei vadovavosi kitų liudytojų nepagrįstais parodymais. Kaltininko kaltė tiek baudžiamojoje teisėje, tiek administracinių nusižengimų teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos konkrečios veikos. Nekaltumo prezumpcija reiškia, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Iš nekaltumo prezumpcijos kyla imperatyvas, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodinėjimo naštos negalima jam perkelti, visos abejonės, kurių negalima pašalinti, turi būti aiškinamos įtariamojo (kaltinamojo) naudai.
3.5. Nesutinkama su teismo pozicija, kad liudytoja K. U.– D. buvo suinteresuota duoti A. U. atžvilgiu palankius parodymus, nes A. U. veža ją į darbą ir nepagrįstai padaryta išvada, jog tarp liudytojos ir apelianto susiklostę draugiški santykiai, kas tokius motyvus daro nepagrįstais ir a priori (iš anksto, nepatikrinus faktų) keliančiais klausimą dėl teismo nešališkumo. Tokia teismo motyvacija yra sunkiai paaiškinama, nes tokiais atvejais būtų kritiškai vertinami ir šeimos narių parodymai. Liudytoja teismui nurodė, kad ji pati turi vairuotojo pažymėjimą, kas reiškia, kad išmano KET bei pati vairuoja transporto priemonę ir vykdama į darbą. Šios galimai reikšmingos aplinkybės nebuvo nagrinėjamos teisme. Tokia teismo motyvacija, panaikina rungimosi principo esmę. Nesutinka ir su teismo išvada, kad minėtoji liudytoja duodama parodymus teismui, neva „painiojasi“. Priešingai, šios liudytojos parodymai buvo nuoseklūs.
3.6. Teismas nepagrįstai kritiškai nevertino kitų liudytojų parodymų. Policijos pareigūnas D. A. apklausiamas liudytoju, parodžius jam vaizdo įrašą, nurodė, jog nepamena įvykio ir tik teismui uždavus menamą klausimą, jis patvirtino, kad matė lenkimą, kuris pažeidžia KET. Be to, uždavus klausimą, kur buvo lenkimo pradžia, liudytojas atsakė bendrai – kelyje. Kur konkrečiai netikslino. Liudytojo parodymų negalima suabsoliutinti, nes jis buvo suinteresuotas teikti asmenį kaltinančius parodymus, nes būtent jis surašė tarnybinį pranešimą dėl kurio buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, kuri pradėta pagal to paties pareigūno surašytą administracinio teisės pažeidimo protokolą. Kaltintojo parodymai ir jo surašyti dokumentai privalo būti patvirtinti objektyviais įrodymais.
3.7. Byloje nėra įvykio schemos, iš surinktos medžiagos nematyti kur pastatytas ženklas „sankryža su šalutiniu keliu“, nėra aišku koks kelio ženklinimas iki sankryžos, jei ištisinė linija, nėra aišku kiek ji tęsiasi, byloje neužfiksuota nei lenkimo pradžia, nei pabaiga.
3.8. Institucija, surašiusi skundžiamą nutarimą, privalėjo įrodyti, kad apeliantas atliko lenkimą ir kad atliko lenkimą sankryžoje. Visų pirma, byloje turėjo būti surinkti įrodymai, kad apeliantas buvo išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą, nurodant tiek kada pradėjo lenkimą, tiek kada baigė. Ir antra, byloje turėjo būti surinkti įrodymai, kad apeliantas atliko lenkimą sankryžoje, kas reiškia, kad apelianto vairuojamas automobilis sankryžoje buvo lenkime t. y. priepriešinio eismo juostoje.
