Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. R. A., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 176 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. R. A. būdamas darbdaviu, t. y. UAB „(duomenys neskelbtini)“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini) direktoriumi, būdamas atestuotas darbų saugos klausimais ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai šių reikalavimų nevykdė, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje, nesiėmė priemonių, kad darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad įmonės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 16 d. atliekant krovos darbus būtų naudojamos kolektyvinės arba asmeninės apsaugos priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio, neužtikrino, kad darbo vieta būtų įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių, neužtikrino, kad būtų tinkamai įvertinta rizika šių darbų atlikimo vietoje, neužtikrino, kad darbo vietose esant pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti, tuo pažeidė:

Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 11 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad „<...darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais>“;

Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, numatančios, kad „<...Darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių ...>“;

Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies, numatančios, kad „<...darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą, kaip nurodyta šio Įstatymo 39 straipsnyje ir kituose darbuotojų saugos ir sveikatos norminiuose teisės aktuose...>“;

Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto, numatančio, kad „<...Darbdaviui atstovaujantis asmuo, įgyvendindamas darbdavio pareigą sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas, imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus...>“ ;

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkto, numatančio, kad „<...Rizikos vertinimas atliekamas visose darbo vietose (esančiose statinyje ar lauke, nuolatinėse, laikinose, mobiliose, laikinose kitose įmonėse) ar kitose vietose, kuriose darbuotojas gali būti atlikdamas darbą arba vykdydamas darbdavio ar jo įgaliotų asmenų pavedimus... Vertinant riziką, atsižvelgiama į visų asmenų, esančių ar galinčių būti įmonėje, jos padaliniuose ar mobiliuose objektuose: nuolat ir laikinai dirbančių... veiklą. >“;

Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 185/233 (su pakeitimais) 15.1 punkto, numatančio, kad „<...Kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti pakankamai apsaugos priemonių, kad į tas zonas nepatektų pašaliniai darbuotojai. Reikiamų priemonių šiose zonose turi būti imtasi ir darbuotojų saugai...>“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Sandėlininko – sandėliavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5 7.6 punkto, numatančio, kad „ < ...pavojingos zonos turi būti aptvertos ir paženklintos įspėjamaisiais ženklais...>“,

UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 01/03 patvirtintų Darbdavio (įmonės vadovo) pareiginių nuostatų Nr. 5, 8 punkto, numatančio, kad įmonės vadovas turi pareigą „<...Aprūpinti įmonę, darbo vietas ir darbuotojus saugiais įrenginiais, užtikrinti saugių darbo ir technologinių procesų naudojimą...>“,

reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, t. y. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 10.00 val. įmonės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), sandėlio darbuotojas M. S., būdamas neaprūpintas tinkamomis asmeninėmis ir (ar) kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo kritimo iš aukščio, vykdydamas įmonėje pagamintos produkcijos krovos darbus ant medinės europaletės ir judėdamas antrame aukšte esančioje platformoje 2,90 m aukštyje esant dalinai nuardytam apsauginiam aptvėrimui, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kairiųjų III-VI šonkaulių lūžius, dešinės akiduobės stogo lūžį, pleištakaulio lūžį, kairio smilkinkaulio lūžį, akytkaulio lūžį, 8-9 krūtininių stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktos-momens-pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po voratinklinių dangalu dešinėje kaktos-momens pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu dešinėje kaktos-smilkinio-momens srityje, kairėje kaktos srityje, kairės kaktinės, dešinės momeninės, dešinės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimą, kairio plaučio sumušimą, lydėjusius koma ir šoku, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Proceso dalyvių parodymai bei bylos nagrinėjimo metu surinkti

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi ir parodė, kad būdamas įmonės direktoriumi nesiėmė visų būtinų priemonių, kad darbuotojai būtų apsaugoti nuo nelaimingų atsitikimų, kritimo, tinkamai neįvertino, kad nuėmus apsauginę tvorelę gali kilti pavojus darbuotojams nukristi, darbuotojas tos tvorelės gali neuždėti ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe. Sutinka, kad nesilaikė kaltinime išvardintų teisės aktų reikalavimų. Atsiprašo nukentėjusiojo ir gailisi, kad M. S. darbo vietoje patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Su nukentėjusiuoju susitaikė, todėl prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu (4 t., b. l. 116).

