Vilniaus apygardos teismo sprendimas

Šalies argumentai

1. Ieškovė UAB „VAATC“ kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovei VšĮ „Žaliasis taškas“, prašydama priteisti iš atsakovės 377 788,47 Eur skolą, 15 157,82 Eur delspinigių, 6 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki sprendimo visiško įvykdymo, sumokėtą žyminį mokestį ir ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, jog:

1.1. Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – Savivaldybė arba VMSA) ir UAB „VAATC“ Jungtinės veiklos sutarčių (toliau ir - JVS) (2017 m. balandžio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. birželio 1 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, susitarė sujungti partnerių organizacinį ir finansinį potencialą, profesines žinias ir įgūdžius, siekiant kartu įgyvendinti projektą „Komunalinių atliekų konteinerių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas Vilniaus mieste“ pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto „Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ 05.2.1-APVA-R-008 priemonės „Komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtra“ remiamą veiklą „konteinerių aikštelių įrengimas/ rekonstrukcija ir konteinerių įsigijimas konteinerių aikštelėms“ (toliau – Projektas). Už Projektą atsakinga organizacija – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prisiimanti atsakomybę organizaciniu ir finansiniu požiūriu. Projekto partneris – ieškovė UAB „VAATC“, kurią 2003 m. kovo 26 d. įsteigė aštuonios Vilniaus apskrities savivaldybės (Šalčininkų, Širvintų, Švenčionių, Trakų, Ukmergės ir Vilniaus rajonų, Elektrėnų bei Vilniaus miesto). VAATC siekia užtikrinti regioninės atliekų tvarkymo sistemos funkcionavimą - įdiegtos infrastruktūros tinkamą eksploataciją, atliekų srautų surinkimą ir tolesnį tvarkymą. Projekto tikslas - sukurti/plėtoti komunalinių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir (ar) paruošimo naudoti pakartotinai infrastruktūrą, kuri aptarnautų apie 480000 Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos gyventojų. Siekiant šio tikslo Vilniaus miesto savivaldybė vykdo komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą, plečiant esamą komunalinių atliekų surinkimo infrastruktūrą.

1.2. JVS 6.17 punktas nustato Savivaldybės pareigą apmokėti VAATC sąnaudas, nustatytas JVS 7.11 ir 7.12 punktuose – vykdyti sukurtos infrastruktūros, t. y. aikštelių ir konteinerių, eksploataciją, infrastruktūrą naudoti VAATC ekonominėje veikloje – Vilniaus miesto savivaldybės atliekų turėtojų poreikiams tenkinti; atlikti projekte nustatytas reinvesticijas. Pažymi, jog Projekto vykdymo metu sukurta infrastruktūra apima: 1) konteinerius mišrioms komunalinėms atliekoms; 2) konteinerius popieriui; 3) konteinerius plastikui; 4) konteinerius stiklui; 5) konteinerių aikšteles. Ieškovė paaiškina, kad Projekto metu įsigytų atliekų konteinerių naudingo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis nei Projekto ataskaitinis laikotarpis, todėl Projekte yra numatomos reinvesticijos siekiant 11-12 ataskaitinio laikotarpio metais pakeisti susidėvėjusią įrangą (reinvesticijų vertė yra lygi faktinei įrangos įsigijimo vertei). Projekto metu sukurtai infrastruktūrai (komunalinių atliekų konteinerių aikštelės) reikalingos įsigyti įrangos (komunalinių atliekų konteineriai) ekonomiškai naudingas tarnavimo laikas yra trumpesnis (ekonomiškai naudingas tarnavimo laikas – 10 metų) nei Projekto ataskaitinis laikotarpis (Projekto ataskaitinis laikotarpis – 15 metų), todėl Projekte ir JVS yra numatytos reinvesticijos po 10 metų, kurias turi kaupti VAATC. Apskaičiuojant metinę reinvesticijų vertę, konteinerio įrangos įsigijimo vertė dalinama iš 10 metų bei pridedamas nuo įrangos vertės 5 proc. dydžio mokestis konteinerio pakeitimo darbams. Taigi, reinvesticijos yra kaupiamosios lėšos (VAATC sąnaudos), kurios po 10 metų VAATC bus panaudotos konteinerių atnaujinimui ir įrengimui Vilniaus mieste (reinvestavimui). Jeigu 1 vnt. konteinerio įsigijimo vertė yra 4623 Eur/vnt., tai metinė VAATC reinvesticija yra 4623/10×1,05=485,42 Eur. 1 konteinerio 1 mėnesio VAATC reinvesticijų sąnaudos yra: 485,42/12=40,45 Eur/vnt. Ieškovė nurodė, kad infrastruktūros eksploatavimui VAATC patiria sąnaudas, kurios apskaičiuojamos taip: 1 konteinerio 1 mėnesio VAATC sąnaudos/įkainis dezinfekavimui ir plovimui yra 40,73/12=3,39 Eur/mėn.; infrastruktūros būklės palaikymo išlaidos - 29,12/12=2,43 Eur/mėn.; įrangos priežiūros išlaidos - 15,75/12=1,3125 Eur/mėn.; įrangos remonto išlaidos - 48,54/12=4,05 Eur/mėn.; veiklos sąnaudos - Projekto veiklų VAATC administravimo sąnaudos sudaro 5 proc. nuo visų VAATC konteinerių priežiūros paslaugų sąnaudų. 1 vnt. konteinerio 1 mėnesio veiklos sąnaudos apskaičiuojamos: 1-4 p. išlaidų suma padauginta iš 5 proc. (40,45+3,39+2,43+1,31+4,05)*0,05=2,58 Eur/mėn.

