Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos J. S. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjos atleidimo iš valstybės tarnybos teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad pareiškėja ėjo VMSA Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų valdymo metodologijos skyriaus Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigas.

VMSA direktorius, įgyvendinamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1370 (toliau – Įstatymo pakeitimo įstatymas) nuostatas, sudarė Pareigybių vertinimo komisiją (toliau – Komisija), kuri iki 2018 m. spalio 1 d. buvo įpareigota įvertinti valstybės tarnautojų pareigybes ir sudaryti pareigybių, neatitinkančių naujos valstybės tarnautojo sąvokos turinio, sąrašus.

VMSA 2018 m. rugpjūčio 28 d. įvyko Komisijos pasitarimas, kuriame buvo vertinimas VMSA pareigybių sąrašas (I t., b. l. b. l. 14–15). Komisijos 2018 m. rugpjūčio 29 d. protokole Nr. A27-951/18(2.1.13-PD) nurodyta, kad Komisija, įgyvendindama nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliosiančio Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas bei atsižvelgdama į Valstybės tarnybos departamento pateiktas rekomendacijas („Atsižvelgus į tai, tos funkcijos, kurios nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, laikytinos ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijomis. Tokios funkcijos galėtų būti, pvz.: ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių registravimas, darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymas, darbo užmokesčio skaičiavimas, turto apskaita, duomenų į naudojamas informacines sistemas, programas ar registrus suvedimas ir tvarkymas, duomenų registravimas, statistinių ataskaitų rengimas, dokumentų registravimas, sisteminimas, kaupimas ir tvarkymas, perdavimas archyvams, dokumentų suvedimas ar įkėlimas į naudojamas informacines sistemas, registrus, dokumentų nukreipimas, paskirstymas, perdavimas, išsiuntimas, dokumentų ir tekstų redagavimas, informacinių sistemų techninė priežiūra ir tvarkymas, posėdžių, susitikimų ir pasitarimų organizavimas ir aptarnavimas, turto priežiūra ir remontas (taisymas), ir pan.“) įvertinusi VMSA ir Tarybos ir mero sekretoriato pareigybių sąrašą, pasiūlė naikinti valstybės tarnautojų pareigybes, nurodytas pridedamoje lentelėje (tame tarpe ir Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybė), bei vietoj jų steigti pareigybes pagal darbo sutartį. Komisijos nuomone, valstybės tarnautojų funkcijų, be kita ko, neatlieka Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų valdymo metodologijos skyriaus specialistai.

Komisijos siūlymų pagrindu VMSA direktorius 2018 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 40-387/18 (3.1.1E-TD2) „Dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ patviritno 27 pareigybes, neatitinkančias valstybės tarnautojo sąvokos, tame tarpe ir pareiškėjos – Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybė (I t., b. l. 157–158). VMSA direktorius 2018 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 40-410/18(3.1.1E-TD2) „Dėl administracijos direktoriaus 2018-09-26 įsakymo Nr. 40-387/18 (3.1.1E-TD2) „Dėl valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančių valstybės tarnautojų pareigybių panaikinimo“ pakeitimo“ patvirtino 16 valstybės tarnautojų pareigybių, kurios neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos, sąrašą, kuriame, be kita ko, nurodyta Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybė (It., b. l. 160-161).

VMSA Personalo departamentas 2018 m. spalio 23 d. raštu Nr. A51-90647/18 (3.3.2.26E-PD) „Dėl tarnybos (darbo) santykių pasikeitimo“ kreipėsi į pareiškėją (I t., b. l. 11). Rašte išaiškinta, kad remiantis Įstatymo pakeitimo įstatymu naikinant įstatyme apibrėžtos valstybės tarnautojo sąvokos neatitinkančią valstybės tarnautojo pareigybę, su asmeniu, ėjusiu šias pareigas, jo sutikimu sudaroma darbo sutartis dėl darbo toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu vietoj naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės steigiama darbuotojo pareigybė, kuriai priskiriamos analogiškos kaip naikinamos valstybės tarnautojo pareigybės funkcijos (Įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 11 dalis), paprašė pareiškėjos per 5 darbo dienas nuo pranešimo gavimo raštu informuoti Personalo departamentą, ar ji sutinka / nesutinka sudaryti darbo sutartį. Pareiškėja patikinta, kad jai bus užtikrintas ne mažesnis nei iki tol gautas darbo užmokestis ir kitos teisės bei lengvatos, kuriomis naudojosi iki pareigybės panaikinimo. Pareiškėjai nurodyta, kad jei ji priimtų sprendimą netęsti darbo kitame statuse, jos išeitinės išmokos dydis būtų apskaičiuojamas pagal tuo metu galiojusio Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja 2018 m. spalio 29 d. pasirašytinai ant šio rašto nurodė, kad su 2018 m. spalio 23 d. VMSA Personalo departamento pasiūlymu nesutinka.