Kadangi kaltinamasis kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino visiškai, po kaltinamojo apklausos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės proceso dalyviams abejonių nekėlė, kaltinamajam, jo gynėjui ir prokurorei sutinkant, įrodymų tyrimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byloje buvo sutrumpintas ir balsu išvardinti ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintų nukentėjusiojo M. S. apklausų protokolų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. S. parodė, jog nuo 2015 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. Pamena, kad prabudo ligoninėje ir gydytojai klausinėjo ar jis prisimena kažką apie įvykį, ar nebuvo išgėręs įvykio metu. Įvykio dienos teigia visiškai neprisimenąs, nei kada tai buvo, nei kaip susižalojo. Apie jo susižalojimą jam papasakojo kažkas iš šeimos narių, sakė, kad jis patyrė sunkią traumą, daug lūžių, galvos traumą, kad tai įvyko darbe, kad jis nukrito sandėlyje. Taip pat patikslino, kad iš įvykio, kuomet patyrė traumą prisimena tik vieną trumpą epizodą, nors negali pasakyti ar tai tos dienos įvykis ar kitos, t. y. prisimena, kad sėdėjo su kolega V. (V.) valgomajame, sandėlininkas parašė žinutę į „messenger“, kad reikia nueiti būtent į tą sandėlį, kur susižalojo ir surinkti užsakymą. Perskaitęs sandėlininko žinutę nusprendė būti pavyzdingas darbuotojas ir pirmas nuėjo pradėti rinkti užsakymą. Daugiau nepamena nieko. Sandėlyje, kur įvyko nelaimė, yra turėklas, kurį nuima kai dirba, t. y. kai kraunamas užsakymas ant paletės, kad jis darbuotojams nemaišytų, netrukdytų krauti. Nepamena ar kas nors sakė, kad nusiimti turėklą kraunant užsakymo produkciją, ar pats taip sugalvojo ir nusiimdavo. Būdavo, kad nusiimdavo iš karto prieš kraunant produkciją, o būdavo, kad įpusėjus krauti produkciją nusiimdavo, nes matydavo, kad nepavyks paletės nukelti žemyn. Tuščią paletę galima tiek nukelti, tiek užkelti esant uždėtam turėklui. Jam darbe nebuvo išduota jokio specialaus šalmo, apsaugančio nuo kritimo iš aukščio. Į tą sandėlį tekdavo eiti rinkti produkcijos gautam užsakymui įvairiai – kartais rečiau, kartais dažniau. Darbe jam yra išduota kombinezonas, darbinė striukė (žieminė), specialūs batai su apsaugomis ties pirštais, darbinės pirštines (1 t., b. l. 65–67, 69–71, 74–75).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo R. S. apklausos protokolo nustatyta, kad liudytojas R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ pakuotoju. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 10.00 val. būdamas tualete išgirdo neaiškų garsą, tarsi kažkas nukrito, todėl nuėjo į sandėlį ir ant betoninių grindų pamatė gulintį be sąmonės, tačiau kvėpuojantį bendradarbį M. S.. Tuo metu į sandėlio patalpą įėjo brolis A. S., dirbantis kartu toje pačioje įmonėje. Brolis tuoj pat priėjo prie M. S. ir bandė suteikti pagalbą, jis pats tuo metu nubėgo iki ofiso kad kas nors iškviestų pagalbą. Įmonės direktorius R. R. A. atėjo ir kartu su A. S. pradėjo teikti M. pirmąją pagalbą pagal greitosios medicininės pagalbos dispečerės nurodymus, o jis stovėjo lauke prie įėjimo ir laukė kol atvyks GMP. Nurodė, kad įmonė yra išdavusi aprangą, t. y. batus, kelnes, švarką, striukę bei pirštines, minėtą aprangą įvykio metu M. S. ir vilkėjo. Taip pat visi įmonės darbuotojai yra supažindinti pasirašytinai su darbų saugos instrukcijomis. Dėl ko galėjo M. S. nukristi teigia nežinantis, paties įvykio nematė. Patikslino, kad tualeto patalpa, kurioje buvo įvykio momentu, yra antrame aukšte, kur ir M. krovė maišelių pakuotes. Kai jis ėjo į tualetą, M. viršuje jau vaikščiojo. Būdamas tualete duris buvo uždaręs, girdėjo kaip į sandėlį atvažiavo autokaras. Kiek pamena, antrame aukšte buvo padėta paletė, ant kurios buvo sudėtų polietileno plėvelės rulonų. Mano, kad tą paletę atvažiavęs autokaras nukėlė ir M. tada pasidėjęs tuščią paletę pradėjo krauti polietileno maišelių užsakymą. Eidamas į tualetą neatkreipė dėmesio ar buvo uždėtas ar pakeltas turėklas. Kai būdamas tualete išgirdo bumbtelėjimą, tarsi kažkas nukrito, išėjo pažiūrėti kas įvyko ir pamatė, kad M. guli apačioje, suprato, kad jis nukrito. Turėklas buvo neuždėtas ir jis pats jį uždėjo atgal, kad kas nors vaikščiodamas nenukristų. Pagal visas taisykles M., rinkdamas užsakymą, turėjo užsidėti turėklą, bet gal pagalvojo, kad užtruks trumpai ir turėklo nekilnojo. Ar įmonėje yra kokios taisyklės, kad reikia užsidėti tą turėklą, nežino, pats tokių taisyklių nėra matęs. Taip pat nurodė, kad ne kartą yra radęs paliktą neuždėtą turėklą ir uždėdavo jį. Kaip ir minėjo, po M. nukritimo pats asmeniškai uždėjo turėklą, nes jis buvo neuždėtas. Šiuo metu vietoj turėklo yra padaryta stumiama apie 1,5 m tvorelė, atvežus paletę ir užkėlus, tvorelė iš karto užstumiama ir uždaroma kol renkamas užsakymas (1 t., b. l. 158–159, 163–164, 167–168).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. Z. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Z. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio vadovu. Įmonės vadybininkai duoda išvežimų užsakymus ir pagal tuos užsakymus vyksta darbas. Sandėlio darbuotojas M. S. kartu su kitu darbuotoju V. kiekvieną rytą susipakuoja per naktį arba savaitgalį pagamintą produkciją, po to vadybininkai jam (liudytojui) duoda užsakymo lapus ir jis M. ir V. pasako koks užsakymas, ką ir kiek reikia surinkti, paruošti išvežimui. Pats asmeniškai nueina ir patikrina kur sudėta produkcija, kurią reikia suruošti ir išvežti. 2022 m. gruodžio 16 d. gavo užsakymą paruošti produkciją – dviejų skirtingų pozicijų (išmatavimų) polietileno maišelius. Pats patikrino kur kas yra sudėta, vienų išmatavimų maišelių pakuotes rado viename sandėlyje, dėl to M. ir V. parašė per „messenger“, kad gali krauti tuos maišelius ir nuėjo ieškoti kito išmatavimo maišelių pakuočių. Juos rado retai naudojamame sandėlyje, tokiam kaip ir antram aukšte su balkonu. Tada M. ir V. parašė, kad rado ir kitų išmatavimų maišelius ir kad jie turi ateiti į tą sandėlį ir surinkti reikiamą kiekį maišelių pakuočių. Dar jam būnant tame sandėlyje atėjo M., taip pat buvo atvažiavęs autokaras, kuris nukėlė iš antro aukšto paletę su rulonais. Autokarui išvažiavus jis pats taip pat išėjo ir nuėjo į savo kabinetą atlikti kitus darbus. Jam išeinant M. buvo sandėlio antrame aukšte, jis buvo sveikas. Būdamas savo kabinete išgirdo, kad kažkas šaukia „kvieskite greitąją“ ir išėjo pažiūrėti. Lauke stovėjo R. S., kuris šaukė „M. nukrito“. Nuėjo prie sandėlio durų pažiūrėti ir pamatė M. gulintį ant grindų. Prie M. atbėgo įmonės direktorius R. A., taip pat buvo kažkas iš gamybos atėjęs. Buvo iškviesta GMP, iš pradžių atvyko policija. Kai greitoji pagalba išsivežė M., jis pats paskambino M. žmonai ir pranešė apie nelaimę. Nurodė, kad M. S. įvykio dieną sveikata nesiskundė, jis buvo geras darbuotojas, problemų su juo jokių nebuvo (1 t., b. l. 176–180).