- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2015-07-31
- Bylos Nr.
- 1-2007-720/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35557-2015-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tatjana Butkienė
- Kaltinamasis
- R. K.
Kauno apylinkės teismo teisėja Tatjana Butkienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Dalios Pangonienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, kurioje:
R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, nedirbanti, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teista:
- 2011-12-22 Prienų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs,
- 2015 m. liepos 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, paskirta bausmė - 4 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu, teismo baudžiamasis įsakymas neįsiteisėjęs,
kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji R. K. 2015-06-25, apie 03.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai konstatuotas 3,72 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama psichinę prievartą, tai yra grasinančiais žodžiais, tokiais kaip, „aš tave nužudysiu“, baugino savo seserį A. V., grasino ją nužudyti ir savo grasinimų realumui pagrįsti paėmusi nuo stalo peilį juo mosikavo, taip laikydama nukentėjusiąją baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamoji R. K. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad ji gyvena su draugu (duomenys neskelbtini). Iš esmės nori paaiškinti, kad 2015-06-24, apie 10.00 val., pas ją į svečius atvažiavo sesuo A. V.. Jos žiūrėjo televizorių, po to nuėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Grįžusios namo gėrė nusipirktą alkoholį. Apie 16.30 val. draugas K. S. po darbo grįžo namo. Jis su jomis negėrė, vienas išgėrė gal buteliuką alaus. Jei gerai pamena, K. S. užmigo, o ji su A. V. nuėjo į naktinę kavinę nusipirkti alkoholio, nes namuose jau jo nebebuvo. Kelintą valandą jos ten nuėjo, nežino, tačiau ji grįžo namo apie 03.00 val., o A. V. toliau liko naktinėje kavinėje. Ji supyko, kad A. V. liko, o nėjo su ja namo. Netrukus grįžo ir sesuo. Jos buvo virtuvėje, kai tarp judviejų kilo konfliktas dėl to, kad ji liko naktinėje kavinėje su nepatikima kompanija. Abi smarkiai susipyko ir ji A. V. du arba tris kartus pastūmė. Kas vyko vėliau, tiksliai nepamena, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Neatmeta galimybės, kad galėjo pagriebti peilį ir grasinti A. V. susidorojimu. Šiaip, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, ji gali pradėti elgtis agresyviau, tačiau tai būdinga ne visada. Įvykio liudininku tapo ir jos draugas, nes jis buvo namuose. Dar kartą nori pasakyti, kad dėl tokio savo elgesio ji labai gailisi ir prisipažįsta padariusi nusikaltimą (b.l. 25).
Motyvuojamoji dalis
Be visiško kaltinamosios prisipažinimo, jos kaltė visiškai įrodyta ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais - byloje pateiktais nukentėjusiųjų parodymais bei kitais bylos rašytiniais įrodymais.
Nukentėjusioji A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji yra R. K. sesuo. Jos palaiko gana artimus santykius, tačiau R. K. neatsisako alkoholinių gėrimų ir tampa labai konfliktiška. 2015-06-24, apie 10.00 val., ji atvažiavo pas R. K. į svečius, adresu (duomenys neskelbtini). Jai atvažiavus, R. jau buvo apsvaigus nuo alkoholio, tačiau jos nuėjo į parduotuvę nusipirkti daugiau alkoholinių gėrimų. R. K. pirko alų 1 litro talpos butelyje, o ji nusipirko skardinę sidro. Grįžusios abi vartojo nusipirktus alkoholinius gėrimus. Apie 16.00 val. namo grįžo R. K. sugyventinis K. S.. Jis taip pat atsinešė alkoholinių gėrimų ir visi toliau kartu gėrė. Apie 23.30 val. joms pasibaigė alkoholiniai gėrimai, todėl su R. K. sugalvojo nueiti į naktinę kavinę alkoholio. K. S. nėjo ir liko namuose, todėl jos išėjo dviese. Naktinėje kavinėje jos vartojo alkoholinius gėrimus. Ji sutiko savo pažįstamą ir pradėjo su juo kalbėtis, jos seseriai tai nepatiko ir ji pradėjo bartis. Kitas pažįstamas ją palydėjo namo, o ji (A. V.) liko. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai ir pasakė, kad sesuo iškvietė policiją, nes neva ją prievartauja ar net žudo nepažįstami, tačiau ji buvo gyva ir sveika. Pareigūnai dėl visa ko ją parvežė namo pas seserį ir išvažiavo. Kadangi jau buvo 02.00 val. ar 03.00 val., nusprendė likti nakvoti pas R. K. ir dieną važiuoti pas save. Prisiėdusi ant sofos pradėjo žiūrėti televizorių, kai išgirdo, kad K. ir R. konfliktuoja virtuvėje. Girdėjo, kad ji pradėjo rėkti, jog persipjaus venas. Kęstas iš virtuvės pradėjo sakyti, kad kviestų policiją, nes jam atsibodo jos grasinimai nusižudyti. Po K. žodžių R. atbėgo į kambarį su peiliu rankoje, pora kartų ją (A. V.) stūmė, kas jai nesukėlė fizinio skausmo, ir mosikavo peiliu priešais ją, rėkė, kad nekviestų policijos, tačiau jau tuo metu kaip tik ji prisiskambino pagalbos linija. Ji tiesiogiai žodžiais negrasino, tačiau dėl jos tokių veiksmų labai išsigando ir juos suprato kaip grasinimą susidoroti ar sutrikdyti sunkiai sveikatą. Taigi, kai ji pamatė, kad jau kalba su operatoriumi, nubėgo ir atsigulė į lovą. Negali pasakyti, kaip ji būtų pasielgusi, jei nebūtų iškvietusi policijos. R. K., kaip ir minėjo, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, tampa agresyvi ir nenuspėjama. Atvykus policijos pareigūnams ji sakė, kad nieko nedarė, buvo agresyvi ir ją (A. V.) pastūmė, tačiau tai jai nesukėlė fizinio skausmo ar sveikatos sužalojimo. Galiausiai pareigūnai sulaikė R. K. ir pristatė į Kauno m. Centro PK. Dėl įvykio jai nebuvo padaryta fizinė žala, nebuvo sužalota, tačiau patyrė didelį stresą, baimę dėl savo gyvybės ir sveikatos. Ikiteisminio tyrimo metu norėtų būti pripažinta nukentėjusiąja dėl patirtos moralinės žalos. Civilinio ieškinio nereiškia (b.l. 11).
Liudytojas A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 1-ojo būrio vyresniuoju patruliu. 2015-06-25 patruliavo automobiliu, šaukiniu „418“, kartu su 1-o būrio patruliu R. L. ir tyrėju E. P., kai apie 03:45 val. iš Kauno apsk. VPK budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyksta smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus minėtu adresu juos pasitiko moteris, kuri skambino į policiją. Ji prisistatė esanti A. V.. Paaiškino, kad apie 03:30 val. būnant jos sesers R. K. namuose, minėtu adresu, R. K. pradėjo ją stumdyti, kiek kartų stūmė, nenurodė, ir grasino susidoroti peiliu. A. V. buvo išsigandusi, taip pat nuo jos sklido alkoholio kvapas, jai buvo nustatytas 2,23 promilės girtumas. Moteris sakėsi, kad jokių sužalojimų jai nėra padaryta, medicininė pagalba jai nereikalinga. R. K. jiems atvykus buvo agresyviai nusiteikusi, muistėsi, sakė, kad nieko nedarė, čia jai specialiai iškvietė policiją. Nuo R. K. sklido alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli. Ji buvo sulaikyta ir pristatyta į Kauno m. Centro PK, kur jai buvo nustatytas 3,72 promilių girtumas. Namuose buvo ir vyriškis, K. S., tačiau jis į pokalbį nesikišo, elgėsi ramiai. Paties nusikaltimo fakto jis (A. P.) nematė. Viską, kas jam buvo žinoma, papasakojo. Jo parodymai yra išsamūs apie aplinkybes, kurios yra jam žinomos, todėl prašo jais vadovautis ir teisminio nagrinėjimo metu (b.l. 15).
Liudytojas K. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis gyvena kartu su R. K., tačiau nori duoti parodymus apie nakties įvykius. Jie kartu gyvena (duomenys neskelbtini). 2015-06-24 jis dirbo. Darbas baigėsi 15.00 val. Grįžus namo apie 15.30 val. pamatė, kad į svečius yra atvykusi R. K. sesuo A. V.. Abi moterys buvo apsvaigusios nuo alkoholio. Jam grįžus, visi trys kartu toliau gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 23.00 val., tikslaus laiko nepamena, abi seserys jam pasakė, kad eina į lauką parūkyti, o jis nuėjo rūkyti į virtuvę. Jis parūkė, o moterys neparėjo namo, dar laukė jų, bet jos taip ir negrįžo. R. K. parėjo namo tik paryčiais, apie 03.00 val. Ji sakė, kad buvo naktinėje kavinėje kartu su A. V.. Kavinėje vartojo alkoholinius gėrimus, nes namuose jau nebebuvo likę, o parduotuvės jau buvo užsidariusios. Netrukus grįžo ir A. V.. R. K. jai sakė, kad jos ieškojo, nes galvojo, kad ji pradingo. Iš moterų bendravimo suprato, jog jos buvo apsipykusios. Apie 03.30 val. jos, būdamos virtuvėje, pradėjo žodinį konfliktą, kalbėjo grubiai, tačiau jis nesikišo ir nesiklausė jų pokalbio. Dar po poros minučių R. K. pradėjo stumdyti A. V.. Ją pastūmė apie 2 - 3 kartus. Tuo tarpu R. K. pagriebė ant stalo gulėjusį peilį (viso apie 15 cm ilgio) ir jį iškėlusi pradėjo mosikuoti. Ką Rima tiksliai sakė, nepamena, bet kažką, kad buvo suprantama, jog grasina susidorojimu. Netrukus po grasinimo ji numetė peilį ant grindų, o A. V. paskambino į policiją dėl grasinimų nužudyti. Kiek jam yra žinoma, A. V. nebuvo padaryti jokie sužalojimai. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė R. K. ir pristatė į policijos įstaigą. Kur tiksliai gyvena A. V., nežino, žino tik tai, kad Šilainių mikrorajone. Jis pats dėl įvykio nenukentėjo, ikiteisminio tyrimo metu nenori būti pripažintas nukentėjusiuoju. Papasakojo viską, kas jam buvo žinoma, daugiau nieko pridurti negali (b. l. 17).
