- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-09-19
- Bylos Nr.
- 1-1025-297/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danguolė Urbanavičienė
- Kaltinamasis
- K. K.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Danguolė Urbanavičienė
išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamosios bylos Nr. 01-1-18600-17 medžiagą, kurioje
K. K., gimęs 1983 m. gegužės 8 d. Šakiuose, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį išsilavinimą, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 176 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
kaltinamasis K. K. pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, šiomis aplinkybėmis:
dirbdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini) ) direktoriumi ir pagal Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (2003 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. IX-1672 red.) (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 4 dalį, 11 straipsnį būdamas atsakingu už darbuotojų saugą ir sveikatą įmonėje, pažeidė Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktų, UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. DS-02 patvirtintos Darbuotojo saugos ir sveikatos įvadinės instrukcijos 3.1.1, 3.1.3, 6.5 punktų, Darbo įrenginių bendrųjų nuostatų (1999 m. gruodžio 22 d., Nr. 102) 6 ir 12 punktų, 1 priedo 2.5, 2.11, 2.16 punktų, 2 priedo 3.13 punkto, Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimus įgyvendinti atsargos priemones, projektuojant technologinius procesus, įrengiant, pertvarkant darbo vietas, parenkant darbo įrenginius, organizuojant darbą; organizuoti kolektyvinių apsaugos priemonių įrengimą; esant pavojingoms zonoms, imtis priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, t. y. nesprendė techninių ir organizacinių klausimų UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje (duomenys neskelbtini) , nes darbo vietoje prie krautuvo (duomenys neskelbtini), smulkintuvo AMNI VR12/15 buvo dirbama neįrengus reikiamų kolektyvinės apsaugos priemonių ir darbo aplinka šalia šių įrenginių kėlė pavojų darbuotojų gyvybei ir sveikatai, nes nebuvo sumontuoti atitinkami saugos įtaisai, apsaugantys darbuotojus nuo krintančių daiktų ir krautuvo bei smulkintuvo; nes projektuojant, įrengiant ir pertvarkant technologinius procesus, dirbant su krautuvu, t. y. pilant padangas į smulkintuvą AMNI VR12/15, darbo vietos nebuvo saugios, nebuvo užtikrinta, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, kroviniai nebūtų keliami virš darbo vietų, kuriose būna darbuotojai, dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio metu buvo sužalotas D. V., o būtent 2017 m. balandžio 18 d. 15.10 val. UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje (duomenys neskelbtini) , krautuvui (duomenys neskelbtini) pilant padangas į smulkintuvo AMNI VR12/15 piltuvą, viena padanga, atsimušusi į smulkintuvo piltuvo briauną, atšoko ir iš ne mažiau kaip iš 4 metrų aukščio nukrito ant smulkintuvą valdžiusio pagalbinio darbininko D. V., tuo nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl krūtininio V stuburo slankstelio kūno ir lanko daugybinio skeveldrinio lūžimo, krūtininio VI stuburo slankstelio kompresinio skeveldrinio lūžimo ir kairės skersinės ataugos lūžimo, dalinio trauminio nugaros smegenų krūtininės dalies pažeidimo su kojų motorinės funkcijos sutrikimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu.