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo V. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. S. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. 2022 m. gruodžio 16 d. jam ir bendradarbiui M. S. reikėjo surinkti užsakymą ir jį pakrauti į mašiną. M. nuėjo į sandėlį, kuriame retai tenka būti. Ten yra toks kaip balkonas antrame aukšte. M. užlipo į tą antro aukšto balkoną ir ruošėsi susirinkti dalį produkcijos, t. y. polietileno maišų pakuotes, tačiau ta vieta buvo užkrauta polietileno rulonais. Todėl jis (liudytojas) su autokaru nuvažiavęs nukėlė rulonus, kad M. galėtų surinkti dalį užsakymo, be to, rulonai maišė užsakymo sukrovimui ir po to jo nukėlimui iš balkono. Pats nukėlęs rulonus žemyn galvojo kartu su M. surinkti dalį užsakymo (kita dalis užsakymo buvo kitame sandėlyje). Nukėlęs iš balkono paletę su rulonais ir užgesinęs autokarą ruošėsi eiti pas M. į viršų, bet M. pasakė važiuoti ir į mašiną pakrauti kitą dalį užsakymo. Vėl užvedęs autokarą išvažiavo krauti automobilio. Važiuojant link automobilio, į kurį turėjo pakrauti paletę, lauke pamatė R. S., kuris šaukė „gaisras“ ir po to šaukė „kvieskit greitąją“. Iš pradžių nesuprato kas įvyko, todėl užgesinęs autokarą nuėjo pažiūrėti ir ar pats R., ar viršininkas A. Z. pasakė, kad M. nukrito. Buvo iškviesta GMP, atvyko policija. Nurodymą surinkti užsakymą tą kartą jam ir M. davė sandėlio vadovas A. Z.. Taip pat nurodė, kad norint nukelti rulonus su palete, reikia nuimti turėklą. Nepamena tiksliai, bet gal M. nuėmė turėklą, o gal turėklas net nebuvo uždėtas, bet jis pats tikrai nukėlė tą pilną paletę su rulonais. Taip pat nepamena, kad būtų užkėlęs tuščią paletę į viršų, jam atrodo, kad antrame aukšte jau buvo tuščia paletė palikta. Norint nukelti ar užkelti tuščią paletę nereikia nuimti turėklo, nes jis netrukdo. Taip pat nurodė, kad kai buvo priėjęs prie nukritusio M., matė, kad turėklas buvo uždėtas, bet kuriuo momentu ir kas jį uždėjo, nežino (1 t., b. l. 183–186, 189–190).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojo A. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. S. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. 2022 m. gruodžio 16 d. turėjo nedarbingumą, bet apie 09.30 val. toje pat įmonėje dirbančiam broliui R. S. atvežė raktus ir buvo įmonėje. Brolis R. nuėjo į antrame aukšte esantį tualetą plauti puodelį, kai maždaug apie 09.53 val. išgirdo pastarąjį šaukiant „greičiau, greitąją“. Nepamena, ar kai jis pats atvyko į įmonę M. jau buvo užlipęs į viršų krauti produkcijos, tik pamena, kad lipant į antrą aukštą pas brolį, „balkone“ buvo paletė, ant kurios buvo prikrauti polietileno plėvelės rulonai ir turėklas buvo uždėtas. Būdamas pas brolį girdėjo triukšmą, vyko įvairūs darbai, buvo į vidų įvažiavęs autokaras. Nurodė, kad buvo tame pačiame aukšte, kur M. rinko produkciją užsakymui, tik už sienos. Jokio kritimo garso ar kažko panašaus negirdėjo, tiesiog nekreipė dėmesio. Nusileidęs į apačią pamatė M. gulintį ant žemės, nubėgo paimti vaistinėlės ir grįžęs skambino GMP. Kalbant su pagalbos dispečere klausė jos nurodymų ir suteikinėjo M. pagalbą. Pirmieji atvyko policijos pareigūnai, neužilgo atvyko ir greitosios pagalbos automobilis. Nurodė, kad kai dirba, t. y. krauna paletes, darbuotojai turėklą patraukia, nors realiai jį turėtų būti užsidėję dėl saugumo. Pamena, kad kai išgirdęs brolio riksmą, išbėgo iš kambariuko, turėklas nebuvo uždėtas, jis buvo nuimtas ir suprato, kad M. dirbo neužsidėjęs turėklo. Kuriuo momentu brolis uždėjo turėklą, nepamena, bet tai buvo po įvykio, tačiau ar jis uždėjo turėklą prieš atvykstant policijos pareigūnams, ar jau jiems ar GMP atvykus, negali pasakyti. Ar gamyklos sandėlyje yra kažkas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą nežino. Po šio įvykio įmonėje buvo sukurta darbo grupė, kuri rūpinasi saugiomis darbo sąlygomis, turėklas jau pakeistas į saugią tvorelę, griežtai draudžiama ją atidaryti kol kraunama paletė ir ją atidaryti galima tik kai reikia nukelti paletę. Jis pats yra įrašytas į tą grupę ir yra nurodęs pakabinti specialią iškabą kaip reikia naudotis ir ką griežtai draudžiama daryti (2 t., b. l. 12–15).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos A. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. S. parodė, jog yra M. S. žmona. Vyras apie 7 metus dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ sandėlio darbuotoju. 2022 m. gruodžio 16 d. apie 10 val. jai paskambino sandėlininkas A. Z. ir pasakė, kad M. paslydo, nukrito ir prasiskėlė galvą, taip pat į kurią ligoninę jį veža. Ji nuvyko į Kauno klinikas, kur Neurochirurgijos klinikoje M. buvo ruošiamas operacijai. Klinikoje iš gydytojos sužinojo, kad įvykio vietoje greitosios medicinos darbuotojų užfiksuota, jog M. nukrito iš tam tikro aukščio. Vėliau telefonu kalbėjo su M. kolega A. S., kuris papasakojo, kad visą laiką, kol atvyko greitoji medicinos pagalba, jis buvo šalia M., vykdė greitosios nurodymus kaip suteikti pirmąją pagalbą, pasakė, kad M. nukrito iš maždaug 3 m aukščio. M. iš komos būsenos atsibudo 2022 m. gruodžio 25 d., jis visą laiką buvo intensyvios terapijos skyriuje. Jai skambindavo M. direktorius R., teiraudavosi kokia M. sveikata, bet jis nepasakojo kaip atsitiko nelaimė, tik sakė, kad buvo kartu su M., kol atvyko GMP. Sutuoktinis M. neturi problemų dėl alkoholio, jis niekuomet nėra į darbą nuėjęs išgėręs ar pagiringas. M. yra sakęs, kad jam darbe yra išduota speciali darbinė apranga ir specialūs batai su metaliniu priekiu, kad apsaugoti kojas nuo krentančių daiktų, nėra pastebėjusi ir M. nėra sakęs, kad jam būtų išduotas apsauginis šalmas (1 t., b. l. 169–173).

