Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2012-09-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-110-751/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-09-19
Bylos Nr.
1-110-751/2012
Teisminio proceso Nr.
1-61-1-00368-2011-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vidmantas Paurys
Civilinis ieškovas
J. Z.
Kaltinamasis
L. J.
Advokatai
Andrejaus Tiščenkas, Albina Cirulienė
Baudžiamoji byla Nr.1-110-751/2012
Teismo proceso Nr. 1-61-1-00368-2011-0Kategorija 1.2.25.4.5; 2.1.15.1.1;2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2;1.1.7.2.7; 1.1,10.1; 1.1.9.1; 2.3.6.4.2.(S)JONAVOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. rugsėjo 19 d.Jonava

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Vidmantas Paurys, sekretoriaujant Editai Sabaitei, dalyvaujant prokurorei Vaidotei Žižienei, advokatui Andrej Tiščenko, nukentėjusioms ir civilinėms ieškovėms J. Z., J. Z., nukentėjusios ir civilinės ieškovės J. Z. atstovei advokatei Albinai Cirulienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. J., a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, vidurinio išsimokslinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), anksčiau neteistas,

Kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-04-29 apie 8.03 val., L. J. Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 5 ir 7 namais, vairuodamas automobilį „Renault Šafrane" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET): 9 punkto reikalavimų nurodymą, kad „eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai"; 107 punkto reikalavimų nurodymą, kad „įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, vairuotojas privalo duoti kelią juo važiuojančioms transporto priemonėms"; 158 punkto reikalavimų nurodymą, kad „nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu", nevykdydamas šių reikalavimų nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam motociklui YAMAHA valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamam M. Z., išvažiavo iš šalutinio kelio ir su juo susidūrė - tuo sukėlė eismo įvykį, kurio metu nuo patirtų sužalojimų M. Z. žuvo įvykio vietoje, t.y. padarė nusikaltimą numatytą LR BK 281 str. 5 d.

Apklaustas teisme, kaltinamasis L. J. kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilis, kuriuo važiavo priklauso tėvui, tačiau juo naudojosi visa šeima. Automobilis buvo apdraustas. Vairuotojo teises jis buvo įgijęs prieš tris savaites iki įvykio. 2011-04-29 apie 8 val. jis nutarė nuvažiuoti į mokyklą. Iš kiemo išvažiavo į šalutinį kelią vedantį, tarp (duomenys neskelbtini) gatvės 5 ir 7 namų, į pagrindinį kelią Pagrindinėje gatvėje iš kairės ir dešinės šalikelėje stovintys automobiliai trukdė matomumą. Iš karto apie 5 minutes laukė, kol pagrindine gatve pravažiuos automobiliai. Paskui kiek įvažiavo į pagrindinę gatvę, kad apsižiūrėjimui netrukdytų stovintys automobiliai. Jam reikėjo sukti į kairę pusę. Transporto nebuvo, tik iš dešinės pusės lėtai į kalną kilo sunkvežimis. Kadangi transporto nebuvo, todėl pradėjo važiuot. Pažiūrėjęs į kairę pastebėjo link jo važiuojantį motociklą. Koks buvo atstumas tarp jo automobilio ir atvažiuojančio motociklo, pasakyti negali, tačiau nuo motociklo pamatymo iki jo atsitrenkimo į jo automobilį praėjo gal 2-3 sekundės. Smūgis buvo į jo automobilio kairės pusės keleivio dureles, kliudant ir vairuotojo dureles. Nuo smūgio jo automobilis atsidūrė kelio viduryje, ant skiriamosios juostos. Susidūrimo metu jis nesusižalojo, todėl automobiliui sustojus jis per priekines dešinės pusės keleivio dureles iššoko iš automobilio ir nuėjo prie motociklo pažiūrėti kas atsitiko. Priėjo prie motociklisto. Jis ir pats motociklas buvo skirtingose vietose. Pats motociklas gulėjo prie įvažiavimo į šalutinę gatvę, ant dviratininkų tako pradžios. Motociklistas gulėjo dešinėje kelio pusėje, toliau nei buvo sustojęs jo automobilis, keliais žingsniais toliau už jo automobilio. Motociklistas gulėjo ant nugaros, ant jo galvos šalmo nebuvo, nors susidūrimo metu jis šalmą turėjo. Paskui šalmas buvo rastas dar toliau nei gulėjo motociklistas. Kraujo nesimatė. Vyras nejudėjo, nekalbėjo. Kadangi jis pulso netikrino, tai ar motociklistas buvo gyvas ar ne pasakyti negali. Pamatęs tokį vaizdą pradėjo šaukt pagalbos, kad iškviestų greitąją, policiją. Aplink susirinko daug žmonių. Atvykus policijai, GMP, buvo konstatuota motociklisto mirtis. Jis nebuvo vežamas į ligoninę. Mano, kad autoavarija įvyko dėl motociklo per didelio greičio. Po įvykio su nukentėjusiais dėl žalos atlyginimo ar kitais klausimais nebendravo ir nekalbėjo. Mano, kad dėl autoavarijos jo kaltės nėra , todėl žalos atlyginimo klausimai jo neliečia. Kai pamatė motociklą, tai jo automobilio priekis ties ašine gatvės juosta, kiek pasuktas į kairę. Nuo jo namų iki avarijos vietos apie 40-50 metrų atstumas. Susidūrimo metu jo automobilis važiavo apie 10 km/h greičiu. Iš automobilio išlipo per priekines keleivio dureles, nes jo pusės durelės po smūgio neatsidarė.

