Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Teisėjas J.Ivanauskas Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01317-2010-8

2012 m. kovo 15 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. P. ir A. L. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendžio, kuriuo:

- A. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d., ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams ir dviems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009-11-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta vienerių metų laisvės atėmimo bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta A. L. – laisvės atėmimas 1 metams 4 mėn., bausmę atliekant pataisos namuose.

- A. P. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytas Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d., ir nuteistas laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. L. nuteistas už tai, kad jis 2010-09-12 apie 15.30 val. Pylimėlių gatvėje, Vilniuje, grasindamas fiziniu susidorojimu ir sakydamas, kad nukentėjusiajam J. N. suduos smūgį, jei jis prieštaraus, ištraukė iš J. N. priklausančio automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užvedimo spynos raktą ir pagrobė J. N. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, su jame buvusia automagnetola „Pioneer“, 100 Lt vertės, tuo padarydamas J. N. 1600 Lt materialinę žalą, tokiais savo veiksmais jis grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo J. N. atžvilgiu pagrobė svetimą turtą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje.

A. P. nuteistas už tai, kad jis 2010-09-12, apie 21.00 val., miško masyve apie 100 metrų atstumu nuo Plytinės ir Dvarčionių gatvių sankryžos, Vilniuje, turėtu žiebtuvėliu padegęs J. N. priklausančio automobilio AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekinę keleivio sėdynę, sudegino automobilį, tokiais savo veiksmais visuotinai pavojingu būdu sunaikino J. N. priklausantį automobilį AUDI 80, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 1500 Lt vertės, ir padarė J. N. 1500 Lt materialinę žalą.

Šiais savo veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 2 dalyje.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. P. ir jo gynėjas, nuteistojo A. L. gynėjas prašo apeliacinius skundus tenkinti, nuketėjusiojo atstovė prašo A. P. ir A. L. skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. P. apeliacinis skundas tenkintinas, A. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

Dėl A. L. apeliacinio skundo argumentų

Nuteistojo teigimu, jis ir A. P. su nukentėjusiuoju susitaikė, padarytą žalą atlygino, todėl mano, kad paskirta jam bausmė yra per griežta ir prašo jos vykdymą atidėti.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo A. L. padarytą nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. ir pagrįstai, įvertinęs, kad A. L. savo kaltę pripažino tik iš dalies, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 56 str. 1 d., paskyrė jam laisvės 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią tinkamai subendrino. Paskirta A. L. bausmė, būdama ženklai mažesnė už baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežta.

Atsižvelgus į tai, kad A. L., būdamas tris kartus teistas, naują nusikalstamą veiką – plėšimą – padarė atidėtos bausmės vykdymo metu, kas rodo, kad jis nesilaiko visuotinai privalomų elgesio taisyklių, nedaro teisingų išvadų ir yra linkęs nusikalsti, darytina išvada, kad nėra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

Dėl A. P. apeliacinio skundo argumentų

A. P. teigia, jog apylinkės teismo paskirta jam bausmė – per griežta, teismas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą ir susitaikė su nukentėjusiuoju. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pasisakė dėl jo teistumo, kadangi, apelianto teigimu, jis Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2006-02-22 nuosprendžiu buvo nuteistas už nesunkų nusikaltimą, paskirtą bausmę atliko ir jo teistumas yra išnykęs, todėl, teismas, vertindamas jo asmenybę, nepagrįstai pripažino jį anksčiau teistu.

Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, kad, jeigu kaltininkas savo noru atlygina ar pašalina padarytą žalą, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 d. 3 p.). BK 59 str. numatytų aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes.

Taip pat pažymėtina, kad asmuo, kurio teistumas yra išnykęs ar panaikintas, įstatymo nustatyta tvarka yra laikomas neteistu (kasacinė nutartis Nr. 2K-P-85/2008).

Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, jog A. P. 2006-02-22 metais yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 290 str. 4 MGL dydžio bauda. Jo padarytas nusikaltimas priskirtinas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.).

Pagal Lietuvos Respublikos BK 97 str. 3 d. 3 p. „a“ p.p. turinčiais teistumą laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę, – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo, 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. A. P. teistumas išnyko 2009-02-22, todėl apylinkės teismas, charakterizuodamas A. P. asmenybę, nepagrįstai nurodė, kad jis yra teistas.

Pažymėtina, jog teismas, skirdamas bausmę, vadovaudamasis LR BK 61 straipsnio 1 dalies nuostatomis bei formuojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Ši baudžiamojo įstatymo nuostata išvardija kriterijus, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas bausmės dydį.

Pirmosios instancijos teismas, charakterizuodamas A. P. asmenybę, nepagrįstai nurodė, kad jis yra teistas be to nepagrįstai nepripažino A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru pilnai atlygino nukentėjusiajam J. N. padarytą žalą, netinkamai pritaikė Lietuvos Respublikos BK 59 str. 61 str. 97 str. nuostatas ir neteisingai paskyrė A. P. realią 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, todėl šioje dalyje dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendis yra keistinas.

Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal BK 41 straipsnį bausmės, kaip valstybės prievartos priemonės, paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taigi sprendžiant, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, ir darant išvadą, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, turi būti paisoma BK 54 straipsnio nuostatų, nurodančių bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, ir vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika (veikomis), nuteistojo asmenybe. Tai yra nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis ir pobūdis, nuteistąjį apibūdinančios aplinkybės, jo požiūris į nusikalstamą veiką, kurią padarė, atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybes ir kita. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas turi derėti su bausmės paskirtimi, kurios turinį sudaro BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų tikslų visuma (kasacinė nutartis Nr. 2K-355/2011).

Atsižvelgus į tai, kad A. P. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), yra neteistas, susitaikė su nukentėjusiuoju, nėra jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra bent dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kolegijos nuomone, yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, paskirtos A. P. 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vieneriems metams ir įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 d. 1 p., 2 p.,

nusprendė:

pakeisti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendį.

A. P. paskirtos 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.