Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. B. (V. B.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimu pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, už tai, kad jis 2016 m. balandžio 3 d., apie 14.29 val., Vilniuje, Vaduvos g. 25, kieme vairavo automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 2,56 promilės, t. y. sunkus neblaivumo laipsnis, važiuodamas atbulomis nepaliko tarpo iš šono, kliudė priekine dalimi stovintį automobilį „VW Passat“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir galine dalimi stovintį automobilį „Honda FR-V“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įvykio metu apgadino tris automobilius. Už šį teisės pažeidimą jam paskirta 1 158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.2017 m. gruodžio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas V. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutartis palikta galioti.2018 m. vasario 23 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo gautas pakartotinis V. B. prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartimi šis prašymas buvo atmestas.V. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą administracinio teisės pažeidimo byloje - sutrumpinti specialiosios teisės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo terminą.Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai. Per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį apeliantas stengėsi pasitaisyti ir įvykdė visas sąlygas, pateikė visus reikiamus dokumentus. Per šį laikotarpį jis nepadarė jokių naujų administracinių teisės pažeidimų, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, bauda sumokėta, žala atlyginta, yra gauta Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažyma, vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininė pažyma, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. V. B. vėl kreipėsi į teismą su nauju prašymu, nes jam labai svarbu atgauti teisę vairuoti. Be to, jis jau atliko didesnę dalį nuobaudos (1 metai ir 11 mėnesių). Kaltę dėl padaryto pažeidimo apeliantas pripažino, gailėjosi, apmąstė savo poelgį ir galėjusias kilti neigiamas pasekmes, pasimokė iš savo klaidos, jam gėda prieš artimuosius, suprato, kad vairuoti yra labai didelis privalumas, pajuto visas neigiamas administracinės nuobaudos pasekmes - dėl prarastos specialiosios teisės nukenčia darbo ir gyvenimo kokybė, tenka važinėti viešojo bei tolimojo susisiekimo transportu (pas tėvus į kaimą) ar prašyti pažįstamų, artimųjų, kad nuvežtų į reikiamą vietą, todėl pažada, kad daugiau tai nepasikartos, nurodo, kad jis nėra piktybiškas pažeidėjas, ateityje laikysis įstatymų reikalavimų. Nors V. B. išsaugojo darbą, tai nereiškia, kad jis nepatyrė jokių nepatogumų. Pagrindinė apelianto atliekamo darbo funkcija yra pakrovėjo vairavimas įmonės teritorijoje, o šios savo darbo funkcijos jis atlikti negali, todėl baiminasi, kad gali būti atleistas iš darbo.Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.Apeliacinis skundas atmestinas. Administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta 2016 m. balandžio 28 d., nuo šios dienos taip pat vykdoma paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas ginčo klausimą, vadovaujasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis (2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 5 straipsnio 4 dalis).ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, <...> teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs iš Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti administracinės nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – terminą, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Tokiu atveju, be formaliųjų sąlygų, svarbu įvertinti paties pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į padarytą pažeidimą ir elgesį nuobaudos vykdymo metu, taip pat svarbu atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Kaip pagrįstai nurodoma apeliaciniame skunde, padaryto pažeidimo pobūdis bei jo pavojingumas negali būti vieninteliu bei pakankamu pagrindu atsisakyti taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, tam turi būti vertinama aptartų aplinkybių visuma.Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus bei įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog šiuo metu nėra pagrindo V. B. sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, kadangi dar nėra pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Pažymėtina, kad dėl daugelio apeliacinio skundo argumentų jau yra pasisakęs Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 2 d. nutartyje, kuria buvo atmestas V. B. apeliacinis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 18 d. nutarties, kuria netenkintas jo prašymas dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Šiuo metu aplinkybės iš esmės nėra pasikeitusios, o apeliacinio skundo argumentai kartojami. Tai, kad nuo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo momento šiuo metu yra praėjęs keliais mėnesiais ilgesnis laikotarpis, per kurį V. B. nėra padaręs naujų teisės pažeidimų, nelaikytina nauja aplinkybe, kadangi įstatymo reikalavimų laikymasis yra šio asmens pareiga, o taip pat ir viena iš būtinųjų sąlygų ATPK 329 straipsnio taikymui.Analizuojant administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad V. B. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo Vilniaus miesto apylinkės teismui pateikė pakartotinai, praėjus daugiau kaip pusei paskirtojo laiko. Administracinės nuobaudos vykdymo metu ji nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė keturių valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Nors iš šių aplinkybių matyti, kad V. B. atitinka visus ATPK 329 straipsnyje įtvirtintus formalius reikalavimus, tačiau konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 straipsnyje nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. Pažymėtina, kad V. B. padarė vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,56 promilės), sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino tris automobilius. Be to, iš byloje esančių Administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad pažeidėjas praeityje jau ne kartą yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat ir už vairavimą esant neblaiviam, jam jau vieną kartą buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones dvejų metų terminui, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančią administracinę nuobaudą, kas neigiamai apibūdina jo asmenybę, rodo, jog asmuo atitinkamų išvadų nedaro ir toliau nesilaiko visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių. Tai, kad V. B. sumokėjo jam paskirtą baudą ir atlygino padarytą žalą, laikoma tinkamu įstatyme numatytų pareigų įvykdymu, o ne aplinkybe, galinčia švelninti asmens teisinę padėtį.Kaip matyti iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutarimo turinio, tai, kad V. B. pripažino savo kaltę, buvo laikoma jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir buvo įvertinta individualizuojant administracinę nuobaudą. Tai buvo vienas iš motyvų, pažeidėjui skiriant minimalią baudą ir nustatant įstatymo sankcijoje numatytą minimalų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad apeliantas baigė papildomą vairuotojų mokymą, turi vairuotojo sveikatos patikrinimo medicininę pažymą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro absoliutaus pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas. Be to, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pažeidimą padariusio asmens gyvenime kilę nepatogumai, susiję su darbinių funkcijų atlikimu, šiuo atveju, taip pat nesuteikia esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad galimas darbinių funkcijų vykdymo apsunkinimas yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra pats pažeidėjas. V. B., žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina darbinėje veikloje, vis tiek vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus. Be to, kai praeityje asmeniui buvo atimta teisė vairuoti už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, jis taip pat dirbo toje pačioje darbovietėje. Pažymėtina, kad UAB „P.“ pateiktoje apelianto charakteristikoje – tarpininkavimo rašte pastarasis apibūdinamas teigiamai, nieko nenurodoma apie galimą atleidimo riziką. Esminės įtakos nagrinėjamo klausimo kontekste neturi ir poreikis padėti tėvams, gyvenantiems užmiestyje, nes darydamas pažeidimą V. B. prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką. Be to, apelianto tėvai dar nėra senyvo amžiaus (56 ir 58 metų), todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jiems būtina nuolatinė priežiūra. ATPK 20 straipsnyje įtvirtinta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš įstatymo formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats priima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius.Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės, t. y. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nes tokiu atveju nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. B. (V. B.) apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.