Iš sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsinto liudytojos E. S. apklausos protokolo nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytoja E. S. parodė, jog dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ administratore. 2022 m. gruodžio 16 d. būnant ofise atbėgo darbuotojas R. S., įbėgo į direktoriaus kabinetą (R. R. A.) ir sakė, kad „nukrito M.“. Iš virtuvėlės paėmę vaistinėlę kartu su direktoriumi išbėgo, o ji paskambino 112 ir kvietė pagalbą. Per ofiso langą nesimato patalpų, kuriose įvyko nelaimingas atsitikimas, todėl nematė kas ten atsitiko. Nurodė, kad yra mačiusi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kameros įrašą, kuriame užfiksuotas nelaimingas atsitikimas, kurio metu M. S. susižalojo. Vaizdo įraše matosi, kaip M. S. antrame aukšte esančiame balkone ant paletės krovė polietileno maišelių pakuotes (rinko užsakymą). Vaizdo įraše taip pat matosi, kaip M. nukrenta nuo balkono žemyn; po M. nukritimo, po kelių sekundžių iš to paties sandėlio išbėga R. S., A. S.; po kiek laiko jie grįžta, taip pat į sandėlį prie M. nubėga ir įmonės direktorius (1 t., b. l. 193–196).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad M. S. konstatuota kairio raktikaulio petinio galo lūžis, kairiųjų III-VIII šonkaulių lūžiai, dešinės akiduobės stogo lūžis, pleištakaulio lūžis, kairio smilkinkaulio lūžis, akytkaulio lūžis, 8-9 krūtininių stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžiai, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktos – momens – pakaušio srityje, kraujo išsiliejimas po voratinkliniu dangalu dešinėje kaktos – smilkinio – momens srityje, kairėje kaktos srityje, kairės kaktinės, dešinės momeninės, dešinės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimas, kairio plaučio sumušimas; sužalojimus lydėjo koma, šokas; sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir visumoje galėjo susidaryti kritimo iš aukštumos metu kaire galvos ir kūno puse atsitrenkiant į bukus daiktus ir paviršius, galimai vieno kritimo metu ir galėjo būti padaryti 2023 m. gruodžio 16 d.; dėl kaukolės pamato (dešinės akiduobės stogo, pleištakaulio, kairio smilkinkaulio, akytkaulio) lūžių, kairės kaktinės, dešinės momeninės, dešinės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimo, kairio plaučio sumušimo, sužalojimus lydėjusio šoko ir komos, sužalojimas vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (2 t., b. l. 116–123).

Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus 2023 m. vasario 6 d. Nelaimingo atsitikimo darbe aktas, iš kurio nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo priežastys yra saugos ir sveikatos darbe vidinės kontrolės įmonėje nepakankamumas – nukentėjusiojo sandėlio darbuotojo darbo vietoje nebuvo tinkamai įvertinta kritimo iš aukščio rizika, kritimo iš aukščio rizika vertinta kaip „Labai maža, rizika priimtina“, o tai sąlygojo, kad papildomi veiksmai po rizikos vertinimo nebuvo atlikti, nebuvo numatytos asmeninės ar kolektyvinės priemonės (patikimi atitvarai, pavojingos zonos ženklinimas), saugančios nuo kritimo iš aukščio rizikos. Tuo buvo pažeista 2012 m. spalio 24 d. Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Nr. A1-457/V-961 „Dėl profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“ 4, 9, 10 punktai; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalies 6, 7 punktai (3 t., b. l. 4–6).

Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios nustatyta, kad:

– tiriamo nelaimingo atsitikimo, kuomet M. S., dirbdamas 2,90 m aukštyje, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, krito iš aukščio ir patyrė sunkius sužalojimus, priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad dirbant 2,90 m aukštyje, nebuvo naudojamos kolektyvinės arba asmeninės apsaugos priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio (įvykio metu buvo dalinai nuardytas apsauginis aptvėrimas), ir tai sudarė techninę galimybę darbuotojui, netekusiam pusiausvyros, kristi per susidariusį tarpą ir susižaloti; tai, kad, tikėtina, rizikos vertinimo metu nebuvo įvertinta, kad dirbant sandėlio antrame aukšte, negalima nukelti paletę su kroviniu, dalinai neišardžius apsauginio aptvėrimo bei nebuvo numatyta tuo metu naudoti kitų apsauginių priemonių, organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui;

