- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-12
- Bylos Nr.
- 1-1180-1046/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-29811-2018-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė
- Kaltinamasis
- M. J.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Skaistė Viburytė-Jasiukėnienė, išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Reginos Tamelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis profesinį išsilavinimą, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2013 m. liepos 24 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;
2) 2015 m. lapkričio 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 8 mėnesiams, paskirtos bausmės vykdymą atidedant 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis M. J. 2018 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., grasino nužudyti savo motiną L. D., tai yra pjaustydamasis peiliuku sau kairę ranką ir mamai L. D. bandant jį sustabdyti, sakė: „pasitrauk, nelysk, nes užmušiu tave“, taip L. D. sudarė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis M. J., įteikus pranešimą apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 straipsnio 1 dalyje, padarymo bei jį apklausus įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena su mama L. D., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Name yra 3 kambariai. 2018 m. birželio 22 d., apie 19.00 val., (duomenys neskelbtini) prasidėjo „Joninių šventė“. Šventėje vartojo alkoholį. Apie 22 val. sugalvojo eiti namo, nes jautėsi girtas. Apie 22.30 val. grįžo mama L. D.. Tuo metu jis buvo savo kambaryje, sėdėjo ant lovos ir su lenktiniu peiliu pjaustėsi sau rankas, taip norėdamas nusiraminti. Mama L. D. įėjusi į kambarį pamatė, kad jis save žaloja ir pradėjo rėkti, kad padėtų peilį ir visą tai baigtų bei norėjo jį sustabdyti. Tada supykęs mamai pasakė „pasitrauk, nelysk, nes užmušiu ir tave“. Mano, kad mama išsigando grasinimų, todėl išėjo iš namų. Mamai L. D. išėjus iš kambario, pats savo telefonu išsikvietė greitąją, nes ranka labai kraujavo. Vėliau atvažiavo policijos pareigūnai. Labai gailisi, kad mamai grasino užmušti, bet realiai to nebūtų padaręs, tiesiog buvo labai nervingas ir piktas. Niekada taip nesielgia, nebūna agresyvus ir mamai negrasina. Grįžęs iš areštinės mamos atsiprašė. Tokiam poelgiui įtakos turėjo girtumas, blaivas šitaip niekada nesielgia (b. l. 53-56, 61-63).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusiosios L. D. apklausos protokolo matyti, kad ji paaiškino, jog 2018 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., namuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. sūnus M. J., būdamas girtas, savo kambaryje žalojo save atlenkiamu peiliuku, t. y. pjaustėsi kairę ranką, o ji norėjo sūnų sustabdyti, bet M. J. supyko ir pasakė „Pasitrauk, nelysk, nes užmušiu ir tave“. Labai išsigando sūnaus žodžių, nes matė jo rankoje peilį, todėl manė, kad M. J. ją tikrai nužudys. Po M. J. žodžių išėjo iš namų. M. J. būdamas blaivus, yra ramus, darbštus, tačiau kai išgeria, tampa agresyvus. Kai M. J. paleido iš areštinės, grįžęs jos atsiprašė, labai gailėjosi, kad šitaip pasielgė. M. J. atleido ir jie susitaikė. Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 22-24, 25-28).
Iš 2018 m. birželio 23 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., esančio gyvenamojo namo kambaryje. Gyvenamasi namas yra mūrinis, vienos aukšto, su mansarda. Įėjus į gyvenamąjį namą iš vakarinės pusės patenkame į prieangį, iš jo šiaurinėje sienoje patenkame į gyvenamojo namo virtuvę. Virtuvės rytinėje sienoje yra durys, vedančios į gyvenamojo namo kambarį, kuris yra perskirtas per pusę, pastatoma spinta. Jokių nusikalstamos veikos pėdsakų kambaryje nerasta (b. l. 10-13).
Iš 2018 m. birželio 22 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2018 m. birželio 22 d., apie 22.36 val., iš budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., GMP tarnybai reikalinga policijos pagalba, nes yra agresyvus pilietis, su kuriuo jie nesusitvarko. Nuvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. D., gyv. Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Įvykio vietoje nustatyta, kad M. J., būdamas neblaivus, pasiėmęs peilį grasino savo mamai L. D., kuriai nustatytas 2,55 promilių girtumas ir jai sakė, kad ją papjaus ir užmuš. GMP tarnyba teigė, kad M. J. jokios medicininės pagalbos nereikia. Smurtą patyrusi L. D. paaiškino, kad smurtas pasireiškė realiais grasinimais ją nužudyti ir papjauti su peiliu. Moteris buvo labai susijaudinusi ir tvirtino, kad grasinimas yra realus. Smurtą galintys rodyti požymiai neužfiksuoti. Anksčiau buvę smurto artimoje aplinkoje atvejai neužfiksuoti. M. J. paaiškino, kad buvo paėmęs peilį, bet negrasino juo motinai ir jos nužudyti tikrai nenorėjo. M. J., sulaikytas ir pristatytas į Panevėžio apskrities VPK OVS laikino sulaikymo patalpas, elgėsi impulsyviai, šaukė (b. l. 14-15)
Iš asmens blaivumo testo matyti, kad prietaisu „Drager Alcotest“, Nr. 06856, 2018 m. birželio 22 d., 23.37 val., M. J. nustatytas 3,39 promilių girtumas (b. l. 17).
Aukščiau aptartų bylos įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis M. J. 2018 m. birželio 22 d., apie 22.30 val., namuose, esančiuose Panevėžio r., (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g., grasino nužudyti savo motiną L. D.. Kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui.
Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nepareikštas.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, kaltinamojo asmenybę, aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnis), veika tyčinė, baigta. Kaltinamasis M. J. teistas (b. l. 72-94), praeityje baustas administracine tvarka (b . l. 95-100), nedirba, registruotas darbo biržoje (b. l. 70-71), psichikos sveikatos centro, priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas (b. l. 102). M. J. prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką, sutiko dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 104-106), todėl atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Bausmės trukmė nustatytina ilgesnė nei šios bausmės vidurkis atsižvelgiant į tai, kad yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis. Kaltinamajam skirtini atitinkami įpareigojimai. Taip pat atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė.
Remiantis aplinkybe, kad byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. J. savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažįsta, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. birželio 22 d., 23.00 val., iki 2018 m. birželio 23 d., 15.12 val. (1 para).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikintina nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421-422 straipsniais,
nusprendžia:
M. J. pripažinti kaltu pagal BK 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 dalimi ir M. J. paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant visą laisvės apribojimo laikotarpį dirbti arba būti užsiregistravusiam darbo biržoje bei uždraudžiant vartoti alkoholį ir kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis BK 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. birželio 22 d., 23.00 val., iki 2018 m. birželio 23 d., 15.12 val. (1 parą), ir laikyti, kad M. J. yra atlikęs 2 (dvi) laisvės apribojimo dienas.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, M. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Išaiškinti M. J., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio įsakymo gavimo dienos, turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę (švelnesnę ar griežtesnę), negu buvo paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas prašymą padavusio asmens atžvilgiu neįgyja teisinės galios. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.