Kaltinamasis K. K., pareiškus jam įtarimą dėl BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kaltę pripažino visiškai ir apklaustas įtariamuoju parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriumi dirba nuo 2007 metų. Jis, kaip vadovas, yra asmeniškai atsakingas už darbuotojų saugą ir sveikatą. Pagal galiojančius teisės aktus turi teisę tiek pats, tiek įgaliojant atsakingus asmenis, užtikrinti visišką darbuotojų saugą ir sveikatą. Kaltinamasis pripažįsta, kad neįvykdė visų vadovui keliamų reikalavimų, t. y. paskirdamas E. V. atsakinga už Alytaus padalinį bei S. K. – už atitinkamų su darbų sauga susijusių funkcijų vykdymą, neužtikrino tinkamos kontrolės, dėl ko įvyko nelaimė įmonėje ir nukentėjo žmogus. Jis pats, nuolat būdamas savo tiesioginėje darbo vietoje – Vievyje, nepakankamai domėjosi Alytaus padalinio darbo ypatumais ir darbo organizavimu. Įmonės technika perkama su jo žinia, montavimas ir priežiūra yra taip pat jo žinioje, tačiau jis, kaip vadovas, gaudavo nedaug informacijos iš žemesnių vadovų apie darbuotojų išreikštas pretenzijas dėl įrangos netinkamo eksploatavimo, darbo saugos užtikrinimo. Visa tai turėjo įtakos nelaimingam atsitikimui, kuomet įmonės Alytaus padalinyje buvo sužalotas darbuotojas. Jis prisiima kaltę dėl to, kad buvo nesilaikoma tam tikrų reikalavimų, įrengiant darbo vietas, t. y. kad nukentėjusio darbuotojo D. V. darbo vieta nebuvo pakankamai apsaugota nuo krentančių daiktų, nebuvo apgalvota tokia rizika. Jis labai gailisi dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo, atsiprašė nukentėjusiojo ir jie susitaikė. D. V. padaryta žala yra atlyginta (5 t., b. l. 139–140).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. K. kaltė, be jo paties paaiškinimų, įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo A. B. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. 17.50 val. Alytaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriuje iš VšĮ Alytaus rajono savivaldybės greitosios medicinos pagalbos stoties buvo gautas telefoninis pranešimas, kad į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės priėmimo skyrių pristatytas D. V., gim. (duomenys neskelbtini) m., gyv. (duomenys neskelbtini) kurį 2017 m. balandžio 18 d. apie 15 val. darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini) “, (duomenys neskelbtini) , sužalojo krisdama krovininio automobilio padanga; D. V. alkotesteriu nustatytas 0.00 promilės girtumas (blaivus, paimtas kraujas); dėl stuburo krūtininės dalies daugybinių lūžimų nukentėjusysis išvežtas į Kauno klinikas (1 t. b. l. 1).
2017 m. balandžio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota įvykio vietos – UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ atliekų rūšiavimo cecho Alytuje, (duomenys neskelbtini) , apžiūra, protokole nurodyta, kad į cechą įėjimas yra iš gamybinio pastato vakarinės pusės; cecho viduje, kairėje pusėje nuo įėjimo supiltas kalnas padangų, o dešinėje pusėje stovi įrenginys ,,A. M. GMBH“, smulkinantis padangas; įrenginys raudonos spalvos, metalinis, piltuvo formos detalė, į kurią pilamos padangos smulkinimui; įrenginio apačioje yra juostinis eskalatorius, kuris eina į padangų rūšiavimo būgną; šalia padangų, smulkintuvo kairėje pusėje, 1,2 m atstumu rasta gulinti padanga, jos parametrai – Michelin 385/65R 22.5; patalpos priekyje stovi supilta krūva presuoto popieriaus ir kartono; tarp krūvos ir padangų smulkintuvo stovi oranžinės spalvos krautuvas (duomenys neskelbtini), valstybinių numerių nematyti, jis priekiu atsuktas į padangų rūšiavimo būgną; krautuvo priekyje sumontuotas metalinis kaušas, jis nuleistas ant žemės (1 t., b. l. 26–35).
2017 m. balandžio 21 d. įvykio vietos apžiūros protokolu ir nuotraukomis fiksuota UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamybinių patalpų Alytuje, (duomenys neskelbtini) apžiūra; nurodoma, kad patalpoje, padangų rūšiavimo ir smulkinimo angare, dešinėje pusėje nuo įėjimo matyti apie 3-4 metrų aukščio padangų smulkinimo aparatas, kurio apatinė dalis raudonos spalvos, viršutinė dalis piltuvo formos, metalo spalvos; kairėje aparato pusėje matyti elektros valdymo dėžė, šalia jos – metalinės kopėčios, prie kopėčių ant medinio padėklo paguldyta padanga; už padėklo yra žalios spalvos transporteris, kuriuo smulkintos padangos transportuojamos į didelę raudonos spalvos talpą; priešais smulkintuvo aparatą stovi geltonos spalvos krautuvas, kurio krovimo kaušas prikrautas padangų atliekų (1 t., b. l. 36–42).