3.9. Atkreipia dėmesį, kad nutarimą priėmusį Institucija, įrodinėdama aplinkybes nurodė, kad „lenkimo manevrą pradėjo iki sankryžos (vaizdo įraše apie 18 val. 7 min. 50 sek.), tęsė šį manevrą sankryžoje (vaizdo įraše apie 18 val. 7 min. 51 sek.), ir lenkimo manevrą baigė tik pravažiavus sankryžą (vaizdo įraše apie 18 val. 7 min. 52 sek.)“. Tačiau tokie argumentai nėra pagrįsti, nes iš vaizdo įrašo matyti, kad 18 val. 7 min. 51 sek. užfiksuotas automobilis nebuvo sankryžoje. Tiek vaizdo įrašo 18 val. 17 min. 51 sek. užfiksuotas vaizdas, kurį Institucija vadina apelianto „lenkimo pradėjimu“, tiek to paties vaizdo įrašo 18 val. 17 min. 52 sek. užfiksuotas kito automobilio vaizdas yra identiški, t. y. analizuojant dvi vaizdo medžiagos atkarpas, negalima pasakyti, kad kuris nors iš šių dviejų automobilių yra lenkime, ar, kaip nurodė Institucija, pradėtame lenkime. Įvertinus abi vaizdo įrašo atkarpas, kuriose užfiksuoti skirtingi automobiliai, darytina išvada, kad automobiliai yra vienodai išsidėstę eismo juostų atžvilgiu, o neginčijamų duomenų apie tai, kad šie automobiliai yra priešpriešinio eismo juostoje, byloje nėra. Vertina, kad vaizdo įrašas nėra laikytinas neginčijamu įrodymu, nes iš jo nematyti eismo juostų ženklinimo, todėl negalima neginčijamai teigti, kad vienas ar kitas automobilis yra lenkime. Policijos pareigūnai buvo aprūpinti vaizdo stebėjimo technika, todėl būtent ši technika turėjo užtikrinti objektyvių duomenų surinkimą administracinėje teisenoje.
Atsiliepimas
4. Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo netenkinti A. U. skundo, nes jame nepateikta jokių naujų esminių duomenų, kurie Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams nebūtų buvę žinomi ir kurių jis nebūtų aptaręs skundžiamame sprendime, kurie leistų abejoti apylinkės teismo išvadomis. Nėra nei faktinio nei teisinio pagrindo naikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjo skundą.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
5. ANK 651 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą dėl apeliacinio skundo nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Tais atvejais, kai paaiškėjo naujų bylos aplinkybių ar vertinami nauji įrodymai, byla turi būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. To paties straipsnio 4 punktas numato, kad apeliaciniame skunde administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą dėl apeliacinio skundo žodinio proceso tvarka. Šis prašymas gali būti pateiktas tik tuo atveju, kai apeliaciniame skunde ginčijamos pažeidimo faktinės aplinkybės ar asmens kaltė. Prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas. Šiuo atveju apelianto prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka siejamas su liudytojos K. U.-D. apklausa tiek, kiek ji suinteresuota, jog iš apelianto nebūtų atimtas vairuotojo pažymėjimas, t. y. prašymas dėl žodinio proceso yra iš esmės siejamas su aptariamos liudytojos parodymų patikimumo vertinimu. Atsižvelgiant į tai, kad jokių naujai paaiškėjusių aplinkybių, susijusių su padarytu pažeidimu, kurios nebuvo žinomos administracinio nusižengimo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nenurodoma, prašymas apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka atmestinas.
6. ANK 652 straipsnyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, užtikrindamas, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, dėl kurio administracinio nusižengimo teisena nutraukta, padėtis nebūtų pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Nagrinėjamu atveju apeliantas skunde ginčija pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą bei nurodo, jog egzistuoja procesinės teisės pažeidimų dėl kurių sprendimas turi būti panaikintas.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo skundo teiginį ir argumentą, teisė į sąžiningą procesą pažeidžiama, nesant teismo motyvuotų išvadų dėl skundo prašymų ar esminių argumentų. Patikrinęs pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą bei įvertinęs pareiškėjo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, apygardos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo normų taisyklių pažeidimų, kurie sudarytų pagrindą sprendimo panaikinimui. Atmesdamas pareiškėjo skundą apylinkės teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl esminių skunde nurodomų aplinkybių, atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą administracinio nusižengimo byloje, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Vien tai, kad teismas atsakė į pareiškėjo skundo argumentus ne taip, kaip pareiškėjo vertinimu, turėjo atsakyti, savaime negali reikšti, jog teismo sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas.
8. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). ANK 5 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta, jog administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Atsižvelgiant į tokį teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn būtina nustatyti konkretaus administracinio nusižengimo objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius.
9. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta tai, jog priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Kai asmens padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinio nusižengimo teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
10. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinę atsakomybę užtraukia vienas ar keli šioje normoje nustatyti alternatyvūs veiksmai: 1) transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti; 3) vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) KET pažeidimas; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET reikalavimus. KET 140.1 punkte numatyta, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“.
11. Nagrinėjamu atveju A. U. buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022 m. spalio 17 d., 18.05 val., Vilnius – Lyda, 40 km, vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu lenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Pagrindinis kelias“, tokiu būdu A. U. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nuobauda paskirta už vieną iš ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų – lenkimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama lenkti.
12. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis minėto straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas, nagrinėdamas bylą, turi išnagrinėti visus reikšmingus faktus, ištirti visas galimas versijas, įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, tokiu būdu įvertinti visus tiek pažeidėją kaltinančius, tiek jį teisinančius įrodymus ir pašalinti prieštaravimus tarp jų.
13. Tiek A. U., tiek kartu su juo važiavusi liudytoja K. U.-D. tvirtino, kad apeliantas KET nepažeidė, lenkimo manevrą baigė dar iki sankryžos, tačiau tokius jų parodymus paneigia byloje surinkti įrodymai – tarnybinis pranešimas, pareigūno parodymai, vaizdo įrašai, administracinio nusižengimo protokolas.
14. Apygardos teismas nesutinka ir su apelianto argumentu, jog nėra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo lenkime. Priešingai, vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuotas pažeidimas, pareigūnų reakcija į vairuotojo veiksmus ir pokalbis su A. U. iš karto po automobilio sustabdymo, liudytojo pareigūno D. A. ir iš dalies liudytojos K. U.-D. pirmosios instancijos teismui duoti parodymai patvirtina ne tik tai, kad A. U. atliko sunkvežimio lenkimo manevrą, bet ir tai, jog tai padaryta sankryžoje.
15. Sutiktina su apeliantu, kad iš vaizdo įrašo (duomenys neskelbtini) tiesiogiai negalima daryti neabejotinos išvados dėl sankryžoje įvykusio lenkimo, tačiau šis įrašas gali būti vertinamas kaip tarpinis įrodymas, papildantis kitus byloje esančius įrodymus, kurių visuma pažeidimo faktą patvirtina. Įraše užfiksuota kaip ties sankryža dideliu greičiu pravažiuoja posūkio signalą įjungęs lengvasis automobilis, paskui kurį važiuoja sunkvežimis. Iš karto po to policijos pareigūnų mašina pajuda iš vietos ir vejasi A. U. vairuojamą automobilį. Tai rodo, kad pareigūnai, realiai matydami situaciją ir aptariamo automobilio manevravimą, įvertino jį kaip neleistiną, t. y. tokia pareigūnų reakcija patvirtina, kad asmuo pažeidė teisės aktuose numatytas taisykles. Pažymėtina, jog vairuotojo ketinimo lenkti ar jau atliekamo lenkimo manevrą patvirtinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė ir posūkio signalo įjungimą, kuris užfiksuotas vaizdo įraše.
16. Sutiktina su skundo argumentu, kad vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) dėl žemesnio už važiuojamąją dalį filmavimo kampo nesimato pagrindinio kelio ženklinimas ir iš šio įrašo negalima kategoriška išvada, jog A. U. buvo išvažiavęs į priešingą eismo juostą, tačiau vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip prie automobilyje sėdinčio A. U. priėjęs pareigūnas sako: „ten pro miškelį važiavot, lenkėt sunkvežimį prie posūkio į Jackonis, o ten lenkti draudžiama, <...> mes stovėjom toj sankryžoj“, A. U.: „aš iki pradėjau..“, pareigūnas: „jūs pradėjot iki, o pralenkėt viską per priešpriešą, per pačią sankryžą“. Taigi sustabdytas pareigūnų A. U. neneigė, jog lenkė sunkvežimį, šį faktą pirmosios instancijos teisme patvirtino ir jo keleivė – liudytoja K. U.-D., todėl lenkimo faktas abejonių teismui nekelia. Taip pat vaizdo įraše užfiksuota, jog pareigūnas matė, kad lenkimo manevras buvo baigtas sankryžoje.
17. Vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) aiškiai matyti, jog ties fiksuojama kelio dalimi yra pagrindinio kelio ir dviejų priešpriešais esančių šalutinių kelių sankryža, ties kuria stovi pirmumo kelio, draudžiamieji ir informaciniai kelio ženklai. A. U. važiavimo kryptimi kairėje pusėje esančio šalutinio kelio matomumą ribojančių kliūčių nėra, be to, aiškiai matomas ties šio šalutinio kelio pradžia stovintis pirmumo kelio ženklas Nr. 203 – „Duoti kelią“. Kaip užfiksuota pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini), vienas iš sankryžoje stovinčių informacinių ženklų rodo kryptį į Jackonis. Atsižvelgiant į tai, net jei kelio ženklinimas aptartoje vietoje buvo nusitrynęs, ar nematomas dėl kitokių priežasčių, vien iš kelio ženklų ir iš tolo matomo kelio išsišakojimo, A. U. turėjo būti akivaizdu, jog priekyje yra kelių sankryža ir pagal KET 140.1 punktą šioje vietoje draudžiama atlikti lenkimo manevrą.
18. Pareigūno D. A. pažeidimo dieną surašytame 2022 m. spalio 17 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad 2022 m. spalio 17 d. apie 18.05 val. A15 kelyje „Audi“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), lenkė kitą transporto priemonę sankryžoje, pagrindiniame kelyje, pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Šis tarnybinis pranešimas yra oficialus dokumentas, kuriame aprašomas asmens nusižengimas iš karto po jo padarymo. Nagrinėjamu atveju tarnybiniame pranešime nurodyti duomenys sutampa su užfiksuotais vaizdo įraše, todėl jis laikytinas patikimu įrodymu, pagrindžiančiu administracinio nusižengimo aplinkybes. Juo labiau, kad apklaustas apylinkės teisme D. A. patvirtino savo tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes, pažymėdamas, kad sėdint automobilyje matosi daugiau, ir kad jis visada reaguoja, matydamas pažeidimą. Nors teisme liudytojas negalėjo gerai prisiminti konkrečios situacijos aplinkybių, dėl toje vietoje dažnų analogiško pobūdžio pažeidimų, visgi, jis patvirtino matęs lenkimo manevrą sankryžoje. Tokie parodymai sutampa ir su vaizdo įraše užfiksuota pareigūno reakcija, t. y. pajudėjimas iš vietos iš karto po automobilio pravažiavimo ir jo sustabdymas. Apygardos teismas neturi pagrindo abejoti šio pareigūno parodymų objektyvumu. Vien tai, kad D. A. yra susijęs su byla, t. y. surašė tarnybinį pranešimą ir administracinio nusižengimo protokolą, nereiškia, kad yra suinteresuotas bylos baigtimi. Priešingai, pareigūnas atlieka savo darbą vadovaudamasis įstatymais, o ne asmeniniu interesu, užfiksavus pažeidimą tarnybinio pranešimo ir administracinio nusižengimo protokolo surašymas yra pareigūno pareiga ir profesinė atsakomybė.
19. Apeliantas kritikuoja įrodymų pakankamumą tuo, kad nagrinėjamoje byloje nėra įvykio schemos, kuri rodytų kelio ženklų išsidėstymą, ištisinių linijų pradžią ir pabaigą. Atsakant į šį argumentą pažymėtina, kad eismo įvykio schema braižoma tais atvejais, kai yra fiksuojamas įvykęs eismo įvykis, kilę padariniai, tuo tarpu nagrinėjamu atveju fiksuotas padarinių nesukėlęs KET pažeidimas, kurio faktinės aplinkybės grindžiamos vaizdo įrašu, tarnybiniu pranešimu, administracinio nusižengimo protokolu ir liudytojo parodymais, todėl šiuo atveju sudaryti įvykio schemą nebuvo jokio pagrindo.
