Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nutartis

nepilnamečių pareiškėjų A. R. ir E. R. atstovui pagal įstatymą G. P. ir atstovui advokato padėjėjui S. S.,

institucijos, duodančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui P. Š.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal nepilnamečių pareiškėjų A. R. ir E. R. atstovo pagal įstatymą G. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims E. K., valstybės įmonei Turto bankas, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, institucijai, duodančiai išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo ir leidimo priimti palikimą nepilnamečių globotinių vardu išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Išvadą duodanti institucija per teismo nustatytą terminą pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 18 d. įsakymais Nr. A- 880 „Dėl laikinosios globos nustatymo E. R.“ ir Nr. A-881 „Dėl laikinosios globos nustatymo A. R.“ vaikams buvo nustatyta laikinoji globa (duomenis neskelbtini). Vaikų tėvas K. R. mirė (duomenis neskelbtini), motina D. P. mirė (duomenis neskelbtini). 2014 m. gruodžio 2 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-906- 284/2014 vaikams A. R. ir E. R. nustatyta nuolatinė globa G. P. šeimoje. 2021 m. lapkričio 12 d. skyriuje gautas valstybės įmonės Turto banko pranešimas, kuriuo informavo, kad palikėjas K. R. turėjo nepilnamečių įpėdinių A. R. bei E. R., o po palikėjo mirties liko jo vardu registruotas turtas: gyvenamas namas su žemės sklypu ir priklausiniais, esantis (duomenis neskelbtini), automobilis „Huoniao“, valstybinis numeris (duomenis neskelbtini), piniginės lėšos, esančios „Swedbank“, AB banko sąskaitoje, piniginės lėšos, esančios Pakruojo ūkininkų kredito unijos sąskaitose bei prašo apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus. Gavęs minėtą informaciją skyrius informavo globėją G. P. apie pareigą imtis veiksmų dėl palikimo nepilnamečių vaikų E. R. ir A. R. vardu priėmimo ar atsisakymo nuo jo. G. P. taip pat informavo skyrių, jog jam nebuvo žinoma apie palikėjo K. R. turtą. Pažymėjo, kad globėjas G. P. tinkamai atlieka savo pareigas, šeimoje vaiko teisių pažeidimų nebuvo nustatyta. Pareiškėjas dirba, turi nuolatines pajamas. Nepilnamečiai A. R. ir E. R. sutinka, kad būtų išduotas teismo leidimas globėjui G. P. jų vardu priimti mirusio tėčio K. R. palikimą.

Institucijos duodančios išvadą atstovas P. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad nepilnamečių vaikų globėjas apie palikimą sužinojo tik iš vaiko teisių apsaugos institucijos, todėl laiko, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Leidimas turėtų būti išduotas palikimo priėmimui pagal turto apyrašą. Palaiko prašymą ir prašo jį tenkinti

Suinteresuotas asmuo E. K., suinteresuotų asmenų valstybės įmonės Turto bankas ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovai į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą buvo informuoti tinkamai, byloje yra gauti jų prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad (duomenis neskelbtini) mirė K. R., kuris buvo nepilnamečių vaikų A. R., gimusios (duomenis neskelbtini), ir E. R., gimusio (duomenis neskelbtini), tėvas.

Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). CK 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu šis terminas praleistas, jis gali būti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

CK 5.57 straipsnyje nustatyta galimybė kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo ir įrodinėti, kad šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, tai yra, kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme įtvirtintų savo teisių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar jos yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis). Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319-695/2015).