Specialisto išvada Nr. T-A 3024/11(01) nustatoma, kad L. J. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (T.1 b.l. 121)

L. J. vairuotojo pažymėjimo kopija nustatoma, kad vairuotojo teisės jam įteiktos 2011-04-20 (T.1 b.l. 125)

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad žuvusysis, tai jos sūnus.Prie kokių aplinkybių įvyko eismo įvykis, jai nežinoma. Apie patį įvykį sužinojo iš savo dukros A. Z. –S.. Sūnus turėjo šeimą ir gyveno atskirai. Motociklisto teisių sūnus neturėjo. Jis tą motociklą buvo tik pasiskolinęs iš draugo, pasivažinėti. Po sūnaus žūties, iš karto apie jokius ieškinius negalvojo, tačiau kai kaltinamasis per metus laiko ne tik, kad neatsiprašė, tačiau net nepasirodė, pareiškė civilinį ieškinį. Ikiteisminio turimo metu prašė turtinės žalos atlyginimui iš atsakovų priteisti, minusavus gautą pašalpą, 13.583.15 Lt ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Teisminio bylos nagrinėjimo metu UADB „Ergo Lietuva“ jai išmokėjo 12.623.15 Lt. Todėl iš kaltinamojo L. J. prašo priteisti jai [padarytą turtinę žalą, t.y. 710 Lt už gedulingus pietus po 4 savaičių, bei 1050 Lt už advokato atstovavimą byloje, nes šias jos turėtas išlaidas UADB „Ergo Lietuva“ atlyginti atsisakė. Taip pat priteisti 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. (T.1 b.l. 81-85, 102, 204,)

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Z. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad M. Z. jos vyras su kuriuo santuokoje gyveno virš vienerių metų. Sugyveno sūnų, kuriam dabar 1 metai ir 9 mėnesiai amžiaus. Vyras motociklininko teisių neturėjo. Įvykio dieną, anksti ryte, jai su vaiku dar miegant vyras išvažiavo. Motociklą jis buvo pasiskolinęs iš vakaro. Apie 9.30 ji išgirdo stiprų beldimą į duris. Tai buvo jos tėvai. Jie pasakė, kad jos vyras su motociklu susižeidė, o paskui, kad jis žuvo. Prie kokių aplinkybių tai įvyko, ji pati nematė. Į įvykio vietą nuvykusi nebuvo. Dėl vyro žuvimo jai padaryta 1610 Lt turtinė ( už sugadintą žiedą ir sugadintus drabužius) ir 100000 Lt. neturtinė žala. Šiuo metu ji gauna 180 Lt našlaičio pensiją. Kadangi šios sumos sūnaus išlaikymui nepakanka, todėl prašo priteisti papildomai po 1120 Lt. kas mėnesį, sūnaus išlaikymui. Ji niekur nedirba, reikės pragyventi jai pačiai, išlaikyt sūnų Prašė priteisti piniginę sumą ir jos pačios išlaikymui, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šio prašymo atsisakė. Vyras pastovaus darbo neturėjo. Dirbo užsienyje ir uždirbdavo po 4000 Lt per mėnesį Vyras už KET pažeidimus administracine tvarka baustas buvo, tačiau už ką konkrečiai jai nežinoma.

