Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Lidija Deksnienė, sekretoriaujant Valei Greskienei, Editai Sabaitei, dalyvaujant LR VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektoriui T. D., administracinėn atsakomybėn traukiamam N. Z., išnagrinėjusi N. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvio, LR piliečio, neteisto, administracine tvarka bausto, dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini) administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. Z., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, leido nelegaliai dirbti J. O., t.y. 2012-01-13 paprašė J. O. nuvykti į Okero salą Švedijoje, tikslu, nuvežti nepabaigtą produkciją (jachtos langų rėmus) bei parvežti ruošinius. Klaipėdos teritorinės muitinės Mobiliųjų grupių skyriaus pareigūnai 2012-01-15 apie 10.30 val., Perkėlos g., Klaipėdos m., patikrino nedidelį sunkvežimį Mercedes Benz 312D su kroviniu - metalinių langų rėmų apvadais, kurį vairavo J. O. ir krovinį gabeno iš Švedijos į Jonavą įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“. Transporto priemonės valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso Goteborgs Vattenskarnings Teknik AB O Hamnen 18 430 91 Hono. J. O. nepateikė darbuotojo pažymėjimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. Z. neužtikrino, kad darbuotojui J. O. būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį ir teisės aktų nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. N. Z. leido nelegaliai dirbti J. O., tuo pažeisdamas LR darbo kodekso 99 str., 98 str. l d. 1 p., t.y. padarė administracinės teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1d.

LR VDI Kauno skyriaus vyr. darbo inspektorius T. D. prašė nubausti N. Z. pagal LR ATPK 41³ str. 1d., paaiškino, kad J. O. buvo sulaikytas vežantis prekes „(duomenys neskelbtini)“ t.y. bendrovė iš J. O. darbo turėjo naudos, bendrovės akcininkas jam sumokėjo. Dirbant darbdavio naudai asmuo turi būti įdarbintas ir jam taikomos darbo teisės normos. Už darbo sutarčių sudarymą atsakingas direktorius. Pripažįsta, kad automobilis nepriklauso „(duomenys neskelbtini)“, jis yra užsienio piliečio ir „(duomenys neskelbtini)“ akcininko nuosavybė, tačiau naudojamas „(duomenys neskelbtini)“ reikmėm. Jis N. Z. nenurodinėjo ką rašyti paaiškinime. Prieštaringi liudytojų parodymai ir N. Z. parodymai teisme, neatitinkantys jo paaiškinimą, vertintini kritiškai.

Pažeidėjas N. Z. teismo posėdyje prašė jo nebausti, išteisinti, parodė, kad jis paaiškinime nurodė neteisingai, nes paaiškinimą rašė pasimetęs, tai nutiko pirmą kartą. Jam darbo inspekcijos atstovas nenurodė, ką konkrečiai rašyti. Paaiškinime jis nurodė neteisingai, kad susitarimu su J. O. ir akcininko pritarimu, J. O. jo tėvo, kuris tuo metu buvo Švedijoje, prašymu važiavo automobiliu į Švediją, parvežė „(duomenys neskelbtini)“ gaminius. Jis neprašė J. O. važiuoti, jam už darbą nemokėjo. J sumokėjo akcininkas iš Švedijos. Automobilis stovėjo prie „(duomenys neskelbtini)“ dirbtuvių, iš kur J paėmė raktą nuo automobilio – nežino. J pirmyn važiavo tuščia mašina, vežė tik maisto, atgal parvežė produkciją „(duomenys neskelbtini)“. Už įdarbinimą atsakingas akcininkas, darbo sutartis pasirašo direktorius akcininko leidimu, jis J. O. neįdarbino.

Apklaustas teisme liudytojas J. O. parodė, kad raktelius nuo automobilio pasiėmė iš dirbtuvių, automobilis stovėjo prie garažo Fabriko g. Nr.1, iš namų paėmė tėvo raktą nuo dirbtuvių, pirmyn vežė tik maistą, atgal parvežė produkciją, sąskaitą faktūrą atidavė N. Z.. Švedas sumokėjo jam už tą darbą į sąskaitą. UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nieko nežinojo.

