Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Sandrai Jotautei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui R. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini),

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. 2016-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad 2016-05-18 apie 14.00 val., ji viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, ties Minijos g. 14, Doviluose, Gargžduose, Klaipėdos r., necenzūriniais žodžiais iškeikė K. D., L. S. ir I. G., įžeidžiamai kibo prie jų bei tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo R. B. nepripažino padaryto administracinio teisės pažeidimo. Paaiškino, jog konfliktas tarp kaimynų tęsiasi jau penkeri metai, kai M. su D. susikeitė darželiais. Paaiškino, jog įvykio dieną, ji savo namo antrame aukšte žiūrėjusi pro langą, kai atvyko kaimynės S. D. sūnus K. D.. K. D. pamatęs ją pradėjo kabinėtis „ko žiūri, ko nori, lįsk į būdą“. Ji atsakė, jog „kur noriu, ten ir žiūriu“, jo atžvilgiu nevartojo jokių necenzūrinių žodžių ar įžeidžiančių žodžių. K. D. seserys I. G. ir L. S. išėjusios iš namo, paskui brolį pradėjo ją užgaulioti. Kaskart, tik pasirodžius jiems kieme, ji buvo užgauliojama, vadinama „išsigimėle, vėžininke, džiovininke“.

Liudytoja I. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog tą dieną atėjo pas mamą S. D. susitikti su broliu, kuris grįžo su žmona iš užsienio. Atėjusi matė, kad vyksta konfliktas tarp kaimynės ir jos brolio K. D., kaimynė R. B. žiūrėjo pro namo antro aukšto langą, kaip prasidėjo konfliktas, ji nežino, nes nematė, brolis klausė, kodėl tvorą išvertei. Konfliktas jau iš anksčiau yra kilęs, nes R. B. buvo išdarkiusi daržą, nuėmusi tvorą. Kita sesuo L. S. buvo kieme, o mama namo viduje. Girdėjo, jog buvo kalbama apie tvorą, tačiau R. B. nekeikė nei jos, nevartojo necenzūrinių žodžių jų atžvilgiu, tiesiog pokalbis vyko tarp R. B. ir jos brolio, jų pokalbyje daugiau niekas nedalyvavo.

Liudytoja L. S. paaiškino, jog įvykio dieną, atėjo pas mamą susitikti su broliu. Išėjus iš namo, matė, jog vyksta konfliktas tarp kaimynės R. B. ir jos brolio K. D. dėl nuardytos tvoros, nes brolis garsiai paklausė, kokie vandalai tą tvorą išvertė, o tada R. B. pradėjo rėkti. Prašė brolio nesibarti, nes tai beprasmiška. Tą dieną R. B. nevartojo necenzūrinių žodžių nei jos, nei Ingos atžvilgiu, juos buvo iškeikusi prieš keletą dienų.

Liudytojas K. D. teismo posėdžio metu paaiškino, kad atvyko pas savo mamą S. D. pasisvečiuoti, pamatęs, jog nuardyta tvora, pradėjo klausti, kas tai padarė. Kaimynė R. B. pro langą pamačiusi, jog jis atsirėmęs į vartelius, pradėjo šaukti ant jo „suski, ką darai“, įžeidinėti jį, R. B. pirma pradėjo konfliktą. Tuomet jis paklausė ar tavo tvora, o R. B. pasakė, kad jos, nes jos vyras ją darė. Konfliktas vyko apie 10 minučių, seserys matė tik konflikto pabaigą.