Pareiškėjos nuomone, atlikta reorganizacija yra fiktyvi, nepagrįstai pripažinta, kad pareiškėjos atliekamos funkcijos nėra susijusios su valstybės tarnautojo viešojo administravimo veikla, pareiškėja nesutinka, kad jos pareigybė neatitinka valstybės tarnautojo sąvokos turinio.

Taigi, teimui nagrinėjamu atveju vertinant, ar pareiškėjos pareigybė nebeatitinka valsybės tarnuotojo sąvokos, svarbu nustatyti, kokie uždaviniai ir funkcijos buvo priskirti Vidaus apskaitos poskyriui, kuriam vadovavo pareiškėja, nustatyti, kokias funkcijas iki pareiškėjos pareigybės panaikinimo atliko ji, taip pat palyginti pertvarkymo metu panaikintų ir paliktų/įsteigtų pareigybių aprašymus.

Kaip nurodyta aukščiau, viena iš viešojo administravio sričių yra viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (VAĮ 5 straipsnio 5 punktas). Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento pateiktuose išaiškinimuose, į kuriuos, be kita ko, atsižvelgė Komisija, padarydama išvadą, kad pareiškėjos pareigybė nebeatitinka valstybės tarnautojo sąvokos, viešojo administravimo subjekto vidaus administravimą apibūdino kaip veiklą, kuria užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (struktūros tvarkymas, dokumentų, personalo, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis galėtų atlikti viešąjį administravimą.

Teismas, įvertinęs Vidaus apskaitos poskyrio nuostatus, Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybės paskirtį bei funkcijas, konstatuoja, kad atsakovė nepagrįstai padarė išvadą, kad pareiškėjos pareigybė nebeatitinka valstybės taranauotjo sąvokos. Nurodytas teisinis reglamentavimas bei Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės tarnybos departamento pateiktas išaiškinimas vienareikšmiškai patvirtina, kad Vidaus apskaitos poskyrio vedėjo pareigybė pagal savo paskirtį ir funkcijas yra tiesiogiai susijusi su viešuoju administravimu, nagrinėjamu atveju su viešojo administravimo subjekto vidaus administravimu. Mat pagal Pareiškėjos pareigybės aprašymą, pareiškėjos atliekama veikla buvo užtikrinamas viešojo administravimo subjekto savarankiškas funkcionavimas (kaip antai, turimų materialinių ir finansinių išteklių valdymas), kad jis pagal prisikritą kompetenciją galėtų atlikti viešąjį administravimą. Taigi, teismas daro išvadą, kad Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybė atitinka valstybės taranutojo sąvoką pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Valstybės tarnybos įstatymo redakcijoje pateiktą apibrėžimą (2 straipsnis).