Liudytoja A. J. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis L. J. yra jos sūnus. Automobilis registruotas vyro vardu, tačiau juo naudojosi visi šeimos nariai. Sūnus vairuotojo teises gavo apie dvi savaites iki įvykio. Ji matė patį įvykį, nes kai sūnus išvažinėjo ji jį stebėjo per buto langą. Matė, kaip sūnus privažiavo prie pagrindinės gatvės ir stabtelėjo, nes pagrindine (duomenys neskelbtini) gatve vyko didelis judėjimas. Tai buvo apie 7.50 val. Pagrindinėje gatvėje, šalikelėje statomi automobiliai, todėl išvažiuojant į pagrindinę gatvę yra blogas matomumas. Atsilaisvinus keliui, sūnus pajudėjo, automobilio priekinis ratas jau buvo ant gatvės skiriamosios juostos, kai pamatė, kad tuo metu labai dideliu greičiu atvažiuojantį motociklą. Motociklininkas bandė motociklą stabdyt, bet motociklą sumėtė ir jis trenkėsi į automobilį. Po įvykio, iš karto į įvykio vietą nubėgo jos vyras. Mano, kad autoįvykio kaltininkas yra motociklininkas, važiavęs dideliu greičiu. Jau po šio įvykio, pagrindinėje gatvėje prie išvažiavimo iš jų kiemo yra pastatytas ženklas draudžiantis stovėti automobiliams arčiau kaip 20m. iki įvažiavimo į šalutinę gatvę.

Liudytojas R. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-29 apie 8 val. jis vedžiojo šunį (duomenys neskelbtini) gatvėje. Ėjo nuo (duomenys neskelbtini) gatvės link žiedo. Būnant ties (duomenys neskelbtini) gatvės 9 namu už nugaros išgirdo motociklo garsą. Tai buvo labai didelis garsas. Pamatė motociklą važiuojantį nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės (duomenys neskelbtini) gatve link žiedo. Motociklas važiavo greitai ir tas greitis dar didėjo. Priekyje pamatė kaip į (duomenys neskelbtini) gatvę išvažiavo automobilis. Prieš išvažiuodamas į pagrindinę gatvę automobilis stabtelėjo 1-2 sekundėm ir išvažiavo į pagrindinę gatvę, sukdamas į kairę link (duomenys neskelbtini) gatvės. Tai pamatęs pagalvojo, kad tuoj kažkas įvyks ir tuo pat metu motociklininkas pradėjo stabdyti motociklą ir jį sumėtė. Jam pasirodė, kad motociklininkas specialiai guldė motociklą ant kairio šono, kad tas slystų. Po tokio veiksmo motociklas slydo priekin, o motociklininkas vartaliodamasis riedėjo kiek kairiau. Motociklas atsitrenkė į automobilio šoną, o motociklininkas į automobilio priekį. Iš priekio važiavęs sunkvežimis sustojo. Jis pats skambino 112, o kai į jo skambutį atsiliepė, tai pasakė, kad apie tai kas įvyko, jie jau žino. Įvykio metu automobilio greitis buvo nedidelis, o motociklo greitis apie 90 km/h. Mano, kad šiuo atveju yra abipusė kaltė. Vairuotojo, kad nepamatė motociklo, o motociklininko, kad važiavo per dideliu greičiu. Ar motociklas važiavo su įjungtom šviesom, nepamena. Mano, kad automobilio vairuotojas iš viso nieko nematė, nes kaip pajudėjo, tai taip ir važiavo.

2011-05-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu nustatoma, kad liudytojas R. S. parodė kur prie kokių aplinkybių įvyko autoįvykis.(T.1 b.l. 59-66)

Liudytojas V. S. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad jis yra motociklo savininkas. Jį pirko už 5000 litų. M. Z. buvo jo draugas. M. Z. paprašius motociklo, kad juo pasivažinėti, motociklą jam davė. Tai buvo autoįvykio išvakarėse. Įvykio dieną jam paskambino draugas ir jis sužinojo apie tai kas įvyko. Motociklas jam grąžintas.

Apklaustas teisme specialistas Henrikas Vaitiekūnas parodė, kad jis savo, kaip specialisto, išvadą dėl autoįvykio, duotą ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina.

Liudytojas D. Š. apklaustas teisiamajame posėdyje parodė, kad 2011-04-29 apie 8 val. jis važiavo (duomenys neskelbtini) gatve. Prie (duomenys neskelbtini) gatvės 5 ir 7 namų įvyko autoįvykis. Matė, kaip iš kiemo, esančio kairėje kelio pusėje išvažiavo automobilis Reno, kuris išvažiavo į pagrindinę gatvę, kad važiuot link (duomenys neskelbtini) gatvės. Toje vietoje, gatvės pakrašty buvo daug pristatyta automobilių, todėl išvažiuojantis automobilis buvo kažkiek įvažiavęs į pagrindinę gatvę. Tuo metu, jo dėmesį atkreipė atvažiuojančio motociklo didelis garsas., kuris būna motociklui važiuojant labai greitai. Motociklo greitis buvo apie 100 km/h., tik ne 50 km/h. Tuo metu, kai jis pastebėjo automobilį ir motociklą, atstumas tarp jų buvo apie 20-30 metrų. Kadangi jis pats buvo už automobilio vairo, tai pagrindinai stebėjo savo kelią. Vienu metu atsisuko ir pamatė, kad tiesiog per akimirką motociklas atsitrenkė į automobilį. Tuo metu automobilis nevažiavo, nors gal kiek ir judėjo. Po smūgio motociklas perskrido automobilį ir nukrito. Jam gal užsikirto „gazas“ , nes ir nukritęs jis toliau riaumojo. Motociklininkas po smūgio atsidūrė jo važiuojamojoje kelio dalyje. Jis iššoko iš automobilio, pribėgo prie motociklininko, bandė surasti pulsą, tačiau jo nepajuto, todėl telefonu 112 iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Automobilio vairuotojas tuo metu buvo išsigandęs, stovėjo ir žiūrėjo. Jo manymu pagrindinė šio autoįvykio priežastis per didelis motociklininko greitis. Kai jis pamatė motociklą tai tarp motociklo ir jo automobilio buvo apie 20 metrų atstumas. Motociklą jis pirmiau išgirdo ir tik paskui jį pamatė. Motociklas važiavo be šviesų, o iš šalutinės gatvės išvažiuojantis automobilis suko į kairę, automobilio priekis buvo iškištas, ratai gal kiek pasukti.