20. Atsakydamas į skundo argumentus, kuriais kritikuojamas pirmosios instancijos teismo sprendimas nesiremti liudytojos K. U.-D., kuri važiavo kartu su A. U., parodymais kaip nepatikimais, apygardos teismas pažymi, kad teismas turi diskrecijos teisę, įvertinęs konkrečios bylos duomenis, nuspręsti ar jie yra patikimi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įrodymų patikimumas – tai jų vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų (skundžiamo nutarimo ir pirmosios instancijos teismo posėdžio garso įrašo) matyti, kad liudytoja, duodama parodymus apylinkės teisme sutriko, žvilgsnį kreipė į A. U. siekdama jo nebylaus pritarimo, ar paneigimo, be to, painiojosi parodymuose, pirma sakydama, kad policijos automobilį pastebėjo kai šis su švyturėliais stabdė pažeidėją, vėliau teigė, kad matė iš karto toje vietoje, kur buvo atliekamas lenkimas. Tai leidžia daryti išvadą, jog arba liudytoja dėl praėjusio laiko gerai nebeprisimena konkretaus įvykio aplinkybių, arba siekia duoti A. U. naudingus parodymus. Be kita ko, apylinkės teismas teisingai darė išvadą, kad liudytoją ir A. U. sieja draugiški santykiai, pati liudytoja duodama parodymus patvirtino, kad yra bendradarbiai jau eilę metų, todėl akivaizdu, kad ji gali turėti suinteresuotumą byloje. Teismo pareiga yra užtikrinti, kad byla būtų paremta objektyviais įrodymais, todėl įžvelgdamas faktorius, galinčius paveikti įrodymų patikimumą, teismas turi į tokius parodymus vertinti atsargiai. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas pagrįstai kritiškai vertino liudytojos K. U.-D. parodymus.
21. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama pažeidimams administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu. ANK 577 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės, tarp jų teisė dalyvauti bylos nagrinėjime, naudotis gynėjo ar įgalioto atstovo pagalba, pareikšti prašymus. Pasak A. U., pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad jam nebuvo aiškus administracinio nusižengimo nagrinėjimo Institucijoje laikas, nebuvo išaiškinta teisė ginti savo teises pačiam ar per advokatą, be to, jis negavo gynybai reikalingos prašytos bylos medžiagos.
22. Pagal ANK 616 straipsnio 1 dalies nuostatas administracinio nusižengimų bylos ne teismo tvarka taip pat nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas gali būti žodinis, jei asmuo ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios pareiškia tokį reikalavimą (ANK 616 straipsnio 3 dalis). Pareigūno kūno kamera darytame vaizdo įraše (duomenys neskelbtini) užfiksuota kaip pareigūnas, įteikia vairuotojui administracinio nusižengimo protokolą, atkreipia dėmesį į administracinio nusižengimo nagrinėjimo vietą ir laiką, nurodo, kad įrodymus reikia pateikti elektroniniu būdu. Iš 2022 m. spalio 17 d. administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame yra nurodyta bylos nagrinėjimo data ir laikas – 2022 m. lapkričio 22 d. 10.30 val., tai patvirtina, kad asmuo buvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo datą, laiką ir vietą bei turėjo pakankamai laiko pasiruošti savo gynybai.
