Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

2020-11-03 · Administracinė byla Nr. I3-5010-402/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-11-03
Bylos Nr.
I3-5010-402/2020
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01258-2020-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjas
Natalja Zelionkienė (pirm.)
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Alytaus pataisos namų, Alytaus pataisos namams, Alytaus pataisos namai
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I3-5010-402/2020Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01258-2020-4Procesinio sprendimo kategorijos: 21.2; 22.1; 22.7; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 3 d.Kaunas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Jūratei Žvinklei,dalyvaujant pareiškėjui V. R.,atsakovo Alytaus pataisos namų atstovams D. A., G. G.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovui Alytaus pataisos namams dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą ir prašo panaikinti atsakovo 2020 m. balandžio 17 d. įsakymą Nr. P-129 kaip neteisėtą ir nepagrįstą.

Pareiškėjas skunde (b. l. 1–6), taip pat teismo posėdžio metu nurodė, kad ginčijamu įsakymu jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Tarnybinio patikrinimo metu 2020 m. kovo 6 d. nuo 13.10 val. iki 15.00 val. vaizdo stebėjimo sistemos pagalba patikrinus 2020 m. kovo 5 d. nuo 8.30 val. iki 10.40 val. budinčiosios pamainos Nr. 2 tarnybą, nustatyta, kad nei vienam iš nuteistųjų, kurie praėjo per KPP-4, nebuvo atlikta dalinė krata ir jų daiktų patikrinimas, todėl nebuvo užkardytas nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų patekimas į 4, 5 ir 6 lokalinius sektorius. Pagal 2020 m. kovo 5 d. priežiūros postų žiniaraštį Nr. 7.20-185-139Ž, KPP-4 tarnybą vykdė pareiškėjas ir S. L.. Tokiais veiksmais jie pažeidė Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, 5.5 punktą „užkardo nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją“, 5.18 punktą „vykdo kitas pataisos namų apsaugos ir priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, Alytaus pataisos namų vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“ ir 2015 m. gegužės 21 d. Alytaus PN apsaugos postų plano Nr. 4-3754 32.3 punktą „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamojoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“.

2020 m. kovo 13 d. pareiškėjui buvo įteiktas 2020 m. kovo 12 d. pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7.20-185-23K. Gavęs pranešimą jis pateikė paaiškinimą.

Į budėjimą iš išorinės apsaugos postų tarnybos į vidaus priežiūros tarnybą pareiškėjas buvo perkeltas po aštuonių ar daugiau tarnybos metų išorės postuose ir niekas jo po tiek metų nesupažindino su vidaus posto tarnybos specifika. Atsakovas, atsakydamas į 2020 m. kovo 2 d. pareiškėjo tarnybinį pranešimą, informavo, kad 2020 m. sausio 9 d. buvo parengti įsakymai Nr. 1-3 ir Nr. 1-4 „Dėl apsaugos budinčiųjų pamainų suformavimo“, o 2020 m. vasario 25 d. įsakymais Nr. 1-40 ir Nr. 1-41 buvo keičiami 2020 m. sausio 9 d. įsakymai Nr. 1-3 ir Nr. 1-4. Minėti įsakymai 2020 m. vasario 26 d. pareiškėjui buvo išsiųsti į jo tarnybinį elektroninį paštą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad Tarnybinio patikrinimo išvada paremta Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijos pažeidimais, tačiau jo su minėta instrukcija niekas nesupažindino.

Tarnybinis nusižengimas nėra tyčinis, piktybinis ar galimai padarytas kitaip vengiant tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas. Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad pareiškėjui su S. L. 2020 m. kovo 5 d. budint vidaus poste Nr. 4 buvo nepatikrinta 145 nuteistieji. Tokio fakto nebuvo ir negalėjo būti ir tai neginčytinai patvirtins atsakovo pateiktas posto stebėjimo vaizdo kamera įrašas. Vaizdo įraše turi būti matyti, kada ir kokie Saugumo valdymo skyriaus, Dinaminės priežiūros skyriaus ir Resocializacijos skyriaus pareigūnai patys lydėjo nuteistuosius, kuriems privaloma prieš išvedant iš kamerų atlikti kratas, todėl praeinant pro postą Nr. 4 jų tikrinti nereikia, nes lydintysis pareigūnas pats atsako už nuteistąjį.

