- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-10
- Bylos Nr.
- 2A-2129-343/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-14278-2010-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė (pran.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius
- Atsakovas
- B. R. P., V. V., J. B., K. P., V. P.
- Ieškovas
- AB Kauno
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovų B. R. P., V. V., J. B., K. P. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-77-638/2011 pagal ieškovės AB Kauno energija ieškinius atsakovams V. V., J. B., K. P., V. P., B. R. P., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei dėl įsiskolinimo už šilumos energiją priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateikė teismui keturis ieškinius (b.l. 3-6, 70-73, 135-138, t. 1; b.l. 3-6, t. 2) kuriais prašė priteisti iš atsakovų, kurie bendrosios dalinės nuosavybės teise valdo adresu (duomenys neskelbtini), esančius butus Nr. 2, 3, 4, 5, įsiskolinimą už butų šildymui patiektą šilumos energiją, šildymo ir karšto vandens sistemų aptarnavimą ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti, atitinkamai 9068,21 Lt, 385,05 Lt ir 629,90 Lt už butą Nr. 2, 5907,74 Lt, 249,84 Lt ir 410,47 Lt už butą Nr. 3, 17132,24 Lt, 52,36 Lt ir 213,24 Lt už butą Nr. 4, 5791,98 Lt, 35,44 Lt ir 340,37 Lt už butą Nr. 5. Ieškovė nurodė, jog atsakovai nevykdo pareigos apmokėti už jų nuosavybės teise valdomiems butams tiekiamą energiją, dėl ko susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Nurodytas sumas ieškovė prašė priteisti atsižvelgiant į atsakovų valdomas butų dalis. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 5% per metus dydžio procesines palūkanas, žyminį mokestį, ieškovės išlaidų duomenims iš viešųjų registrų gauti atlyginimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinius (b.l. 89-93, t. 2) atsakovai V. V., J. B., K. P., B. R. P. prašė ieškinius atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir nurodė, jog butai Nr. 2, 3 ir 5 po nuosavybės teisių į juos atkūrimo buvo privalomai išnuomoti trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybei, kuri butus subnuomavo ten gyvenusiems asmenims, o pastarieji privalėjo mokėti visus komunalinius mokesčius. Atsakovams butai buvo perduoti tik 2007 m. kovo 22 d., todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. liepos 1 d., atmestinas kaip nepagrįstas. Butas Nr. 4 atsakovams perduotas 2004 m. gruodžio 16 d., jame gyvena atsakovas V. P. su šeima, todėl reikalavimas priteisti įsiskolinimą, susidariusį už laikotarpį nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2010 m. liepos 1 d., taip pat atmestinas. Reikalavimai dėl delspinigių priteisimo atmestini dėl praleisto ieškinio senaties termino. Akcentavo, jog reikalavimai reiškiami įgalioto asmens A. P. 2009 m. spalio 14 d. šilumos vartojimo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu, tačiau sutartis minėtas asmuo pasirašė neturėdamas notaro patvirtinto įgaliojimo. Be to, atsakovams priklausančiame name stovi dujinis katilas, pastatas šildomas dujomis, todėl atmestinas ieškovės argumentas, jog ji apskritai tiekia šilumos energiją į atsakovams priklausančius butus.