Teismas taip pat atkreipia dėmesį, kad VMSA internetiniame puslapyje yra paskelbtos Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų valdymo metodologijos skyriaus Asignavimų valdytojų poskyrio vedėjos funkcijos – planuoja, organizuoja ir kontroliuoja poskyrio darbą, duoda privalomus nurodymus ir paskirsto darbus poskyrio vyriausiesiems specialistams, užtikrina, kad užduotys ir pavedimai būtų vykdomi tinkamai ir laiku, derina ir pasirašo dokumentus, užtikrina poskyrio darbo drausmę ir kokybę; organizuoja poskyrio tvarkomos Savivaldybės asignavimų valdytojų turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos bei kontrolės vykdymą pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus (VSAFAS), Savivaldybėje patvirtintas apskaitos tvarkas ir kitus teisės aktus finansų valdymo ir apskaitos sistemoje (toliau–FVAS) bei kitose programose; užtikrina Finansų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintose Finansų kontrolės taisyklėse poskyrio darbuotojams priskirtų kuruojamų asignavimų valdytojų ir programų turto, įsipareigojimų, finansavimo sumų, pajamų ir sąnaudų apskaitą bei kontrolę; kontroliuoja Savivaldybės administracijos Didžiosios knygos laikotarpio uždarymo operacijų FVAS vykdymą; koordinuoja ir kontroliuoja, kad poskyrio tarnautojai nustatytais terminais suderintų tarpusavio operacijas, detalizuotų eliminavimo informaciją, suvestų finansinių ataskaitų ir aiškinamojo rašto lentelių duomenis į Finansų ministerijos įdiegtą informacinę sistemą (VSAKIS); kontroliuoja, kad Savivaldybės konsoliduojamieji viešojo sektoriaus subjektai nustatytais terminais pateiktų finansinių ataskaitų duomenis į Finansų ministerijos įdiegtą informacinę sistemą (VSAKIS), atlieka kitus konsoliduotų finansinių ataskaitų parengimo darbus VSAKIS; iš poskyrio darbuotojų reikalauja, kad ūkinės operacijos būtų tinkamai įformintos ir pagrįstos apskaitos dokumentais bei įtrauktos į FVAS, kad biudžeto vykdymo ir finansinė atskaitomybė būtų sudaryta tinkamai ir pateikta laiku, kad prireikus papildomai būtų teikiami biudžeto vykdymo ir finansinės atskaitomybės duomenų paaiškinimai; tikrina, ar gaunami apskaitos dokumentai atitinka nustatytus reikalavimus, ar užfiksuotos juose finansinės - ūkinės operacijos neprieštarauja teisės aktų reikalavimams – atlieka ūkinių operacijų einamąją kontrolę vadovaudamasis patvirtintomis Finansų kontrolės taisyklėmis, informuoja skyriaus vedėją apie pastebėtus galimus pažeidimus; užtikrina poskyrio vedamo debetinio ir kreditinio įsiskolinimo einamąją kontrolę bei Mokėtinų ir gautinų sumų ataskaitos sudarymą ir pateikimą Iždo skyriui; koordinuoja mėnesio, ketvirčio, pusmečio ir metų finansinių bei biudžeto vykdymo ir kitų poskyrio tarnautojų teikiamų ataskaitų parengimą; vykdo turto ir įsipareigojimų inventorizaciją, seka jų būklę, derina atsiskaitymus ir įsipareigojimus su kreditoriais ir debitoriais; vizuoja sutartis ir ataskaitas, pagal kompetenciją vizuoja ir/ar pasirašo paraiškas, apskaitos dokumentus, sąmatas, pažymas ir kitus dokumentus; priima, tikrina ir analizuoja savivaldybės asignavimų valdytojų pavaldžių įstaigų ataskaitas, rengia suvestines, finansines, biudžeto vykdymo ir kitas ataskaitas; vykdo valstybines (valstybės perduotas savivaldybėms) funkcijas: mažas pajamas turinčių šeimų vaikų nemokamo maitinimo organizavimas visų tipo bendrojo lavinimo mokyklose ir mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės įsteigtose nevalstybinėse mokyklose bei nepasiturinčių šeimų mokinių deklaravusių gyvenamąją vietą arba gyvenančių savivaldybės teritorijoje, aprūpinimo mokinio reikmėmis administravimas, vykdo apskaitos kontrolę; vykdo valstybinę (valstybės perduotą savivaldybėms) funkciją – dalyvauja rengiant ir įgyvendinant darbo rinką politikos priemones bei gyventojų užimtumo programas; vykdo projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų ar kitų šaltinių apskaitą; atsako, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, palyginama, tarpusavyje susieta ir pateikta laiku; pagal pareigybės kompetenciją rengia savivaldybės Tarybos sprendimų, Administracijos direktoriaus, Finansų departamento direktoriaus įsakymų projektus apskaitos, finansų kontrolės bei finansinės veiklos klausimais ir kitus dokumentus; konsultuoja pavaldžių viešojo sektoriaus subjektų apskaitą tvarkančius darbuotojus apskaitos klausimais pagal pareigybės kompetenciją; teikia informaciją suinteresuotiems asmenims, o esant paklausimams – kitiems Savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams bei kitoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka; rengia raštus Finansų ministerijai, kitoms institucijoms bei įstaigoms finansinės veiklos klausimais; pagal pareigybės kompetenciją dalyvauja darbo grupių ir komisijų veikloje; organizuoja poskyrio dokumentų tvarkymą, registravimą bei pateikimą archyvuoti nustatyta tvarka; įgyvendina Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimus, Vilniaus miesto savivaldybės mero potvarkius, vykdo Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymus, Finansų departamento direktoriaus įsakymus, skyriaus vedėjo įsakymus ir pagal pareigybės kompetenciją kontroliuoja šių teisės aktų vykdymą; Finansų departamento direktoriaus pavedimu pavaduoja skyriaus vedėją, jam nesant; vykdo kitus vienkartinio pobūdžio Finansų departamento direktoriaus ir skyriaus vedėjo pavedimus, susijusius su skyriaus vykdomų funkcijų užtikrinimu.

