- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-22
- Bylos Nr.
- e2A-771-569/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00711-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Muchtarovienė
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“
- Atsakovas
- R. N.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ ieškinį dėl negrąžinto kredito, sutartinių palūkanų, procesinių palūkanų ir žyminio mokesčio priteisimo iš atsakovo R. N..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Legal Balance“ kreipėsi į teismą ieškiniu prašydama: priteisti iš atsakovo R. N. pagal atsakovo ir pradinio kreditoriaus 2013 m. spalio 4 d. sudarytą Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su aštuoniolika jos pakeitimų, kurių vėliausias padarytas 2015 m. birželio 12 d. (toliau – Sutartis) 729,71 Eur negrąžintą kreditą; 140,07 Eur bendrą vartojimo kredito kainą; 728,07 Eur palūkanas, taikant 93,62 procentų metinę palūkanų normą priskaičiuotas per 389 dienas po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo; 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur žyminį mokestį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmai 2018 m. liepos 30 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė iš atsakovo R. N. 729,71 Eur skolą, 5 procentų metines palūkanas už priteistą 729,71 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 16,44 Eur žyminį mokestį ieškovei UAB „Legal Balance“; netenkino ieškinio reikalavimų dėl sutartinių palūkanų priteisimo.
3. Teismas konstatavo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų visiškai įvykdęs pinigines prievoles pradiniam kreditoriui ar iš jo reikalavimo teisę perėmusiai ieškovei. Atsakovas neatsiskaitė su pradiniu kreditoriumi nustatytais terminais, o taip pat neįvykdė savo piniginės prievolės reikalavimą pareiškusiam naujajam kreditoriui – ieškovei.
4. Teismas vertino, kad Sutarties sąlygos dėl mokėjimo palūkanų, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis.
5. Teismas sprendė, jog, įvertinus pagal VKĮ 21 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus sutartines palūkanas, kurios taikant vidutiniškai 94 procentų metinę palūkanų normą buvo atsakovo mokamos nuo Sutarties sudarymo 2013 m. spalio 4 d. iki 2015 m. gruodžio 16 d., taip pat atsižvelgiant į tai, kad per kiek ilgesnį nei dvejų metų laikotarpį atsakovas pradiniam kreditoriui yra sumokėjęs 790,38 Eur daugiau, nei iš jo pasiskolino per tą patį laiką, papildomai sutartinės palūkanos iš atsakovo nebepriteistinos, kad vartojimo kredito santykiai bent minimaliai atitiktų sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir šiurkščiai nepažeistų ieškovo ir atsakovo interesų pusiausvyros.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė
6. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo: pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. N. 140,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų iki Sutarties nutraukimo; pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo už akių dalį dėl mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo ir priteisti apeliantei iš atsakovo R. N. 728,07 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų po Sutarties nutraukimo; pakeisti Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo už akių dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisti apeliantei UAB „Legal Balance“ iš atsakovo R. N. 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme; kitą Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą; priteisti apeliantei iš atsakovo R. N. 20,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą už apeliacinį skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. Nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
6.2. Teismo argumentas, jog esant sutarties pažeidimui, pelno palūkanų mokėjimui taikomos specialios CK 6.874 straipsnio nuostatos, o ne CK 6.872 straipsnio nuostatos, kurios reglamentuoja paskolos sutarties vykdymą iki jos pažeidimo ir netaikomos nuo tada, kai pradedamas taikyti specialusis reglamentavimas pagal CK 6.874 straipsnį, vertintinas nepagrįstu ir neatitinkančiu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Dėl šios priežasties skundžiamas sprendimas turi būti pakeistas, priteisiant apeliantei visą mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų sumą, iki Sutarties nutraukimo (140,07 Eur), bei po Sutarties nutraukimo (728,07 Eur).