– tiriamuoju atveju nelaimingas atsitikimas įvyko sandėlyje atliekant krovos darbus, todėl šiuo atveju darbų vykdymą reglamentavo galiojantys darbuotojų saugos ir sveikatos norminiai teisės aktai, tame tarpe Darboviečių įrengimo bendrieji nuostatai (patvirtinti Lietuvos Respublikos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 185/233, su pakeitimais), taip pat įmonėje parengti lokaliniai norminiai aktai ir dokumentai, tame tarpe UAB „(duomenys neskelbtini)“ Sandėlininko – sandėliavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcija Nr. 5;

– tiriamuoju atveju krovimo darbai buvo vykdyti dalinai nuardžius apsauginį aptvėrimą, tai neatitiko Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodyto reikalavimo, kad darbo vietos turi būti įrengtos taip, kad jose dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimo – kai darbovietėse yra pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, šiose zonose turi būti imtasi priemonių darbuotojų saugai užtikrinti ir tai sąlygojo nelaimingo atsitikimo kilimą;

– tikėtina, kad, atliekant profesinės rizikos vertinimą, nebuvo įvertintas faktas, kad nukeliant paletes su kroviniais, antro aukšto aptvėrimas turi būti dalinai išardomas (nuimamas horizontalus turėklas) ir todėl nebuvo numatytos tinkamos apsaugos priemonės, tuo metu apsaugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio;

– M. S. nebuvo išduotos jokios asmeninės saugos priemonės saugančios nuo kritimo iš aukščio, o kolektyvinė apsaugos priemonė (apsauginis aptvėrimas) įvykio metu buvo dalinai nuardyta;

– M. S. veiksmai, pasireiškę jo darbu darbo vietoje, kur buvo nuimtas apsauginio aptvėrimo elementas ir buvo rizika kristi iš aukščio, turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui darbe kilti. Bet nėra duomenų, kad M. S. buvo išduotos asmeninės apsaugos priemonės nuo kritimo iš aukščio ir nurodyta jomis naudotis, todėl nėra pagrindo teigti, kad M. S. veiksmai neatitiko norminių aktų saugos reikalavimų, su kuriais jis buvo supažindintas instruktavimo metu (2 t., b. l. 134–139).

2022 m. gruodžio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad fiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ teritorijoje, sandėlio patalpose, kuriose matomi ant medinių padėklų sudėti plastikinės plėvelės supakuoti rulonai, ant betoninių grindų fiksuotos į kraują panašios dėmės; antro aukšto platforma aptverta metaliniu turėklu, kurio aukštis 0,84 m, įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 3–45).

2023 m. sausio 12 d. Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, užfiksuotas (duomenys neskelbtini), teritorijoje esančios vaizdo kameros, kuri fiksuoja įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ gamybinių patalpų lauko duris ir jų prieigas. 03.33 min. vaizdo įrašo matoma, kad antrame patalpų aukšte buvęs žmogus staiga krenta žemyn, su savimi rankose turėdamas baltos spalvos objektą (2 t., b. l. 145–146).

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio nustatyta, kad buvo apžiūrėti įvykio vietoje dirbusių pareigūnų kūno kamerų (Body) užfiksuoti vaizdo įrašai (2 t., b. l. 106–109).

2015 m. rugsėjo 15 d. tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus ir M. S. sudarytoje darbo sutartyje Nr. 438 nurodyta, kad M. S. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ plėvelės gamybos ceche sandėlio darbuotoju (2 t., b. l. 31–32).

Asmeninių apsaugos priemonių nukentėjusiajam M. S. išdavimo kortelė, iš kurios nustatyta, kad joje nurodytos M. S. išduotos priemonės (2 t., b. l. 39–40).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas R. R. A. dėl darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimo pasitvirtino.

Teismui nėra pagrindo abejoti kaltinimo pagrįstumu, kadangi kaltinamasis R. R. A. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą šiame objekte, neužtikrino tinkamo darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų vykdymo ir pažeidė kaltinime išvardintus teisės aktų reikalavimus, tačiau šiuo metu nustatyti pažeidimai yra pašalinti. Kaltinamojo R. R. A. kaltė yra įrodyta teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, t. y. nukentėjusiojo bei liudytojų parodymais, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, kitų objektų apžiūros protokolu, nelaimingo atsitikimo darbe aktu ir kita rašytine bylos medžiaga.

Visų pirma pažymėtina, kad byloje nekilo ginčo dėl to, kad kaltinamasis R. R. A. kaltinime nurodytu laiku buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir buvo atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, taigi kaltinamojo specialaus subjekto statusas jokių abejonių nekelia.