Atsiliepimas

Atsakovas tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodė, kad postas buvo aprūpintas vienkartinėmis pirštinėmis ir metalo ieškikliu. Pradedant tarnybą 2020 m. kovo 5 d. pirštinių poste nebuvo, nes poste paliktų pirštinių pakuotė buvo pasibaigusi, o metalo ieškiklis buvo išsikrovęs. Naują pirštinių pakuotę į postą pristatė kažkuris atsakingas atsakovo asmuo tik prieš 11-ą valandą. Metalo ieškiklis rastas neveikiantis, todėl pastatytas įkrauti ir naudoti tinkamas buvo tik maždaug po 4 valandų. Dezinfekcinio skysčio poste Nr. 4 buvo pristatyta tik apie 2020 m. kovo 13 d. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad pateikti kaltinimai padarius tarnybinį nusižengimą dėl dalinių kratų neatlikimo turi būti pašalinti dėl atsakovo veiksmų.

Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. P-129 pripažinta, kad jis pažeidė ir 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Alytaus pataisos namų apsaugos postų plano Nr. 4-3754 32.3 punktą, kuriame nurodyta „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamojoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“. Kaip ir nurodė anksčiau, šiuos tiesioginius nuteistųjų dalinio patikrinimo veiksmus turėjo atlikti SVS, Resocializacijos ir Dinaminės priežiūros skyrių pareigūnai, patys lydintys pasiimtus nuteistuosius. Kita paminėta aplinkybė yra reikiamų priemonių nuteistųjų kratai atlikti nesuteikimas.

Atsiliepimas

Atsakovas su pareiškėjo skundu nesutiko, jo atstovai teismo posėdžio metu visiškai palaikė atsiliepime (b. l. 32–36) išdėstytus argumentus.

Paaiškino, kad 2020 m. balandžio 9 d. atlikus tarnybinį patikrinimą Nr. 7.20-185-38k buvo nustatyta, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. 2020 m. balandžio 17 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. P-129 pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas. Atsakovas mano, kad tarnybinė nuobauda – papeikimas paskirta buvo pagrįstai ir teisėtai. Tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas gavus SVS vyriausiojo specialisto N. G. 2020 m. kovo 6 d. tarnybinį pranešimą Nr. 7.20-1531, kuriame pareigūnas užfiksavo informaciją vykdydamas jam pareigybės aprašyme numatytas funkcijas (aktualūs 5.7 ir 5.19 p.).

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 (redakcija, galiojusi nuo 2017-12-08 iki 2020-04-01) patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigų apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir instrukcija), 19 ir 59 punktai Alytaus pataisos namų direktoriui suteikia diskrecijos teisę skirstyti, komplektuoti priežiūros ir apsaugos budinčiąsias pamainas:

„19. Apsaugos pareigūnai raštišku pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu suskirstomi į apsaugos budinčiąsias pamainas, suteikiant kiekvienai eilės numerį. Konkrečios pamainos darbo laiką įsakymu nustato įstaigos direktorius. <...>“

„59. Visi priežiūros tarnybos pareigūnai pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu suskirstomi į priežiūros budinčiąsias pamainas, suteikiant kiekvienai eilės numerį. Konkrečios pamainos darbo laiką įsakymu nustato įstaigos direktorius.<...>“

Šalies argumentai

2020 m. vasario 14 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4-806 Sargybos viršininkas V. M. informavo Alytaus pataisos namų direktorių, kad jaunesnysis specialistas V. R. pateikė skundą Regionų apygardos administraciniam teismui prašydamas panaikinti Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. spalio 31 d. įsakymą, kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Šioje byloje 2020 m. vasario 10 d. jis teisme buvo apklaustas kaip liudytojas ir davė parodymus, susijusius su šios nuobaudos skyrimu. „Įvertinus tai, kad su V. R. dirba vienoje apsaugos budinčiojoje pamainoje ir yra jo tiesioginis vadovas, siekiant ateityje išvengti galimų konfliktinių situacijų tarnyboje ir užtikrinti tinkamą pareigūnų tarnybą apsaugos pamainoje, tikslinga būtų šį pareigūną perkelti į kitą apsaugos ar priežiūros pamainą.“

2020 m. vasario 25 d. Alytaus pataisos namų direktoriaus įsakymu Nr. 1-40 buvo papildytas Alytaus pataisos namų direktoriaus 2020 m. sausio 9 d. įsakymo Nr. 1-4 „Dėl priežiūros budinčiųjų pamainų suformavimo“ 1 punktas „Pamaina Nr. 2“ 1 papunkčiu, jį išdėstant taip: „21 V. R., jaunesnysis specialistas“. Su šiuo įsakymu pareiškėjas supažindintas 2020 m. kovo 1 d., atvykęs į pamainą. Todėl pareiškėjo argumentai, kad neteisėtai buvo perkeltas iš apsaugos pamainos į priežiūros pamainą, atmestini.