Liudytoja Z. S. apklausta teisiamajame posėdyje parodė, kad buvo 4 savaičių gedulingi pietūs, kur dalyvavo apie 20 žmonių ir tai buvo kavinėje „(duomenys neskelbtini)“ Pietūs vienam žmogui kainavo nuo 18 iki 20 litų.

2011-04-29 apžiūros protokolu nustatoma, kad buvo apžiūrėta kelių eismo įvykio vieta Jonavoje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties 5-7 namais. Įvykio vietoje rastas apgadintas automobilis „Renault Šafrane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir apgadintas motociklas „Yamaha", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Užfiksuotos transporto priemonių stabdymo žymės, stiklo duženos, ant kelio važiuojamosios dalies gulintis vyriškio lavonas. Padaryta įvykio vietos schema, padarytos fotonuotraukos, bei vaizdo įrašas. (T.1 b.l. b.l. 2-21).

Transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolais nustatoma, kad po autoįvykio buvo apžiūrėti motociklas „Yamaha", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Renault Šafrane", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei užfiksuoti jų apgadinimai. (T.1 b.l. 26-31)

2011-06-06 specialisto išvada Nr. M 441/11(02) nustatoma, kad M. Z. mirties priežastis - eismo įvykio metu patirta politrauma, vyraujant krūtinės sumušimui, davusiam aortos lanko kylančios dalies pilną nuplyšimą ir vidinį nukraujavimą. M. Z. mirė 4-8 vai. iki jo lavono autopsijos. Aortos nuplyšimas yra nesuderinamas su gyvybe, todėl mirtis po traumos ištiko per keliolika sekundžių. Visi sužalojimai yra susidarę betarpiškai prieš pat mirtį nuo didelės energijos trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais ar paviršiais ir atitinka nurodyto eismo įvykio sąlygas, tai yra galėjo susidaryti po motociklo ir automobilio susidūrimo M. Z. nukrentant nuo motociklo (nulekiant) ir viršugalviu, tikėtina per šalmą trenkiantis į grindinį, ko pasėkoje lūžo kaukolės kaulai, dešinys raktikaulis ir viršutiniai šonkauliai bei įvyko aortos plyšimas ir plaučių sumušimas, o likusios kūno dalys nukentėjo nuo dinaminio kontakto slystant kelio danga. Kaukolės pamato kaulų lūžiai, aortos plyšimas, plaučių sumušimas atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, tačiau šiuo atveju lemiamas buvo aortos plyšimas. Izoliuotai vertinant raktikaulio ir šonkaulių lūžiai atitiktų nesunkų sveikatos sutrikdymą, o sumušimai ir nubrozdinimai -nežymų sveikatos sutrikdymą. M. Z. lavono kraujyje ir šlapime etilo alkoholio nerasta ( T.1 b.l. 34-39).

2011-10-24 specialisto išvada Nr. 11-1804(11) nustatoma, kad:

1. Motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)" ir automobilio „Renault Šafrane" susidūrimas įvyko (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, prieš šukių išsibarstymo zoną motociklui priekiniu ratu apie 4,4m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o automobiliui kairės pusės priekiniu kairiu ratu būnant apie 6,1 m atstumu, galiniu atitinkamai 4,1 m atstumu nuo to paties krašto.