Liudytoja S. D. teismo posėdžio metu paaiškino, jog anksčiau su R. B. gerai sutarė, kol daržais nesusikeitė, o kai apsikeitė, tai konfliktai vyksta jau 7 metus. Įvykio dieną, pas ją atvyko į svečius sūnus K. D., ji tuo metu ravėjusi daželyje. Tuo metu, sūnus pastebėjęs, jog išardyta tvora, pasirėmęs į kuolelį pradėjo klausti, kas tai padarė. Kaimynė R. B., žiūrėjusi pro langą, pradėjo šaukti ant sūnaus „ką tu suski darai“, „ko laužai, spardai tvorą“. Sūnus susibarė su kaimyne, tačiau jis necenzūrinių žodžių nevartojo. Prašė sūnaus, kad nesibartų, nes konfliktas tęsiasi jau senai. Dukterys atėjo vėliau.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Iš 2016-05-26 administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog R. B. kaltinama už tai, kad 2016-05-18 apie 14.00 val., ji viešoje vietoje, bendro naudojimo kieme, ties Minijos g. 14, Doviluose, Gargžduose, Klaipėdos r., necenzūriniais žodžiais iškeikė K. D., L. S. ir I. G., įžeidžiamai kibo prie jų bei tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnis numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia nedidelis chuliganizmas, tai yra necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ar kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Iš šios teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas turi būti atliktas viešose vietose ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Atitinkamai nedideliu chuliganizmu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, o įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (įvykę ne viešose vietose, nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 174 str. nuostatas.

Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, tai yra ROIK pranešimą, jog 2016-05-19 dėl R. B. įžūlaus elgesio su prašymu kreipėsi I. G., I. G., L. S., K. D. prašymus, R. B. 2016-05-15, 2016-05-18 pareiškimus, teismo posėdžio metu duotus R. B. paaiškinimus, liudytojų parodymus, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai patvirtinančių R. B. kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 174 straipsnyje. Šiuo atveju konflikte tiesiogiai dalyvavo tik K. D. ir R. B., kiti liudytojais apklausti asmenys konfliktą matė tik iš toli, arba į įvykio vietą atvyko vėliau ir tiesiogiai įvykusio konflikto nematė ar matė tik pabaigą, nė vienas iš liudytojų I. G., L. S., S. D. nepatvirtino, jog R. B. būtų vartojusi necenzūrinius žodžius ar įžeidžiamai kibusi prie jų. Šio konflikto metu iš visų liudytojų netoli buvo tik liudytoja S. D., kuri nurodė, jog sūnui garsiai paklausius, kas vartus pavogė, R. B. iš karto sureagavo ir pradėjo šaukti. Taip pat nurodė, jog nesutarimai prasidėjo, kai daržais apsikeitė. Visi apklausti liudytojai patvirtino, jog konfliktas prasidėjo dėl daržo bei tvoros. Pastebėtina ir tai, jog K. D. pirmas garsiai išsakė savo pastebėjimus dėl tvoros, o R. B., žiūrėdama pro langą, išgirdusi išsakytus žodžius garsiai atsakė. Taigi jei K. D. nebūtų garsiai išreiškęs savo minčių dėl tvoros, tai tikėtina, jog barnis bei apibusi apsižodžiavimas nebūtų tarp jų įvykęs.

Be to, kaip matyti iš R. B. ir K. D. duotų parodymų, pareiškimų, nesutarimai, barniai bei konfliktai tęsiasi apie 5 metus tarp kaimynių R. B. ir K. D. mamos S. D., dėl daržo, dėl tvoros. Taigi, šiuo atveju taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo atveju jei R. B. ir pasakė necenzūrinius žodžius, jos veikoje dominavo asmeninės paskatos, kurios buvo nukreiptos ne į viešosios rimties trikdymą, o kaip atsakas į K. D. veiksmus bei garsiai išsakyti žodžius adresuotus R. B.. Kaip nurodė apklausti liudytojai konfliktas tarp K. D. ir R. B. vyko neilgai, keletą minučių. Duomenų, kad tarp jų vykusį konfliktą girdėjo kiti pašaliniai asmenys ir dėl to buvo sutrikdyta jų rimtis nėra. Byloje negauta objektyvių, neginčijamų duomenų apie tai, kad tarp R. B. ir K. D. kilęs asmeninis konfliktas, apsižodžiavimas turėjo viešą pobūdį, taigi nenustatyta, kad įvykio dieną 2016-05-18 buvo pažeista kitų konflikte nedalyvavusių žmonių rimtis bei viešoji tvarka.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą (Lietuvos Respublikos ATPK 257 str.), pripažintina, kad R. B. veikoje nenustatyta visuma požymių, būtinų konstatuoti administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, padarymo faktą.

Nesant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose administracinio teisės pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina (Lietuvos Respublikos ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 287 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. B., traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.