Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.4.7; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.13; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.1; 1.2.4.4.2.5; 2.1.8; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.1; 2.1.16.1.5; 2.1.16.1.14; 2.3.6.4.4;1; 2.3.6.4.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2

2025 m. sausio 10 d.

nukentėjusiųjų E. V. ir P. V. įgaliotai atstovei advokatei S. M., atstovui pagal įstatymą A. P.,

neviešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. S., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų (duomenys neskelbtini) teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 246 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį, 34 MGL dydžio (1 700 eurų) bauda, kuri išieškota ir įvykdytas vykdomasis dokumentas grąžintas (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis V. S. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini), tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), E. V., gimusios (duomenys neskelbtini), ir P. V., gimusios (duomenys neskelbtini) atžvilgiu, joms būnant (duomenys neskelbtini), vėliau (duomenys neskelbtini), tyčia sistemingai fiziškai ir psichiškai smurtavo: suduodamas rankomis nukentėjusiosioms E. V. ir P. V. į veidą, rankas, nugarą, stumdydamas ir tempdamas už rankų, tokiais veiksmais smurtaudamas sukėlė nukentėjusiosioms E. V. ir P. V. fizinį skausmą, taip pat sistemingai naudojo psichologinį smurtą: vadino E. V. ir P. V. įžeidžiančiais žodžiais: „čiūčialomis“, „kekšėmis“, „sutrėmis“, P. V. pavadino „lovos sugulove“, E. V. vadino „šiukšle“, „aborto liekana“, E. V. grasino, kad ateis pas ją naktį; tyčiojosi iš E. V. ir P. V., kalbėdamas, kad jos praras nekaltybę su seniais, kad jas išprievartaus, kad jos parke parsidavinėja seniams, kad užaugę čiulps, tyčiojosi iš E. V. ir P. V. mėnesinių, ranka suduodavo per sėdmenis, tyčiodamasis užšokdavo ant gulinčių nukentėjusiųjų, atsisėsdavo, apžergdamas jų šlaunis, ir pirštais durdavo į šonus, dėl to E. V. ir P. V. jautė skausmą; neleisdavo ateiti į (duomenys neskelbtini) kambarį ir su ja kalbėti, neleisdavo iš šaldytuvo pasiimti maisto, sakydavo, kad maistą pirko jis arba kad „ten, kur buvo, ten ir galėjo paėsti“; nukentėjusiajai E. V. nuėjus į vonios patalpą ir užsirakinus, liepdavo atidaryti, sakydavo: „atrakink duris arba pats atidarysiu“, be leidimo ar perspėjimo įeidavo į E. V. ir P. V. kambarį, taip pažeisdamas jų privatumą, tokiais veiksmais dvi nukentėjusiąsias E. V. ir P. V. nesunkiai susargdino, nes dėl sistemingų ir ilgą laiką trukusių fizinio ir psichologinio smurto veiksmų nukentėjusiajai E. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai P. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), kuris vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Tuo V. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

Kaltinamasis V. S. kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose, neprisipažino. Parodė, kad jis yra P. V. ir E. V. (duomenys neskelbtini) L. V. (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini) namuose (duomenys neskelbtini). Ten dar gyvena (duomenys neskelbtini) P. A., E. su P. Name yra 4 kambariai, (duomenys neskelbtini) turi po kambarį, kaltinamasis su L. turi savo kambarį. Nuo tada, kai apsigyveno su L. V., kaltinamasis dirba (duomenys neskelbtini), darbas nuo (duomenys neskelbtini) val. iki (duomenys neskelbtini) val., iš darbo jis grįždavo kartu su L. apie 19 val. (Duomenys neskelbtini) būdavo namie, jos yra labai netvarkingos, viską tvarko V. S., todėl jis reikalauja, kad ir jos tvarkytųsi. Dėl to (duomenys neskelbtini) su juo nesutaria, keikiasi, kaltinamąjį vadindavo visokiais žodžiais, paskui ir šis atsikirsdavo. Kai jos jam sako „čiulpk“, „graužk“, jis sako, kad ateis laikas, ir jos taip darys. (Duomenys neskelbtini) santykiai su (duomenys neskelbtini) normalūs. Namuose maisto visada pilnas šaldytuvas, jis nerakinamas, bet (duomenys neskelbtini) nelabai ką valgo, (duomenys neskelbtini) joms duoda pinigų ir jos nusiperka valgyti. Maistą gamina tik jis su (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) niekada nėra sudavęs, stūmęs ar už rankų tempęs ar ant jų užšokęs, atsisėdęs, yra tik apsižodžiavę. Niekada negrasino, kad ateis naktį pas E. V., nekalbėjo, kad jos praras nekaltybę su seniais, kad jas išprievartaus. Iš jų mėnesinių nesityčiojo, nežino, ar jos serga mėnesinėmis, tualetas namuose bendras, bet nėra atkreipęs dėmesio. Kai (duomenys neskelbtini) nueina į vonią ar tualetą, jos patalpoje užsirakina, jis tuo metu į patalpą neina. Nežino, kodėl (duomenys neskelbtini) jį kaltina tokiais dalykais. Jos visada viską išsigalvoja, jos labai melagės ir aferistės, tą žino visas kaimas, nes kaime kažkokius žmones jos yra plūdę. (Duomenys neskelbtini) pradėjo visko reikalauti, pastoviai prašo pinigų pas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) joms penktadieniais praveda po 25 eurus savaitei. Drabužius ir higienos priemones jos pačios nusiperka. (Duomenys neskelbtini) per mėnesį uždirba 1 000 eurų. Kaltinamojo pajamos 700 eurų, bet 200 eurų atskaičiuoja antstoliai už išsimokėtinai pirktą automobilį, įsiskolinimo likę apie 4 000 eurų, jis 150 eurų kas mėnesį duoda (duomenys neskelbtini) už maistą ir patarnavimus, tvarkosi, šienauja, aria, ruošia malkas, sodina, ravi. Maistą jie perka kartu (duomenys neskelbtini), iš 150 eurų, kuriuos duoda L., maistui neima, juos deda į „juodą“ sąskaitą. Iš 320 eurų, kurie kaltinamajam lieka, jis perka maistą, drabužius, dar išsilaiko savo socialinį būstą. Savo asmeninio turto neturi. Jis turi (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini), su kuriuo ryšiai nutrūkę, išlaikymo (duomenys neskelbtini) neteikia. (Duomenys neskelbtini) nieko namuose nedaro, tik sėdi prie interneto, jokio žodžio negalima joms pasakyti. Ką jos veikia internete, kaip jos (duomenys neskelbtini), jis nesidomi. E. uždaresnė nei P., ji sakė, kad nenori į (duomenys neskelbtini) eiti, bet kodėl, jis nežino, nesidomi ir nesikiša, įsikiša tik tada, kai (duomenys neskelbtini) nuolat prašo (duomenys neskelbtini) pinigų, tuomet jis, norėdamas užstoti (duomenys neskelbtini), pasako, kad jos pastoviai reketuoja. (Duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) prašo tai 10, tai 20 eurų, taip būna bent porą kartų per savaitę. Jis ne visada (duomenys neskelbtini) dėl to užstoja, bet kartais (duomenys neskelbtini) ir slapta nuo jo perveda (duomenys neskelbtini) pinigų į kortelę. (Duomenys neskelbtini) pinigų (duomenys neskelbtini) prašydavo virtuvėje, savo kambaryje. Pas (duomenys neskelbtini) į kambarį jos irgi ateina, kaltinamasis joms nedraudžia. Dabar pas (duomenys neskelbtini) į kambarį (duomenys neskelbtini) ateina rečiau, anksčiau dažniau ateidavo. Namuose turi du televizorius - vienas virtuvėje, o kitą turi savo kambaryje. Televizorių virtuvėje žiūri jis su L., darydami valgyti, (duomenys neskelbtini) visada gali ateiti, niekas joms netrukdo. Iš (duomenys neskelbtini) telefonų jis neatėmęs, tą darydavo jų (duomenys neskelbtini) P. Visi šeimoje pajuokauja, pasišneka su (duomenys neskelbtini), daugiau apie (duomenys neskelbtini), kaip joms sekasi. Rūbus degindavo, kai L. surinkdavo senus nuo aukšto, bet (duomenys neskelbtini) jam dėl sudegintų drabužių pretenzijų nesakė. Kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė, jį policija du kartus rado (duomenys neskelbtini) namuose, ten jis ir nakvojo, nes šienavo, ravėjo, tai ir pasiliko. Jis dirba nuo pirmadienio iki penktadienio, savaitgalį būna laisvas. Galvijų neturi, daržams vasarą ravėti skiria 2-3 valandas penktadieniais, šeštadieniais, kartais po darbo. Kitu metų laiku L., grįžusi po darbo, pavalgydavo ir eidavo pamiegoti.

Nors kaltinamasis savo kaltę visiškai neigė, V. S. kaltę dėl inkriminuoto BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyto nusikaltimo padarymo patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai.

Nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) P. V., (duomenys neskelbtini) apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji su (duomenys neskelbtini), kartais (duomenys neskelbtini), E. ir V., (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). V. ten gyvena nuo (duomenys neskelbtini). P. su (duomenys neskelbtini) nelabai bendrauja, (duomenys neskelbtini) neturi laiko, grįžta iš darbo, pavalgo ir eina miegoti. P. V. su V. kartais pykstasi, nes jam daug kas neįtinka – gal sumaištis, netvarka kambaryje. (Duomenys neskelbtini) pavalgo, indus palieka neišsiplovęs, o V. jas dėl to kaltina. Visus skalbinius liepia joms vienoms tvarkyti, neleidžia jų eiti pas (duomenys neskelbtini) į kambarį, jis rėkia, kad išeitų iš kambario, jam atrodo, kad jos ims iš (duomenys neskelbtini) pinigų. (Duomenys neskelbtini) į tai nereaguoja. V. neleidžia į šaldytuvą maisto, nes sako, kad jis pirko, todėl jos pavalgydavo (duomenys neskelbtini). Vakarienę gaminasi kiekvienas sau. Dažniausiai, kai būna pas (duomenys neskelbtini) ir grįžta, V. sako, kad ten, kur buvo, galėjo ir „paėsti“. V. ją su E. visaip vadina, dažniausiai sako „čiūčelos“, ją dar „mazge“ vadindavo, kartais rusiškai keikdavo. Jis su E. labiau pykdavosi, labai iš jos tyčiodavosi, kai jai mėnesinės prasidėjo, kai ji eidavo į tualetą, jis kalbėdavo apie mėnesines visokias nesąmones, kad ji visur prikraujuos, taip jis sakydavo ir prie kaimynų. Dėl to būdavo nejauku, ji tą priima kaip žeminimą. (Duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) yra jas užtarę, kai (duomenys neskelbtini) ji, kažko ieškodama, atėjo prie jų, geriančių, ir V. pasakė, kad ji yra jo lovos sugulovė. Tada jų pažįstamas pasakė, kad negražu taip šnekėti. Anksčiau V. jas pirštais badydavo. Kai jis būna virtuvėje, jas, atėjusias į virtuvę, gąsdindavo su peiliu ir šakute. Jis yra ne per vieną kartą trenkęs į veidą, į ranką ir į nugarą. Gal susinervuodavo, kad P. atsikalbėdavo, bet jis pastoviai apie jas kalba, ir jai nepatinka. Tai vyko (duomenys neskelbtini) ir anksčiau, pirmą kartą tai atsitiko (duomenys neskelbtini) metais. Jos su (duomenys neskelbtini) buvo virtuvėje, sunervavo arba atsikalbinėjo ir jis bandė joms trenkti, bet jos buvo užsidengę veidą ir jis nepataikė. Tų kartų buvo daug. Kai grįždavo iš (duomenys neskelbtini), jis sudėdavo pas ją kambaryje nešvarius indus, kojines. Jis galvodavo, kad tai jų darbas. Jis yra „ant bajerio“ užšokęs ant jos, apsimesdavo, kad lįs, bet neliesdavo. Anksčiau labai telefonus atiminėdavo, nes kažko nesusitvarkydavo. Jis ant jos nėra užšokęs, bet prieidavo ir apsimetinėdavo, kad lįs. Ant (duomenys neskelbtini) nematė, kad būtų užšokęs arba neatsimena. (Duomenys neskelbtini) elgesyje yra nepriimtiniausia, kad jis vadina visaip. V. nebijo, bet jis lenda prie jų daiktų. Jis geriau sutaria su P., nes ji labiau nusileidžia, labiau viską tvarkosi, ravi daržus. (Duomenys neskelbtini) planuoja išvykti (duomenys neskelbtini) pas (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini). Namie jaučiasi saugiau, jeigu būna su E. (1 t., b. l. 128 – 130).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad ekspertizės metu nukentėjusioji P. V., paklausta apie galimai patirtas skriaudas, įvardina: „Iš V. – mušimas, patyčios“ (2 t., b. l. 37 – 43).