Apklaustas teisme liudytojas A. O. parodė, kad jis buvo Švedijoje, paprašė sūnaus J atvažiuoti į Švediją, J nuvežė į Švediją produkciją – duris, pagamintas „(duomenys neskelbtini)“, maisto. Automobilis nepriklauso „(duomenys neskelbtini)“, jis stovėjo prie dirbtuvių. J automobilio raktelius paėmė iš dirbtuvių. Dirbtuves J atidarė bendradarbis. Atgal J nieko nevežė. J sumokėjo akcininkas T. V.. Kelionė su direktorium N. Z. nebuvo suderinta, suderino tik su akcininku T. V. iš Švedijos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad automobilis Mersedes Benz 312D nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ( b.l. 51), neregistruotas Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos ATPK 41³ str. 1d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Individualūs darbo santykiai atsiranda, kai tarp darbuotojo ir darbdavio sudaromas susitarimas dėl tam tikrų sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos DK 93 str. Lietuvos Respublikos Darbo kodekso (toliau LR DK) 98 str. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant LR DK 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą. Darbo sutartis yra sudaroma dviem egzemplioriais. Ne vėliau kaip prieš darbo pradžią kartu su antruoju darbo sutarties egzemplioriumi darbdavys įteikia darbuotojui darbo pažymėjimą. Taigi LR DK 99 str. 3 dalyje suformuluota įsakmi taisyklė, nustatanti, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Būtini nelegalaus darbo objektyvieji požymiai: 1) asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turėjo darbo sutarties požymius, t. y. darbas buvo dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. N575-858/2010). Pagal N. Z. paaiškinimą, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius N. Z. 2012-01-13 paprašė J. O. nuvykti į Okero salą Švedijoje, tikslu, nuvežti nepabaigtą produkciją bei parvežti ruošinius. J. O. nebuvo įdarbintas, tačiau veikė darbdavio naudai, t.y. vyko darbo procesas, kuriam turi būti taikomi darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Tai, kad dėl atlyginimo nebuvo tartasi, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialusis žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal ATPK straipsnį (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje N-575-2972/2011). N. Z. parodymai, kad jis nėra atsakingas už įdarbinimą, už įdarbinimą atsakovo bendrovės akcininkas, neatitinka Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kad už darbuotojų įdarbinimą atsakingas bendrovės vadovas.

Pateiktame Darbo sutarčių registracijos žurnale duomenų apie minėtą darbuotoją J. O. nėra. Darbo sutarčių registracijos žurnale yra registruotas jo tėvas A. O. ( b.l. 8-9).

N. Z. parodymai teisme neatitinka jo paaiškinimo, rašyto 2013-01-30 ( b.l. 5). Paaiškinime N. Z. nurodė, kad jo susitarimu prašant akcininkui buvo paprašyta J. O. nuvežti į Švediją nebaigtą produkciją ( jachtos langų rėmus). Bylą nagrinėjant teisme N. Z. paneigė savo paaiškinime išdėstytus faktus, nurodė, kad jis, rašydamas paaiškinimą, buvo pasimetęs, todėl taip parašė. Jis neprašė J važiuoti į Švediją, J nieko nevežė į Švediją, parvežė tik atgal prekes. Byloje nenustatyta, kad N. Z. 2012-01-30 paaiškinimą parašė jam diktuojant tekstą, nurodant ką rašyti, darbo inspekcijos atstovo spaudimas N. Z. nenustatytas. Tai, kad N. Z. kaip bendrovės vadovas teigia nieko nežinojęs apie J. O. vykimą į Švediją, UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkcijos vežimą į Švediją ir produkcijos parvežimą iš Švedijos, vertintina kaip siekimas išvengti administracinės atsakomybės pagal ATPK 41³ str. 1d. Tai, kad automobilis nepriklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ nėra pagrindas netaikyti administracinės atsakomybės N. Z.. Automobilis naudojamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ reikmėms, nes pagal liudytojų ir N. Z. parodymus, priklauso bendrovės akcininkui. Liudytojų J. O. ir A. O., N. Z. parodymai dėl gaminių vežimo į Švediją nesutampa. J. O. ir N. Z. teisme parodė, kad pirmyn J nieko nevežė išskyrus maistą, o liudytojas A. O. parodė, kad pirmyn J vežė „(duomenys neskelbtini)“ pagamintas duris, maisto. N. Z. 2012-01-30 paaiškinime nurodė, kad J. O. vyko į Švediją tikslu nuvežti nebaigtą produkciją ( jachtos langų rėmus) bei parvežti ruošinius. Iš minėtų parodymų matyti, kad J. O., neįdarbintas bendrovėje, atliko bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ naudingus veiksmus – nuvežė į Švediją ir pervežė UAB „(duomenys neskelbtini)“ produkciją į Lietuvą. Produkcijos atvežimą į Lietuvą patvirtina J. O., N. Z. parodymai, Klaipėdos teritorinės muitinės 2012-01-17 raštas Darbo inspekcijai ( b.l. 4). Todėl laikytina, kad J. O., neįdarbintas bendrovėje, atliko darbo funkcijas bendrovės naudai.

N. Z. kaltė padarius pažeidimą įrodyta 2012-01-30 jo paaiškinimu, liudytojų parodymais, bylos medžiaga (2012-01-17 Klaipėdos teritorinės muitinės informacija, 2012-01-15 J. O. paaiškinimu, faktūra, Darbo sutarčių registracijos žurnalu.

Pažeidėjo N. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str. str., 41³ str. 1 d., 30-32 str. str.,

nutaria:

N. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d. ir jį už tai nubausti 3000 (trijų tūkstančių) Lt bauda.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos turi būti sumokėta į VMI prie LR Finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas 6401, sąskaitos numeris LT 247300010112394300, o dokumentas, patvirtinantis baudos sumokėjimą, pristatytas į LR VDI Kauno skyrių (Aušros g. 44, Kaunas). Nesumokėjus baudos nustatyta tvarka, bauda bus išieškota priverstinai, papildomai išieškant ir vykdymo išlaidas.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiam organui – LR VDI Kauno skyriui.

Nutarimas per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.