Su Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybėmis, patvirtintomis Alytaus pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, pareiškėjas yra susipažindintas ir asmeniškai pasirašęs, todėl pareiškėjo argumentai dėl to, kad iki šiol nėra supažindintas, atmestini.

Vadovaujantis Instrukcijos 60 punktu priežiūros pareigūnai paskirstomi į konkrečius priežiūros postus: „Pataisos įstaigos Apsaugos ir priežiūros skyriaus viršininkas arba jo pavedimu Apsaugos ir priežiūros skyriaus pareigūnas budinčiosios pamainos priežiūros pareigūnus paskirsto į konkrečius priežiūros postus. Šis paskirstymas įforminamas Priežiūros paros žiniaraštyje.“ 2020 m. kovo 5 d. Priežiūros paros žiniaraščiu Nr. 7.20-185-139ž pareiškėjas buvo paskirtas į postą Nr. 4.

Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo 5.18 punkte jaunesniajam specialistui numatyta funkcija: „vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, įstaigos vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“. Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Priežiūros postų plano Nr. 4-3754 32.3 punktu numatyta „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“.

Pareiškėjas instruktažo metu buvo instruktuotas, kad priežiūros poste Nr. 4, siekiant užkardyti teisėtvarkos pažeidimus, turi būti atliekama krata visiems nuteistiesiems. Pažymėtina, kad kiekviename priežiūros poste esančiame stende yra iškabinti išrašai iš Priežiūros postų plano, kuriuose nurodytos konkrečiame priežiūros poste dirbančių pareigūnų pareigos.

Pažymėjo, kad pareigų neatlikimu neveikimas, pareiškėjo teigimu, veikimas, kad: „Nuteistųjų judėjimas per postą Nr. 4 buvo kontroliuojamas bendraujant su kolegomis dirbančiais kituose praleidimo postuose bei dinaminės apsaugos specialistais telefonu ir radijo ryšio priemonėmis <...> nuteistųjų apžiūra buvo vykdoma kontaktuojant su pareigūnais esančiais kituose postuose, įvertinant kiekvieną individualiai ir vizualiai <...>“ nėra numatyta Instrukcijoje kaip poveikio priemonė siekiant užkardyti leidžiamų turėti daiktų sąraše nesančių daiktų patekimą į įstaigos teritoriją, todėl šis pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Alytaus pataisos namų kompetenciją nustatančios teisės normos priskiriamos viešosios teisės sričiai, jų plečiamasis aiškinimas negalimas. Viešojo administravimo subjektai gali atlikti tik tokius veiksmus, kurie yra numatyti galiojančiuose teisės aktuose ir yra priskirti jų kompetencijai, t. y. „draudžiama viskas, išskyrus tai, kas tiesiogiai leidžiama“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-444-880/2013).

Perduodami ir priimdami budėjimą priežiūros pareigūnai postuose keičiasi savarankiškai, <...> (instrukcijos 68 p.). Direktoriaus budintysis padėjėjas M. Ž., priėmęs tarnybą iš budėjusios pamainos, negavo pranešimo iš priežiūros poste Nr. 4 pradėjusio vykdyti tarnybą pareiškėjo nei dėl palikto netvarkingo – išsikrovusio – buvusios pamainos metalo ieškiklio, nei dėl dezinfekcijos priemonių bei guminių pirštinių poste nebuvimo. Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus Tarnybos priėmimo–perdavimo kontrolės punkte Nr. 4 žurnale Nr. 7.29 tomo Nr. l nurodyta, jog postas 2020 m. kovo 5 d. perduotas ir perimtas sėkmingai, be pastebėjimų ar trūkumų. Pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, siekdamas tinkamai atlikti poste Nr. 4 nustatytas užduotis, turėjo priėmęs postą domėtis, pranešti direktoriaus budinčiajam padėjėjui M. Ž. apie poste Nr. 4 esančius trūkumus dėl dezinfekcinių priemonių ir pirštinių. Be to, Alytaus pataisos namuose kiekviename priežiūros poste yra įrengti praustuvai, kiekvieną dieną keičiami rankšluosčiai ir yra padėta muilo, šių priemonių poste nebuvimas yra poste budėjusių pareigūnų pasirūpinimo šiomis priemonėmis trūkumas. Aplinkybę dėl metalo ieškiklio, tai, kad jis buvo išsikrovęs, turėjo fiksuoti kaip posto trūkumą ir apie tai pranešti direktoriaus budinčiajam padėjėjui M. Ž..