Nukentėjusioji E. V., (duomenys neskelbtini) apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) V. Nelabai bendrauja su (duomenys neskelbtini) , labai pykstasi su juo ir (duomenys neskelbtini) P. (Duomenys neskelbtini) su jais gyvena beveik (duomenys neskelbtini) metus, jis daug ką draudžia. Atrodo, kad jis bando jas nutolinti nuo (duomenys neskelbtini), pavyzdžiui, jai reikia kažko paklausti, jis įsikiša ir neleidžia jai su (duomenys neskelbtini) kalbėti. Liepia viską darytis, maistą pirktis pačiai. Jis labai tyčiojasi, sako, kad ji parke parsidavinėja visokiems seniams, kalba apie nekaltybę, o ji, reaguodama į tai, keikiasi. Toks bendravimas su (duomenys neskelbtini) būna nuolat, prasidėjo labiausiai nuo (duomenys neskelbtini) metų. (Duomenys neskelbtini) eina už (duomenys neskelbtini), kai šis ką nors apie jas negražiai pasako, (duomenys neskelbtini) jam pritaria arba nieko nesako. Kai jis išvyksta kur nors, būna geriau. Jis sakė, kad taip „ant prikolo“ šneka, bet ji supranta rimtai. Jis neleidžia į (duomenys neskelbtini) kambarį ateiti, prisikabinėja, užgaulioja. (Duomenys neskelbtini) būdavo, kad jos nesitvarkydavo kambario, ateidavo ką nors pasiimti valgyti iš šaldytuvo, (duomenys neskelbtini) paimdavo jai už rankos, nutįsdavo iki kambario ir užtrenkdavo duris, buvo, kad trenkė kumščiu į nugarą, taip buvo du kartus. Jis labiausiai nori taikytis į veidą, bet ji užsidengia. Jam nepatikdavo, kad ji atsikalbinėja ar nusikeikia. Tą kartą trenkė į nugarą, nes negražiai jį pavadino, kai atėjo pasiimti valgyti. (Duomenys neskelbtini) jaučia pyktį, nesinori su juo bendrauti, jo nemėgsta. Jis daro gėdą, kai išgeria, pasakoja, kaip ji praras nekaltybę su kažkokiais seniais ir parsidavinėjant, sako, kad ją išprievartaus kažkokie žmonės. Taip atrodo, lyg jis pats norėtų, nes jis priekabiauja, ne kartą yra trenkęs per užpakalį. Pavyzdžiui, kai plauna indus, jis prieina, trenkia ir jam tai kaip „prikolas“. Arba, kai ji gulėdavo ant lovos, jis užšokdavo, labiau ne ant jos, o ant (duomenys neskelbtini). Kadangi E. V. keikiasi, jis jos vengia, bet buvo ir ant jos užšokęs. Jis taip elgiasi, kai būna girtas. Kai būna blaivus, visaip vadina. Kai jo nebūna, jie visi sutaria. Kai (duomenys neskelbtini) būna, ji būna užsidariusi kambaryje, o jis dažniausiai sėdi virtuvėje, todėl dažniausiai į virtuvę ji eina naktį. Kai jis kambariuose nevaikšto, ji jaučiasi saugi. Viskas būna gerai, kai (duomenys neskelbtini) namuose, tada jis neprisikabinėja prie visų. Kai nebūna (duomenys neskelbtini), jos daug ką (duomenys neskelbtini) padeda, gerai sutaria. Jis dažniausiai sako apie „čiulpimus“, kad užaugę jos „čiulps“ ir panašiai. Jis tai sako ir blaivus, ir girtas. Tai dažnai yra girdėjusi, paskutinį kartą gal praeitą mėnesį taip sakė. Kai taip sako, ji jaučiasi nelabai gerai, ją žeidžia tokie pasakymai, kartais verkia pasislėpusi, ateina noras nusižudyti. Jai skaudžiau žodžiai nei mušimas. Su P. jis sutaria geriau, nes (duomenys neskelbtini) geriau „pagauna“ jo visokius tokius „pajuokavimus“. Jis ir (duomenys neskelbtini) sako tokius dalykus, bet P. moka atsikirsti. Jis fiziškai prieš P. rankos nekelia. Ant (duomenys neskelbtini) irgi buvo užšokęs girtas. Kai P. gulėdavo lovoje, jis užšokdavo ir pirštais durdavo rodomaisiais pirštais į šonkaulius lyg kutentų, bet darydavo taip, kad skaudėtų, ir jis juokdavosi, jam būdavo juokinga. Jis šokinėjo atsisėdęs E. ant šlaunų, kad veidas būtų į ją. Taip buvo du kartus. Ant (duomenys neskelbtini) gal ir kokius du, tris kartus, darydavo taip pačiai. Šie veiksmai trunka nuo (duomenys neskelbtini) metų iki šiol. (Duomenys neskelbtini) ant jos sakydavo „šiukšle“, ,,aborto liekana“. (Duomenys neskelbtini) ruošiasi į (duomenys neskelbtini) išvykti aplankyti (duomenys neskelbtini) ir jas planuoja palikti su (duomenys neskelbtini), jos nenori su juo likti, nes gali būti kažką suplanavęs. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad draugų pasikvies. Prie (duomenys neskelbtini) jis jos neužgauliodavo, nekeldavo rankos. (Duomenys neskelbtini) nežino, kad jis kėlė prieš jas ranką arba netikėdavo, nes jis mokėdavo išsisukti ir ji juo patikėdavo, sakydavo „nu ir kas?“ (1 t., b. l. 150 – 152).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos (duomenys neskelbtini) ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) užfiksuota, jog ekspertizės metu nukentėjusioji E. V. parodė, kad (duomenys neskelbtini) jų šeimoje gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. E. V. apie byloje tiriamus įvykius kalba nenoriai, ją vis reikia skatinti klausimais. Nurodė, kad įtariamasis buvo smurtavęs, viską labai draudžia, draudė su (duomenys neskelbtini) bendrauti, kai ji nori pas (duomenys neskelbtini) ateiti pabūti, jis tiesiog veja iš kambario, neleidžia prie (duomenys neskelbtini). Jis trenkdavo kumščiu į nugarą, stūmęs buvo, jis kaip priešas didžiausias, nėra gerų žodžių apie jį, jis jai blogas. Labiausiai įsiminęs įvykis, kai smurtavo ir telefoną atėmė, tai buvo (duomenys neskelbtini), nuo tos dienos ji eina valgyti tik naktį. E. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) neleisdavo maisto pasiimti iš šaldytuvo, jei nepaklausydavo jo, tai jis paimdavo, nutįsdavo ir trenkdavo. Nurodė, kad dėl to jausdavosi blogai, būdavo savo kambaryje ir verkdavo. Nuo (duomenys neskelbtini) pradėjo taip elgtis iki šiol - prasivardžiuodavo, drausdavo, rėkdavo, buvo ir smurtavęs - trenkęs, stumdęs, prisikabina. Jai gėda šnekėti tokius dalykus. Kai praeina pro šoną, trenkia per užpakalį, per savaitę 1-2 kartus. (Duomenys neskelbtini) metais, kai būdavo girtas, atsisėsdavo ant jų gulinčių, apžergdavo ant šlaunų ir badydavo pirštais į šonkaulius, na, gal pakutenti, minutę. Ji traukdavo rankas, nes buvo nemalonus jausmas, skausminga. Jis žvengdavo kaip prievartautojas. (Duomenys neskelbtini) tą patį darydavo, ši juokdavosi. Dabar jis taip nebedaro. Dar užpakalį liečia praeidamas. (Duomenys neskelbtini) nedarydavo. Dar vonios kambaryje jis lupdavo duris, mėgindavo atrakint, sakydavo, kad atrakintų duris arba pats atsidarys. Tada ji kviesdavo (duomenys neskelbtini), kad jį patrauktų. Jis sakydavo, kad ateis pas ją naktį, vadino savo drauge. Dėl to ji nemiegodavo naktimis, bijodavo. Jis, kai abu pykdavosi, vadino E. „šiukšle“, „aborto liekana“. Žemindavo abi su (duomenys neskelbtini). Jis labai tyčiojosi iš mėnesinių. Jam juokinga, linksma, kad jos jomis serga, tą jis atskirdavo iš šiukšlių. Kaskart prasivardžiuoja, šaiposi. Skaudžiausia yra žeminimas. Buvo pora kartų trenkęs į nugarą, dažniausiai nutįsdavo iki kambario, o jei ji suklupdavo, trenkdavo. Porą dienų skaudėjo. Kai trenkė, ji suklupo, atsisėdo ant grindų. Kitą kartą ji stovėjo, silpniau trenkė į nugarą, žemiau, arčiau juosmens. Ji visada apsiverkdavo, labiausiai, kai ją tįsdavo už rankos, rūbų iki kambario. Ji rėkė, pyko. Kai (duomenys neskelbtini) nebūna, (duomenys neskelbtini) visada taip daro (2 t., b. l. 44 – 51).

Liudytoja R. S. (ankstesnė pavardė – M.) parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini), kurioje nuo (duomenys neskelbtini) mokosi E. V. Ji yra nedrąsi, tyli, atsiribojusi nuo draugų, (duomenys neskelbtini) nematomas (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) pastebėjo, kad E. nedrąsi, tai siejo su tuo, kad (duomenys neskelbtini) gyvena (duomenys neskelbtini), o atvyko į didesnę (duomenys neskelbtini). Per pirmuosius (duomenys neskelbtini) kaip specialistė ypatingų signalų negavo ir su E. nekalbėjo. Tikslinį pokalbį su E. turėjo (duomenys neskelbtini), šiam pokalbiui pas liudytoją kaip specialistę E. nukreipė jos (duomenys neskelbtini) J. A. E. (duomenys neskelbtini) užsirašė į labai nepopuliarią (duomenys neskelbtini), todėl liudytojai kilo nuojauta, kad kažkas ne taip. E. (duomenys neskelbtini) paprašė liudytoją pašnekinti E., kurios elgesys, tylėjimas (duomenys neskelbtini) kėlė nerimą, ir (duomenys neskelbtini) atlydėjo E. Liudytoja su (duomenys neskelbtini) dviese kalbėjosi, po pokalbio, tą pačią dieną, pasitarusi su (duomenys neskelbtini), liudytoja pateikė raštą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Jai nerimą sukėlė E. išvaizda, elgesys ir kelis kartus kartoti žodžiai, kad jai gėda pasakoti. Iš E. liudytoja išgirdo, kad ji namuose jaučiasi nesaugiai, bijo laukti (duomenys neskelbtini), dėl to ir įsirašė į (duomenys neskelbtini), kad kuo mažiau būtų namuose, nes (duomenys neskelbtini) ketina išvažiuoti į užsienį dirbti, galimai tada (duomenys neskelbtini) liks su (duomenys neskelbtini), kurio ji bijo (duomenys neskelbtini), bijo, kad vasarą (duomenys neskelbtini) gali ją arba (duomenys neskelbtini) išprievartauti. Liudytoja tą dieną ant lapelio užsirašė, ką jai pasakojo E., tai tie žodžiai yra tikslūs: (duomenys neskelbtini) pavardė V. S., jis nuolat pravardžiuoja ją ir (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jos parke parsidavinėja, vadina sutrėmis, kekšėmis, sako „čiulpk“, svaido replikas apie mėnesines ir tyčiojasi. E. sakė, kad yra patyrusi fizinį smurtą, taip buvo maždaug 5 kartai per metus, smurtauja (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Dar minėjo, kad nuolat patiria grasinimus būti išvyta iš namų. Sakė, kad neturi nė vieno žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti ir sulaukti pagalbos. (Duomenys neskelbtini) sakė apie (duomenys neskelbtini) grasinimą, priekabiavimą ir nešvankias replikas, bet (duomenys neskelbtini) viską nuleidžia juokais ir sako jai neprisigalvoti, ja tiesiog netiki. Namuose nuolat trūksta privatumo, net ir vonios kambaryje, (duomenys neskelbtini) arba (duomenys neskelbtini), jai prausiantis, žiūri pro langelį arba veržiasi pro duris. E. kalbėjo, kad gyvena su nuolatiniu baimės jausmu ir net bijo bendrauti su svetimais žmonėmis. Tą baimę žmonių liudytoja per (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir jos kūno kalboje: ji susigūžusi, jautri, išsigandusi. E. sakė, kad turi (duomenys neskelbtini) P., tuo metu ji buvo (duomenys neskelbtini), sakė, kad (duomenys neskelbtini) taip pačiai nesaugu namuose, tada liudytoja pasidalino informacija su (duomenys neskelbtini) J. L. Ši pasakė, kad turi įtarimų ir ketina rašyti pranešimą tarnyboms dėl P. V. galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje. Tą pačią dieną liudytoja išsikvietė ir (duomenys neskelbtini) L. V., kalbėjosi su ja apie tai, kaip šiai atrodo, ar jos namai yra saugūs (duomenys neskelbtini). Susidarė įspūdis, kad (duomenys neskelbtini) nežiūri į tai kaip į kažkokį rizikingą dalyką. (Duomenys neskelbtini) nebuvo nustebusi dėl to, ką jai liudytoja pasakė, bet buvo pavargusi po darbo, buvo supykusi ant E., kad vėl jai rūpesčių daro. Su E. po (duomenys neskelbtini) atostogų, (duomenys neskelbtini) ir vėliau dar gal 3 kartus kalbėjosi, su (duomenys neskelbtini) domėjosi, kaip ji jaučiasi. Kalbantis (duomenys neskelbtini), jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet E. pasakė, jog viskas tas pats, iš E. kalbos suprato, kad (duomenys neskelbtini) gyvena namuose ir viskas tebevyksta taip pačiai ir toliau. E. sakė, kad atvažiuoja policininkai, jie būna su kameromis ir jai į kamerą liepia sakyti, kad (duomenys neskelbtini) nėra namuose, o iš tikrųjų (duomenys neskelbtini) yra namuose, bet ji bijo policininkų ir sako, kad (duomenys neskelbtini) nėra. Todėl liudytoja apie tai pranešė (duomenys neskelbtini) L. S., ši vėliau atsakė, kad taip negali būti, tai nesusipratimas. Vėliau, (duomenys neskelbtini) su E. kalbėjo apie tai, kad ji nori keisti (duomenys neskelbtini). Paskui ji ilgai sirgo, šiais (duomenys neskelbtini) metais praleido daug (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) praleistos (duomenys neskelbtini) per metus).

