Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Algimanto Venckaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio, kuriuo S. K. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal LR BK 254 str. 2 d. – laisvės atėmimu šešeriems metams;

- pagal LR BK 199² str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems (6) metams trims (3) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. K. nuteistas už tai, kad pagrobė didelį kiekį šaudmenų, o būtent: S. K. , atlikdamas privalomąją karinę tarnybą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-jame pulke, laikotarpiu nuo 1998 m. balandžio 15 d. iki 1999 m. gegužės 12 d., praktinio šaudymo metu, tiksli data nenustatyta, pagrobė 1 vnt. 7,62 mm kalibro karinį šovinį (7,62x39); nuo 1999 m. birželio 7 d. iki 2002 m. liepos 2 d., dirbdamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko 1-osios specialiosios paskirties policijos kuopos 2-ojo būrio skyrininku (viešojo administravimo karjeros valstybės tarnautoju (statutiniu), nuo 2003 m. lapkričio 17 d. iki 2004 m. spalio 27 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 2-ojo pulko 2-osios mobiliosios policijos kuopos 3-iojo būrio vyresniuoju šauliu (karjeros valstybės tarnautoju (statutiniu), nuo 2004 m. lapkričio 2 d. iki 2005 m. birželio 1 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 2-osios kuopos 1-ojo būrio 2-osios grandies vyresniuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju ), nuo 2005 m. birželio 1 d. iki 2006 m. rugpjūčio 1 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 1-osios kuopos 2-ojo būrio 1-osios grandies vyresniuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju), nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. balandžio 26 d. Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės ARAS 1-osios kuopos 2-ojo būrio 2-osios grandies vyriausiuoju kovotoju (statutiniu valstybės tarnautoju), turėdamas bendrą tyčią grobti šovinius bei tęsdamas savo nusikalstamą veiką, praktinių šaudymų metu, tikslios datos nenustatytos, pagrobė didelį kiekį šaudmenų, t. y. 183 vnt. fabrikinės gamybos 9 mm kalibro „LUNGER" (9x19) šovinių.

Be to, S. K. nuteistas už tai, kad pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, o būtent: S. K. 2007 m. balandžio 26 d., apie 7 val. 25 min., tikslus laikas nenustatytas, Tauragės rajone iš nenustatyto asmens, pažeisdamas nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo" 2.1.1. punktą, neteisėtai įgijo akcizais apmokestinamas prekes - 46 651 Lt vertės 18 500 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE LIGHTS", 2 522 Lt vertės 1000 pakelių cigarečių „SAINT GEORGE", nepaženklintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka LR Finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklai s-banderolėmis, bendros 49 173 Lt vertės, sumokėdamas 25300 Lt, jas neteisėtai laikė ir gabeno automobiliu RENAULT ESPACE, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2007 m. balandžio 26 d., apie 7 val. 35 min., kol keliu Traklaukis-Batakiai, Batakių geležinkelio stoties ribose, 39,5 metro atstumu už geležinkelio pervažos, buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

Pirmosios instancijos teisme S. K. taip pat buvo kaltinamas, kad vykdydamas didelio kiekio šaudmenų pagrobimą, jis ,,šiurkščiau pažeidė 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM VT dalinių vyriausiojo vado generolo A. Svetulevičiaus patvirtintą ,,Vidaus tarnybos dalinių spec. kuopų pareigūnų praktinio šaudymo programą“, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. IV-500 ,,Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus“, tačiau minėta dalis iš kaltinimo pašalinta, nes kaltinime nebuvo nurodyta ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nenustatyta, kokius būtent nurodytų teisės aktų punktus S. K. pažeidė, o tai pažeidė jo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas.

Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nei kaltinamojo akto suformuluotame kaltinime, nei teismo nuosprendyje nenurodytas pagrobimo laikas, o nurodyti tik darbo periodai tam tikruose padaliniuose. Tačiau dalis periodo įeina į tą laikotarpį, kai veikė dar senojo LR Baudžiamojo kodekso redakcija, kurio analogiško straipsnio sankcija už šaudmenų grobimą yra mažesnė nei naujojo BK, todėl buvo pažeistos LR BK 3 str. normos, o tikslus šaudmenų pagrobimo laikas taip ir nebuvo nustatytas. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. Nutarimo Nr.40 3.1.1. p. nurodyta, kad veikos padarymo vieta, laikas, būdas šioje nuosprendžio dalyje nurodomi visada (BPK 305 str. l d. l p.). Be to, nuteistojo teigimu, byloje nėra pakankamai įrodymų dėl šaudmenų pagrobimo, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimo Nr. 40 3.1,5. p. nurodyta, kad teismo išvados negali būti grindžiamos vien kaltinamojo prisipažinimu, jei jo nepatvirtina kiti įrodymai. Tuo tarpu, nuteistojo nuomone, teismas nesigilino ne tik į objektyviuosius, bet ir į subjektyviuosius nusikaltimo požymius.