2. Šio eismo įvykio mechanizmas (transporto priemonių susidūrimo mechanizmas): L. J., vairuodamas automobilį „Renault Šafrane", įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos (iš kiemo) ir sukdamas į kairę, įvažiavo į (duomenys neskelbtini) g. užtverdamas kelią tuo metu prie jo iš kairės žymiai didesniu už maksimalų leistiną 50 km/h - apie 88 km/h greičiu tiesiai motociklu „Yamaha (duomenys neskelbtini)" važiavusiam M. Z.. Likus iki susidūrimo vietos apie 62,4 m atstumui, vairuotojas M. Z. sureagavo stabdymui, motociklas buvo užstabdytas ir stabdomas judėjo apie 9,6 m atstumą į priekį. Po to M. Z. nesuvaldytas motociklas apie 23,5 m atstumą važiavo stabdomas varikliu ir betarpiškai prieš susidūrimą su automobiliu virto ant kairiojo šono. (duomenys neskelbtini) g. važiuojamosios dalies dešinėje pusėje, prieš šukių išsibarstymo zoną motociklui priekiniu ratu apie 4,4m atstumu nuo gatvės važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, o automobiliui priekiniu kairiu ratu būnant apie 6,1 m atstumu, galiniu atitinkamai 4,1 m atstumu nuo to paties krašto, motociklas „Yamaha (duomenys neskelbtini)" priekine dalimi trenkė į automobilio „Renault šafrane" kairįjį šoną kryptimi iš priekio ir iš kairės taip, kad susidūrimo metu tarp automobilio kairiojo šono ir motociklo išilginės ašies buvo didelis smailus kampas, automobilio atžvilgiu atviras į kairę ir link priekinės dalies. Dėl šio smūgio automobilis „Renault Šafrane" buvo pasuktas apie vertikalią ašį prieš laikrodžio rodyklę ir pavažiavęs į priekį sustojo padėtyje, kaip užfiksuota eismo įvykio vietos plane, o motociklas važiuojamąja dalimi ant kairiojo šono link dešiniojo kelkraščio nuslydo į padėtį, užfiksuotą po eismo įvykio.

Motociklas „Yamaha (duomenys neskelbtini)" betarpiškai prieš stabdymą važiavo ne mažesniu kaip 88 km/h greičiu, o atsitrenkimo į automobilį metu jo judėjimo greitis buvo apie 72 km/h. Automobilis „Renault Šafrane" susidūrimo su motociklu metu važiavo apie 13 km/h greičiu.Atstumas nuo susidūrimo vietos iki motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)" tuo metu, kai jo vairuotojas M. Z. reagavo stabdymui į kliūtį, į kairę sukantį automobilį „Renault Šafrane", yra 62,4m.

Nustatyti, kokiu atstumu iki išvažiavimo iš (duomenys neskelbtini) g. 7 namo kiemo galėjo būti motociklininkas, važiuodamas (duomenys neskelbtini) g., prieš darant automobiliui manevrą, t. y. prieš išvažiuojant automobiliui į pagrindinį kelią, negalima.

5. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Šafrane" vairuotojas

L. J. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos (iš kiemo) privalėjo

įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią bei nesudaryti kliūties šiuo keliu važiuojančioms

transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Šioje kelio eismo situacijoje automobilio

„RENAULT Šafrane" vairuotojo L. J. veiksmai - įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia

esančios teritorijos neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį motociklui

„Yamaha (duomenys neskelbtini) R", artėjusiam prie jo pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas, techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo sąlyga šiam eismo įvykiui kilti.

6. 7. Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Šafrane" vairuotojas L. J. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos (iš kiemo) privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią bei nesudaryti kliūties šiuo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.

Automobilio „Renault Šafrane" vairuotojas L. J. turėjo objektyvią galimybę įvertinti motociklininko „Yamaha" vairuotojo M. Z. veiksmus ir turėjo objektyvią galimybę matyti artėjantį motociklą.

Buvusioje kelio eismo situacijoje automobilio „Renault Šafrane" vairuotojas L. J. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos (iš kiemo) privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią bei nesudaryti kliūties šiuo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta.Motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)" vairuotojas M. Z. privalėjo važiuoti neviršydamas maksimalaus šiame kelio ruože leistino 50 km/h greičio, pamatęs kelio važiuojamoje dalyje jo eismo juostoje esančią kliūtį - įvažiuojantį automobilį „Renault Šafrane", privalėjo stabdyti vairuojamą motociklą neprarasdamas motociklo valdomumo ir judėjimo stabilumo.

10. Šioje kelio eismo situacijoje motociklo „Yamaha (duomenys neskelbtini)" vairuotojo M. Z. veiksmai - važiuodamas (duomenys neskelbtini) g. apie 88 km/h greičiu, žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko techninės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu „Renault Šafrane", ir automobilio „Renault Šafrane" vairuotojo L. J. veiksmai – įvažiuodamas į pagrindinį kelią iš šalia jo esančios teritorijos neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio ir sudarė kliūtį motociklui „Yamaha (duomenys neskelbtini)", artėjusiam prie jo pagrindiniu keliu, dėl ko įvyko transporto priemonių susidūrimas - techniniu požiūriu buvo nepriimtini ir sąlygojo šio eismo įvykio kilimą (T.1 b. 1.46-54).