Ištyrus byloje esančius įrodymus – nelaimingo atsitikimo darbe aktą, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadą, kaltinamojo parodymus, nukentėjusiojo ir liudytojų sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, byloje esančius kitus rašytinius įrodymus, teismas laiko įrodyta, jog kaltinamasis, būdamas atestuotas darbų saugos klausimais ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugos ir sveikatos darbe reikalavimų įgyvendinimą, elgdamasis nerūpestingai šių reikalavimų nevykdė, nesiėmė priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinės kontrolės įmonėje ir nesiėmė priemonių, kad darbo vieta ir darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimus, t. y. neužtikrino, kad: 1) įmonės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), 2022 m. gruodžio 16 d. atliekant krovos darbus būtų naudojamos kolektyvinės arba asmeninės apsaugos priemonės, saugančios darbuotoją nuo kritimo iš aukščio; 2) darbo vieta būtų įrengta taip, kad joje dirbantys darbuotojai būtų apsaugoti nuo galimų traumų, jų darbo aplinkoje nebūtų sveikatai kenksmingų ir pavojingų rizikos veiksnių; 3) būtų tinkamai įvertinta rizika šių darbų atlikimo vietoje; 4) darbo vietose esant pavojingų zonų, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi darbuotojui ar daiktui, jose turi būti imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai užtikrinti. Tokiais veiksmais R. R. A. pažeidė Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies, 14 straipsnio 1 dalies, 19 straipsnio 2 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro bei Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1-457/V-961 patvirtintų Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 9 punkto reikalavimus, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Sveikatos apsaugos ministerijos 1998 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. 185/233 (su pakeitimais) 15.1 punkto reikalavimus, UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2021 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintos Sandėlininko – sandėliavimo darbų saugos ir sveikatos instrukcijos Nr. 5, 7.6 punkto ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriaus 2012 m. sausio 3 d. įsakymu Nr. 01/03 patvirtintų Darbdavio (įmonės vadovo) pareiginių nuostatų Nr. 5, 8 punkto reikalavimus.

Aukščiau paminėtų teisės aktų reikalavimų tinkamas neįgyvendinimas sąlygojo tai, kad 2022 m. gruodžio 16 d. apie 10.00 val. įmonės sandėlyje, esančiame (duomenys neskelbtini), nukentėjusysis M. S., būdamas neaprūpintas tinkamomis asmeninėmis ir (ar) kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis, apsaugančiomis nuo kritimo iš aukščio, vykdydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagamintos produkcijos krovos darbus ant medinės europaletės ir judėdamas antrame aukšte esančioje platformoje 2,90 m aukštyje esant dalinai nuardytam apsauginiam aptvėrimui, dėl nenustatytų priežasčių neteko pusiausvyros, nukrito ant betoninių grindų ir patyrė kairio raktikaulio petinio galo lūžį, kairiųjų III-VI šonkaulių lūžius, dešinės akiduobės stogo lūžį, pleištakaulio lūžį, kairio smilkinkaulio lūžį, akytkaulio lūžį, 8-9 krūtininių stuburo slankstelių kairiųjų skersinių ataugų lūžius, kraujo išsiliejimą po kietuoju galvos smegenų dangalu dešinėje kaktos-momens-pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po voratinklinių dangalu dešinėje kaktos-momens pakaušio srityje, kraujo išsiliejimą po voratinkliniu dangalu dešinėje kaktos-smilkinio-momens srityje, kairėje kaktos srityje, kairės kaktinės, dešinės momeninės, dešinės smilkininės galvos smegenų skilčių sumušimą, kairio plaučio sumušimą, lydėjusius koma ir šoku, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą.

Taigi byloje teismas laiko įrodyta, kad kaltinamasis R. R. A., būdamas specialiu subjektu – UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi ir būdamas atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą darbe, padarė darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimus, dėl ko kilo nelaimingas atsitikimas darbe. Nustatyti darbuotojų saugą ir sveikatą darbe reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję nagrinėjamu nelaimingo atsitikimo darbe kilimo faktu ir padarinių, pasireiškusių nukentėjusiojo sunkiu sveikatos sutrikdymu, atsiradimu. Šie kaltinamojo R. R. A. veiksmai atitinka objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, požymius ir kvalifikuoti teisingai. Kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma, jis nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo ir nenumatė, kad dėl jo padarytų darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimų gali įvykti nelaimingas atsitikimas darbe, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti (nusikalstamas nerūpestingumas).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. R. A. ir jo gynėjas prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu M. S.. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. S. bei jo atstovė teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad civilinei atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiajam sudarius susitarimą dėl žalos atlyginimo, taip pat jau gavus dalį žalos atlyginimo pagal teismo patvirtintą taikos sutartį, nukentėjusysis ir civilinis ieškovas sutinka taikytis su kaltinamuoju, atleido jam, kaltinamasis ir nukentėjusysis pasirašė susitaikymo protokolą.

Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma.

Kaltinamasis R. R. A. padarė neatsargų nusikaltimą, teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi. Byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo M. S. susitaikymo protokolas, be to teismui pateikta civilinio proceso tvarka patvirtinta taikos sutartis, pasirašyta tarp civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo, kuria susitarta dėl žalos atlyginimo tvarkos ir sąlygų. Civilinė atsakovė atlygino žalą civilinei ieškovei Kauno teritorinei ligonių kasai.

Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis R. R. A. neteistas, anksčiau nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu (3 t., b. l. 127–128), baustas administracine tvarka, paskirtas nuobaudas įvykdęs, byloje esančiais duomenimis paskirtos nuobaudos negalioja (3 t., b. l. 130–137), dirba (3 t., b. l. 129), duomenų apie kaltinamojo atžvilgiu pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, teismo vertinimu, padaryta nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio ir ateityje kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pats baudžiamasis procesas dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamajam jau yra pakankamai efektyvi poveikio priemonė, kuri kaltinamąjį paveiks taip, kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes iš jo elgesio proceso metu matyti, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad yra nustatytos visos BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. S. BK 38 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių nenustatyta, todėl teismas atleidžia kaltinamąjį R. R. A. nuo baudžiamosios atsakomybės jam ir nukentėjusiajam M. S. susitaikius bei baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukia.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 12 446,45 Eur civilinį ieškinį patirtoms nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti (1 t., b. l. 120–127).

Teisme gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas dėl ieškinio atsisakymo baudžiamojoje byloje, kuriame nurodyta, kad civilinė atsakovė atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, todėl atsisako civilinio ieškinio. Kauno teritorinei ligonių kasai civilinio ieškinio atsisakymo pasekmės yra žinomos (4 t., b. l. 77–78).

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pilnai atlygino privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą žalą, Kauno teritorinė ligonių kasa atsisakė civilinio ieškinio ir jai žinomos civilinio ieškinio atsisakymo teisinės pasekmės, civilinės ieškovės civilinio ieškinio atsisakymas priimamas ir procesas dėl Kauno teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

Nukentėjusysis M. S. pareiškė 43 155,86 Eur civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 80–85, 86–119) ir patikslintą civilinį ieškinį (4 t., b. l. 52–67).

Teisme gauta Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 22 d. nutartis (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), kuria patvirtintina tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusiojo M. S. 2024 m. liepos 10 d. pasirašyta taikos sutartis dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo M. S. (4 t., b. l. 111–113). Iš paminėtos sutarties matyti, jog šalys sutarė, kad sutarta suma visiškai kompensuoja nukentėjusiojo M. S. patirtą turtinę ir neturtinę žalą dėl 2022 m. gruodžio 16 d. patirtų sužalojimų.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis M. S. ir jo atstovė patvirtino, kad šalys pasirašė taikos sutartį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kuri buvo patvirtinta civilinio proceso tvarka, nukentėjusysis jau gavo dalį žalos atlyginimo, žala atlyginama šalių suderintomis sąlygomis ir tvarka ir prašė procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kad civilinė atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir nukentėjusysis pasirašė taikos sutartį dėl žalos atlyginimo, paminėta sutartis patvirtinta civilinio proceso tvarka, šalys viena kitai pretenzijų neturi, procesas dėl nukentėjusiojo M. S. civilinio ieškinio nutraukiamas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (3 t., b. l. 169–172), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomoji priemonė panaikintina.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – priekabai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 30 500 Eur vertės, ir keleiviniam automobiliui „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti paminėtą turtą, kuris buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktai, turėję reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmeninės laikmenos (5 vnt.), saugomos voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinos prie baudžiamosios bylos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 ir 305 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. R. A. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 176 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, jam susitaikius su nukentėjusiuoju M. S. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti R. R. A., kad jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu kaltinamasis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Procesą dėl Kauno teritorinės ligonių kasos ir nukentėjusiojo M. S. civilinių ieškinių nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, kardomąją priemonę panaikinti.

Kauno apygardos prokuratūros 1-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Danos Rutkauskaitės 2023 m. gruodžio 6 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą civilinės atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), turtui – priekabai „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), 30 500 Eur vertės, ir keleiviniam automobiliui „Audi (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN: (duomenys neskelbtini), uždraudžiant parduoti, dovanoti ar kitu būdu perleisti paminėtą turtą, kuris buvo pratęstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. gegužės 29 d. nutartimi, panaikinti paskelbus nuosprendį.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, skaitmenines laikmenas (5 vnt.), saugomas voke prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus. Išaiškinti kaltinamajam, kad jis turi teisę apeliaciniame skunde nurodyti, jog pageidauja, kad byla apeliacine tvarka būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka.