Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Anatolijaus Baranovo, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo UAB „Daimanta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Daimanta“ skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, ir R. P., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Panevėžio teritorinei muitinei, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Šiaulių rinktinei, Lietuvos nacionalinei vežėjų automobiliais asociacijai „Linava“, R. S., K. G. ir A. B. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs administracinę bylą (II t., b. l. 30-37) nutarė pareiškėjo UAB „Daimanta“ ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, apeliacinius skundus patenkinti iš dalies: panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. sprendimą ir perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-65-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-01454-2009-8) (II t., b. l. 153-160) nusprendė pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, 10 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 210-216).

II.

III.

2010 m. gruodžio 16 d. pareiškėjo atstovas paštu išsiuntė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti minėtą pirmosios instancijos teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priteisti pareiškėjo naudai 6 081 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Nesutikimą su skundžiama nutartimi iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos sudėtingumą ir nepagrįstai sumažino Rekomendacijose numatytus koeficientų dydžius.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas atmestinas.

Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti ir gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 ir 2 d.). Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 45 str. 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui turi pateikti prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu, o tai reiškia, kad suinteresuotai šaliai gali būti priteistos tik pagrįstos išlaidos. Byloje nėra ginčo dėl to, kad, išnagrinėjus bylą, buvo patenkintas pareiškėjo skundas, todėl jis turi teisę prašyti įrodymais pagrįstų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kaip teisingai skundžiamoje nutartyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, atsižvelgiant į tai, kad išsprendus bylą pareiškėjo skundas buvo patenkintas tik iš dalies, pastarasis įgijo teisę ne į visos, o tik į dalies patirtų bei įrodymais pagrįstų išlaidų atlyginimą.

Tuo atveju, kai teismo sprendimu patenkinami ne visi skundo reikalavimai, teismas, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalyje įtvirtintais protingumo ir teisingumo kriterijais, turi įvertinti, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, ir atitinkamai nuspręsti, kokia pareiškėjo patirtų teismo išlaidų dalis turi būti jam atlyginta. Pažymėtina, kad remiantis pagal analogiją taikomomis Civilinio proceso kodekso nuostatomis atlygintinų išlaidų dalis nustatoma proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje neįvertino, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas bei nenustatė koeficiento, kuris nagrinėjamu atveju turi būti taikomas atsižvelgiant į pareiškėjo patenkintų reikalavimų apimtį, todėl šioje dalyje skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai keistini.

Pareiškėjas skunde kėlė reikalavimą atlyginti 900 000 Lt neturtinę žalą (I t., b. l. 2-6). Kaip matyti iš 2010 m. balandžio 28 d. sprendimo, šis reikalavimas buvo patenkintas 1/90 dalimi – pareiškėjo naudai priteista 10 000 Lt neturtinės žalos (II t., b. l. 153-160). Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį, turėtų būti taikomas 0,01 (1/90) koeficientas.

CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis nustatytas Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal Rekomendacijų 7 punktą, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (toliau – MMA). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. 1368 ,,Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m. sausio 1 d. patvirtinta MMA – 800 Lt.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo turėtos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos bylos rašytiniais įrodymais (III t., b. l. 2, 3-4, 5-6).

Pareiškėjo atstovas advokatas D. Vaitekūnas pagal 2007 m. birželio 29 d. atstovavimo sutartį (t. 1, b. l. 7) atstovavo pareiškėją Vilniaus apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. I-2991-331/2008 2008 m. balandžio 22 d. nuo 9:00 val. iki 9:20 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 82-83), 2008 m. birželio 19 d. – nuo 10:00 val. iki 10:50 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 88-91))), 2008 m. rugpjūčio 18 d. – nuo 10:00 val. iki 10:45 val. (teismo posėdžio protokolas (I t., b. l. 196-202)), 2009 m. lapkričio 17 d. nuo 10:00 val. iki 10:20 val. (teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 67-69)), 2010 m. sausio 21 d. – nuo 9:00 val. iki 9:20 val. (teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 119-121)), 2010 m. kovo 29 d. – nuo 9:15 val. iki 10:00 val. (teismo posėdžio protokolas (II t., b. l. 146-152). Bendras atstovavimo pirmosios instancijos teisme laikas, jį suapvalinus pagal Rekomendacijų 9 punktą, sudaro 3 valandas. Taigi vadovaujantis Rekomendacijų 8.18 punkto nuostatomis maksimalus už atstovavimą priteistinų išlaidų dydis galėtų sudaryti 360 Lt (800 Lt x 0,15 x 3 val. = 360 Lt).