2011-04-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nustatoma, kad L. J. pateikė vairuotojo pažymėjimąNr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros taloną Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo polisą (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) (T.1 b.l. 124).

Vairuotojo pažymėjimu Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones L. J. suteikta 2011-04-13 (T.1 b. 1. 125-126).

Techninės apžiūros rezultatų kortele (ataskaita) Nr. (duomenys neskelbtini) nustatoma, kad 2010-05-11 buvo atlikta automobilio „Renault Šafrane" valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra. Išvada -transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus (T.1 b. 1.128).

Kaltinamasis L. J. kaltu dėl šio nusikaltimo padarymo neprisipažino ir nurodė, kad išvažiuodamas iš šalutinio kelio jis buvo visiškai įsitikinęs, kad važiuojamoji dalis yra laisva ir jis saugiai gali atlikti posūkio manevrą į kairę ir KET reikalavimų nepažeidė, o autoavarija įvyko dėl motociklo per didelio greičio. Tačiau šis kaltinamojo aiškinimas paneigiamas liudytojų R. S., manančio, kad dėl autoįvykio yra abipusė kaltė. Vairuotojo, kad nepamatė motociklo, motociklininko, kad per greitai važiavo. Liudytojo D. Š. parodymais, kad autoįvykio vietoje automobilis, kad pasukti į kairę jau buvo kiek išvažiavęs į pagrindinę gatvę, kai dideliu greičiu atvažiavęs motociklas trenkėsi į automobilį. Įvykio vietos apžiūros protokolu, kur užfiksuotas automobilio, motociklo, lavono išsidėstymas po avarijos. Specialisto išvada, kuria nustatoma, kad techniniu požiūriu šio eismo įvykio kilimą sąlygojo tai, kad vairuotojas L. J. prieš įvažiuodamas į pagrindinį kelią privalėjo įsitikinti, kad tai daryti bus saugu ir duoti kelią bei nesudaryti kliūties šiuo keliu važiuojančioms transporto priemonėms, kurių judėjimo kryptį jis kerta. Motociklininkas M. Z. važiuodamas žymiai didesniu nei leistina greičiu neteko galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu.

Kaltinamojo L. J. veika teisingai buvo kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 5 d. Aukščiau ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis, vairuodamas transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ir transporto priemonių eksploatavimo taisykles, tuo sukeldamas autoįvykį, kurio metu žuvo M. Z.. Tokiu būdu byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą ir yra baustinas.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pobūdi, jo pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis L. J., anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, padarė neatsargų nusikaltimą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas žuvusiojo M. Z. elgesys, kadangi M. Z. motociklą vairavo neturėdamas tam teisės, bei mieste važiavo apie 88 km/h greičiu, žymiai viršydamas gyvenvietėje leistiną 50 km/h greitį. Kaltinamasis L. J. Jonavos PSPC PSC dėl psichikos ligos pas gydytoją psichiatrą nesilankė, priežiūroje dėl priklausomybės ligų neįrašytas. L. J. padarė nusikaltimą dėl neatsargumo, kuris sukėlė sunkias pasekmes- žuvo žmogus, padaryti dideli materialiniai nuostoliai, todėl jo atžvilgiu taikytina baudžiamojo poveikio priemonė-uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones (LR BK 68 str.) Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui didelės įtakos turėjo rizikingas M. Z. elgesys, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo, jo atžvilgiu taikytas LR BK 75 str. atidedant bausmės vykdymą laisvės atėmimo dalyje ir netaikant atidėjimo papildomai bausmei- uždraudimui naudotis vairavimo teise. L. J. skirtini papildomi įpareigojimai.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei- 100000 Lt ir turtinei – 1610 Lt žalai atlyginti, bei sūnaus Karolio išlaikymui 1120 Lt periodines išmokas mokamas kas mėnesį nuo 2011-04-29 iki sūnaus pilnametystės, bei 1300 Lt periodines išmokas jos pačios išlaikymui iki jos gyvos galvos. ( T.1 b.l.81-85).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu periodinių išmokų jos pačios išlaikymui atsisakė. Kitoje dalyje savo ieškinį prašė tenkinti. Turtinę žalą sudaro: žuvusiojo M. Z. rūbai: striukė-150 Lt vertės, treningo kostiumas 100 Lt vertės, batai- 100 Lt. vertės Viso - 350 Lt. Taip pat už autoavarijoje apgadintą vestuvinį žiedą kainavusį 1500 Lt. Minusavus aukso laužą (240 Lt) dėl sugadinto žiedo jai padaryta 1260 Lt žala. Iš Viso jai padaryta turtinės žalos už 1610 litų.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi civilinį ieškinį neturtinei- 80000 Lt ir turtinei – 13583 Lt žalai atlyginti. ( T.1 b.l.81-85).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu dalį turtinės žalos atlygino draudimo bendrovė, todėl prašo priteisti 710 Lt už gedulingus pietus po 4 savaičių ir 1050 Lt už advokato paslaugas, nes šias jos turėtas išlaidas draudimo bendrovė atsisakė išmokėti.