2017 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolu fiksuota UAB „(duomenys neskelbtini) “ pateiktos filmuotos medžiagos, esančios kompaktiniame diske, peržiūra; nurodoma, kad kompaktiniame diske yra keturi video failai; faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140920“ matyti vaizdas patalpos, kurioje stovi padangų smulkintuvas, kalnai priverstų padangų; vaizdo įrašu užfiksuotas momentas, kuomet atvažiuoja krautuvas su padangomis pakrautu kaušu ir sustoja netoli smulkintuvo; antrame faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140919“ matyti, kaip krautuvas su pilnu padangų prikrautu kaušu juda link padangų smulkintuvo; neaiškiai matyti nukentėjusysis D. V., nulipantis nuo padangų smulkintuvo; trečiame faile pavadinimu „Alytus vidinis ch20170418140922“ matyti, kaip krautuvo vairuotojas tupi po pakeltu krautuvo kaušu ir kažką daro, dėl vaizdo kokybės nematyti, ką tiksliai, po to staigiai nubėga link išėjimo; ketvirtame faile pavadinimu „Įvykis 14 14 56“ matyti, kaip krautuvo vairuotojas išpila padangas į smulkintuvą ir fiksuotu laiku – 2017 m. balandžio 18 d. 14.14.56 val. viena padanga nukrenta žemyn ant stovinčio D. V.; nukentėjusysis matosi neaiškiai, nes stovi itoje kaušo pusėje; matyti, kaip pasirodo jo šalmas ir jis nukrenta, po to prie jo pribėga iš krautuvo išlipęs vairuotojas (1 t., 1, b. l. 133–134).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas nukentėjusysis D. V. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirbo pagalbiniu darbininku nuo 2017 m. vasario 14 d. Į darbą jis buvo priimtas su bandomuoju laikotarpiu. Prieš pradedant dirbti, jam buvo aprodyti įrengimai. Pradžioje jo darbo vieta buvo prie padangų, t. y. jis turėjo rūšiuoti padangas tolimesniam perdirbimui. Darbdavys nukentėjusiajam paaiškino, kad esant būtinumui reikės padirbėti ir prie malūno (smulkintuvo). Specialių apmokymų nebuvo, kursų taip pat. Prieš darbų pradžią nukentėjusysis buvo supažindintas su įvadiniais darbų saugos reikalavimais, taip pat pasirašytinai susipažino su darbo vietos instrukcijomis: Darbuotojų, kuriems neprivaloma kvalifikacija dirbant įvairiais elektriniais įrengimais, saugos ir sveikatos instrukcija, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcija, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija, Krovimo darbų rankomis saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio hidrauliniu presu saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio kilnojamaisiais el. įrankiais saugos ir sveikatos instrukcija, Naudojančiojo suslėgtą orą technologiniams tikslams saugos ir sveikatos instrukcija, Dirbančio aukštyje saugos ir sveikatos instrukcija. Su visomis instrukcijomis jį supažindino UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratorė E. S.. Nukentėjusysis daugiausia dirbo padangų rūšiavime (atkraudavo padangas), tačiau reikėjo dirbti ir prie padangų smulkintuvo. Dirbant prie smulkintuvo, pagrindinės funkcijos buvo prižiūrėti, kad iš smulkintuvo į transporterį nepatektų šiukšlės, o esant nesklandumui, sustabdyti smulkintuvą, prižiūrėti, kad būtų tvarkinga darbo vieta. Reikalavimų, kad kažkur toliau paeiti negalima, nebuvo. Apskritai, jokių specialių reikalavimų dirbant su tuo malūnu nebuvo nurodyta. Apmokymas dirbti su prietaisu buvo paprastas – darbuotojas G. G. parodė el. skydelio mygtukus ir paaiškino, ką kada daryti. Dirbant prie šio smulkintuvo, ne kartą buvo situacijų, kai iš piltuvo, į kurį metamos padangos, iškrisdavo padanga. Darbuotojai ne kartą sakė meistrei G. D. ir technikos direktoriui M, kad piltuvas nesaugus ir kad reikia didesnių apsaugų (uždėti paaukštinimus ar pan.). Į darbuotojų pasiūlymus nebuvo sureaguota. Paskutiniu metu darbdavys kėlė darbuotojams daug reikalavimų. Anksčiau krovikai kraudavo po pusę kaušo padangų, tačiau darbų vadovai liepė krauti kuo daugiau, nes per mažai susmulkinama padangų. Darbų saugos užtikrinimas įmonėje labai minimalus, nes darbdavys žiūri ne į darbuotojų saugumą, o į atliekų kiekį (rezultatą), t. y., kad kuo daugiau būtų padaryta žaliavų. Meistrė G. D. paprastai prie smulkintuvo neprieidavo, ji instruktavimo ar kitokių darbo klausimais susijusių dalykų nukentėjusiajam neteikė. 