6.3. Teismas mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas mažino, remdamasis CK 1.5 straipsniu, 6.228 straipsniu ir 6.2284 straipsnio 2, 3 ir 9 dalimis. Pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad šalių sutartas pelno (mokėjimo) palūkanų dydis gali būti mažinamas tik taikant sutarčių teisės normas (pavyzdžiui, CK 6.223, 6.228 straipsniai ir kt.).
6.4. Teismas, spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, neatkreipė dėmesio į tai, kad: atsakovas privalėjo vykdyti Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; atsakovas, pasirašydamas Sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės.
6.5. Sutartyje įtvirtinta 93,62 proc. metinė palūkanų norma, kuri yra mažesnė nei tuo metu buvęs vidurkis, atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalies nurodytus kriterijus. Teismas neįvertino egzistuojančios teismų praktikos, kurioje didesni mokėjimo palūkanų dydžiai buvo pripažinti atitinkančiais VKĮ 21 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Teismas mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų normą nepagrįstai nurodo, esant per didelę ir nepagrįstą.
6.6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuomonės, jog ne tik vartojimo kredito davėjas privalo įvertinti kredito gavėjo mokumą, bet ir pačiam kredito gavėjui pripažįstama pareiga skolintis atsakingai. Teismas nepagrįstai preziumavo faktą, kad atsakovas buvo silpnesnioji sandorio šalis, kuri negalėjo įvertinti savo skolinimosi rizikos. Teismas nenurodė jokių šią prezumpciją patvirtinančių aplinkybių. Skolinimosi rizikos neįvertinimą turėjo įrodinėti pats atsakovas, pateikdamas atsiliepimą ieškinį ir kitus šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
6.7. Teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantė mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas po Sutarties nutraukimo paskaičiavo, taikydamas 93,62 proc. metinę palūkanų normą, kuri yra mažesnė nei sutartyje numatyta 146,30 proc. bendra vartojimo kredito kainos metinė norma, todėl palankesnė atsakovui, t. y. vartotojui.
6.8. Teismas nepagrįstai netenkino dalies materialinio reikalavimo. Remiantis minėta pozicija bei nustačius, jog apeliantės ieškinyje nurodytas reikalavimas tenkintinas visa apimtimi, teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų turėtų būti pakeista, nurodant, jog apeliantei priteistinos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
7. Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuo ja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo nutarties dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
9. Apeliacinėje instancijoje sprendžiama dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria buvo sumažintos palūkanos, teisėtumo. Atsižvelgiant į tai, kitos pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies teisėtumas ir pagrįstumas nėra tikrinamas, o byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose.
10. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. N. ir pradinis kreditorius UAB „4Finance“ 2013 m. spalio 4 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su aštuoniolika jos pakeitimų. Pradinis kreditorius, vykdydamas Sutartį, 2013 m. spalio 4 d. trims mėnesiams suteikė atsakovui 2 000,00 Lt kreditą vartojimo reikmėms, o atsakovas turėjo grąžinti suteiktą kreditą kartu su 350,47 Lt bendra vartojimo kredito kaina (mokėjimo palūkanomis), iki 2014 m. sausio 4 d. kas mėnesį sumokėdamas tris įmokas po 783,49 Lt. 2013 m. spalio 27 d. atsakovas pasiskolino papildomai 500,00 Lt, o kredito grąžinimo terminas buvo pailgintas iki šešių mėnesių. 