Turtinės žalos atlyginimas.

J. Z. prašo priteisti iš L. J. ir UADB „ERGO Lietuva“ už žuvusio jos vyro M. Z. sugadintus rūbus 350 Lt ir 1260 Lt už autoavarijos metu sugadintą vestuvinį žiedą (minusavus aukso laužą). Civilinis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ 2012-08-20 rašte Nr. 05-2301 nurodė, kad „ draudimo išmokos dėl sugadintų daiktų, išskyrus drabužius, bus apskaičiuotos kai bus pateikti jiems padarytą žalą patvirtinantys įrodymai: daiktai pateikti apžiūrai, pateikti jų įsigijimo dokumentai ar vertinimas, likutinės vertės apskaičiavimai ir pan.“. Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu J. Z. nepateikė vestuvinio žiedo, kad įrodyti jo sugadinimo, sugadinimo laipsnio faktą, bei nepateikė duomenų nei kiek žiedas kainavo, nei kokia jo likutinė vertė. Tačiau, remiantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiosios J. Z. civilinis ieškinys turtinės žalos atlyginimo dalyje tenkintinas dalinai. Kadangi autoavarijos metu žuvusysis M. Z. buvo smarkiai sužalotas, todėl nekyla abejonių, kad patirtų traumų pasėkoje buvo nepataisomai sugadinti rūbai, kuriais jis dėvėjo avarijos metu, todėl nukentėjusiosios J. Z. ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ir iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva „ nukentėjusiosios J. Z. naudai priteistina 350 Lt už M. Z. rūbų sugadinimą turtinei žalai atlyginti. Nukentėjusiajai J. Z. dėl 1260 Lt priteisimo už sugadintą vestuvinį žiedą, pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (LR BPK 115 str.2d.)

J. Z. taip pat prašo iš L. J. ir civilinio atsakovo priteisti jos sūnaus K. Z. išlaikymui priteisti 1120 Lt dydžio periodines išmokas kas mėnesį nuo 2011-04-29 iki sūnaus pilnametystės. Šis jos prašymas jokiais įrodymais, dokumentais nepagrįstas. Pačiame ieškinyje nurodoma, kad jos vyras M. Z. dirbo Airijoje ir, kad dokumentus apie jo darbo užmokestį pateiks vėliau, tačiau teisiamajame posėdyje jų nepateikė. Tai nebuvo padaryta ir civiliniam atsakovui prašant (2012-05-15 paklausimas) pateikti tokius dokumentus, kad butų galima apskaičiuoti žalos atlyginimo dėl maitintojo netekimo dydį. Šioje dalyje J. Z. ieškinys pripažįstama teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka

J. Z. prašo priteisti turtinei žalai atlyginti 710 Lt už 4 savaičių gedulingus pietus ir 1050 Lt už advokato paslaugas. Civilinis atsakovas šias turėtas išlaidas atlyginti atsisakė, nurodydamas to pagrindą. Keturių savaičių gedulingi pietūs yra įprastas dalykas, prašoma priteisti suma nėra didelė, kad tokie gedulingi pietūs buvo, patvirtino teisme apklausta liudytoja Z. S.. Turėtos išlaidos abejonių nekelia ir šios išlaidos priteistinos iš kaltinamojo J. Z. naudai.

Nukentėjusiosios ir civilinio ieškovo J. Z. interesus ikiteisminio tyrimo metu ir teisme atstovavo advokatė, kuriai už teisinę pagalbą buvo sumokėta 1050 Lt. Apmokėjimas pagrįstas pateiktais kvitais (T.1 b.l. 102, 204), todėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. Z. ieškinys šioje dalyje tenkintinas pilnai ir jos atstovavimo išlaidos priteistinos iš kaltinamojo L. J. J. Z. naudai. (BPK 106 str).

Neturtinės žalos atlyginimas.

Nukentėjusios J. Z. tuo pačiu ieškiniu prašė priteisti 100000 Lt, o J. Z. -80000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Civilinis atsakovas UADB „ERGO Lietuva“ atlyginti neturtinę žalą neatsisako, tačiau tik įstatymo numatytose ribose, t.y. neviršijant bendros 8.632,00 Lt sumos.