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. liepos 13 d. sprendimu (b.l. 78-83, t. 4) priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio reikalavimų priteisti 35,44 Lt už buto Nr. 5 šildymo sistemų aptarnavimą ir 340 Lt delspinigių už neapmokėtas butui Nr. 5 išrašytas sąskaitas, bylos dalį dėl nurodytų reikalavimų nutraukė, paliko nenagrinėtu ieškinio reikalavimą dėl 7257,74 Lt skolos už buto Nr. 4 šildymą priteisimo, likusius ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies, priteisė ieškovei iš atsakovo V. P. 9475,04 Lt už butų Nr. 2, 3, 4 ir 5 šildymą, 171,81 Lt už šildymo sistemų aptarnavimą, 313,40 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 298 Lt žyminio mokesčio ir 5,30 Lt išlaidoms, susijusioms su registrų duomenų gavimu, atlyginti, iš atsakovų B. R. P. ir K. P. po 5191,98 Lt už butų Nr. 2, 3 ir 5 šildymą, 158,72 Lt už šildymo sistemų aptarnavimą, 260,09 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 168 Lt žyminio mokesčio ir 5,30 Lt išlaidoms, susijusioms su registrų duomenų gavimu, atlyginti, iš atsakovių J. B. ir V. V. po 2595,99 Lt už butų Nr. 2, 3 ir 5 šildymą, 79,36 Lt už šildymo sistemų aptarnavimą, 130,05 Lt delspinigių, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2010 m. rugpjūčio 25 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo, 84 Lt žyminio mokesčio ir 5,30 Lt išlaidoms, susijusioms su registrų duomenų gavimu, likusius ieškinio reikalavimus atmetė, priteisė valstybei iš ieškovės 48 Lt, atsakovų B. R. P. ir K. P. - po 50 Lt, atsakovo V. P. - 65 Lt, atsakovių J. B. ir V. V. - po 24 Lt teismo patirtoms pašto išlaidoms atlyginti, įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei žyminio mokesčio permoką - 121,74 Lt. Teismas nurodė, jog į pastatą, kuriame yra aptariami butai, dujas tiekia AB „Lietuvos dujos“, už dujas moka ieškovė, kontroliuojanti name esančią patalpą, kurioje yra sumontuota šilumos gaminimo ir skirstymo įranga. Nekilus ginčo dėl to, jog bute Nr. 4 gyvena atsakovas V. P., su kuriuo dar 1998 m. sudaryta sutartis dėl šilumos energijos tiekimo, būtent šis atsakovas pripažintas atsakingu už butui tenkančių sąskaitų apmokėjimą. Kartu teismas pripažino negalintis išeiti už ieškinio ribų, todėl patenkino tik tą reikalavimo priteisti įsiskolinimą už butą Nr. 4 dalį, kuria ieškovė prašė priteisti įsiskolinimą iš atsakovo V. P. - 4283,06 Lt už šilumos energiją, 13,09 Lt už sistemų aptarnavimą, 53,31 Lt delspinigius, taip pat procesines palūkanas. Vertindamas reikalavimus priteisti įsiskolinimą už butus Nr. 2, 3, 5, teismas konstatavo, jog šie butai atsakovams buvo perduoti tik 2007 m. kovo 22 d., iki tol jie buvo išnuomoti trečiajam asmeniui, kuri butus buvo subnuomavusi. Sąskaitos už šilumos energiją buvo siunčiamos subnuomininkams, o pastariesiems išsikrausčius - nuomininkei. Perėmusiems butus atsakovams atiteko pareiga išsiaiškinti, kas tiekia energiją ir atsisakyti jos tiekimo arba priimti tiekiamą energiją ir už ją mokėti. Duomenų, jog faktiškai energija nebuvo tiekiama, byloje nėra, todėl atsakovams tenka pareiga sumokėti už laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2010 m. liepos 1 d. susidariusį įsiskolinimą. Teismas atmetė ir atsakovų argumentą dėl netinkamo įgaliojimo sutartį pasirašiusiam asmeniui išdavimo nurodydamas, jog ieškovei buvo pateiktas atsakovų pasirašytas prašymas, kuriame esančius parašus atsakovai pripažino esant jų, todėl ieškovė neturėjo pagrindo abejoti atsakovų valia. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes teismas ieškinio reikalavimus dėl įsiskolinimo už butus Nr. 2, 3, 5 priteisimo patenkino visa apimtimi, ieškinyje nurodytas įsiskolinimo sumas paskirstydamas atsakovams proporcingai jų valdomai turto daliai.