Liudytojas S. L. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tikrinimo metu jis dirbo su pareiškėju ketvirtame poste. Posto priėmimas vyko įprasta tvarka, patikrinant pagal aprašus, kas privalo būti, t. y. metalo ieškikliai, pirštinės, radijo stotys. Metalo ieškiklis stovėjo lentynoje su krovikliu, pirštinių dėžutė buvo. Prasidėjo nuteistųjų judėjimas ir tik tada pastebėta, kad dėžutėje likusi viena pirštinė, metalo ieškikliu patikrino du ar tris nuteistuosius ir ieškiklis išsikrovė. Jis padavė pareiškėjui metalo ieškiklį, kad įkrautų. Iš kito sektoriaus nuteistųjų išėjo daugiau, pradėjo rėkti, kodėl be pirštinių tikrina, jog atneš jiems virusą. Kai buvo pradėtas reikšti nepasitenkinimas, keli nuteistieji buvo praleisti nepatikrinti. Budinčiajam pranešus, jog nėra pirštinių, jas atnešė apie 11 val., o rytinio instruktažo metu, kuris būna apie 8 val., buvo pasakyta nuteistuosius vertinti vizualiai kiek įmanoma, atlikti kratas pasirinktinai. Poste yra įrengta kriauklė, muilo retai kada būna. Birželio pabaigoje įrengė karšto vandens boilerį. Šiandien pats nešasi visas higienos priemones, nes postuose ne visada būna, nespėja visiems atnešti.

Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jis dirba Alytaus pataisos namuose Saugumo valdymo skyriaus viršininku. Pažymėjo, jog pareiškėjui (ir jo kolegai) priskirtame poste pareiškėjas nedirbo kaip priklauso ir neatliko numatytų pareigų. Neatliko praeinančių nuteistųjų patikrinimo. Nepatikrino, kur jie eina, nenustatė jų tapatybės, neatliko dalinės kratos, nes nuteistieji negali vaikščioti, kur ir kada nori. Patikra prasideda nuo tapatybės nustatymo, nes nuteistieji nešioja nustatyto pavyzdžio korteles su fotonuotrauka, pareigūnas nustato, ar nuteistojo judėjimo maršrutas yra leistinas, ar turi leidimą, ir tuomet atlieka dalinę kratą patikrinant, ar nuteistasis nesineša draudžiamų daiktų. Karininkas rytais išleidžia nuteistuosius, tai kratos neatliekamos. Karininkai nieko neveda, jie nuteistuosius tik išleidžia pasivaikščioti, vieno mygtuko paspaudimu visos durys atsidaro, karininkai tuomet neprivalo atlikti kratos. Jeigu nuteistąjį išveda pas pareigūną ar ikiteisminio tyrimo pareigūną, į darbą ir jeigu jį veda karininkas (paima nuteistąjį iš patalpos), tuomet dalinę kratą atlieka karininkas. Sugriežtinti reikalavimai dėl karantino buvo nuo kovo vidurio, o šis įvykis buvo kovo pradžioje, taigi papildomų reikalavimų nebuvo. Darbe nei kaukių, nei skysčių, nei kažkokių papildomų reikalavimų nebuvo. Nurodymų neatlikti kratų nebuvo.

Liudytojas M. Ž. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis dirba Alytaus pataisos namuose direktoriaus budinčiuoju padėjėju ir yra vyriausiasis specialistas. Sužinojo pavasario pradžioje, jog jo pamainoje du pareigūnai, budėję ketvirtame poste, neatliko tam tikrų pareigų, neatliko nuteistųjų kratų. Ketvirtajame poste būtina kiekvienam nuteistajam atlikti dalinę kratą, todėl tame poste ir dirba pareigūnai. Jeigu karininkas vedasi nuteistąjį, pareigūnas taip pat turi atlikti dalinę kratą, nes jis nežino, ar jam buvo daryta krata, ar ne, pareigūnas atsako už savo darbą bei savo postą. Įtarus, kad nuteistasis gali turėti draudžiamųjų daiktų, būtina atlikti visą kratą, bet tos kratos poste neatlieka, yra šalia patalpa, o pareigūnas gali pranešti ir išsivesti nuteistąjį iš to posto į uždarą zoną ir ten atlikti kratą, gali pasikviesti pagalbą. Gali susidaryti nuteistųjų spūstis, jeigu kiekvienam atliekama dalinė krata, bet pareigūnai dirba dviese, be to, yra įrengtos magnetinės spynos, durų galima neatidaryti ir tada spūstis nesusidarys. Iš KTP patalpų nuteistieji yra išvedami ir jiems krata yra privaloma atlikti, o iš kitų patalpų nuteistieji yra išleidžiami. Pareiškėjas dirbo poste, kur yra gyvenamosios patalpos, todėl nuteistiesiems einant pro postą dalinė patikra būtina.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas netenkintinas.