2013 m. lapkričio 4 d. atsakovas pagal Sutartyje numatytą kredito grąžinimo grafiką sumokėjo pirmąją 533,44 Lt įmoką, kurią sudarė grąžinama kredito 344,67 Lt dalis ir 188,77 Lt palūkanos. Tą pačią dieną pasiskolino iš pradinio kreditoriaus 300,00 Lt, paliekant šešių mėnesių kredito grąžinimo terminą. Per laikotarpį nuo 2013 m. lapkričio 4 d. iki 2015 m. birželio 12 d. atsakovas disponavo pradinio kreditoriaus suteiktomis kreditinėmis lėšomis, kurios skirtingu laiku sudarė nuo 709,98 Eur (2 451,42 Lt) iki 867,05 Eur (2 993,75 Lt) sumą. Paskutinis Sutarties pakeitimas padarytas 2015 m. birželio 12 d., kai atsakovas sumokėjo pradiniam kreditoriui 187,87 Eur, o papildomai pasiskolino 100,00 Eur. Pagal 2015 m. birželio 12 d. sutartį atsakovas įsipareigojo pradiniam kreditoriui per šešis mėnesius iki 2015 m. gruodžio 4 d. iš viso sumokėti 1 089,53 Eur sumą, kurią sudaro 845,69 Eur grąžintinas kreditas ir 243,84 Eur palūkanos, priskaičiuotos per šešis mėnesius nuo 2015 m. birželio 12 d. iki 2015 m. gruodžio 4 d. Nuo 2015 m. liepos 4 d., kai prasidėjo kasmėnesinių įmokų mokėjimo terminas pagal 2015 m. birželio 12 d. Sutarties kredito grąžinimo grafiką atsakovas vietoje 1 089,53 Eur iki 2015 m. gruodžio 16 d. sumokėjo pradiniam kreditoriui viso 413,34 Eur. Daugiau jokių įmokų nebemokėjo.
11. Pirmosios instancijos teismas vertino, jog sutarties sąlygos dėl mokėjimo palūkanų, neatsižvelgiant į kredito gavėjo galimybes nustatančios kredito gavėjo prievolę net ir po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo toliau mokėti tas pačias palūkanas, kurias buvo numatyta mokėti per Sutartyje konkrečiai apibrėžtą terminą, laikytinos nesąžiningomis ir netenkino ieškovės reikalavimo dėl 140,07 Eur bendros vartojimo kredito kainos bei 728,07 Eur mokėjimo palūkanų, už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties nutraukimo dienos.
12. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išskiriamos dvejopo pobūdžio palūkanos – palūkanos, atliekančios mokėjimo funkciją (tai užmokestis už pinigų skolinimą; pvz., 6.37 straipsnio 1 dalyje, 6.872 straipsnyje reglamentuojamos palūkanos) ir kompensuojamąją funkciją (tai minimalių kreditoriaus nuostolių (negautų pajamų), kurių nereikia įrodinėti, kompensacija už piniginės prievolės pažeidimą; pvz., CK 6.210, 6.261 straipsniuose nustatytos palūkanos). Jeigu šalys nėra susitarusios kitaip, palūkanos už naudojimąsi paskolos pinigais mokamos iki paskolos suma bus grąžinta (CK 6.872 straipsnio 2 dalis). CK 6.874 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu paskolos gavėjas laiku negrąžina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palūkanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo būti grąžinta, iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje, mokėjimą, jeigu paskolos sutartis nenustato ko kita. Šios nuostatos reiškia, jog, pažeidus paskolos sutarties sąlygas, kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo (pelno) palūkanų už naudojimąsi paskolos pinigais kreditorius gali prašyti vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 1 dalies ir CK 6.213 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Dėl skirtingos šių palūkanų paskirties kreditorius šių palūkanų gali reikalauti kartu, t. y. pelno ir kompensuojamosios palūkanos vienu metu gali būti skaičiuojamos sudarius bet kurį finansavimo sandorį. Tokiu atveju kreditorius įgyja teisę reikalauti kompensuojamųjų palūkanų už prievolės įvykdymo termino praleidimą, o mokėjimo palūkanų – už naudojimąsi paskolintais pinigais.