Liudytoja L. V. parodė, kad su V. S. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) jos namuose (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena (duomenys neskelbtini) E. ir P. V., (duomenys neskelbtini) P. A. ir P. L. P. A. kartais būdavo ligoninėse. Kai namuose apsigyveno V. S., visiems reikėjo priprasti prie svetimo žmogaus, prisitaikyti. V. S. nori tvarkos, kad kiekvienas pavalgęs indus susiplautų, nemėtytų savo drabužių, šiukšles susirinktų. (Duomenys neskelbtini) turi atskirus kambarius, ten daugiausiai ir būna, jos išmėto savo rūbus. (Duomenys neskelbtini) liudytojai darbuose nepadeda. Ji turi apie (duomenys neskelbtini) arų daržo, gėlynų, kuriuos ravi, prižiūri šiltnamį, (duomenys neskelbtini) šienauja, tuos darbus dirba vasarą, paprastai savaitgaliais. Gyvulių neaugina. Valgio negamina, jiems valgyti duoda darbe, vakare valgo tai, ką likusio parsineša iš darbo, (duomenys neskelbtini) sau gaminasi pačios, liudytoja gamina daugiau savaitgaliais, tuomet (duomenys neskelbtini) maisto pasiima. V. joms nesako, kad kažko neimtų. Liudytojos atlyginimas yra iki (duomenys neskelbtini) eurų, dar gauna už (duomenys neskelbtini) po (duomenys neskelbtini) eurų ir (duomenys neskelbtini) perveda (duomenys neskelbtini) po 20 eurų per mėnesį. Šie pinigai mokami į liudytojos sąskaitą. Ji turi kaupiamųjų draudimų, pagal įsipareigojimus per mėnesį privalo sumokėti apie (duomenys neskelbtini) eurų. Pragyvenimui jai pakanka ir dar susitaupo. Su V. ji kartu perka visiems maistą, moka tai vienas, tai kitas, dar gauna iš „(duomenys neskelbtini)“. V. jai per mėnesį duoda iki (duomenys neskelbtini) eurų, juos kaupia ir leidžia nenumatytiems ar didesniems pirkiniams. V. rūbus perkasi pats. (Duomenys neskelbtini) ji per savaitę duoda nuo 20 iki 30 eurų. Drabužius, higienos priemones, kosmetiką, kartais ir skalbimo priemones jos perkasi pačios, o liudytoja perka, kai reikia, didesnius daiktus - batus, striukes. Į (duomenys neskelbtini) prašymus duoti pinigų V. reaguoja kaip reaguoja, liudytoja vis tiek savo padarys. Ji kartais (duomenys neskelbtini) nesako, kad perveda (duomenys neskelbtini), kad po to jis nesakytų, jog per daug skiria. V. yra girdėjęs, kai (duomenys neskelbtini) prašo pinigų, jis nieko nesako. Nežino, ar (duomenys neskelbtini) ką sakęs, čia seni laikai. V. dėl bendros tvarkos namuose pareiškia savo nuomonę, daugiausiai dėl smulkmenų: kad kažkas išmėtyta, indai nesuplauti, kad namuose sėdi, o kambario nesusitvarko, sako (duomenys neskelbtini), kad susitvarkytų. Jis į (duomenys neskelbtini) kreipiasi vardų trumpiniais E., P., dar nebent (duomenys neskelbtini), negirdėjo jo kitaip (duomenys neskelbtini) vadinant. Jis tik garsiau kokį žodį pasako, pakelia toną, bet įžeidžių, užgaulių žodžių nėra girdėjusi. Jokių seksualinių V. S. veiksmų (duomenys neskelbtini) atžvilgiu tikrai nematė. Kaltinamąjį aktą liudytojai (duomenys neskelbtini) parodė, ji prabėgom paskaitė, maždaug žino, kokiais veiksmais jis kaltinamas. (Duomenys neskelbtini) jai niekada nesiskundė dėl V. S. veiksmų, niekada nesakydavo, kad jis kažką netinkamo padarė. Atvirai su (duomenys neskelbtini) nebendrauja, tarp jų nuoširdžių pokalbių nebūna. (Duomenys neskelbtini) televizoriaus nežiūri, daugiausia telefonuose arba planšetėse žiūri. Telefonus naudoja ir (duomenys neskelbtini) . Kai dirbdavo atskirai, (duomenys neskelbtini) kartais grįždavo namo išgėręs, per mėnesį kokį kartą. Kaime su draugais jis alkoholio nelabai vartoja. Praeitą vasarą liudytoja 10 dienų buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) tuo metu turėjo būti namuose, ten buvo ir jų (duomenys neskelbtini), V. nebent atvažiavo šiltnamio palaistyti. (Duomenys neskelbtini) jai nesiskundė, jog nuogąstauja dėl liudytojos išvykimo. (Duomenys neskelbtini) serga mėnesinėmis, jos tualete viską palieka atvirai, tai V. žino, kad serga, yra normaliu tonu joms sakęs, kad po savęs susitvarkytų, kad susirinktų savo kruvinus popierius ir paketus. Nematė, kad V. stumdytų, sugriebtų ar patemptų (duomenys neskelbtini), jos apie tai irgi nesakė. Per pandemiją, kai (duomenys neskelbtini) nėjo į (duomenys neskelbtini), liudytoja su V. S. visada dirbo. Tą dieną, (duomenys neskelbtini), kurią, pasak kaltinimo, buvo smurtas, jie tikrai buvo darbe, net ir valandos nustatytos, tai tikrai negali būti jokių smurtų. Daugiau liudytoja pas (duomenys neskelbtini) į jų kambarius nueina, o jos pas liudytoją į kambarį ateina, kai reikia ko paprašyti, V. kartais joms sakydavo, kad „kiek čia vaikščiosit“. (Duomenys neskelbtini) prieš V. nusiteikę, nes liudytojai gerai, o joms negerai. Namuose pašalinių asmenų nelabai būna, kartais (duomenys neskelbtini) P. parsiveda draugų, bet V. prie jų pačiuose namuose neprisijungia, nebent visi pasėdi lauko pavėsinėje. (Duomenys neskelbtini) elgesys keitėsi dar prieš V. apsigyvenant pas juos, kai (duomenys neskelbtini) buvo (duomenys neskelbtini), vėliau, grįžus į namus, paskui ir apsigyvenus V., niekas nesikeitė. Pernai buvo kartą pas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kažką kalbėjosi, nes E. skundėsi, buvo nusiminusi, depresinga. Namuose pastebėjo, kad ji uždaresnė, nenori bendrauti. (Duomenys neskelbtini) tarpusavyje ir mušasi, ir gražiai kalbasi. Liudytoja po (duomenys neskelbtini) laidotuvių degino drabužius, sudegina nereikalingus, išaugtus rūbus. (Duomenys neskelbtini) gerų rūbų nedegino.

Liudytoja V. V. parodė, kad gerai sutaria su savo (duomenys neskelbtini) E. ir P. V., susiskambina. Ją apie buvusios (duomenys neskelbtini) L. V. šeimą iš (duomenys neskelbtini) gyventojų pasiekia nelabai geri atgarsiai, žmonės daugiau kaltina (duomenys neskelbtini), sako, kad, jei (duomenys neskelbtini) labiau myli (duomenys neskelbtini), nei (duomenys neskelbtini), tai taip ir gaunasi. Geriausiai apie viską žino L. V. (duomenys neskelbtini) M. J., bet liudytoja asmeniškai su ja nėra kalbėjusi. (Duomenys neskelbtini) prisibijo viską pasakoti atvirai, nes paskui (duomenys neskelbtini) barasi, pyksta ant jų, kad pasisako, jog joms blogai. (Duomenys neskelbtini) sako, kad šaldytuve yra maisto, o jų prie jo V. neprileidžia, jis padaro (duomenys neskelbtini) valgyti ir joms neleidžia valgyti, nes jis čia (duomenys neskelbtini) padarė. Sakė, kad (duomenys neskelbtini) joms duoda po 20 ar 25 eurus savaitei, bet jos turi ir autobuso bilietą nusipirkti, ir pragyventi iš tokios sumos. Maistą perkasi ir gaminasi jos pačios, pačios kapojasi malkas, skalbiasi. Liudytojos nuomones, (duomenys neskelbtini) tvarkingos, bent kai pas ją būna. Liudytoja ikiteisminio tyrimo metu nurodė smulkiau, kuo (duomenys neskelbtini) jai skųsdavosi, žino daug ką, bet dabar dėl (duomenys neskelbtini) nenori visko pasakoti, nes paskui joms bus blogai, kai sužinos (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) jas baudžia – skundžiasi, rašo pareiškimus ir paskui (duomenys neskelbtini) išveža, (duomenys neskelbtini) jau du kartus buvo (duomenys neskelbtini) ir bijo vėl ten atsidurti. (Duomenys neskelbtini) uždrausta lankytis, bet jis gyvena, slapstosi kambaryje, o (duomenys neskelbtini) liepta pasakyti, kad jis negyvena. Kai atvažiuoja policija tikrinti, (duomenys neskelbtini) sako, kad jis negyvena, nes prisakyta šitaip sakyti. Patvirtino teisme perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog E. jai (duomenys neskelbtini) yra pasakiusi, kad (duomenys neskelbtini) jai V. spyrė į nugarą, E. yra sakiusi, kad neduoda joms valgyti, maisto liepia joms nusipirkti, o jei kada padaro (duomenys neskelbtini), tai joms pasako, kad tai padaryta (duomenys neskelbtini), ne joms, sakė, kad iš jų abiejų V. tyčiojasi, tyčiojasi iš jų menstruacijų, prie jų priekabiauja, kad (duomenys neskelbtini) ruošiasi išvykti į (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) sakė, kad, kai (duomenys neskelbtini) išvyks, jis prisives draugų, gers ir darys ką nori su jomis, kad E. sakė, jog daug papasakotų, bet labai bijo (2 t., b. l. 66 – 69).