Šiuo nagrinėjamu atveju palikėjas K. R. mirė (duomenis neskelbtini). Terminas jo palikimui priimti suėjo (duomenis neskelbtini), todėl akivaizdu, kad terminas palikimui priimti praleistas ir praleistas žymiai. Teisme pareiškėjų atstovo pagal įstatymą prašymas gautas 2022 m. sausio 31 d. Pareiškėjų atstovas pagal įstatymą patikslintame pareiškime bei teismo posėdžio metu nurodė, kad apie palikimą, likusį po jo globotinių tėvo K. R. mirties, nieko nežinojo, nes po tėvo mirties vaikai liko gyventi su savo motina D. P., iš kurios vėliau buvo paimti ir apgyvendinti globos namuose, ir tik jai mirus, jis buvo paskirtas vaikų globėju ir vaikus iš globos namų pasiėmė. Jam nebuvo žinoma, kad vaikų tėvas turėjo turto, nes vaikų motina jokio nekilnojamo turto neturėjo, be to, jis nežinojo, kad po vaikų tėvo mirties vaikų motina nesikreipė dėl palikimo priėmimo. Apie globotinių tėvo K. R. palikimą jį informavo vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi pranešimą iš valstybės įmonės Turto bankas.

Įvertinus visas byloje nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo atsisakyti atnaujinti terminą priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Prašyme nurodytos aplinkybės ir susiklosčiusi situacija – įvertinus tai, kad nepilnamečių pareiškėjų atstovas pagal įstatymą siekia įgyvendinti nepilnamečių vaikų teises, laikytinos pakankamai svarbiomis priežastimis tenkinti pareikštą pareiškimą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas, vadovaudamasis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu, protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, daro išvadą, jog įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą, atsiradusį po tėvo K. R. mirties (duomenis neskelbtini), yra pagrindas atnaujinti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Nagrinėdamas klausimus, susijusius su vaiko teisėmis ir spręsdamas prašomo leidimo išdavimo klausimą, teismas atsižvelgia išimtinai į vaiko interesus (CK 3.3 straipsnis). Sprendžiant klausimą, ar išduoti teismo leidimą tėvams savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą (CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktas), teismas privalo atsižvelgti į CK 5.52 straipsnio nuostatas, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Sutinkamai su CK 5.53 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Šiuo atveju pareiškėjų atstovas pagal įstatymą prašyme nenurodė ar palikėjas turėjo kreditorių, tačiau siekdamas apginti vaikų interesus, prašo leisti priimti palikimą nepilnamečių vaikų vardu pagal turto apyrašą.

Pagal suformuotą teismų praktiką, palikimo priėmimas pagal turto apyrašą užtikrina, kad kreditorių reikalavimai, nepriklausomai nuo jų dydžio, galės būti patenkinami tik ta apimtimi, kiek yra paveldėto turto, į kitą įpėdinio turtą reikalavimai nebus nukreipiami.

Įvertinus pareiškėjų atstovo pagal įstatymą nurodytas aplinkybes ir pateiktus rašytinius įrodymus, atsižvelgiant išimtinai į vaikų interesus, pareiškėjų atstovo pagal įstatymą prašymas tenkintinas ir išduotinas teismo leidimas nepilnamečių A. R., gimusios (duomenis neskelbtini), ir E. R., gimusio (duomenis neskelbtini), vardu priimti palikimą, likusį po jų tėvo K. R., mirusio (duomenis neskelbtini), mirties, pagal turto apyrašą. (CPK 582 straipsnio 2 dalis).

Išaiškintina, kad dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą vaikų atstovas su pareiškimu turi kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuris išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo. Notaro išduotą vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo įpėdinis turi ne vėliau kaip per dvi savaites pateikti bet kuriam palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismo veiklos teritorijoje veikiančiam antstoliui (CK 5.53 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-291, 576-578, 579-582 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjų A. R. ir E. R. atstovo pagal įstatymą G. P. pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti terminą nepilnamečių vaikų A. R., gimusios (duomenis neskelbtini), ir E. R., gimusio (duomenis neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po jų tėvo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenis neskelbtini) mirties.

Išduoti teismo leidimą nepilnamečių vaikų A. R., gimusios (duomenis neskelbtini), ir E. R., gimusio (duomenis neskelbtini), vardu priimti palikimą, atsiradusį po palikėjo K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenis neskelbtini)., mirties, pagal turto apyrašą.

Nutarties dalis dėl termino palikimui priimti atnaujinimo per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.

Kita nutarties dalis neskundžiama.