Ginčijamu įsakymu pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas (b. l. 8).

Pareiškėjas ginčija paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą tuo pagrindu, kad tarnybinė nuobauda buvo paskirta nepagrįstai, nes vykdydamas savo pareigas tarnybinio nusižengimo nepadarė, teisės aktų reikalavimų nepažeidė (b. l. 1–6).

Tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta už tai, kad 2020 m. kovo 6 d. nuo 13.10 val. iki 15.00 val. vaizdo stebėjimo sistemos pagalba patikrinus 2020 m. kovo 5 d. nuo 8.30 val. iki 10.40 val. budinčiosios pamainos Nr. 2 tarnybą (tikrino, kaip jaunesnieji specialistai kontrolės ir praleidimo punkte Nr. 4 (toliau – ir KPP-4) gyvenamojoje zonoje vykdo leidimų režimą), nustatė, kad nei vienam iš nuteistųjų, kurie praėjo per KPP-4, nebuvo atlikta nuteistųjų dalinė krata ir jų daiktų patikrinimas, todėl nebuvo užkardytas nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų patekimas į 4, 5 ir 6 lokalinius sektorius, taip pareiškėjas pažeidė SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, 5.5 punkto, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „užkardo nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją“, 5.18 punkto, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, įstaigos vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“, ir Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Priežiūros postų plano Nr. 4-3754 32.3 punkto reikalavimą „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“.

Bylos duomenimis, Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus viršininko pavaduotojas, vadovaudamasis Vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio nuostatomis, Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų vidaus tarnybos sistemos pareigūnams skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 1V-142, atliko tarnybinį patikrinimą dėl Alytaus pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus jaunesniojo specialisto V. R. tarnybinio nusižengimo.

2020 m. kovo 13 d. SVS jaunesniajam specialistui V. R. įteiktas 2020 m. kovo 12 d. pranešimas (b. l. 45) dėl tarnybinio nusižengimo Nr. 7.20-185-23K.

Pareiškėjas dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo 2020 m. kovo 25 d. pateikė paaiškinimą Nr. 7.20-185-33K, kuriame nurodė (b. l. 47), kad „2020-03-05 dieną pagal Priežiūros postų žiniaraštį buvau paskirtas dirbti kartu su S. L. praleidimo poste Nr. 4. Tarnyba poste Nr. 4 buvo vykdoma pagal numatytą nuteistųjų dienotvarkę, leidimų režimą. Nuteistųjų judėjimas per postą Nr. 4 buvo kontroliuojamas bendraujant su kolegomis dirbančiais kituose praleidimo postuose bei dinaminės apsaugos specialistais telefonu ir radijo ryšio priemonėmis. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu Nr. V-57, Alytaus pataisos namuose paskelbtas karantinas nuteistiesiems nuo 2020 m. vasario 28 d. Kadangi postas Nr. 4 nebuvo aprūpintas rankų dezinfekavimo priemonėmis, bei siekiant išvengti konflikto ir reiškiamo nepasitenkinimo pareigūnų veiksmais (pareigūnai galimai čiupinėdami nuteistuosius kiekvieną ir nedezinfekavę rankų, patys gali platinti virusus), nuteistųjų apžiūra buvo vykdoma kontaktuojant su pareigūnais esančiais kituose postuose, įvertinant kiekvieną individualiai ir vizualiai. Tuo pačiu buvo reaguojama į vadovybės pastabas ir perspėjimus instruktažų metu, kad patys prižiūrėtojai pirmiausia privalo apsaugoti save ir savo sveikatą nuo tiesioginio kontakto, siekiant neužsikrėsti nuo galimai sergančių nuteistųjų, todėl nuteistieji buvo stebimi vizualiai ir nekilus įtarimų, buvo netrikdomas jų judėjimas, visos tarnybos eigoje dėl mūsų posto tarnybos, ar draudžiamų daiktų patekimo į lokalinius sektorius, būtent per šį postą, jokių pretenzijų nei iš vadovybės pusės, nei išeinančių po tarnybos dinaminės apsaugos specialistų, nei baigus tarnybą pareikšta nebuvo.“