Sulyginus panaikintos Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos pareigybės aprašyme nurodytas funkcijas su Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų valdymo metodologijos skyriaus Asignavimų valdytojų poskyrio vedėjos funkcijomis, matyti, kad šių abiejų pareigybių funkcijos yra iš esmės tapačios, kas patviritna teismo padarytą išvadą, kad tokias funkcijas atlieka valstybės tarnautojas.

Teismas, atsižvelgdamas į šalių paaiškinimus, į byloje nustatytas faktines aplinkybes, minėtą teisinį reglamentavimą, teismų praktiką, į Vidaus reikalų ministerijois ir Valstybės tarnybos departamento pateiktus išaiškinimus, konstatuoja, kad VMSA nepagrįstai padarė išvadą, jog Vidaus apskaitos poskyrio vedėjo pareigybė nebeatitinka valstybės tarnautojo sąvokos. Teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės vienareikšmiškai patvirtina, kad pareiškėjos pareigybės panaikinimas dėl to, kad ši pareigybė nebeatitinka valstybės tarnautojo sąvokos, dėl ko pareiškėja buvo atleista iš užimamų pareigų, yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl VMSA direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymas Nr. 41-606/18 (3.4.1E-TD2) „Dėl J. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“, pripažįstamas neteisėtu ir nepagrįstu, todėl naikintinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašo jos teises apginti sugrąžinant ją į jos eitas pareigas, t. y. į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų metodologijos skyriaus Vidaus apskaitos poskyrio vedėjo A lygio 13 kategorijos pareigas, priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos.

Valstybės tarnybos įstatyme nėra nustatyti teisiniai padariniai, kai valstybės tarnautojo atleidimas iš pareigų pripažįstamas neteisėtu. Darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas (Valstybės tarnybos įstatymo 5 str.). Tokiais atvejais sistemiškai su Valstybės tarnybos įstatymu taikomos neteisėto atleidimo iš darbo pasekmes reglamentuojančios Darbo kodekso nuostatos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-773/2011, 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4600-520/2016).

Darbo kodekso 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu ir grąžinti darbuotoją į buvusį darbą ir priteisia jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu darbo ginčą dėl teisės nagrinėjantis organas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžintas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, arba kai darbuotojo negrąžinti prašo darbdavys, darbo ginčą nagrinėjantis organas priima sprendimą pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisia išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus, ir patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat darbuotojui priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam darbuotojo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus darbo santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši darbuotojo vidutiniai darbo užmokesčiai.

Teismo vertinimu, byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjos grąžinimas į valstybės tarnybą sukeltų atsakovei ypatingų ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių sunkumų, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl šiuo atveju nėra pagrindo taikyti Darbo kodekse 218 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą pažeistų teisių gynimo būdą. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog laikotarpiu nuo neteisėto atleidimo iki šio teismo sprendimo priėmimo pareiškėja vis dar nėra įsidarbinusi, sprendžia, jog šiuo atveju pareiškėjos pažeistos teisės būtų geriausiai apgintos taikant būtent Darbo kodekse 218 straipsnio 2 dalyje numatytą būdą, t. y. pareiškėjos grąžinimą į buvusias pareigas – Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų metodologijos skyriaus Vidaus apskaitos poskyrio vedėjo A lygio 13 kategorijos pareigas, priteisiant jai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Apskaičiuojant pareiškėjai mokėtiną vidutinį darbo užmokestį, išskaičiuotina atleidžiant pareiškėją išmokėta išeitinė išmoka.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 5 dalimi, atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (toliau – Rekomendacijos).