2015-06-25 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto patvirtina, kad policiją iškvietė A. V., kuri nurodė, kad 2015-06-25, apie 03.30 val. tarp seserų įvyko smurtas artimoje aplinkoje, kuris pasireiškė stumdymu, grasinimais, ją puolė peiliu (b. l. 5 – 6).
2015-06-25 pristatyto asmens testo alkoholiui protokolas Nr. 7812 patvirtina, kad R. K. buvo nustatytas 3,72 promilių girtumas (b. l. 20).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia žodžiu, raštu, telefonu ar kitokia forma pranešant žmogui, kad jis gali būti nužudytas ar sunkiai sutrikdyta sveikata. Grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realizuotas. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes, turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos. Taigi nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–341/2010).
Nagrinėjamos baudžiamosios bylos atveju, kaltinamoji, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, rankoje laikydama peilį, grasino savo seseriai A. V., grasino žodžiais sakydama, kad ją užmuš, todėl, teismo vertinimu, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nukentėjusioji pagal grasinimų išraišką ir kitas aplinkybes turėjo rimtą pagrindą bijoti, kad grasinimai bus įgyvendinti.
Ištirtų įrodymų visetu, pačios kaltinamosios R. K. visišku prisipažinimu, nukentėjusiosios A. V. ir liudytojų ikiteisminio tyrimo apklausos protokoluose užfiksuotais parodymais, ištirtais rašytinais įrodymais nustatyta, kad kaltinamoji R. K. 2015-06-25, apie 03.30 val., būdama apsvaigusi nuo alkoholio (jai konstatuotas 3,72 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudodama psichinę prievartą, tai yra grasinančiais žodžiais, tokiais kaip, „aš tave nužudysiu“, baugino savo seserį A. V., grasino ją nužudyti ir savo grasinimų realumui pagrįsti paėmusi nuo stalo peilį juo mosikavo, taip laikydama nukentėjusiąją baimėje ir netikrumo būsenoje, tokiais veiksmais duodama pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimai gali būti įvykdyti.
Kaltinamosios kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir ištirtų įrodymų visetu, jo veikos atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamoji R. K. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, kaltės forma – tiesioginė tyčia.
Kaltinamosios R. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad kaltininkė prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta aplinkybę, kad veiką ji padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamoji sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 59).
Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino visiškai ir baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str. 1 d., paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į pastarosios padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į tai, kad kaltininkė nedirba, yra teista (b. l. 31 - 32), administracine tvarka bausta (b. l. 38-44), 2015-03-30 14.15 val. atvežta į VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus priėmimo ir skubios pagalbos skyrių, iki 2015-03-31 09.00 val. atlikta stebėjimo paslauga. Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai dėl alkoholio vartojimo, kiti psichikos ir elgesio sutrikimai (b. l. 50), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM 2015-07-01 specialisto išvadoje Nr. 93TPK-594 nurodyta, kad nesant duomenų, kad R. K. būtų nustatytas lėtinis progresuojantis psichikos sutrikimas, išreikšta silpnaprotystė ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvusi laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jai skirti teismo psichiatrinę ekspertizę netikslinga (b. l. 57), VšĮ Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruota (b. l. 48). Alkoholio vartojimas skatina agresyvų kaltinamosios elgesį, lemia susilpnėjusią savikontrolę, kas turi įtakos ir jos nusikalstamam elgesiui, nusikalstama veika buvo nukreipta prieš šeimos narį – seserį, todėl darytina išvada, kad bausmės tikslas gali būti pasiektas paskiriant kaltinamajai bausmę – laisvės apribojimą, o procesas užbaigtinas supaprastinto proceso tvarka - surašant teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, panaikintina.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 351 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. K. pripažinti kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti kaltinamajai galutinę bausmę - 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant per visą laisvės apribojimo laiką nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jeigu tai nėra susiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 ir 66 straipsniuose nustatytomis bausmių sudėjimo ir keitimo taisyklėmis, į paskirtą bausmę įskaityti R. K. laikino sulaikymo laiką 2015-06-25, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant 2 (dviem) laisvės apribojimo dienoms.
Kaltinamajai paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.
Išaiškinti kaltinamajai, kad nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei ji šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.