23. Kaip matyti iš bylos medžiagos A. U. 2022 m. lapkričio 21 d. 13.01 val. elektroniniame laiške policijai nurodė „Siunčiu Jums prašymą dalyvauti administracinio nusižengimo bylos nagrinėjime. Prašymas pridedamas“, tačiau prašymo turinys teismui nėra žinomas. Atsakant į laišką 2022 m. lapkričio 21 d. 14.46 val. vilniausavpk.anbns@policija.lt nurodė, kad bylos kopijos pateikiamos per 15 darbo dienų, todėl bylos nagrinėjimas bus perkeliamas į 2022 m. gruodžio 12 d. 10.30 val. Klausiama, ar asmuo sutinka bylos nagrinėjime dalyvauti nuotoliniu būdu. Antruoju 2022 m. lapkričio 21 d. 14.56 val. elektroniniu laišku vilniausavpk.anbns@policija.lt informavo, kad „Jūsų bylos nagrinėjimas vyks Gerovės g. 29-138, Vilniuje. Pareigūnas bylos nagrinėjimo metu Jums leis susipažinti su vaizdo medžiaga“. Trečiuoju, 2022 m. lapkričio 21 d. 14.59 val. elektroniniu laišku vilniausavpk.anbns@policija.lt pranešė, kad „Bylos nagrinėjimo data nesikeičia, bylos nagrinėjimas įvyks 2022 m. lapkričio 22 d. 10.30 val.“ (t. 1, b. l. 11-12, 23). Taigi, nors A. U. vilniausavpk.anbns@policija.lt 2022 m. lapkričio 21 d. 14.46 val. elektroniniu laišku ir galėjo būti suklaidintas dėl jo administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laiko, tačiau vos kelių minučių bėgyje buvo pasitaisyta, pakartojant, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo laikas nesikeičia. Atitinkamai, A. U. neturėjo pagrindo manyti, kad nagrinėjimas vyks 2022 m. gruodžio 12 d. 10.30 val., arba kilus abejonių, turėjo galimybę jas išsiaiškinti iki paskirto nagrinėjimo Institucijoje laiko. Aptartas susirašinėjimas, be kita ko, taip pat patvirtina, kad Institucija sutiko sudaryti galimybę A. U. susipažinti su bylos medžiaga. A. U. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad peržiūrėjo Institucijos turimą vaizdo įrašą, tai nurodyta ir nutarime administracinio nusižengimo byloje.
24. Argumentai, kad asmuo nesuprato, jog vyksta bylos nagrinėjamas nėra pagrįsti ir iš esmės prieštarauja bylos duomenims. Tiek aptartas susirašinėjimas, tiek nutarimas administracinio nusižengimo byloje, tiek ir apeliacinio skundo argumentai patvirtina, kad A. U. dalyvavo 2022 m. lapkričio 22 d. 10.30 val. Institucijoje vykusiame administracinio nusižengimo nagrinėjime ir išreiškė savo poziciją – su inkriminuojama veika nesutiko, tvirtino, kad pradėjo lenkti leistinoje vietoje ir aplenkė iki sankryžos. Susipažinęs su vaizdo įrašu dar kartą patvirtino spėjęs atlikti lenkimo manevrą iki sankryžos. Nors apeliantas nurodė, kad Institucijos nagrinėjime jam nebuvo aiškiai išaiškintos visos jo teisės procese, tačiau nepaneigė paties teisių išaiškinimo fakto. Tai, kad asmuo neskyrė tam pakankamai laiko ir dėmesio, iš karto nepasiaiškino savo procesinių galimybių, priklausė nuo jo paties valios, todėl tai nelaikytina apelianto teisių į gynybą pažeidimu. Proceso dalyviai bylos nagrinėjimo metu turi aktyviai ir laiku naudotis savo teisėmis, kad būtų užtikrinta teisinga bylos nagrinėjimo eiga. Pastebėtina ir tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo nagrinėjama ir apylinkės teisme, kur A. U. patvirtino, kad jam yra išaiškintos jo teisės ir pareigos, ir jis tinkamai pasiruošė bylai. Apylinkės teisme apeliantas dar kartą galėjo išsakyti savo nesutikimo su pažeidimu argumentus, pirmosios instancijos teismas apklausė ir jo prašomą liudytoją K. U.-D., bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavo apelianto atstovas advokatas, bei buvo sudaryta galimybė tiek susipažinti su bylos medžiaga, tiek pasidaryti jos kopijas. Atsižvelgiant į tai, apygardos teismas neturi pagrindo išvadai, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu buvo esmingai pažeistos pareiškėjo teisės į gynybą ar nesudarytos realios galimybės realizuoti ANK 577 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas procesines teises.
25. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas, skundžiama nutartimi teisingai įvertino visas sprendimui priimti reikšmingas aplinkybes, kurių pakanka administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad A. U. padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Už padarytą administracinį nusižengimą pažeidėjui paskirta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė yra teisingos ir proporcingos, atitinka administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjo asmenybę (pažeidimo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo), kaltės formą ir rūšį (veikė tiesiogine tyčia), paskirtos įvertinus tai, jog nenustatytos atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį nėra jokio pagrindo, todėl apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
A. U. skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2023 m. vasario 6 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.