Pareiškėją byloje atstovavo advokatė Laima Latvėnienė, kurios įgaliojimus pareiškėją atstovauti teisme patvirtina 2019 m. sausio 10 d. atstovavimo sutartis (I t., b. l. 68).

Pareiškėja, pagrįsdama prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, teismui pateikė: 1) 2019 m. sausio 31 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 921259, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatei Laimai Latvėnienei sumokėjo 200 Eur; 2) 2019 m. balandžio 11 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 921261, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatei Laimai Latvėnienei sumokėjo 800 Eur; 3) 2019 m. gegužės 10 d. pinigų priėmimo kvitą serija LAT Nr. 921262, iš kurio matyti, kad pareiškėja advokatei Laimai Latvėnienei sumokėjo 200 Eur (II t., b. l. 68); 4) 2019 m. balandžio 11 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 03-2019, kurioje nurodyta, kad už skundo surašymą paskaičiuota 700 Eur, už konsulatavimą iki skundo surašymo paskaičiuota 100 Eur, už atstovavimą 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdyje paskaičiuota 100 Eur suma, už pasirengimą teismo posėdžiui paskaičiuota 70 Eur suma, už konsultavimą pries teismo posėdį priteista 30 Eur suma; 5) 2019 m. gegužės 13 d. sąskaitą už teisines paslaugas Nr. 04-2019, kurioje nurodyta, kad už konsultavimą ir rašytinių paaiškinimų parengimą paskaičiuota 100 Eur, už atstovavimą 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje paskaičiuota 100 Eur suma. Pateikti įrodymai patvitina, kad pareiškėja už atstovavimą šioje byloje patyrė 1 200 Eur išlaidų.

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas už praėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį taikomas 2,5 koeficientas (Rekomendacijų 8.2 papunktis). Už kito dokumento, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimų ar paaiškinimų pateikimą taikomas 0,4 koeficientas (Rekomendacijų 8.16 papunktis.). Už vieną konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui maksimalus 1 valandos užmokesčio dydis apskaičiuojamas taikant 0,1 koeficientą (Rekomendacijų 8.19 papunktis). Pagal Rekomendacijų 9 punktą teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad pareiškėjai teisinės paslaugos buvo teiktos 2019 m. I ir II ketvirčiais, todėl šiai bylai aktualūs 2018 m. III ir IV ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodikliai. 2018 m. III ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio šalies ūkyje (be individualių įmonių) rodiklis – 9ž35,70 Eur, 2018 m. IV ketvričio minėtas rodiklis – 970,3 Eur.

Teismo vertinimu, pareiškėjos patirtos išlaidos už skundo teismui parengimą, konsultacijas, paaiškinimų parengimą, pasirengimą 2019 m. balandžio 15 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą jame neviršija Rekomenacijose nustatytų dydžių, todėl pareiškėjai priteistinos. Tačiau 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdis truko 28 minutes, t. y. mažiau nei 30 min., todėl pareiškėjos prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą 2019 m. gegužės 16 d. teismo posėdyje netenkinamas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjai iš atsakovės priteistina 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Likusieji tiek pareiškėjos, tiek ir atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl teismas dėl jų nepasisakys. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 132–133 straipsniu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos J. S. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gruodžio 19 d. įsakymą Nr. 41-606/18 (3.4.1E-TD2) „Dėl J. S. atleidimo iš valstybės tarnybos“, grąžinti pareiškėją J. S. į Finansų ir strateginio planavimo departamento Apskaitos ir finansų metodologijos skyriaus Vidaus apskaitos poskyrio vedėjos A lygio 13 kategorijos pareigas bei priteisti pareiškėjos J. S. naudai iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vidutinį darbo užmokestį priverstinės už pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (išskaičiuojant pareiškėjai išmokėtą išeitinę išmoką).

Pareiškėjos J. S. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti pareiškėjai J. S. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.