Taip pat tarnybinio patikrinimo metu buvo nagrinėjami, analizuojami ir vertinami: 2020 m. vasario 17 d. Alytaus PN 2020 m. kovo mėnesio priežiūros budinčiosios pamainos darbo grafikas Nr. 7.20-185-100G; 2020 m. kovo 5 d. priežiūros paros žiniaraštis Nr. 7.20-185-139Ž (b. l. 49); SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas, patvirtintas Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32 (b. l. 52–53); Kalėjimų departamento direktoriaus 2014 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcija (aktuali redakcija iki 2020 m. balandžio 1 d.); 2020 m. kovo 5 d. KPP-4 vaizdo stebėjimo kameros įrašas nuo 8.30 val. iki 10.40 val.

Pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl sprendžiant jo patraukimo tarnybinėn atsakomybėn klausimą taikytinas Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas, pagal kurio 25 straipsnio 2 dalies nuostatą, pataisos pareigūnai, atlikdami tarnybines pareigas, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais. Kaip matyti, ši norma yra blanketinė, konkretaus pažeidimo nenumato ir nukreipia į kitus teisės aktus. Statutas įtvirtina pagrindinius vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybės principus, nustato skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota kitais teisės aktais.

Išvadoje nurodoma (b. l. 38–43), kad pareiškėjas pasirašytinai supažindintas su SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymu, patvirtintu Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, kurio 5.5 punkte jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „užkardo nuteistiesiems patekimą į įstaigos teritoriją“, 5.18 punkte jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, įstaigos vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“, ir Alytaus pataisos namų direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Priežiūros postų plano Nr. 4-3754, kurio 32.3 punktas numato „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“ (b. l. 64–66), reikalavimais.

Taigi, darytina išvada, jog pareiškėjas žinojo ir suprato, kad tarnybos metu poste turi tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius pro kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamojoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje yra aiškiai apibrėžta, kas yra nuteistojo krata (151 punktas), kada (155 punktas) ir kaip (156 punktas) ji atliekama.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu, taip pat ir paaiškinime pareiškėjas teigia, kad įstaigoje nuo 2020 m. vasario 28 d. paskelbtas karantinas ir KPP-4 nebuvo aprūpintas rankų dezinfekavimo skysčiu. Darytina išvada, kad tai pareiškėjo gynybinė pozicija, kadangi Kalėjimų departamento direktoriaus 2020 m. vasario 28 d. įsakyme Nr. V-57 nėra nurodymo neatlikti nuteistųjų kratų ir jų daiktų patikrinimo, be to, tai nėra priežastis, dėl kurios būtų galima nevykdyti jam priskirtų pareigų. Byloje nėra neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, jog apsaugos priemonių nepakako, be to, teismo posėdžio metu nustatyta, jog gretimoje patalpoje įrengtas praustuvas, kur yra padėtas muilas, todėl galima buvo saugotis ir papildomomis priemonėmis.