Liudytoja J. L. parodė, kad jai paskambino sunerimusi (duomenys neskelbtini), kurioje mokėsi E. V., (duomenys neskelbtini), pasakė, kad (duomenys neskelbtini) yra emociškai palūžusi nuo namuose esančių aplinkybių, ir reikalavo pasikalbėti su (duomenys neskelbtini) P. V., kuri dar (duomenys neskelbtini) liudytojos darbovietėje – (duomenys neskelbtini). Liudytoja pasikvietė (duomenys neskelbtini) P. V. pasikalbėti. P. teigė, kad namie nesijaučia saugi, (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) kartais prie jų kabinėjasi, pažeidžia jų asmeninę erdvę, eina į jų kambarį, vadina necenzūriniais žodžiais, komentuoja apie menstruacijas, prašo parodyti užpakaliuką. Minėjo, kad (duomenys neskelbtini) eina praustis abi, nes vienai reikia laikyti duris, kadangi kai jos prausiasi, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) braunasi į vonią. Pasakojo, kad, kai maisto nuperka (duomenys neskelbtini), galima valgyti tik tada, kai jis leidžia. Sakė, kad nuperka pyragą ir neleidžia valgyti, liepia palikti svečiams, nors svečių net nenusimato, leidžia valgyti tada, kai jau būna pasibaigęs galiojimas ir pyragas būna sukietėjęs, taip pat yra ir su kitais produktais. (Duomenys neskelbtini) minėjo ir (duomenys neskelbtini), kuris turi problemų dėl nesaikingo alkoholio vartojimo, sakė, kad išgėręs tranko jas kumščiais, visaip negražiai vadina. (Duomenys neskelbtini) dažnai aptarinėja jų figūras. Minėjo, kad (duomenys neskelbtini) vasarą žada išvažiuoti dirbti į užsienį ir palikti (duomenys neskelbtini) atsakingu asmeniu prižiūrėti (duomenys neskelbtini), P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) sakė, jog kai (duomenys neskelbtini) išvažiuos, jis jas išprievartaus. P. jautėsi sunkiai, nenorėjo pasakoti, sakė, kad nori gyventi su (duomenys neskelbtini), tik bijo (duomenys neskelbtini). Pasakojo, kad dėl to vengia grįžti namo, eina (duomenys neskelbtini), po (duomenys neskelbtini) dažnai lieka pas (duomenys neskelbtini) gyvenančią (duomenys neskelbtini). P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) apie tai ne kartą yra sakiusi, bet (duomenys neskelbtini) netiki, sako, kad jos specialiai taip šneka, nes nori, kad jie susipyktų ir (duomenys neskelbtini) nebūtų namie. (Duomenys neskelbtini) P. dažnai konfliktuodavo su (duomenys neskelbtini), porą kartų pas ją buvo rasta elektroninių cigarečių, įtariamai galėjo rūkyti, bet daugiausia buvo problemos dėl konfliktų su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) mikroklimato. Kai iš šios (duomenys neskelbtini) išėjo E. V., P. buvo tylesnė, dažnai sėdėdavo nuošaliau nuo (duomenys neskelbtini) draugų. Liudytoja kaip (duomenys neskelbtini) konsultavo P., (duomenys neskelbtini) dar (duomenys neskelbtini) gavo psichologo pagalbą. Pas psichologę ji vaikščiojo reguliariai savo nuožiūra, jai tai nebuvo priskirta, tai buvo pagal pačios P. pageidavimą ir susitarimą su psichologe. Patvirtina perskaitytus ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (2 t., b. l. 60 – 63), jog P. jai pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) slepia maistą, duoda nebent su pasibaigusi galiojimu ir sudžiūvusį, jos prašo duoti paimti už užpakalio, prie jos draugių ją (duomenys neskelbtini) apsikabina ir sako, kad čia jo panelė, vadina jas su (duomenys neskelbtini) kekšėmis, sutrėmis, siūlo „pačiulpt“, juokiasi iš jų abiejų menstruacijų, lenda į kambarį, kai P. persirengia, kai prausiasi, (duomenys neskelbtini) veržiasi į vonios kambarį, kad P. nusileidžia (duomenys neskelbtini) ir nori ramiai gyventi, daugiau (duomenys neskelbtini) konfliktuoja su E., kad P. konkrečiai dienų nenurodė, nes tai vyksta pastoviai, kad P. papasakojo, jog (duomenys neskelbtini) ruošiasi vykti į užsienį dirbti ir (duomenys neskelbtini) joms pasakė, kad jas „padarys“; P. pasakė, kad ji bijo pasakoti apie tai kas vyksta šeimoje, nes nenori problemų (duomenys neskelbtini).

Liudytoja Ž. M. parodė, kad į įvykį (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) vyko (duomenys neskelbtini) E. S. ir A. B.. Liudytoja su (duomenys neskelbtini) P. V. ir E. V. tą dieną bendravo apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), pokalbio su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) taip gerai neprisimena, viską užfiksavo (duomenys neskelbtini) situacijos vertinime, kurį liudytoja teisme perskaitė (1 t., b. l. 86 – 104). Apie P. būseną ji pažymėjo, jog matėsi, kad (duomenys neskelbtini) yra stresinėje būsenoje, bijo, nes iš pradžių pokalbis nevyko, (duomenys neskelbtini) sakė, kad turės problemų, ji nenoriai atsakinėjo į klausimus, matėsi, kad bijo pasakoti. Kitos (duomenys neskelbtini) nuomonė irgi yra užrašyta, bet su ta (duomenys neskelbtini) bendravo ne liudytoja. Bendraujant su P., E. sėdėjo kartu, jos abi sėdėjo baimėje, jautėsi įtampa, iš pradžių buvo nenoras per daug kažką sakyti, nes baimės jausmas buvo stipresnis, nei noras pasisakyti.

(Duomenys neskelbtini) I. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. buvo gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini), nes (duomenys neskelbtini) pranešė, kad iš (duomenys neskelbtini) gavo laišką su informacija, jog jų (duomenys neskelbtini) E. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., namuose galimai patiria emocinį, fizinį ir seksualinį smurtą. Atvykus ten buvusi (duomenys neskelbtini) Ž. M. nurodė, jog E. V. papasakojo, kad namuose vyksta žodiniai konfliktai tarp jos ir (duomenys neskelbtini), jai (duomenys neskelbtini) V. S. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini), virtuvėje dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į nugarą, dėl to (duomenys neskelbtini) jautė fizinį skausmą (1 t., b. l. 15 – 16).

(Duomenys neskelbtini) I. K. (duomenys neskelbtini) tarnybiniame pranešime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) Ž. M. teigė, jog E. V. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) V. S. (duomenys neskelbtini) apie (duomenys neskelbtini) val. (duomenys neskelbtini) virtuvėje (duomenys neskelbtini) sukėlė fizinį skausmą – dešiniu kumščiu vieną kartą trenkė į nugarą, dėl suduoto smūgio (duomenys neskelbtini) jautė fizinį skausmą. Ž. M. teigė, kad jai E. V. nurodė, jog (duomenys neskelbtini) ne kartą smurtavo prieš (duomenys neskelbtini), tačiau ji dėl patirto smurto anksčiau niekam nesakė, be to, E. V. nurodė, jog jai (duomenys neskelbtini) V. S. riboja maisto produktus – neleidžia valgyti, kiek ji nori, įžeidinėja, jos atžvilgiu naudoja necenzūrinius žodžius, ji negali ramiai pabūti vonios kambaryje, nes (duomenys neskelbtini) vis bando patekti, teigdamas, kad (duomenys neskelbtini) per ilgai užtruko. Ž. M. teigė, kad jai E. V. nurodė, kad nori gyventi tik su (duomenys neskelbtini) L. V., nenori gyventi kartu su (duomenys neskelbtini) V. S., nes jaučiasi nesaugi (1 t., b. l. 17 – 18).

Įvykio vietos apžiūros protokole (duomenys neskelbtini) užfiksuota, kad įvykio vieta yra vieno aukšto gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), pastate apžiūrėti koridorius, virtuvė, vonios patalpa, du miegamieji (1 t., b. l. 7 – 14).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl galimai patiriamo (duomenys neskelbtini) smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) E. V. galimai patiria nuolatinį fizinį, emocinį, seksualinį smurtą ir nepriežiūrą artimoje aplinkoje. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) R. M. sakė, kad namuose ji jaučiasi nesaugiai, bijo (duomenys neskelbtini), iš jo patiria patyčias, seksualinio pobūdžio nešvankias replikas ir priekabiavimą bei fizinį smurtą, šeimoje nuolat tvyro įtampa, (duomenys neskelbtini) dažnai mato (duomenys neskelbtini) girtavimą ir (duomenys neskelbtini) smurtą, patiria grasinimus būti išvyta iš namų, neturi nė vieno patikimo žmogaus, su kuriuo galėtų pasikalbėti ir sulauktų pagalbos. Kartais namuose trūksta maisto, nuolat pažeidžiamas (duomenys neskelbtini) privatumas, net vonios kambaryje. (Duomenys neskelbtini) su baime laukia vasaros atostogų, nes (duomenys neskelbtini) ketina išvykti į užsienį ir palikti (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) priežiūrai. (Duomenys neskelbtini) sako bijanti, kad (duomenys neskelbtini) vasarą neišprievartautų jos arba (duomenys neskelbtini) – šeimoje auga dar E. (duomenys neskelbtini) metų (duomenys neskelbtini) P. V., (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 39 – 40).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) rašte (duomenys neskelbtini) dėl galimai patiriamo smurto artimoje aplinkoje nurodė, kad (duomenys neskelbtini) P. V., gimusi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) bendravusi su (duomenys neskelbtini) J. L., pateikė informaciją dėl netinkamų gyvenimo sąlygų, galimai patiriamo psichologinio ir fizinio smurto artimoje aplinkoje. P. V. teigė, kad namie prie jos ir (duomenys neskelbtini) E. V. priekabiauja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini). P. teigimu, (duomenys neskelbtini) dažnai vadina jas negražiais, necenzūriniais žodžiais (kekšės, sutrės ir kt.), tyčiojasi iš menstruacijų, prašo parodyti užpakalį, negerbia asmeninės erdvės, dažnai be leidimo eina į jų kambarį, bando išlaužti vonios kambario duris, kai jos prausiasi. (Duomenys neskelbtini) patiria diskriminaciją dėl maisto produktų naudojimo namuose. Maisto produktai, kuriuos perka (duomenys neskelbtini), yra slepiami, juos leidžia valgyti tik tada, kai jis pats jų nenori arba kai būna pasibaigęs produkto galiojimo laikas. (Duomenys neskelbtini) grasino, kad, (duomenys neskelbtini) išvykus, jas išprievartaus. P. nurodė, kad ji (duomenys neskelbtini) pasakė apie (duomenys neskelbtini) priekabiavimus, bet (duomenys neskelbtini) netiki ja, nereaguoja į situaciją rimtai (1 t., b. l. 43 – 45).

(Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktoje informacijoje dėl V. S. veiksmų nurodė, kad (duomenys neskelbtini) specialistai (duomenys neskelbtini), gavus pranešimą iš (duomenys neskelbtini), bendravo su (duomenys neskelbtini) E. V. ir P. V. ir apie galimą smurtą E. V. atžvilgiu informavo (duomenys neskelbtini). Pokalbio metu P. V. iš pradžių buvo gynybiška, mažai kalbėjo, į pateikiamus klausimus atsakinėjo nenoriai, teigė, kad nenori nieko pasakoti, nes turės daug problemų. Po kurio laiko tapo kiek atviresnė, jaudinosi, graudinosi. (Duomenys neskelbtini) elgesyje jautėsi nerimas, stresas, išgyvenama baimė. Ji pasakojo, kad praėjusį (duomenys neskelbtini), tai yra (duomenys neskelbtini) į jos namus atvažiavo (duomenys neskelbtini), kieme pavėsinėje sėdėjo P. (duomenys neskelbtini), šio draugas ir (duomenys neskelbtini), visi garsiai kalbėjo. (Duomenys neskelbtini) pasakė, kad P. yra jo lovos sugulovė, visi garsiai juokėsi. P. teigė, kad (duomenys neskelbtini) dažnai linkęs iš jos pasišaipyti, o visus pašaipius pasakymus laiko „bajeriais“. Buvo atvejis, kaip, girdint aplinkiniams, išsakė repliką, esą jai prasidėjo menstruacijos. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad jai nesmagu, kai tai girdi pašaliniai asmenys. Ji yra sulaukusi iš (duomenys neskelbtini) grasinimų, jis yra sudeginęs jos drabužius. (Duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) jai buvo surišę rankas ir kojas, (duomenys neskelbtini) pati išsivadavo iš raiščių. Jai nuolat sakoma, kad maistui turėtų užsidirbti pati, todėl, vos tik praveria šaldytuvo duris, yra apšaukiama, nustumiama, jai sakoma: „pypink iš čia“. (Duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nuolat sėdi virtuvėje ir žiūri televizorių, todėl ji net negali ateiti į virtuvę, nes yra stebima. Namuose kartais trūksta maisto, (duomenys neskelbtini) jai duoda pinigų, kai nemato (duomenys neskelbtini), arba tam tikrą sumą perveda jai į sąskaitą, už šiuos pinigus (duomenys neskelbtini) turi nusipirkti maisto, buities priemonių. (Duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) linkę vartoti alkoholį. (Duomenys neskelbtini) baiminasi dėl tolesnio gyvenimo pas (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 46 – 48).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) (P. V.) situacijos vertinimo anketos matyti, kad, reaguojant į (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos apie E. V., (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su P. V. (Duomenys neskelbtini) nurodė aplinkybes, kurios užfiksuotos, pateikiant informaciją (duomenys neskelbtini): (duomenys neskelbtini) kitų asmenų akivaizdoje ją pavadino lovos sugulove, dažnai linkęs iš jos pasišaipyti. Buvo atvejis, kaip girdint aplinkiniams išsakė repliką, esą jai prasidėjo menstruacijos. (Duomenys neskelbtini) sakė, kad jai nesmagu, kai tai girdi pašaliniai asmenys. Ji yra sulaukusi iš jo grasinimų, jis yra sudeginęs jos drabužius. Jai nuolat sakoma, kad maistui turėtų užsidirbti pati, todėl vos tik praveria šaldytuvo duris, yra nustumiama, jai sakoma: „pypink iš čia“. (Duomenys neskelbtini) jai duoda pinigų, kai nemato (duomenys neskelbtini), arba tam tikrą sumą (duomenys neskelbtini) perveda jai į sąskaitą. (Duomenys neskelbtini) baiminasi dėl tolesnio gyvenimo pas (duomenys neskelbtini). Bendraujant su (duomenys neskelbtini) L. V., ši teigė, kad fizinio smurto (duomenys neskelbtini) negalėjo patirti, nes visą laiką (duomenys neskelbtini) buvo namuose su (duomenys neskelbtini), jie kartu išeina, kartu pareina. (Duomenys neskelbtini) teigė, kad namuose dažniausiai būna „žodžių karas“, vieni ant kitų pakelia balsą, (duomenys neskelbtini) dažnai atsako keiksmažodžiais. (Duomenys neskelbtini) paprašo (duomenys neskelbtini) susitvarkyti, jos atsako necenzūriniais žodžiais, neklauso, nieko nedaro. (Duomenys neskelbtini) teigė, kad ji niekada nematė, jog prieš (duomenys neskelbtini) būtų smurtauta, teigė, kad (duomenys neskelbtini) kažkas nuteikinėja, daro įtaką. Bendraujant su (duomenys neskelbtini) V. V., ši pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) jomis nesirūpina, (duomenys neskelbtini) engia P., draudžia valgyti, namie trūksta maisto, (duomenys neskelbtini) tikino, kad prieš ją (duomenys neskelbtini) galimai ne kartą panaudojo smurtą. (Duomenys neskelbtini) apie tai bijo kalbėti, nes jai daromas psichologinis spaudimas, kad tylėtų, niekam nesiskųstų (1 t., b. l. 49 – 68).

Iš (duomenys neskelbtini) pateiktos (duomenys neskelbtini) (E. V.) situacijos vertinimo anketos matyti, kad, reaguojant į (duomenys neskelbtini) raštą dėl informacijos apie E. V., (duomenys neskelbtini) buvo bendrauta su E. V. (Duomenys neskelbtini) pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) per (duomenys neskelbtini) ją mušė, spyrė į nugarą, apatinę dalį, kumščiu kirto į nugarą, kai būdavo blaivus. Priekabiavo, kai buvo neblaivus: pliaukštelėdavo per užpakalį, kai gulėdavo, užšokdavo ant kojų. (Duomenys neskelbtini) būdavo kitame kambaryje, ji nieko nežinojo. Jei (duomenys neskelbtini) nesusitvarkydavo kambario, jai neleisdavo pasiimti maisto, abu sukonfliktuodavo žodžiu, jei ji vis tiek eidavo pasiimti maisto, ją nutempdavo į kambarį, kuriame ji gyveno su (duomenys neskelbtini), įstumdavo ir užtrenkdavo duris, tai vyko nuolat iki dabar. Liepia pačiai pirkti maistą, skalbimo priemones, liepdavo (duomenys neskelbtini) neduoti pinigų, išvydavo iš (duomenys neskelbtini) kambario, neleisdavo įeiti, (duomenys neskelbtini) prie (duomenys neskelbtini) joms pinigų neduodavo arba pervesdavo paslapčia. (Duomenys neskelbtini) nenori niekur kitur gyventi, bet nori, kad negyventų (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) išsakyta pozicija analogiška, kaip ir P. V. situacijos vertinimo anketoje (1 t., b. l. 86 – 104).

Iš (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pateiktos informacijos matyti, kad po to, kai (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) nutartimi V. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų E. V. ir P. V. ir prie jų nesiartinti, (duomenys neskelbtini) nebuvo gauta pranešimų apie (duomenys neskelbtini)pažeidimus šeimoje. L. V. šeimai nuo (duomenys neskelbtini) buvo inicijuota (duomenys neskelbtini). Šeimai teikiamos (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80 – 82).

P. V. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo metu P. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su smurtine (tiriamosios žodžiais tiek (duomenys neskelbtini), tiek (duomenys neskelbtini)) įtariamojo V. S. elgsena, trukusia ilgą laiką. Pažymėtina, kad ankstesnės neigiamos gyvenimiškos patirtys ((duomenys neskelbtini) smurtavimas, abiejų (duomenys neskelbtini), apgyvendinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) smurtas, patyčios (duomenys neskelbtini), neginanti/nepalaikanti (duomenys neskelbtini) pozicija) turėjo įtakos vienišos, nesaugios, žemos savivertės, uždaros, atsiribojusios, nepasitikinčios asmenybės formavimuisi, darė ją pažeidžiamesnę neigiamiems įvykiams; objektyviais duomenimis, tiriamoji (duomenys neskelbtini) metais (t. y. iki įtariamojo apsigyvenimo jų šeimoje) konsultuota (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl neklusnaus, prieštaraujančio elgesio, psichikos sutrikimas (duomenys neskelbtini); tiriamosios žodžiais, įtariamasis jų šeimoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), nuo tada palaipsniui tiriamosios emocinė būsena pradeda blogėti (kyla suicidinės mintys, nepasitenkinimas savo kūnu, pastaruoju metu sutrikęs jos miegas), įtariamojo elgsena jos atžvilgiu (jos žodžiais, emocinis ir fizinis smurtas) kelia jai įtampą, nerimą, pyktį, liūdesį, dėl to jautrios, pažeidžiamos asmenybės fone pradėjo formuotis (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos, Lietuvos Respublikos teisingumo ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministrų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, P. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes dėl byloje nagrinėjamo įvykio jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. P. V. rekomenduojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalba, orientuota į artimą santykio sukūrimą, atsivėrimą, savo sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų pažinimą bei adekvačią jų įveiką, asmenybės stiprinimą, brandinimą. Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad P. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka jos amžių bei jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei jos emocinę būseną (dėl kurios vengia detaliau atskleisti jai žinomas bylai reikšmingas aplinkybes). P. V. suvokimas apie fizinį smurtą šiuo metu yra pakankamas (supranta tokių veiksmų pobūdį ir jų reikšmę), tačiau suvokimas apie psichologinį smurtą yra ribotas, nepilnas (nesuvokia tokių veiksmų reikšmės, tai yra padaromos žalos, juridinių pasekmių). Šiuo metu P. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su smurtine (tiriamosios žodžiais tiek fizine, tiek emocine) įtariamojo V. S. elgsena, trukusia ilgą laiką. P. V. nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas fantazavimas. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį P. V. duodamų parodymų turiniui. Šiuo metu daroma išvada, kad dėl santykių su artimaisiais ((duomenys neskelbtini)) bei įtariamuoju ypatumų ji baiminasi atskleisti kitiems apie sunkumus šeimoje. P. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. P. V. dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos, nerekomenduojama dalyvauti (iki) teisminiame tyrime, teismo posėdyje (2 t., b. l. 37 – 43).

E. V. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad šiuo metu E. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. S. elgsena (tiriamosios žodžiais, fizinis, emocinis įtariamojo smurtas, trukęs ilgą laiką, bei seksualinio pobūdžio priekabės); byloje tiriamas (duomenys neskelbtini) įvykis, sukėlęs fizinį skausmą, tiriamajai buvo sunkiausias, sukėlęs stipriausią stresą. Atkreiptinas dėmesys, kad negatyvios patirtys biologinėje šeimoje ((duomenys neskelbtini) smurtavimas, abiejų (duomenys neskelbtini) girtavimas), apgyvendinimas (duomenys neskelbtini) turėjo įtakos uždaros, jautrios, atsiribojusios, menkos savivertės asmenybės formavimuisi, darė ją pažeidžiamesnę; tiriamosios žodžiais, įtariamasis jų šeimoje gyvena nuo (duomenys neskelbtini), iš jo patyrusi nevienkartinį fizinį, psichologinį smurtą, seksualinio pobūdžio priekabes, dėl kurių tiriamoji išgyveno įtampą, nerimą, baimę, nejaukumą, fizinį skausmą ir dėl viso to jautrios, pažeidžiamos asmenybės fone pradėjo formuotis (duomenys neskelbtini), kurio simptomus (atsiribojo nuo draugų, užsisklendė, tapo labiau liūdna) pati tiriamoji pradėjo justi metai iki ekspertizės atlikimo. Taip pat svarbu pažymėti, kad nepalaikanti, neginanti, atstumianti (duomenys neskelbtini) pozicija dar labiau gilino (duomenys neskelbtini). Remiantis tuo bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 patvirtintomis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis“, E. V. sveikatos sutrikdymo laipsnis yra nesunkus, tai atitinka nesunkaus sveikatos sutrikdymo punktą 7.1, nes dėl byloje nagrinėjamų įvykių jos sveikata yra sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. E. V. rekomenduojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalba, orientuota į artimą santykio sukūrimą, atsivėrimą, savo sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų pažinimą bei adekvačią jų įveiką, asmenybės stiprinimą, brandinimą. Ekspertizės akto išvadoje konstatuota, kad E. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, atitinka jos amžių bei jai būdingus individualius psichologinius ypatumus, jos protinio išsivystymo lygį bei jos emocinę būseną (dėl kurios vengia detaliau atskleisti jai žinomas bylai reikšmingas aplinkybes). E. V. suvokimas apie fizinį smurtą šiuo metu yra pakankamas (supranta tokių veiksmų pobūdį ir jų reikšmę), tačiau suvokimas apie psichologinį smurtą yra ribotas, nepilnas (nesuvokia tokių veiksmų reikšmės, t. y. padaromos žalos, juridinių pasekmių). Šiuo metu E. V. konstatuojamas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su įtariamojo V. S. elgsena (E. V. žodžiais, fizinis ir emocinis įtariamojo smurtas, trukęs ilgą laiką) E. V. nenustatytas nei padidintas įtaigumas, nei padidintas fantazavimas. Šiuo metu negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį E. V. duodamų parodymų turiniui. Šiuo metu daroma išvada, kad dėl santykių su artimaisiais ((duomenys neskelbtini)) bei įtariamuoju ypatumų ji baiminasi detaliau atskleisti kitiems apie sunkumus šeimoje. E. V. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. E. V., dėl jai nustatyto sutrikimo bei dabartinės jos emocinės būsenos, nerekomenduojama dalyvauti (iki)teisminiame tyrime, teismo posėdyje (2 t., b. l. 44 – 51).