Apeliaciniame skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad dėl LR BK 199² str. 1 d. numatyto nusikaltimo jis pilnai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi tai padaręs, o žalą valstybės biudžetui pilnai atlygino savo valia. Teismas konstatavo, kad S. K. anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko šeimą, todėl, apelianto nuomone, teismas galėjo jam paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, nuteistasis S. K. prašo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti: pagal LR BK 254 str. 2 d. išteisinti, o teismui manant kitaip, neskirti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu; pakeisti bausmę, paskirtą pagal LR BK 199² str. 1 d., ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies: taikyti LR BK 54 str. 3 d. nuostatas ir S. K. pagal LR BK 254 str. 2 d. paskirti trejų metų laisvės atėmimo bausmę; paskirtą bausmę subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal LR BK 199² str. 1 d. paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo S. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tiksliai nustatė faktines bylos aplinkybes, S. K. pagrįstai pripažino kaltu LR BK 254 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymu, tačiau nepagrįstai netaikė LR BK 54 str. 3 d. nuostatų ir už LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikaltimą paskyrė neteisingą bausmę. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad teismas iš esmės pakeitė kaltinimą bei apsunkino jo padėtį, o dėl pakeisto kaltinimo neleido pasisakyti ir tokiu būdu atėmė jo teisę į gynybą. Iš Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio matoma, kad teismas pašalino iš kaltinimo tai, kad vykdydamas LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką, S. K. ,,šiurkščiai pažeidė 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM VT dalinių vyriausiojo vado generolo A. Svetulevičiaus patvirtintą ,,Vidaus tarnybos dalinių spec. kuopų pareigūnų praktinio šaudymo programą“, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. IV-500 ,,Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus“. Minėtą kaltinimo patikslinimą teismas padarė, nes kaltinime nenurodyta ir teisiamojo posėdžio metu nenustatyta, kokius būtent anksčiau nurodytos blanketinės normos straipsnius ir punktus kaltinamasis pažeidė, bei padarius išvadą, kad tai pažeidžia kaltinamojo teisę žinoti, kuo jis kaltinamas. Apeliantas taip pat pažymi, kad ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.2. p. nurodyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodomos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, jeigu jos nuosprendyje pripažintos įrodytomis, negali iš esmės skirtis nuo nusikalstamos veikos aprašymo kaltinamajame akte ar nustatyta tvarka teisme pakeisto kaltinimo (BPK 256 str.). Tačiau iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aišku, kad kaltinimas LR BPK 256 str. nustatyta tvarka nebuvo keičiamas, nes nebuvo keičiamos nei esminės faktinės aplinkybės, nei veikos kvalifikavimas. Atitinkamai nebuvo pažeista ir LR BPK 256 str. 3 d. numatyta teisė prašyti pertraukos pasirengti gynybai, nes konkrečiu atveju minėta nuostata netaikoma. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.1. p. pažymėta, kad nusikalstamos veikos aprašymą lemia baudžiamajame įstatyme numatyti nusikalstamos veikos sudėties požymiai, būtini nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Tuo tarpu tai, kad pagrobdamas labai didelį kiekį šaudmenų S. K. pažeidė dar ir vidaus normatyvinius teisės aktus ar jų nepažeidė, neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 254 str. 2 d., kadangi vidaus teisės aktų pažeidimas nėra LR BK 254 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos požymis. Tokiu būdu, pirmosios instancijos teismui iš kaltinimo pašalinus tai, kad S. K. ,,šiurkščiai pažeidė 1997 m. balandžio 16 d. Lietuvos Respublikos VRM VT dalinių vyriausiojo vado generolo A. Svetulevičiaus patvirtintą ,,Vidaus tarnybos dalinių spec. kuopų pareigūnų praktinio šaudymo programą“, nuo 2006 