Apeliaciniais skundais (b.l. 87-91,92-96, 100-104, 108-112, t. 4) atsakovai B. R. P., V. V., J. B., K. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimo dalis, kuriomis patenkinti ieškinio reikalavimai kiekvieno iš jų atžvilgiu ir nurodo, jog šilumos energija gali būti tiekiama tik sutarties pagrindu, tuo tarpu ieškovės su atsakove iki 2009 m. spalio 14 d. nesiejo jokie sutartiniai santykiai, o ir nurodytos dienos sutartis pasirašyta tinkamai neįgalioto atstovo. Be to, teismas, pripažinęs pareigą apmokėti įsiskolinimą už butus Nr. 2, 3, 5 už laikotarpį nuo 2007 m. kovo 22 d. iki 2010 m. liepos 1 d., vėliau priteisė iš atsakovų visas ieškovės prašytas sumas už laikotarpį nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2010 m. liepos 1 d. Teismas neįvertino ir aplinkybės, jog ieškovė, pažeisdama atsakovų, kaip vartotojų teises, nepateikė jiems sąskaitų apmokėjimui.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 119-120, t. 4) ieškovė prašo skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir nurodo, kad pasikeitus turto savininkui šilumos tiekimo santykiai nenutrūko, tik pasikeitė viena jų šalis, atsakovai šiuos santykius pripažino konkliudentiniais veiksmais. Atmestinas ir skundo argumentas, jog teismas netinkamai apskaičiavo priteistiną įsiskolinimo sumą, kadangi, nors ieškinyje ir nurodytas laikotarpis nuo dienos, kada atsakovai tapo turto savininkais, įsiskolinimas jiems paskaičiuotas tik nuo faktinio turto perdavimo dienos. Sąskaitos už šilumos energiją atsakovams iki 2009 m. spalio mėnesio nebuvo pateikiamos dėl to, jog ieškovė, nežinodama apie butų perdavimą, sąskaitas ir toliau siuntė trečiajam asmeniui. Iš karto po to, kai buvo gauta informacija apie faktinį turto perdavimą, sąskaitos pradėtos siųsti atsakovams.
Atsiliepimu į apeliacinius skundus (b.l. 123-126, t. 4) trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė prašo skundus atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, savo poziciją grįsdama argumentais, analogiškais nurodytiems ginčijamame teismo sprendime ir ieškovės atsiliepime į ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinių skundų argumentais nėra pagrindo.
Apeliaciniuose skunduose keliamas sutartinių santykių tarp ginčo šalių egzistavimo klausimas. Atsakovai nurodo, jog sutartis dėl šilumos energijos tiekimo buvo sudaryta tik 2009 m. spalio 14 d., todėl įsiskolinimas už ankstesnį laikotarpį negalėjo būti skaičiuojamas. Toks atsakovų argumentas vertintinas kaip nepagrįstas. Sandorių formą reglamentuojančio CK 1.17 str. 2 d. nurodyta, kad sandoris, kuriam įstatymai nenustato konkrečios formos, laikomas sudarytu, jeigu iš asmens elgesio matyti jo valia sudaryti sandorį (konkliudentiniai veiksmai). CK 6.384 str. 1 d. nurodyta, kad energijos pirkimo - pardavimo sutartis su fiziniu asmeniu, naudojančiu energiją savo buitinėms reikmėms, laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Apeliaciniuose skunduose neginčijama aplinkybė, jog šilumos energija į atsakovams priklausančias patalpas buvo teikiama. Perėmę patalpas atsakovai neiniciavo šilumos energijos tiekimo atsisakymo procedūrų, nustoti tiekti šilumos energiją ieškovė neturėjo teisinio pagrindo, todėl, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tarp šalių susiklostė faktiniai sutartiniai santykiai, sąlygojantys atsakovų pareigą sumokėti už patiektą šilumos energiją. Atsižvelgiant į tai, kad šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutartis yra viešoji sutartis (CK 6.383 str. 3 d., 6.161 str. 1 d.), šios sutarties sąlygos yra standartinės, vienodos visiems vartotojams, viešai skelbiamos, atskiros jų sąlygos tiesiogiai reglamentuotos teisės aktuose, preziumuojama, kad jos atsakovams buvo žinomos ir, naudodamiesi ieškovės teikiama šilumos energija, atsakovai prisiėmė pareigą šių sąlygų laikytis. Tuo tarpu pats raštu įformintos sutarties nebuvimo faktas įtakos atsakovų pareigų apimčiai neturi.