Pagal LR CK 6.250 str. 2 d. kaltinamasis nukentėjusiajam turi atlyginti neturtinę žalą. Nustatant jos dydį atsižvelgiama į L. J. padaryto nusikaltimo pobūdį jo sunkumą, kad šis nusikaltimas padarytas dėl neatsargumo, jo pasekmes - žuvo žmogus. Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato. Nustatant jos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kaltinamasis L. J. padarė netyčinį nusikaltimą, iki nusikaltimo padarymo mokėsi, šiuo metu nedirba. Atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, į tai, kad veikos padarymui didelės įtakos turėjo rizikingas žuvusiojo M. Z. elgesys, motociklo vairavimas neturint tam teisės, bei važiavimas žymiai viršijant leistiną greitį. Prašomos priteisti 100 000 Lt ir 80 000 Lt sumos turi būti ženkliai mažinamos, nes jos yra nepagrįstai didelės dėl sekančio. Dalyvavimas eisme yra pavojinga ir nesaugi veikla, todėl kiekvienas eismo dalyvis privalo būti ypatingai atidus ir apdairus. KET išdėstytų reikalavimų nevykdymas vertinamas kaip didelis neatsargumas. Specialisto išvada nustatyta, kad pagrindinė sąlyga kilti šiai autoavarijai susidariusioje situacijoje buvo L. J. veiksmai prieštaravę KET reikalavimams. Tačiau taip pat nustatyta, kad motociklo vairuotojas M. Z. vairuodamas motociklą, neturėdamas teisės vairuoti tokią transporto priemonę, važiuodamas ne mažesniu kaip 88 km/h greičiu, žymiai viršijo maksimalų leistiną gyvenvietėje 50 km/h greitį, dėl ko neteko technikinės galimybės išvengti susidūrimo su automobiliu. M. Z. pažeidė KET ir tarp jo veiksmų ir avarijos yra priežastinis ryšys. Motociklisto teisių neturėjimas rodo, kad M. Z. turėjo labai mažą, arba iš viso jos neturėjo, teorinę ir praktinę motociklo vairavimo praktiką Todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, bei Respublikoje nusistovėjusia teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo baudžiamosiose bylose, nukentėjusiųjų J. Z. ir J. Z. pareikšti civiliniai ieškiniai neturtinei žalai atlyginti mažintini, priteisiant:

J. Z. iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva „ 4316 Lt ir iš L. J. 11 000 Lt.

J. Z. iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva „ 4316 Lt ir iš L. J. 2 000 Lt.

Kaltinamojo L. J. advokato prašymu į teismo posėdį buvo iškviestas specialistas Henrikas Vaitiekūnas., kuris į teismo posėdį vykusį 2012-05-31 atvyko savo transportu iš Vilniaus, kuriam už sunaudotą kurą, teismas išmokėjo 56,54 Lt. Šios išlaidos pripažįstamos teismo proceso išlaidomis ir ši suma iš kaltinamojo priteistina į Valstybės biudžetą (LR BPK 103, 104 str.str.)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-307 str. str. ,

n usprendžia:

L. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 2 (dviems) metams, bausmę atliekant atviroje kolonijoje.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metų laikotarpiui ir įpareigoti L. J. per tris mėnesius, nuosprendžiui įsiteisėjus, pradėti dirbti, per 1 (vienus) metus, nuosprendžiui įsiteisėjus, atlyginti nukentėjusiajai J. Z. padarytą turtinę žalą, bei išlaidas už advokato pagalbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 str. uždrausti L. J. naudotis specialiomis teisėmis, t.y. teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Priteisti J. Z. iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva „ 4316 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika litų) neturtinei žalai atlyginti ir 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) turtinei žalai atlyginti ( už sugadintus žuvusiojo rūbus).

Priteisti J. Z. iš civilinio atsakovo UADB „ERGO Lietuva „ 4316 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus šešiolika litų) neturtinei žalai atlyginti

Priteisti J. Z. iš L. J. 11 000 Lt.(vienuolika tūkstančių Litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti J. Z. iš L. J. 710 Lt (septynis šimtus dešimt litų) už 4 savaičių gedulingus pietus ir 1050 Lt (vieną tūkstantį penkiasdešimt litų) advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti, bei 2 000 Lt.(du tūkstančius litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš L. J. 56.54 Lt (penkiasdešimt šešis litus 54 ct) į Valstybės biudžetą, kaip teismo proceso išlaidas. (Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos ( įmokos kodas 5660, sąskaitos numeris LT 247300010112394300)

Pripažinti J. Z. teisę į ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo už sugadintą vestuvinį žiedą ir jos sūnaus K. Z. išlaikymui periodinių sumų priteisimo patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka

Kompaktinį diską palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.

Teisėjas Vidmantas Paurys