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. IV-500 ,,Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimų ir pareigūnų fizinio pasirengimo tikrinimo bei papildomų reikalavimų, susijusių su fiziniais ir praktiniais gebėjimais eiti tam tikras pareigas tam tikruose vidaus reikalų įstaigų padaliniuose, ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo taisyklių patvirtinimo“ reikalavimus“, nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės, turinčios reikšmę baudžiamosios atsakomybės klausimo sprendimui, iš esmės nepasikeitė, o kaltinamojo teisė į gynybą nebuvo pažeista, nes esminės nusikalstamos veikos, kuria jis buvo kaltinamas, faktinės aplinkybės S. K. buvo žinomos nuo pat ikiteisminio tyrimo pabaigos ir teisme nebuvo pakeistos. Atitinkamai nėra pagrindo teigti, kad pašalinus dalį kaltinimo, buvo pasunkinta nuteistojo padėtis ar padaryti procesinių normų pažeidimai. Be to, apeliantas nurodo, kad Teisės naudotis policijos ginkluote suteikimo policijos pareigūnams, ginkluotės skyrimo, išdavimo, priėmimo, paėmimo, saugojimo ir naudojimo, saugaus elgesio su ginklu bei ginklo priežiūros instrukcijoje nurodyta, kad jam pagal pareigas buvo leista laikyti ginklus ir šovinius namuose, o instrukcijos reikalavimų nesilaikymas laikomas darbo drausmės pažeidimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad S. K. nuteistas ne už didelio kiekio šaudmenų laikymą, o jų pagrobimą, už kurį atsakomybė numatyta LR BK 254 str. 2 d. Be to, nors ikiteisminio tyrimo metu 2007-06-06 S. K. buvo pateikti įtarimai ir dėl neteisėto didelio kiekio šaudmenų įgijimo ir laikymo (LR BK 253 str. 2 .), tačiau ši dalis vėliau pašalinta, o baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje tik dėl LR BK 199² , 254 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų.Nuteistasis S. K. apeliaciniame skunde pažymi, kad taip ir nebuvo nustatytas tikslus šaudmenų pagrobimo laikas, o išvardinti tik darbo periodai tam tikruose padaliniuose. Tačiau pats S. K. pripažino, kad rastus šovinius sukaupė per visą tarnybą dirbdamas Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje ,,ARAS“ ir Vidaus tarnybos antrajame pulke. Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr.40 3.1.1. p. nurodyta, kad nesant galimybės nustatyti tikslaus nusikalstamos veikos padarymo laiko, jis nurodomas kiek įmanoma tiksliau. Atitinkamai, atsižvelgiant į įvykdyto nusikaltimo tęstinį pobūdį, apeliacinės instancijos teismo nuomone, jo padarymo laikas nustatytas tinkamai. Nuteistasis taip pat nurodo, kad dalis nustatyto nusikaltimo padarymo laiko įeina į laikotarpį, kuomet veikė senasis (1961 m.) Baudžiamasis kodeksas, už šaudmenų grobimą numatęs mažesnę sankciją. LR Baudžiamojo kodekso (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.) 3 str. 1 d. nurodyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Tačiau jau pirmosios instancijos teismo nustatyta, kad S. K. įvykdyta nusikalstama veika yra tęstinio pobūdžio, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 10 p. nurodyta, kad tęstinių ar trunkamų nusikaltimų padarymo atvejais veika kvalifikuojama pagal įstatymą, galiojusį tuo metu, kai nusikalstama veika buvo pabaigta arba nutraukta. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nurodė, kad S. K. nusikalstama veika pareigūnų buvo nutraukta 2007-04-26 kratos metu suradus šovinius ir nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal LR BK 254 str. 2 d. (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 red.). Apeliantas teigia, kad nuosprendyje nėra nurodyta jokių konkrečių įrodymų dėl šovinių grobimo, o teismo išvados prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir yra visiškai nepagrįstos. Be to, nuteistasis pažymi, jog teismo išvados negali būti grindžiamos prielaidomis, o taip pat vien tik jo prisipažinimu, jei to nepatvirtina kiti įrodymai. Tačiau draudimas vadovautis vien tik nuteistojo parodymais negali būti vertinamas kaip draudimas jais vadovautis ryšium su kitais įrodymais. Tokiu būdu išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių S. K. kaltę