1.3. Projekto vykdymo metu pasikeitus teisės aktams, Savivaldybei Projekte priskirta VAATC sąnaudų apmokėjimo pareiga turėjo būti perduota licencijuotoms gamintojų ir importuotojų organizacijoms, kolektyviai organizuojančioms rūšiuojamąjį pakuočių atliekų tvarkymą. Todėl 2023 m. rugpjūčio 3 d. Vilniaus m. savivaldybės administracija, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“, UAB „Ekonovus“ sudarė Pakuočių atliekų tvarkymo organizavimo ir finansavimo sutartį dėl pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo, pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros, jos įrengimo, atnaujinimo, priežiūros ir plėtros, šių paslaugų ir veiklų administravimo ir finansavimo pirmoje Vilniaus miesto atliekų tvarkymo zonoje „Verkiai-Žirmūnai“, taip pat analogiškos sutartys buvo sudarytos ir kitose Vilniaus m. atliekų tvarkymo zonose, kurios numatytos Projekte, iš viso 5 sutartys (toliau – PATOF sutartys). Po sutarčių pasirašymo ieškovė kiekvieną mėnesį nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. pradėjo išrašyti ir siųsti PVM sąskaitas faktūras už praėjusį kalendorinį mėnesį kartu su Atliktų darbų aktu Organizacijoms (VšĮ „Žaliasis taškas“ ir Gamintojų ir importuotojų asociacijai „Gamtos ateitis“). Sąskaitoje nurodyta mokėtina suma buvo analogiškai apskaičiuota remiantis su Savivaldybe suderintomis VAATC sąnaudomis, kurias iki PATOF sutarčių sudarymo finansavo Savivaldybė. Kiekvienoje sąskaitoje mokėtina suma susideda iš 2 dalių: 1) Konteinerinių aikštelių reinvesticijos; 2) Konteinerinių aikštelių eksploatacija. Pažymi, jog atsakovė apmokėjo tik dalį sąskaitų reinvesticijų dalyje ir visiškai atsisakė apmokėti konteinerinių aikštelių eksploatacijos išlaidas. Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ apmokėjo visas VAATC išrašytas PVM sąskaitas.

1.4. Atsakovė ir Gamintojų ir importuotojų asociacija „Gamtos ateitis“ 2024 m. spalio 2 d. pateikė Pareiškimą (duomenys neskelbtini) ieškovei, kuria atmetė dalį PVM sąskaitų. VAATC 2024 m. lapkričio 14 d. išsiuntė pretenziją atsakovei, kurioje reikalavo apmokėti 140 670 Eur reinvesticijų, 190475 Eur eksploatavimo sąnaudų ir 10827,26 Eur delspinigių. VšĮ Žaliasis taškas 2024 m. lapkričio 29 d. atsakė į pretenziją ir nurodė, kad reinvesticijas VšĮ Žaliasis taškas laiko „nusidėvėjimu“ ir kartu eksploatacinėmis sąnaudomis, taip pat paaiškino, kad faktiškai sumokėjo per daug „nusidėvėjimo“ sąnaudų, nes visos VAATC išrašytos sąskaitos turi būti sumažintos faktiškai konteineriuose surinkta ne pakuočių dalimi bei nurodė, kad VAATC išrašydama sąskaitas nepagrindžia sąnaudų ir neprideda sąnaudas pagrindžiančių dokumentų. Ieškovė nurodo, kad atsakovei ieškinio reikalavimus kelia dėl PATOF sutarčių 11 ir 13.2 punktuose numatytų finansavimo prievolių nevykdymo ir pažymi, kad PATOF sutartys šiuo aspektu numato dviejų rūšių Organizacijų finansavimo pareigas: (i) pakuočių rūšiuojamosios surinkimo infrastruktūros atnaujinimo ir plėtros (reinvesticijų) finansavimo (PATOF 11 p.) bei (ii) šios infrastruktūros priežiūros (eksploatavimo) paslaugų finansavimo (PATOF 11 p.).