Atmestinas ir atsakovų argumentas, jog jų pareigą mokėti už teikiamą šilumos energiją paneigė netinkamas įgaliojimo sutartį su ieškove pasirašiusiam asmeniui įforminimas. Iš vienos pusės, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovai patvirtino, pasirašę ant į bylą pateikto prašymo sudaryti sutartis jų vardu, t.y. sutarties sudarymo neteisėtumą siejo ne su valios sutarčiai sudaryti trūkumu, bet su dokumento įforminimo spragomis, iš kitos pusės, net ir pripažinus, jog CK 2.138 str. 1 d. 2 p. įtvirtintas reikalavimas fizinio asmens duodamą įgaliojimą patvirtinti notarine tvarka buvo pažeistas, šis faktas, kaip ir rašytinės sutarties pripažinimo negaliojančia faktas, nesukurtų jokių realių pasekmių, kadangi, kaip minėta, šalis dar iki rašytinės sutarties sudarymo siejo faktiniai sutartiniai šilumos energijos tiekimo santykiai. Įvertinęs šias aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog atsakovams tenka pareiga sumokėti už laikotarpiu nuo turto perdavimo 2007 m. kovo 22 d. pateiktą šilumos energiją.
Kaip matyti iš ginčijamo sprendimo turinio, pirmosios instancijos teismas pripažino, jog pareiga apmokėti su butų išlaikymu susijusias išlaidas atsakovams atsirado nuo butų perėmimo momento, t.y. 2007 m. kovo 22 d. Nors ieškinyje ir nurodytas ilgesnis laikotarpis, už kurį priteisiamas įsiskolinimas, kaip teismo posėdžio metu (b.l. 74-76, t. 4) nurodė ieškovės atstovas, už laikotarpį iki turto perėmimo įsiskolinimo priteisti neprašoma, visa įsiskolinimo suma susidarė po turto perėmimo. Šių sumų pagrįstumo atsakovai apeliaciniuose skunduose neginčija, nenurodo įsiskolinimų dalies, kuri paskaičiuota už laikotarpį iki turto perdavimo, todėl iš naujo vertinti jų dydžius nėra teisinio pagrindo.
Atmestinas ir atsakovų argumentas, jog buvo pažeistos jų, kaip vartotojų, teisės, kadangi ieškovė nesiuntė jiems sąskaitų už patiektą šilumos energiją. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai po turto perėmimo nesikreipė į ieškovę dėl šilumos energijos pirkimo - pardavimo sutarčių sudarymo. Nežinodama apie subjekto, atsakingo už apmokėjimą už tiekiamą šilumos energiją, pasikeitimą, ieškovė neturėjo teisinio pagrindo sąskaitas siųsti atsakovams, todėl negali būti laikoma atsakinga už atsakovų, kaip vartotojų, teisių apribojimus. Šiuos apribojimus nulėmė netinkamas pačių atsakovų elgesys, todėl jie netenka teisės remtis nurodyta aplinkybe. Po rašytinės sutarties sudarymo ieškovė vykdė pareigą siųsti sąskaitas sutartyje nurodytu adresu, atsakovai neneigė gavę informaciją apie šių sąskaitų pateikimą, todėl apeliacinių skundų argumentas dėl sąskaitų neįteikimo atmestinas kaip neįtakojantis ginčijamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Nurodytų aplinkybių visuma leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog pirmosios instancijos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinius skundus atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.