Pareiškėjas taip pat patyrė išlaidas, susijusias su teisine pagalba parengiant skundą (I t., b. l. 2-6). Remiantis Rekomendacijų 8.2 punktu, maksimali už šias teisines paslaugas priteistinų išlaidų suma galėtų sudaryti 2 400 Lt (800 Lt x 3).

Taigi, atsižvelgiant į Rekomendacijų nuostatas, tuo atveju, jei pareiškėjo skundas būtų patenkintas visa apimtimi, jis galėtų pretenduoti į Rekomendacijose numatytų maksimalių sumų neviršijantį 2 760 Lt dydžio teismo išlaidų atlyginimą. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas buvo patenkintas iš dalies, o atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų apimtį atveju turėtų būti taikomas 0,01 koeficientas. Tokiu būdu pareiškėjui priteistina teismo išlaidų dalis, proporcinga patenkintų reikalavimų dydžiui, atitiktų 27,60 Lt.

Pažymėtina, kad Rekomendacijų 11 punktas leidžia teismui išimtinais atvejais nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atskirojo skundo argumentais, kad nagrinėjamu atveju byla laikytina pakankamai sudėtinga taisės taikymo prasme, todėl į tai turėtų būti atsižvelgta ir vertinant pareiškėjui suteiktų teisinių paslaugų apimtis bei advokato darbo sąnaudas. Kita vertus, net pripažinus šias aplinkybes, negalima nepaisyti proporcingumo principo, kuris, kaip minėta, be kita ko apima ir išnagrinėjus bylą patenkintų reikalavimų proporcijos įvertinimą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, sprendžiant panašaus pobūdžio bylas, kuomet iš dalies tenkinami šalių turtinio pobūdžio reikalavimai, paprastai laikomasi praktikos, kad priteistinų išlaidų dydis yra tiesiogiai proporcingas aritmetinei patenkintų turtinio pobūdžio reikalavimų daliai (žiūrėti, pavyzdžiui, administracinę bylą Nr. AS143 – 120/2010 ir pan.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia praktika yra užtikrinama pusiausvyra tarp šalių – pareiškėjas kreipdamasis į teismą turi be kita ko įvertinti ir keliamų reikalavimų apimtį bei atitinkamai šiuos reikalavimus pagrįsti. Taigi bylose, kuriose keliamas žalos atlyginimo klausimas, tinkamai pagrįsti ir adekvatūs (proporcingi) prašomos priteisti žalos dydžio reikalavimai suponuoja atitinkamą proporciją sprendžiant teismo išlaidų atlyginimo klausimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, jog administraciniame procese turi būti ieškoma pusiausvyros, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymas taptų teisę į teisminę gynybą užtikrinančia, o ne ribojančia priemone. Bylinėjimosi išlaidų (tarp jų ir atstovavimo išlaidų) priteisimas iš bylą pralaimėjusios šalies padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų atstovauti byloje pasitelkti advokatus. Kita vertus, žinojimas, kad pralaimėjusi šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, apsaugantį nuo nepagrįstų skundų ar atsikirtimų į skundus pareiškimo. Rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS13-375/2008). Nagrinėjamos bylos kontekste teisėjų sprendžia, kad atsižvelgiant į šios konkrečias bylos aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, pareiškėjui pagal Rekomendacijų nuostatas bei aukščiau aptartus kriterijus priteistina 27,60 Lt suma turėtų būti didintina. Todėl spręstina, kad pirmosios instancijos teismo priteistas teismo išlaidų dydis (116 Lt), nors ir buvo nustatytas neįvertinus, kiek pareiškėjo naudai yra priimtas teismo sprendimas, iš esmės atitinka protingumo bei proporcingumo kriterijus, todėl paliktinas nepakeistas.

Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir ne visiškai tinkamais motyvais, iš esmės teisingai išsprendė pareiškėjo atstovo prašymą dėl teismo išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme priteisimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

pareiškėjo UAB „Daimanta“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. gruodžio 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.