Pareiškėjas tvirtino, kad „nuteistųjų apžiūra buvo vykdoma kontaktuojant su pareigūnais, esančiais kituose postuose, įvertinant kiekvieną individualiai ir vizualiai“. Tačiau Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Po to patikrinamos kišenės, apžiūrima kepurė (skarelė) ir avalynė. Teismo posėdžio metu peržiūrėjus 2020 m. kovo 5 d. KPP-4 vaizdo stebėjimo kameros įrašą nuo 8.30 val. iki 10.40 val. nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu per KPP-4 nuolat eidavo nuteistieji ir nei vienas nebuvo net stabdomas, tikrinama, kur kuris eina, nei vienas nėra apčiupinėjamas. Kaip nurodė atsakovo atstovai, 4-ame ir 5-ame lokaliniuose sektoriuose bausmę atlieka nuteistieji, priskirti drausmės grupei, o jiems leidžiamų turėti daiktų sąrašas, palyginti su kitomis nuteistųjų grupėmis, yra itin trumpas (Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 22 punktas), todėl šie nuteistieji visaip stengiasi įgyti jiems neleidžiamų turėti daiktų ar produktų ir parsinešti į savo gyvenamąsias patalpas. Siekiant įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl leidžiamų nuteistiesiems įsigyti ir turėti daiktų, šiai nuteistųjų grupei turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tačiau iš teismo posėdžio metu peržiūrėto vaizdo įrašo matyti, jog visi nuteistieji galėjo netrukdomai keliauti per KPP-4 savo reikalais, niekas jų nė karto nestabdė.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamuose valstybės tarnautojo veiksmuose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis. Akcentuotina, jog tam, kad valstybės tarnautojas būtų traukiamas tarnybinėn atsakomybėn, nepakanka vien fakto, kad jis neatliko savo pareigų arba jas atliko netinkamai, konstatavimo. Būtina nustatyti visus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus – pažeidimo padarymo faktą, jį padariusį valstybės tarnautoją, pasekmes, priežastinį ryšį tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltę (LVAT 2013 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1435/2013, 2010 m. lapkričio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-1457/2010 ir kt.). Vertinant, ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, būtina nustatyti konkrečias pareigūno veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis pažeidžiami teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigų atlikimą (LVAT 2012 m. birželio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-2512/2012, 2010 m. vasario 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-27/2010 ir kt.). Tarnybinis nusižengimas yra viena iš teisės pažeidimų rūšių, todėl jam būdingi visi teisės pažeidimo elementai, t. y. objektas, subjektas, objektyvioji ir subjektyvioji pusės. Nagrinėjamu atveju tarnybinio nusižengimo subjektu laikomas statutinis valstybės tarnautojas, turintis tarnybinį teisnumą ir veiksnumą. Tarnybos pažeidimo objektu pripažįstama nustatyta vidaus tarnybos tvarka. Tarnybinio nusižengimo objektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo neteisėtas elgesys (tarnybos pareigų, nustatytų Statute, pareigybių aprašymuose, teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos pareigūnų veiklą, viešąjį administravimą, valstybės tarnybą, neatlikimas arba netinkamas atlikimas). Tarnybinio nusižengimo subjektyvioji pusė – tai statutinio valstybės tarnautojo, neatlikusio ar netinkamai atlikusio pareigas, kaltė, kuri gali pasireikšti tiek tyčios, tiek neatsargumo forma (LVAT 2012 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-3015/2012). Ar pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą, nustatoma tarnybinio patikrinimo metu, kurį baigus surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

Tarnybinis patikrinimas baigiamas, surašant tarnybinio patikrinimo išvadą, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir pateikiamas teisinis tikrinamo pareigūno veikos įvertinimas. Konstatavus, kad padarytas tarnybinis nusižengimas, išvadoje turi būti nurodyta, koks tarnybinis nusižengimas padarytas (nurodomas atitinkamas teisės akto straipsnis), jo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, ar jis padarytas tyčia, dėl neatsargumo ar aplaidumo, padarytos žalos pobūdis ir dydis, tarnybinio nusižengimo pasekmės, duomenys apie ankstesnę pareigūno tarnybą (tarnybinė charakteristika, paskatinimai ir apdovanojimai bei galiojančios nuobaudos) ir pasiūlymas dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn, taip pat prireikus pasiūlymai pašalinti tarnybinio nusižengimo priežastis.

Taigi, tarnybinio patikrinimo išvada yra juridinę reikšmę turintis aktas, kuriame įvardijamas konkretus tarnybinis nusižengimas, apibrėžiamos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Tarnybinio patikrinimo išvada ir joje nurodytos aplinkybės bei pasiūlymai dėl patraukimo (nepatraukimo) tarnybinėn atsakomybėn skirti tam, kad juos įvertintų turintis teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovas. Vadovui patvirtinus išvadą, joje nurodyti faktai ir jų teisinis įvertinimas tampa atitinkamo sprendimo (įsakymo), t. y. individualaus teisės akto, dalimi. Taigi, būtent tarnybinio patikrinimo išvadoje turi būti motyvuotai nurodyta, kokios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog buvo (arba nebuvo) padarytas tarnybinis nusižengimas. Todėl, spręsdamas ginčą dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo pareiškėjui, teismas turi analizuoti, ar išvadoje nurodyti faktai ir jų teisinis vertinimas įrodo tarnybinio nusižengimo padarymą, paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą.

Kaip matyti iš pirmiau išdėstytų ir analizuotų teisės normų, pareiškėjui inkriminuotas pažeidimas, kad nei vienam iš nuteistųjų, kurie praėjo per KPP-4, nebuvo atlikta nuteistųjų dalinė krata ir jų daiktų patikrinimas, todėl nebuvo užkardytas nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų patekimas į 4, 5 ir 6 lokalinius sektorius. Taip jis pažeidė SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, 5.5 punkto, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „užkardo nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją“, 5.18 punkto, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, įstaigos vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“, reikalavimus ir Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Priežiūros postų plano Nr. 4-3754 32.3 punkto nuostatą „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“.

Taigi, nurodytos tarnybinio patikrinimo teisės normos (SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymas, Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtintas Priežiūros postų planas Nr. 4-3754) konkrečiai apibrėžia pareiškėjo turimus atlikti veiksmus, t. y. užkardyti nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją, tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamojoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą. Pareiškėjui Tarnybinio patikrinimo išvadoje inkriminuotas būtent šių veiksmų neatlikimas, t. y. kad nei vienam iš nuteistųjų, kurie praėjo per KPP-4, nebuvo atlikta nuteistųjų dalinė krata ir jų daiktų patikrinimas, todėl nebuvo užkardytas nuteistiesiems neleidžiamų turėti daiktų patekimas į 4, 5 ir 6 lokalinius sektorius. Šias aplinkybes byloje visiškai įrodo vaizdo įrašas, pateiktas byloje, kuris teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas, taip pat patvirtina ir liudytojų parodymai.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas pažeidė SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, 5.18 punkto, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo skyriaus funkcijomis susijusius, nenuolatinio pobūdžio, įstaigos vadovybės pavedimus, siekiant strateginių tikslų įgyvendinimo“, reikalavimus, ši teisės norma yra bendro pobūdžio, pabrėžia, jog SVS jaunesnysis specialistas vykdo kitas pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų planuose numatytas funkcijas bei su Saugumo valdymo funkcijomis, tačiau nenurodyta konkrečiai, kokių kitų nenuolatinio pobūdžio funkcijų ar vadovo pavedimų pareiškėjas neįvykdė, todėl iš kaltinimo ši aplinkybė šalintina.

Darytina išvada, jog pareiškėjas žinojo ir suprato, kad tarnybos metu poste turi tiksliai vykdyti savo tarnybines pareigas, tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamojoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą. Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje yra aiškiai apibrėžta, kas yra nuteistojo krata (151 punktas), kada (155 punktas) ir kaip (156 punktas) ji atliekama, tačiau tikrinamu laikotarpiu, kaip matyti iš pateikto vaizdo įrašo, pareiškėjas dėl aplaidumo savo pareigų neatliko. Pareiškėjas teigia, kad „nuteistųjų apžiūra buvo vykdoma kontaktuojant su pareigūnais, esančiais įeituose postuose, įvertinant kiekvieną individualiai ir vizualiai“, tačiau Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad dalinė krata atliekama panaudojant technines priemones, apčiupinėjant drabužius ir apžiūrint asmeninius daiktus, neišrengiant suimtojo arba nuteistojo. Drabužiai kruopščiai apčiupinėjami. Tikrinama, ar suimtojo (nuteistojo) drabužių rankovėse, apykaklėje, pamušale, kelnėse (sijonuose ir suknelėse) neslepiama daiktų, neįtrauktų į suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų turėti daiktų sąrašus. Po to patikrinamos kišenės, apžiūrima kepurė (skarelė) ir avalynė. Siekiant įgyvendinti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių nuostatas dėl leidžiamų nuteistiesiems įsigyti ir turėti daiktų, šiai nuteistųjų grupei turėtų būti skiriamas ypatingas dėmesys.

Atsižvelgiant į tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis bei vertinant nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad V. R., atlikdamas tarnybą KPP-4, netinkamai vykdė jam pavestas funkcijas, taip pažeisdamas Alytaus PN SVS jaunesniojo specialisto pareigybės aprašymo, patvirtinto Alytaus PN direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 1-32, 5.5 punktą, kuriame jaunesniajam specialistui numatyta funkcija „užkardo nuteistiesiems neleistinų turėti daiktų patekimą į įstaigos teritoriją“, ir Alytaus PN direktoriaus 2015 m. gegužės 21 d. patvirtinto Priežiūros postų plano Nr. 4-3754 32.3 punkto nuostatą „tikrinti visus nuteistuosius, praeinančius per kontrolės ir praleidimo punktą, gyvenamoje zonoje atlikti nuteistųjų kratas ir jų daiktų patikrinimą“.

Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą, tarnybinio patikrinimo išvada atitinka juridinę reikšmę turinčio akto reikalavimus, yra konkreti, aiškiai apibrėžtas tarnybinis nusižengimas, apibrėžtos kaltinimo, nuo kurio pareigūnas gali gintis, ribos ir apimtis, nurodoma kaltės forma. Darytina išvada, jog pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl atmestinas.

Likusieji pareiškėjo, taip pat atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėja Natalja Zelionkienė