13. Nagrinėjamu atveju šalys susitarė, kad už naudojimąsi vartojimo kredito suma atsakovas privalo mokėti fiksuotas palūkanas išreikštas bendra vartojimo kredito kainos metine norma – 146,30 proc. (sutarties bendrųjų sąlygų 4.1. punktas, specialiosios sąlygos). Mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo atsakovui dienos (imtinai) iki kuomet visas vartojimo kreditas yra faktiškai sugrąžinamas (sutarties 4.4., 6.5. punktai). Sutarties 7.1. punkte numatyta, kad atsakovui praleidus kredito ir/ar palūkanų mokėjimo terminą, palūkanos išreikštos bendra kredito kainos metine norma (146,30 proc.) yra skaičiuojamos toliau nuo visos pradelstos sumokėti sumos už visą pradelsimo laiką, pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, Vartojimo kredito įstatyme bei šioje sutartyje nustatytas taisykles. Taigi, nagrinėjamos bylos atveju šalys buvo susitarusios dėl pelno palūkanų, kaip mokesčio už pinigų skolinimą.
14. Teismas, spręsdamas dėl bendros vartojimo kredito pelno palūkanų mažinimo, turi atsižvelgti į Vartojimo kredito įstatymo 21straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes: bendra vartojimo kredito kaina turi būti protinga, pagrįsta, atitikti sąžiningos verslo praktikos reikalavimus ir nepažeisti vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyros. Spręsdamas dėl palūkanų dydžio teisėtumo, teismas turi atkreipti dėmesį į tai, kad sutarties šalys privalo vykdyti vartojimo kredito sutartimi prisiimtus įsipareigojimus; kredito gavėjas, pasirašydamas kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, su tokiu palūkanų dydžiu susipažino ir savo parašu patvirtino sutikimą; smulkusis vartojimo kreditas paprastai imamas trumpam laikotarpiui, todėl palūkanos už tokio tipo kreditus būna didesnės. Taigi būtina įvertinti tiek kredito davėjo pareigą skolinti atsakingai, tiek ir kredito gavėjo pareigą skolintis atsakingai. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016)
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju Sutartimi nustatytas vartojimo kredito kainos metinės normos dydis neviršija VKĮ 21 straipsnio (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2016 m. sausio 31 d.) reikalavimų, nustatančių, jog preziumuojama, kad bendra vartojimo kredito kaina neatitinka protingumo, pagrįstumo, atitikimo sąžiningos verslo praktikos reikalavimų ir pažeidžia vartojimo kredito gavėjo ir vartojimo kredito davėjo interesų pusiausvyrą, jeigu vartojimo kredito sutartyje nustatyta bendros vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Sutartyje įtvirtinta 102,35 proc. metinė palūkanų norma atitinka tuo metu galiojusios redakcijos VKĮ 21 straipsnio 1 dalis nurodytus kriterijus. Pradinis kreditorius, sudarydamas sutartį su atsakovu, nepažeidė VKĮ 21 straipsnyje nustatytų reikalavimų.
16. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir kvalifikavo sutartyje numatytas palūkanas bei nepagrįstai jų nepriteisė, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių keistinas, ieškinį patenkinant visiškai. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas)
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmojoje instancijoje
17. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pirmosios instancijos teisme ieškovė 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – žyminį mokestį. Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, atitinkamai pakeičiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme, priteisiant ieškovei visas jos pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys)
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
18. Ieškovė sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį už apeliacinio skundo pateikimą. Apeliacinį skundą patenkinus, ieškovei iš atsakovo priteisiamas 20,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą. (CPK 93 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų 2018 m. liepos 30 d. sprendimą už akių pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo R. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679: 729,71 Eur (septynių šimtų dvidešimt devynių eurų 71 ct) negrąžintą kreditą; 140,07 Eur (vieno šimto keturiasdešimt eurų 07 ct) bendrą vartojimo kredito kainą; 728,07 Eur (septynių šimtų dvidešimt aštuonių eurų 07 ct) mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, už naudojimosi vartojimo kredito suma po Sutarties įvykdymo termino pasibaigimo dienos; 5 procentų metines palūkanas už priteistą 1597 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2018 m. birželio 7 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 36,00 Eur bylinėjimosi išlaidas.“
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.