V. S. kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose numatytas nusikalstamas veikas.

BK 138 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Būtini objektyvieji šio nusikaltimo požymiai yra: 1) pavojinga kito žmogaus sveikatai veika; 2) žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas; 3) priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių padarinių, tai yra nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas turi būti dėsningas, ne atsitiktinis kaltininko veikos padarinys. Sveikatos sutrikdymo objektas yra kito žmogaus somatinė ar psichinė sveikata nuo jo gyvybės pradžios iki mirties momento. Kaltininko veikimas gali būti mechaninis, fizinis, cheminis, biologinis, taip pat psichinis poveikis nukentėjusiajam. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių arba, nors jų nenori bei nesiekia, sąmoningai leidžia jiems kilti. Kaltininko veika – atitinkamas poveikis nukentėjusiajam turi būti jam atsiradusio nesunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis. Ilgalaikiai psichikos sutrikimai kaip reakcijos į stresą, elgesio ir emocijų sutrikimai ir pan. paprastai teismo ekspertų vertinami kaip nesunkūs sveikatos sutrikdymai, o kaltininkų veiksmai, dėl kurių sutriko nukentėjusiųjų sveikata, teismų kvalifikuojami pagal atitinkamą BK 138 straipsnio dalį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-157-495/2021, 2K-40-628/2022, 2K-174-719/2021 ir kt.).

BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino mažametį, o 5 punkte nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino du ar daugiau žmonių.

Abiem nukentėjusiosioms nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tą visiškai patvirtina teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizių aktai, kurie nekelia abejonių, ekspertinį tyrimą atliko S. S., kuri yra (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) kvalifikacinę kategoriją, (duomenys neskelbtini) metų darbo (duomenys neskelbtini) stažą, ir A. Š., (duomenys neskelbtini), turinti (duomenys neskelbtini) kvalifikacinę kategoriją, (duomenys neskelbtini) metų darbo ekspertu stažą, abi (duomenys neskelbtini) yra (duomenys neskelbtini) sąraše, abejoti jų kompetencija teismas neturi pagrindo. Šių ekspertizės aktų išvadose (duomenys neskelbtini) nukentėjusiosioms buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, ir teismui abejoti šių išvadų pagrįstumu dėl paties sveikatos sutrikdymo fakto, jo masto bei pobūdžio nėra pagrindo.

Teismo vertinimu, kaltinimo dėl dviejų asmenų sveikatos nesunkaus sutrikdymo objektyvioji pusė yra visiškai įrodyta ir pagrįsta aptartų įrodymų visuma – (duomenys neskelbtini) nukentėjusiųjų P. V. ir E. V., apklaustų pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodymais ir ekspertizės aktuose užfiksuotais jų paaiškinimais, juos netiesiogiai patvirtina ir teisme apklaustų liudytojų V. V., R. S., J. L., Ž. M., netgi ir L. V. parodymai, taip pat ir rašytiniai šioje byloje surinkti įrodymai – (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) raštuose nurodyti duomenys, (duomenys neskelbtini) anketose nurodyti duomenys, (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, (duomenys neskelbtini) I. K. tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys. Pats kaltinamasis kategoriškai neigė atlikęs jam inkriminuotus veiksmus, tvirtino, kad nukentėjusiosios melagės ir aferistės, o jis tik joms kartais išsako pastabas dėl netvarkos arba atsikerta į jų pačių keikimus ir užgauliojimus.

Tuo tarpu nukentėjusioji P. V. ikiteisminio tyrimo teisėjai parodė, kad kaltinamasis ją ir (duomenys neskelbtini) E. kaltina dėl (duomenys neskelbtini) paliktų neišplautų indų, joms vienoms liepia tvarkyti skalbinius, neleidžia jos eiti pas (duomenys neskelbtini) į kambarį, kad jos iš (duomenys neskelbtini) negautų pinigų, neleidžia iš šaldytuvo imti maisto, kurį esą jis pirko, liepia „paėsti“ ten, kur jos buvo, virtuvėn atėjusias, jas gąsdindavo su peiliu ir šakute, yra ne per vieną kartą trenkęs P. į veidą, į ranką ir į nugarą, jas su (duomenys neskelbtini) rusiškai keikia, vadina „čiūčelomis“, tyčiojasi iš E. dėl jai prasidėjusių mėnesinių, net ir prie kaimynų sakydamas, kad ji visur prikraujuos, P., girdint kitiems asmenims, pavadino jo „lovos sugulove“, taip jas žemina, dėl to būdavo nejauku, be to, jis užšokdavo ant jų gulinčių, apsimesdavo, kad lįs, badydavo jas pirštais. (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ekspertizės metu nukentėjusioji P. V. taip pat patvirtino iš V. S. patyrusi mušimą, patyčias, patvirtino, kad V. S. neleidžia joms su (duomenys neskelbtini) bendrauti, ekspertizės metu P. V. buvo itin uždara ir nenorėjo nieko pasakoti, kad „nebūtų daugiau problemų“.

Nukentėjusioji E. V., (duomenys neskelbtini) apklausiama pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad jų namuose gyvenantis (duomenys neskelbtini) daug ką draudžia, bando atitolinti jas su (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), neleisdamas joms su (duomenys neskelbtini) kalbėtis, neleidžia į (duomenys neskelbtini) kambarį ateiti, prisikabinėja, užgaulioja, liepia viską daryti, pirkti maistą jai pačiai, labai tyčiojasi, dažniausiai sako apie „čiulpimus“, kad užaugę jos „čiulps“ ir panašiai, sako, kad ji parke parsidavinėja visokiems seniams, pasakoja, kaip ji praras nekaltybę su kažkokiais seniais ir parsidavinėjant, sako, kad ją išprievartaus kažkokie žmonės. Jai taip atrodo, lyg jis pats norėtų, nes jis priekabiauja, ne kartą yra trenkęs jai per užpakalį, pavyzdžiui, kai ji plauna indus. (Duomenys neskelbtini) ant jos sakydavo „šiukšle“, ,,aborto liekana“. Taip pat parodė, kad, kai ji ateidavo pasiimti valgyti iš šaldytuvo, V. S. ją paimdavo už rankos, nutįsdavo iki kambario ir užtrenkdavo duris, du kartus buvo, kad trenkė kumščiu jai į nugarą, jis labiausiai nori taikytis į veidą, bet E. V. užsidengia. Be to, jis, kai ji ar (duomenys neskelbtini) gulėdavo ant lovos, užšokdavo ant jų ir pirštais durdavo rodomaisiais pirštais į šonkaulius lyg kutentų, bet darydavo taip, kad skaudėtų, jis juokdavosi, jam būdavo juokinga. Jis du kartus šokinėjo atsisėdęs E. ant šlaunų, kad veidas būtų į ją. Ant (duomenys neskelbtini) taip buvo gal ir kokius du, tris kartus, darydavo taip pačiai. Toks V. S. elgesys su jomis yra nuolatinis, labiausiai prasidėjo nuo (duomenys neskelbtini) metų ir trunka iki šiol. E. V. V. S. pasakymai žeidžia, ji verkia, netgi kyla noras nusižudyti. Kai V. S. būna jų namuose, ji stengiasi sėdėti užsidariusi savo kambaryje, į virtuvę, kurioje jis nuolat sėdi, ji dažniausiai eina tik naktį, kai V. S. nevaikšto po namus, ji jaučiasi saugi. (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) metu nukentėjusioji E. V. parodė, kad V. S. viską labai draudžia, draudė su (duomenys neskelbtini) bendrauti, kai ji nori pas (duomenys neskelbtini) ateiti pabūti, jis tiesiog veja iš kambario, neleidžia prie (duomenys neskelbtini), jis trenkdavo kumščiu į nugarą, buvo stūmęs, (duomenys neskelbtini) smurtavo ir telefoną atėmė, nuo tos dienos ji eina valgyti tik naktį, (duomenys neskelbtini) neleisdavo maisto pasiimti iš šaldytuvo, o jei nepaklausydavo jo, tai jis paimdavo, nutįsdavo ir trenkdavo. Buvo pora kartų trenkęs į nugarą, dažniausiai nutįsdavo iki kambario, o jei ji suklupdavo, trenkdavo. Porą dienų skaudėjo. Kai trenkė, ji suklupo, atsisėdo ant grindų. Kitą kartą ji stovėjo, silpniau trenkė į nugarą, žemiau, arčiau juosmens. Ji visada apsiverkdavo, labiausiai, kai ją tįsdavo už rankos, rūbų iki kambario. Kai praeina pro šoną, paliečia ar trenkia jai per užpakalį, taip daro per savaitę 1-2 kartus. (Duomenys neskelbtini) metais, kai būdavo girtas, atsisėsdavo ant jų gulinčių, apžergdavo ant šlaunų ir badydavo pirštais į šonkaulius tarsi pakutenti, bet jai tai buvo skausminga ir nemalonu, ji traukdavo rankas, o (duomenys neskelbtini) „žvengdavo kaip prievartautojas“. (Duomenys neskelbtini) tą patį darydavo. Vonios kambaryje jis lupdavo duris, mėgindavo atrakint, sakydavo, kad ji atrakintų duris arba pats atsidarys. Be to, jis sakydavo, kad ateis pas ją naktį, vadino savo drauge, dėl to ji nemiegodavo naktimis, bijodavo. Jis vadino E. „šiukšle“, „aborto liekana“. Žemindavo abi su (duomenys neskelbtini). Jis labai tyčiojosi iš mėnesinių. Jam juokinga, linksma, kad jos jomis serga. Kaskart prasivardžiuoja, šaiposi. Ekspertizės metu E. V. nurodė, kad V. S. nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo taip elgtis – prasivardžiuodavo, drausdavo, rėkdavo, buvo trenkęs, stumdęs, prisikabina, taip jis elgiasi iki šiol. Nurodė, kad dėl V. S. elgesio ji jausdavosi blogai, būdavo savo kambaryje ir verkdavo.

Abi nukentėjusiosios iš esmės nurodė beveik tokius pačius V. S. veiksmus jų atžvilgiu, jų parodymai pakankamai detalūs, apie tokias aplinkybes jos parodė tiek ikiteisminio teisėjai, tiek nurodė ekspertėms, papasakojo liudytojoms R. S., J. L., Ž. M., V. V.. Liudytoja V. V. parodė, kad jai (duomenys neskelbtini) E. pasakojo, kad V. S. (duomenys neskelbtini) spyrė į nugarą, sakė, kad jis neduoda joms su (duomenys neskelbtini) valgyti, neleidžia imti maisto iš šaldytuvo, liepia nusipirkti, nors (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) duoda po 20 ar 25 eurus savaitei, už kuriuos jos turi pragyventi, prasimaitinti, nuvykti autobusu į (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) viską darosi pačios – perkasi produktus, gaminasi maistą, skalbiasi, kapoja malkas, o (duomenys neskelbtini) iš jų visko daug reikalauja. Kaltinamasis tyčiojasi iš jų menstruacijų, priekabiauja, grasina, (duomenys neskelbtini) išvykus į užsienį, parsivesti draugų ir daryti su jomis, ką norės. (Duomenys neskelbtini) prisibijo viską pasakoti atvirai, nes bijo (duomenys neskelbtini), bijo būti išvežtos į (duomenys neskelbtini). Liudytoja R. S., (duomenys neskelbtini), taip pat parodė, kad E. V. nedrąsumas, tylumas, atsiribojimas sukėlė nerimą (duomenys neskelbtini), dėl to ši paprašė liudytoją pasikalbėti su E. E. (duomenys neskelbtini) liudytojai papasakojo, kad namuose jaučiasi nesaugiai, bijo likti su (duomenys neskelbtini), kad šis, (duomenys neskelbtini) išvykus į užsienį, jos ar (duomenys neskelbtini) neišprievartautų, sakė, kad V. S. nuolat pravardžiuoja ją ir (duomenys neskelbtini), sakydamas, kad jos parke parsidavinėja, vadina sutrėmis, kekšėmis, sako „čiulpk“, svaido replikas apie mėnesines ir tyčiojasi, iš (duomenys neskelbtini) ji patiria ir fizinį smurtą, nuolat patiria grasinimus būti išvyta iš namų. Nuolat trūksta privatumo namuose, net ir vonios kambaryje, (duomenys neskelbtini), jai prausiantis, žiūri pro langelį arba veržiasi pro duris. E. kalbėjo, kad gyvena su nuolatiniu baimės jausmu ir net bijo bendrauti su svetimais žmonėmis. Tą baimę žmonių liudytoja per (duomenys neskelbtini) pastebėjo ir jos kūno kalboje: ji susigūžusi, jautri, išsigandusi. E. sakė, kad (duomenys neskelbtini) taip pačiai nesaugu namuose. P. V. (duomenys neskelbtini) J. L. taip pat parodė, kad P. V. jai teigė, kad namie nesijaučia saugi, (duomenys neskelbtini) kartais prie jų kabinėjasi, pažeidžia jų asmeninę erdvę, eina į jų kambarį, vadina necenzūriniais žodžiais, komentuoja apie menstruacijas, prašo parodyti užpakaliuką. (Duomenys neskelbtini) eina praustis abi, nes (duomenys neskelbtini) braunasi į vonią, todėl vienai reikia laikyti duris. Pasakojo, kad, kai maisto nuperka (duomenys neskelbtini), galima valgyti tik tada, kai jis leidžia, maistas tuomet jau būna pasenęs, pasibaigusio galiojimo. (Duomenys neskelbtini) dažnai aptarinėja jų figūras, jos prašo duoti paimti už užpakalio, prie jos draugių (duomenys neskelbtini) ją apsikabina ir sako, kad čia jo panelė, jas su (duomenys neskelbtini) vadina kekšėmis, sutrėmis, siūlo „pačiulpt“, juokiasi iš jų abiejų menstruacijų, lenda į kambarį, kai P. persirengia, kai prausiasi. P. sakė, jog bijo (duomenys neskelbtini), šis sakė, kad, kai (duomenys neskelbtini) išvyks dirbti į užsienį, jis jas išprievartaus. P. jautėsi sunkiai, nenorėjo pasakoti, sakė, kad nori gyventi su (duomenys neskelbtini), su ja viskas gerai, tik bijo (duomenys neskelbtini), vengia grįžti namo, eina (duomenys neskelbtini), po pamokų dažnai lieka pas (duomenys neskelbtini), kuri gyvena (duomenys neskelbtini). (Duomenys neskelbtini) daugiau konfliktuoja su E., tai vyksta pastoviai. Liudytoja Ž. M. parodė, kad ji (duomenys neskelbtini) P. V. ir E. V. kalbėjosi (duomenys neskelbtini) ir viską užfiksavo (duomenys neskelbtini) situacijos vertinime.