1.5. Didesnės gamintojo atsakomybės principas yra instrumentas atliekų tvarkymo srityje, kuris turi užtikrinti gamintojų ir importuotojų finansinę ir organizacinę atsakomybę visą produkto gyvavimo laiką, t. y. ir už atliekų tvarkymą po produkto suvartojimo. Principas yra apibrėžtas 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/98/EB „Dėl atliekų ir panaikinanti kai kurias direktyvas“ (toliau ir – Direktyva 2008/98/EB) 8 straipsnio 1 dalyje: „Siekiant sustiprinti atliekų pakartotinį naudojimą, prevenciją, perdirbimą ir kitokį naudojimą, valstybės narės gali imtis įstatyminių arba neįstatyminių priemonių užtikrinti, kad bet kurio fizinio ar juridinio asmens, kurio profesinė veikla yra produktų kūrimas, gamyba, tvarkymas, apdorojimas, pardavimas ar importas (produkto gamintojas), gamintojo atsakomybė yra padidinta. Tokios priemonės gali būti grąžinamų produktų ir po produktų panaudojimo liekančių atliekų priėmimas, taip pat vėlesnis atliekų tvarkymas ir finansinė atsakomybė už tokią veiklą.“ Ieškovė pažymi, kad šis principas taikomas ne atskiromis produkto dalimis (pvz., pakuotėmis), bet visam produkto gyvavimo ciklui, įskaitant produkto kaip atliekos tvarkymą, iš produktų gautų antrinių žaliavų tvarkymą. ES valstybėse narėse principas taikomas gaminiams, visoms atliekoms bendrai, atskiroms atliekų rūšims, pakuočių atliekoms. Direktyvos 2008/98/EB 8a straipsnis numato bendruosius didesnės gamintojo atsakomybės būtinuosius reikalavimus. Papildomai pažymi, jog Valstybės kontrolė dar 2017 m. spalio 31 d. valstybinio audito ataskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodė, kad: „Gamintojai ir importuotojai nefinansuoja pakuočių atliekų, patenkančių į mišrių komunalinių atliekų srautą, rūšiavimo ir sutvarkymo sąnaudų, todėl už šių atliekų sutvarkymą sumoka gyventojai.“

1.6. Ieškovė, vadovaudamasi Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - PPATĮ) 10 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei Atliekų tvarkymo įstatymo 3426 straipsnio 1 dalies 8 punktu nurodo, jog byloje ginčas tarp šalių kilo dėl rūšiuojamojo surinkimo sistemos infrastruktūros įrengimo, atnaujinimo ir priežiūros (ginčo nėra dėl rūšiuojamojo surinkimo ir vežimo), todėl rūšiuojamosios infrastruktūros reinvesticijų išlaidų ir konteinerių priežiūros (eksploatavimo) išlaidų finansavimo pareigos turinys ir apimtis yra šio ginčo pagrindinis objektas. PATOF sutarčių 9-12 punktai numato kolektyvaus pakuočių tvarkymo organizacijų (įskaitant ir atsakovę) finansavimo pareigų turinį. Paaiškina, kad 2017 m. balandžio 25 d. Jungtinės veiklos sutarties, kuri yra PATOF sutarties priedas, 7.12 p. numato, kad Partneris (ieškovė) atlieka Projekte numatytas reinvesticijas. PATOF sutarties priedai – VAATC sudarytos viešojo pirkimo sutartys su nurodytais tiekėjais detalizuoja pirkimo objektą – komunalinių atliekų surinkimo konteinerinių aikštelių įrengimas ir komunalinių atliekų konteinerių aikštelėms įsigijimas, ir pirkimo kainą. Būtent šių aikštelių ir konteinerių įsigijimo vertė (kaina) yra VAATC reinvesticijų per 10 metų laikotarpį suma, kurios dalį, susijusią su rūšiavimo konteineriais ir proporcinga aikštelės dalimi, kaip reinvesticijas, privalo finansuoti Organizacijos pagal PATOF sutarties 10 p. Reinvesticijų sąnaudomis (kaupiamosiomis lėšomis) yra siekiama, kad po 10 metų keičiant nusidėvėjusius konteinerius naujais Organizacijoms nereiktų finansuoti skiriant daugiau nei 6 mln. Eur per vienerius metus naujiems konteineriams. reinvesticijų sąnaudos, kurias kiekvieną mėn. patiria VAATC, yra tiesiogiai susiję su Projekto įgyvendinimu ir šių sąnaudų finansavimas yra numatytas JVS ir PATOF sutarčių 11 punkte. Šiuo metu atsakovė ginčija savo prievolės finansuoti rūšiavimo konteinerių reinvesticijas turinį ir dydį, nors ši prievolė iš savivaldybės administracijos buvo aiškiai visa apimtimi perduota Organizacijoms. Reinvesticijų sąvoka ne kartą buvo aiškinta Organizacijoms ir reinvesticijų sąnaudų prievolės turinys yra numatytas Projekte: „Projekto metu įsigytų komunalinių atliekų konteinerių (įrangos) naudingo tarnavimo laikotarpis yra trumpesnis nei Projekto ataskaitinis laikotarpis, todėl yra numatomos reinvesticijos 11-12 ataskaitinio laikotarpio metais pakeičiant susidėvėjusią įrangą (reinvesticijų vertė lygi dabartinei įrangos įsigijimo vertei).“