LR BK 254 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Visų pirma, tai didelio kiekio šaudmenų suradimo kratos metu S. K. gyvenamojoje patalpoje faktas (T. 1, b. l. 82). Apklaustas liudytoju pareigūnas E. S. , atlikęs kratą S. K. gyvenamojoje patalpoje, parodė, kad suradus šaudmenis A. K. paaiškino, kad jie priklauso vyrui S. K. . Rastų šaudmenų priklausomumo neginčijo ir pats S. K. , kuris taip pat paaiškino jų įgijimo aplinkybes, t. y. kad vieną šaudmenį parsivežė baigęs karinę tarnybą, nors to daryti negalėjo, o kitus - per visą tarnybą dirbdamas Vidaus tarnybos 2-ajame pulke ir Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinėje ,,ARAS“. S. K. parodymai iš esmės nekito nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios, o taip pat teisme, todėl nėra pagrindo manyti, kad jis galėjo save apkalbėti. Tiesa, apklaustas teisme S. K. iš pradžių nurodė, kad visų šovinių neiššaudavo, o vėliau nurodė, kad jų net neužtaisydavo ir tokiu būdu pasiimdavo bei išsinešdavo iš šaudyklos, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, šie prieštaravimai nėra esminiai. Nuteistojo parodymus, kad šaudmenis jis pasisavindavo būtent praktinių šaudymo užsiėmimo metu iš esmės patvirtino liudytojai G. J. , R, Juzėnas, J. N. , M. Šostakas, kurie patvirtino galimybę pagrobti dalį praktinių šaudymo užsiėmimų metu išduotų šovinių (,,kiekvieno žmogaus sąžinės reikalas, kiek iššaudo“; ,,nebuvo įmanoma suskaičiuoti, kuris kiek iššovė“; ,,nesąžiningas pareigūnas galėjo užtaisyti ir ne visus šovinius“; ,,neįmanoma sukontroliuoti, kiek užsitaiso šovinių“). Pats S. K. pripažino, kad suprato neturintis teisės kaupti šovinių, tačiau visgi juos pasisavindavo ir parsinešdavo iš šaudyklos bei tokiu būdu juos neteisėtai užvaldydavo, todėl akivaizdu, kad LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikaltimą S. K. įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia. Pagrobimas - tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas. Nuteistasis pirmosios instancijos teisme nesutiko, kad jis šovinius pagrobė, nes jie buvo išduoti sunaikinimui (šaudymui), o jis šovinių tiesiog nesunaikino, tačiau, atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, aišku, kad šovinių panaudojimas ne tuo tikslu, kuriuo jie išduoti, yra neteisėtas, o nepanaudoti šaudmenys (atsisakius juos iššaudyti vietoje) privalėjo būti grąžinti juos išdavusiems asmenims. Visgi nuteistasis minėtos pareigos nevykdydavo ir veikdamas tiesiogine tyčia neiššaudytus šovinius neteisėtai ir neatlygintinai užvaldydavo bei tokiu būdu įvykdė LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikaltimą.Nuteistojo S. K. nuomone, teismas jam nepagrįstai už LR BK 199² str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skyrė laisvės atėmimo bausmę, kadangi dėl minėto nusikaltimo padarymo jis savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, žalą valstybės biudžetui pilnai savanoriškai atlygino, anksčiau neteistas, charakterizuojamas teigiamai, dirba, išlaiko šeimą, o LR BK 199² str. 1 d. sankcijoje numatyta ir kita bausmė. Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas S. K. bausmę už LR BK 199² str. 1 d. numatytą nusikaltimą į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes atsižvelgė. Be to, atsižvelgtina į tai, kad LR BK 199² str. 1 d. numatytas nusikaltimas yra priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai, o tiriant šį nusikaltimą buvo atskleistas dar vienas S. K. įvykdytas sunkus nusikaltimas (LR BK 254 str. 2 d.), kas rodo S. K. , nors ir buvus neteistam, tačiau linkusį nusikalsti, todėl, teisėjų kolegijos įsitikinimu, LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį užtikrins tik laisvės atėmimo bausmės paskyrimas. Visgi skirtos laisvės atėmimo bausmės dydžiui neabejotinai didelės reikšmės turi visos aukščiau apelianto nurodytos aplinkybės, todėl pirmosios instancijos teismas jas įvertino bei paskyrė laisvės atėmimo bausmę, artimą LR BK 199² str. 1 d. sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumui. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, S. K. už LR BK 199² str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta ir jos švelninti nėra pagrindo.Klaipėdos apygardos teismas 2007 m. spalio 30 d. nuosprendyje konstatavo, kad baudžiamojoje byloje nenustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytų aplinkybių, kurių pagrindu S. K. galima būtų paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmę. Su tokia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau nurodytas aplinkybes, sutinka tik tiek, kiek tai susiję su bausme už LR BK 199² str. 1 d. numatytą nusikaltimą. Apeliaciniu skundu nuteistasis S. K. taip pat prašo neskirti jam bausmės, susijusios su laisvės atėmimu, už LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikalstamą veiką. Kadangi LR BK 254 str. 2 d. numatyta tik laisvės atėmimo nuo šešerių iki dešimties metų bausmė, tai kitokia bausmė nuteistajam gali būti paskirta tik LR BK 62 ar 54 str. numatytais pagrindais. Visgi konkrečiu atveju LR BK 62 str. negali būti taikomas, nes nėra nei LR BK 62 str. 1 d. (savanoriškas atvykimas ar pranešimas apie savo įvykdytą nusikalstamą veiką), nei LR BK 62 str. 2 d. (bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės) sąlygų. Tačiau pažymėtina, kad švelnesnė negu įstatymo numatyta bausmė gali būti skiriama ne tik esant LR BK 62 str. numatytoms sąlygoms ir pagrindams, tačiau esant išimtinėms aplinkybėms, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę ir LR BK 54 str. 3 d. numatytu pagrindu. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas LR BK 54 str. 3 d. nuostatų nepagrįstai netaikė ir paskyrė neteisingą bausmę. Vadovaudamasis LR BK 54 str. 3 d. teismas gali paskirti tiek švelnesnės rūšies bausmę, tiek mažesnę negu straipsnio sankcijoje numatytas minimalus bausmės dydis bausmę. Svarstant LR BK 54 str. taikymo galimybę skiriant bausmę S. K. už LR BK 254 str. 2 d. numatytą nusikaltimą, atkreiptinas ypatingas dėmesys į tai, kad nebuvo nustatytas joks pagrobtų šovinių realizavimo atvejis (nusikaltimas išaiškintas visiškai atsitiktinai, tiriant kitą nusikaltimą), o paties nuteistojo versija, kad šovinius pagrobė siekdamas išvengti išlaidų dalyvaujant šaudymo varžybose, liko nepaneigta, todėl šie faktai mažina nusikalstamos veikos pavojingumą. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad S. K. anksčiau neteistas, dirbo, artimųjų bei bendradarbių charakterizuojamas teigiamai, o suradus jo gyvenamojoje patalpoje šaudmenis, iš esmės prisipažino juos tyčia neteisėtai pasisavinęs bei padėjo išaiškinti šią nusikalstamą veiką, todėl, kolegijos įsitikinimu, skiriant bausmę S. K. už LR BK 254 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą, taikytinos LR BK 54 str. 3 d. nuostatos, nes LR BK 254 str. 2 d. numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui Visgi kartu su aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis atsižvelgtina ir į tai, kad padarytas sunkus nusikaltimas tiesiogine tyčia, o neteisėtas svetimų šaudmenų užvaldymas kelia pavojų visuomenės saugumui, šaudmenys nebuvo tinkamai laikomi (rašomojo stalo stalčiuose), o tęstinis nusikalstamos veikos pobūdis rodo S. K. nusikalstamą polinkį, todėl, įgyvendinant LR BK 41 str. 2 d. numatytą bausmės paskirtį, S. K. už LR BK 254 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau dvigubai mažesnė už LR BK 254 str. 2 d. numatytos laisvės atėmimo bausmės minimumą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d., 2 p., 328 str. 1, 2 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria S. K. pagal LR BK 254 str. 2 d. paskirta šešerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Taikyti LR BK 54 str. 3 d. ir S. K. , pripažintam kaltu pagal LR BK 254 str. 2 d., paskirti bausmę - laisvės atėmimą trejiems metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 4 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su bausme, paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžiu pagal LR BK 199² str. 1 d., ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Kitą Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.