(Duomenys neskelbtini) (E. V.) situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti E. V. (duomenys neskelbtini) išsakyti paaiškinimai, kad iš (duomenys neskelbtini) ji nuolat patiria patyčias, ne kartą iš jo patyrė ir fizinį smurtą, (duomenys neskelbtini) ją mušė žiemą per atostogas, spirdavo į apatinę nugaros dalį, kumščiu kirsdavo į nugarą, kai būdavo blaivus, priekabiaudavo, kai būdavo neblaivus, pliaukštelėdavo per užpakalį, kai ji gulėdavo, (duomenys neskelbtini) užšokdavo ant kojų, kokius tris kartus, neleisdavo pasiimti maisto, o jei ji vis tiek jo eidavo, tai ją nutempdavo į jos ir (duomenys neskelbtini) kambarį ir užtrenkdavo duris, taip vyksta nuolat, be to, liepia pačiai pirktis maistą, skalbimo priemones, liepia (duomenys neskelbtini) neduoti (duomenys neskelbtini) pinigų, išvydavo iš (duomenys neskelbtini) kambario, neleisdavo įeiti.

(Duomenys neskelbtini) (P. V.) situacijos vertinimo anketoje užfiksuoti P. V. (duomenys neskelbtini) išsakyti paaiškinimai, kad iš (duomenys neskelbtini) ji nuolat patiria patyčias, ne kartą iš jo patyrė ir fizinį smurtą, jis (duomenys neskelbtini), šio draugui pasakė, kad P. yra jo lovos sugulovė, visi garsiai juokėsi, be to (duomenys neskelbtini) linkęs dažnai iš jos pasišaipyti, girdint pašaliniams, replikavo, kad jai prasidėjo menstruacijos, dėl to (duomenys neskelbtini) buvo nesmagu. Iš (duomenys neskelbtini) ji yra sulaukusi grasinimų, jis yra sudeginęs jos drabužius, su (duomenys neskelbtini) yra ją surišę, jai nuolat sako, kad ji maistui užsidirbtų pati, neleidžiama imti maisto iš šaldytuvo, ją tuomet nustumia, apšaukia, liepia „pypinti iš čia“, ji negali įeiti į virtuvę, nes (duomenys neskelbtini) ten ištisi sėdi ir ji jaučiasi stebima, namie trūksta maisto, (duomenys neskelbtini) pinigų duoda tuomet, kai (duomenys neskelbtini) to nemato.

Taigi visų šių liudytojų parodymuose nurodytos aplinkybės, kurias jos išgirdo iš pačių nukentėjusiųjų, iš esmės yra arba analogiškos, arba labai panašios. Be to, visos šios liudytojos vienodai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) buvo stresinėje būsenoje, įtampoje, baimėje, jos bijojo pasakoti apie tai, kas vyksta namuose, nenorėjo daug sakyti, baimindamosi namuose dėl to sulaukti problemų. Taip pat liudytoja R. S. parodė, kad (duomenys neskelbtini) L. V. nenustebo dėl to, ką jos (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pasakė, tačiau supyko, kad (duomenys neskelbtini) vėl jai rūpesčių daro. Iš tiesų L. V. ir teisme stengėsi situaciją namuose pateikti kaip įprastinę, teigė, kad V. S. siekia tvarkos, o (duomenys neskelbtini) netvarkingos, todėl kartais (duomenys neskelbtini) pakelia balsą. Ji teigė, kad šaldytuvas nuo (duomenys neskelbtini) neužrakintas, joms niekas nieko nesako, jei jos ima maistą, tačiau tuo pačiu parodė, kad (duomenys neskelbtini) pačios gaminasi sau maistą, o joms iš esmės visam pragyvenimui ji per savaitę duoda tik po 20-30 eurų, ir tą daro dažniausiai slapta nuo (duomenys neskelbtini). Tą, beje, parodė netgi pats kaltinamasis, teigdamas, jog jis gina savo (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) „reketavimo“, nors akivaizdu, kad jis dėl savo žymiai prastesnės nei jo (duomenys neskelbtini) turtinės padėties yra suinteresuotas, jog (duomenys neskelbtini) kuo mažiau išleistų pinigų (duomenys neskelbtini) išlaikymui. Liudytoja pripažino ir tai, kad kartais V. S. jos (duomenys neskelbtini) priekaištauja, kad šios užeina pas L. V. į kambarį. Tačiau ji teigė, kad (duomenys neskelbtini) jai niekada nesiskundė dėl V. S. veiksmų, niekada nesakydavo, kad jis kažką netinkamo padarė. Tačiau nukentėjusiosios vienodai teigė, kad jos apie V. S. elgesį ne kartą sakė (duomenys neskelbtini), tačiau ši netiki ir jų negina. Taigi teismas, spręsdamas dėl V. S. kaltės buvimo ar nebuvimo, nesiremia liudytojos L. V. parodymais, nes šie neatitinka nukentėjusiųjų parodymų, be to, pati L. V. teigė su (duomenys neskelbtini) niekada atvirai nepasikalbanti, tą ji pripažino ir (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 80 – 82) o, kaip nurodė nukentėjusiosios, V. S. prie jų (duomenys neskelbtini) taip netinkamai su jomis nesielgia ir nekalba, taigi L. V. daug (duomenys neskelbtini) poelgių gali būti tiesiog ir nežinomi dėl jos abejingumo, nesidomėjimo (duomenys neskelbtini) gyvenimu. Tai, jog liudytoja L. V. nurodė nemačiusi, kad V. S. skriaustų jos (duomenys neskelbtini), iš jų tyčiotųsi, savaime nelemia išvados, jog šioje byloje įrodinėtų neteisėtų kaltinamojo veiksmų prieš P. V. ir E. V. nebuvo. Pati L. V. parodė, jog (duomenys neskelbtini) jai davė paskaityti kaltinamąjį aktą, taigi neatmestina, kad jie galėjo suderinti kaltinamojo gynybinę versiją palaikančius savo parodymus. Ji, kaip ir kaltinamasis, teisme labai akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) (Ž. M(duomenys neskelbtini) I. K. teigė, kad jai E. V. nurodė, jog tą dieną apie (duomenys neskelbtini) val. prieš ją (duomenys neskelbtini) smurtavo fiziškai) ji kartu su (duomenys neskelbtini) buvo darbe, o jei kartu buvo darbe, tai „negali būti jokių smurtų“ (3 t., b. l. 95), V. S. netgi teikė teismui (duomenys neskelbtini) pažymą, kad jis (duomenys neskelbtini) buvo darbe (3 t. b. l. 52), tačiau ši pažyma nepatvirtina, kokiu tiksliai laiku V. S. buvo darbe, o kokiu – namie, be to, neatmestina ir tai, kad (duomenys neskelbtini) E. V. jau galėjo tiksliai neatsiminti konkrečios (duomenys neskelbtini) ar paros laiko ir tą Ž. M. nurodyti neteisingai, arba Ž. M. galėjo netiksliai nurodyti šią aplinkybę, ją persakydama, (duomenys neskelbtini) I. K., arba tai pastaroji galėjo datą ar laiką neteisingai ar netiksliai įsiminti ir vėliau užrašyti tarnybiniame pranešime.

Pažymėtina, kad netgi pati L. V. parodė namuose pastebėjusi, kad E. pasidarė uždaresnė, nenori bendrauti. Akivaizdžiai pasikeitusį abiejų (duomenys neskelbtini) elgesį, pasunkėjusią jų emocinę būseną (duomenys neskelbtini) metais pastebėjo ir (duomenys neskelbtini), kuriose jos buvo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie ir ėmėsi aiškintis tokio pasikeitimo priežastis.

Teismui nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiųjų parodymais apie prieš jas panaudoto fizinio ir psichologinio smurto atvejus ir bendrą jų sistemą, kurie, kaip matyti ir iš liudytojų parodymų, buvo nuoseklūs, neprieštaringi, abi nukentėjusiosios, nors ir pačios teigė, ir tą parodė jų (duomenys neskelbtini), tarpusavyje dažnai nesutariančios, taigi nėra pagrindo manyti, kad jos galėjo derinti savo parodymus. Be to, (duomenys neskelbtini) savo (duomenys neskelbtini) buvo pasikviestos pokalbiams, iš anksto (duomenys neskelbtini) apie tai nežinant ir to neplanuojant, su abiem (duomenys neskelbtini) atskirai, skirtingose (duomenys neskelbtini) buvo kalbama tą pačią dieną – (duomenys neskelbtini), taigi jos tikrai negalėjo suderinti parodymų. Be to, kaip teigė V. V., P. (duomenys neskelbtini) netgi nieko nepasakodavo apie kaltinamojo elgesį, nenorėdama namuose problemų. Liudytojos Ž. M., R. S., J. L. irgi parodė, kad abi (duomenys neskelbtini) labai nenoriai pasakojo, kaip su jomis elgiasi V. S., o pasakoti bijojo dėl galimų problemų, jei sužinos (duomenys neskelbtini) ar (duomenys neskelbtini). Teismo ekspertizių aktų išvadose ekspertės irgi pažymėjo, kad abi nukentėjusiosios dėl santykių su (duomenys neskelbtini) ir V. S. ypatumų baiminasi atskleisti kitiems apie sunkumus šeimoje, tačiau nei P. V., nei E. V. nenustatytas nei padidintas staigumas, nei padidintas fantazavimas, negauta jokių duomenų apie galimai kitų asmenų daromą poveikį nukentėjusiųjų duodamų parodymų turiniui.

Taigi nukentėjusiųjų ir atitinkamai liudytojų parodymai visiškai patvirtina kaltinamajam inkriminuotus jo nukentėjusiųjų atžvilgiu atliktus veiksmus. Tuo tarpu kaltinamojo parodymai, kad jis kaltinime nurodytų veiksmų niekada neatliko, o (duomenys neskelbtini) jį tik apkalba, laikytini tik jo gynybine pozicija, kurią paneigė minėti pirmiau aptarti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai bei rašytiniai duomenys.

Remiantis pirmiau aptartais įrodymais – pačių nukentėjusiųjų parodymais, patikslintinas kaltinimas dėl to, kad kaltinamasis „šiukšle“, „aborto liekana“ vadino ne abi nukentėjusiąsias, o E. V.

Taip pat ekspertizės aktai, vertinant juos kartu su visais kitais bylos duomenimis, patvirtina, kad nukentėjusiosioms konstatuotas sveikatos sutrikdymas yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su kaltinamojo V. S. veiksmais. Ekspertizės aktuose nurodyta, kad tiek P. V. konstatuotas (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), tiek E. V. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijęs su V. S. elgsena (abiejų nukentėjusiųjų žodžiais, fizinis, emocinis V. S. smurtas, trukęs ilgą laiką, bei, E. V. žodžiais, seksualinio pobūdžio priekabės).

Nors ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėta, kad ankstesnės neigiamos gyvenimiškos patirtys ((duomenys neskelbtini) smurtavimas, abiejų (duomenys neskelbtini) girtavimas, apgyvendinimas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) smurtas, patyčios (duomenys neskelbtini), neginanti/nepalaikanti (duomenys neskelbtini) pozicija) P. V. turėjo įtakos vienišos, nesaugios, žemos savivertės, uždaros, atsiribojusios, nepasitikinčios asmenybės formavimuisi, darė ją pažeidžiamesnę neigiamiems įvykiams, P. V. iki V. S. apsigyvenimo jų namuose nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas, nors ji (duomenys neskelbtini) metais buvo konsultuota (duomenys neskelbtini). Būtent nuo (duomenys neskelbtini), kai kaltinamasis apsigyveno su P. V. (duomenys neskelbtini) jų namuose, P. V. emocinė būsena palaipsniui pradėjo blogėti ir būtent dėl V. S. elgsenos nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) jos atžvilgiu (emocinio ir fizinio smurto) pradėjo formuotis nerimo ir depresinis sutrikimas, kuris ir buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

E. V. atliktos teismo ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) taip pat pažymėta, kad negatyvios patirtys (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) smurtavimas, abiejų (duomenys neskelbtini) girtavimas) E. V. turėjo įtakos uždaros, jautrios, atsiribojusios, menkos savivertės asmenybės formavimuisi, darė ją pažeidžiamesnę, E. V. iki V. S. apsigyvenimo jų namuose nebuvo nustatytas psichikos sutrikimas. Būtent nuo (duomenys neskelbtini), kai kaltinamasis apsigyveno su E. V. (duomenys neskelbtini) jų namuose, būtent dėl V. S. elgsenos nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini) E. V. atžvilgiu (nevienkartinio emocinio ir fizinio smurto, seksualinio pobūdžio priekabių) E. V. išgyveno įtampą, nerimą, baimę, nejaukumą fizinį skausmą, dėl to pradėjo formuotis depresinis sutrikimas, kurio simptomus nukentėjusioji pradėjo jausti metai iki ekspertizės atlikimo, ir kuris jai buvo konstatuotas (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini).

Tai, kad nukentėjusiųjų emocinė būklė pradėjo blogėti būtent dėl ilgą laiką trukusios V. S. elgsenos, patvirtina ir pačių nukentėjusiųjų parodymai, ir liudytojų R. S. bei J. L. parodymai.

Neabejotina, kad nukentėjusiųjų emocinę būseną veikia ir nepalaikanti, neginanti, atstumianti jų (duomenys neskelbtini) pozicija, nes tiek iš nukentėjusiųjų parodymų ikiteisminio tyrimo teisėjai, tiek iš liudytojų, pačios liudytojos L. V. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) ne tik nesiima jokių veiksmų apsaugoti savo (duomenys neskelbtini) su (duomenys neskelbtini) netinkamo ir nusikalstamo elgesio, bet netgi šį palaiko ir gina.

Kaltinamasis teigė, jog reikalaudavo, kad (duomenys neskelbtini) tvarkytųsi ir dirbtų namuose, tik siekdamas jų tinkamo auklėjimo, tačiau kaltinime nurodytas jo elgesys (fizinis smurtas, žeminimas, gąsdinimas, seksualinio pobūdžio priekabės ir kt.) yra nusikalstamas, juo yra sąmoningai traumuojama dar galutinai nesusiformavusi asmenybė, ir pats kaltinamasis, būdamas suaugęs, psichiškai sveikas asmuo, turėjo tai suprasti ir suprato.

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis, ilgą laiko tarpą (nuo (duomenys neskelbtini) m. iki (duomenys neskelbtini)) vartodamas prieš abi nukentėjusiąsias fizinį ir psichologinį smurtą, veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokdamas savo veiksmų pavojingumą ir norėdamas taip veikti, nesunkiai sutrikdė (duomenys neskelbtini) P. V. ir E. V. sveikatą. V. S. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius BK 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto nusikaltimo sudėties požymius. Teismas, visumoje įvertinęs aptartus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinimas V. S. tyčia nesunkiai sutrikdžius dviejų asmenų sveikatą yra pagrįstas ir įrodytas.

Pagal BK 2 straipsnio (kuriame suformuluotos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos) 3 dalį asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties įstatymo 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados dėl kaltinamojo kaltumo padarius nusikalstamą veiką turi būti pagrįstos patikimais ir pakankamais įrodymais. Abejonės dėl nusikalstamos veikos įrodytumo, kai jų nebegalima pašalinti, aiškinamos kaltinamojo naudai.

Kaltinamajam buvo inkriminuotas ir BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas nusikaltimas, nurodant, kad jis pirmiau aptartais veiksmais nesunkiai susargdino dvi (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąsias E. V. ir P. V. Tačiau abiems nukentėjusiosioms nesunkaus sveikatos sutrikdymo konstatavimo metu, kaip ir kaltinamajam inkriminuotų veiksmų laikotarpio pabaigos (duomenys neskelbtini) metu, buvo jau daugiau nei (duomenys neskelbtini) metų, tai yra P. V. (duomenys neskelbtini) metų suėjo (duomenys neskelbtini), o E. V. (duomenys neskelbtini) metų suėjo (duomenys neskelbtini), taigi pasekmių atsiradimo metu jos jau nebuvo (duomenys neskelbtini).

Teismo nuomone, V. S. veikoje nėra BK 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių: jog nesunkiai susargdino (duomenys neskelbtini), todėl jis dėl jam pareikšto kaltinimo pagal 138 straipsnio 2 dalies 1 punktą išteisinamas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atitinkamai iš kaltinimo pašalintina aplinkybė, kad V. S. nesunkiai susargino būtent (duomenys neskelbtini) nukentėjusiąsias.

UŽ BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą įstatymas numato tik vieną bausmės rūšį – laisvės atėmimą iki penkerių metų.

V. S. teisiamas antrą kartą, nusikalto neatlikęs jam anksčiau paskirtos bausmės už tyčinį nusikaltimą, šiuo metu bausmė jau atlikta (3 t., b. l. 3 – 7). Jis padarė apysunkį tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš dvi (duomenys neskelbtini). V. S. administracinėmis nuobaudomis nebaustas (3 t., b. l. 8 – 9). Dirba (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, darbe mandagus, pareigingas, nekonfliktiškas (3 t., b. l. 26 – 28, 15, 134). Jis neįrašytas į (duomenys neskelbtini) tarpą (3 t., b. l. 12). (Duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) neturi (3 t., b. l. 2), registruotino turto neturi (3 t., b. l. 20 – 25). Jam (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų P. V. ir E. V. ir prie jų nesiartinti arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V. ir P. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), pažeidė du kartus – (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 135 – 136, 137 – 138), galimai tokių atvejų buvo ir daugiau (2 t., b. l. 139 – 140).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkina tai, jog šį tyčinį nusikaltimą padarė, neišnykus teistumui už ankstesnį tyčinį nusikaltimą, taigi būdamas recidyvistas.

Atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į nustatytą vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos sunkumą, pavojingumą, taip pat ir į patenkinamą, darbdavio netgi teigiamai charakterizuojamą, kaltinamojo asmenybę, V. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės terminas nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytas jos dydžio vidurkis.

V. S. buvo laikinai sulaikytas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 88 – 92, 97 – 102). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, laikino sulaikymo laikas įskaitomas į jam paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Atsižvelgiant į tai, kad V. S. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, teisiamas dar tik antrą kartą, teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Todėl, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, V. S. skiriamos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 6 mėnesiams, paskiriant BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 6, 8 punktuose numatytus įpareigojimus tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

V. S. teismo (duomenys neskelbtini) nutartimi paskirta kardomoji priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų P. V. ir E. V. ir prie jų nesiartinti arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V. ir P. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), trims mėnesiams nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Ši kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina nepanaikinta ir nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 139 straipsnio 1 dalis).

CD laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl civilinio ieškinio

E. V. ir P. V., atstovaujama įgaliotos atstovės advokatės S. M., pareiškė civilinį ieškinį dėl 1 000 eurų neturtinės žalos kiekvienai nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteisimo (3 t., b. l. 80 – 84). Ieškinyje nurodyta, jog V. S. sistemingais ir ilgą laiką trukusiais fiziniais ir psichologinio smurto veiksmais (duomenys neskelbtini), vėliau jau (duomenys neskelbtini) E. V. ir P. V. nesunkiai susargdino. Dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiosios patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, pažeminimą, fizinį skausmą, nepatogumus, jos psichologinės traumos padarinius gali jausti ir ateityje, nes dažnai vaikystėje patirtos tokio pobūdžio psichologinės traumos neigiamai įtakoja asmens psichologinį, socialinį vystymąsi, trukdo normaliam asmenybės formavimuisi ir pablogina reputaciją, sumažina bendravimo galimybes.

Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Iš ekspertizės akto matyti, kad E. V. ir P. V. rekomenduojama (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pagalba, orientuota į artimą santykio sukūrimą, atsivėrimą, savo sunkumų ir dėl jų kylančių jausmų pažinimą bei adekvačią jų įveiką, asmenybės stiprinimą, brandinimą. P. V. psichologinio įvertinimo metu nustatyti rodikliai vertinami kaip potencialiai keliantys pavojų sėkmingai (duomenys neskelbtini) adaptacijai, nurodyta, kad jai netgi reikalingas (duomenys neskelbtini) ir tęstinės (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 41), taip pat ir E. V., eksperčių manymu, būtinas (duomenys neskelbtini) ir vėliau – reguliarus lankymasis pas (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 49). Teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis pasinaudojo nukentėjusiųjų pažeidžiamumu dėl jų amžiaus, socialinės ir šeiminės padėties, nusikalto prieš jas jų pačių namuose, kur jos turėjo jaustis kaip tik saugiausiai. Net ir šiuo momentu emociškai labai pažeidžiamos nukentėjusiosios dėl jų atžvilgiu padaryto nusikaltimo neabejotinai jaučia gėdos, nerimo, bejėgiškumo jausmus, pakertamas jų pasitikėjimas aplinkiniais, sąlygojamas jų užsisklendimas, taigi, joms sukeltos neigiamos psichologinės pasekmės, padaryta nusikalstama veika turės neigiamų pasekmių jų psichosocialinei raidai, galutiniam asmenybės formavimuisi, savęs vertinimui. Todėl nukentėjusiosioms padaryta neturtinė žala teismo vertinama kaip pakankamai didelė.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant ir į kaltinamojo turtinę padėtį – jis sveikas, (duomenys neskelbtini) amžiaus, neturintis (duomenys neskelbtini), o turimi turtiniai įsipareigojimai nėra itin dideli, jis neabejotinai gali dirbti ir gauti pakankamas normaliam pragyvenimui pajamas, prašoma priteisti po 1 000 eurų suma kiekvienai nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti nėra per didelė, atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, bendrą šalies gyventojų pragyvenimo lygį, ar neatitinkanti teisminės praktikos panašiose baudžiamosiose bylose. Tokia iš kaltinamojo priteistina pinigų suma atitinka teisingumo, protingumo principus ir kuo labiau sumažins nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus. Nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos po 1 000 eurų kiekvienai nukentėjusiajai iš V. S. priteisimo tenkinamas visiškai ir joms iš kaltinamojo priteisiama po 1 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

(Duomenys neskelbtini) nukentėjusiosioms ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo teikiamos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paslaugos, jas atstovavo advokatė S. M.. Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymą šios išlaidos yra 577,50 eurų (3 t., b. l. 147), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis ir iš kaltinamojo priteistinos valstybės naudai (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 105 straipsnio 1 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302, 303, 304 – 305, 307 – 308, 312 – 313 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 5 punkte, ir nubausti jį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu, V. S. paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigoti V. S. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti V. S. laikino sulaikymo laiką – vieną dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. S. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte, išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų P. V. ir E. V. ir prie jų nesiartinti arčiau nei 50 m atstumu, nebendrauti ir neieškoti ryšių su E. V. ir P. V., nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), palikti galioti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, CD su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti byloje.

Nukentėjusiųjų E. V. ir P. V. civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš V. S. po 1 000 (vieną tūkstantį) eurų kiekvienai nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti.

Iš V. S. priteisti valstybės naudai 577,50 eurų (penkis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 50 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nurodant jas sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.