2017 m. balandžio 18 d. 7 val. nukentėjusysis pradėjo darbą prie padangų smulkintuvo, su juo dirbo traktoristas Ž. G.. Nukentėjusysis prižiūrėjo smulkintuvą. Apie 15 val., būnant šalia smulkintuvo, Ž. G. atvežė ir supylė padangas į smulkintuvą. Nukentėjusysis elektros dėžėje paspaudė „Reverse“ mygtuką, kad būtų pradėtas padangų smulkinimas, ir nueidinėjo. Tuo metu peiliai pradėjo smulkinti padangas ir šios pradėjo šokinėti. Jis buvo nusisukęs nugara ir nematė padangų. Staiga pajautė stiprų smūgį į galvą ir parkrito ant žemės. Jis sąmonės neprarado, bet pradėjo dusti. Nukentėjusysis pakėlė ranką, prie jo pribėgo Ž. G., liepė jam nejudėti ir iškvietė medikus. Nukentėjusysis jautė, kad negali pajudinti kojų. Medikai jį išvežė į Alytaus ligoninę, po to skubiai išvežė į Kauno klinikas operacijai (1 t., b. l. 46–49, 50–51, 53).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 511/2017 (06) nurodyta, kad D. V. kliniškai nustatyta krūtininio V stuburo slankstelio kūno ir lanko daugybinis skeveldrinis lūžimas, krūtininio VI stuburo slankstelio kompresinis skeveldrinis lūžimas ir kairės skersinės ataugos lūžimas, dalinis trauminis nugaros smegenų krūtininės dalies pažeidimas su kojų motorinės funkcijos sutrikimu bei dubens organų funkcijos sutrikimu. Sužalojimas padarytas veikiant traumuojančiai jėgai stuburo išilginės ašies kryptimi. Sužalojimas kvalifikuotinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 120–122).
VšĮ Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninės ir LSMU ligoninės Kauno klinikų pažymose nurodyta, kad D. V. patirta trauma priskiriama prie sunkių (2 t., b. l. 104–105).
Ikiteisminio tyrimo metu apklausta E. V. (iki santuokos S.) parodė, kad nuo 2015 m. vasario 17 d. ji dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio administratore-apskaitininke. Jos pagrindinės funkcijos buvo dokumentų ir apskaitos tvarkymas, važtaraščių suvedimas, ataskaitų rengimas, pateikimas, personalo dokumentų tvarkymas. 2017 m. sausio mėn. pradžioje iš darbo išėjo padalinio vadovas A. K., kuris buvo atsakingas už įmonės padalinio darbų saugą ir darbuotojų sveikatą, ir įmonės direktorius K. K. įsakymu laikinai paskyrė ją atsakinga už padalinio darbų saugą, nes tuo metu įmonėje (padalinyje) niekas nebuvo išklausęs darbų saugos kursų – mokymų ir neturėjo reikiamos kvalifikacijos, o ji tą kvalifikaciją buvo įgijusi 2015 m., pažymėjimo Nr. 097261, išduotą UAB „SDG“. Ji gavo segtuvą su saugos instrukcijomis bei įrengimų naudojimo instrukcijomis. Atskirų mokymų, kaip konkrečiai turėtų padalinyje vykdyti darbuotojų saugą, nebuvo pravesta, specialios patvirtintos tvarkos nebuvo. Nuo to momento ji buvo atsakinga pravesti darbuotojų įvadinius ir periodinius instruktažus, supažindinti darbuotojus su įrengimų instrukcijomis. Ji darbuotojus supažindino su tomis instrukcijomis, kurias turėjo. D. V. jų įmonėje buvo įdarbintas 2017 m. vasario mėn., ji formino jo priėmimą į darbą ir davė susipažinti su pagrindinėmis saugos instrukcijomis Nr. 3, 10, 17, 18, 27, 9, su kuriomis nurodyta supažindinti pagalbinį darbuotoją pagal jo pareigybę, ir papildomos – Nr. 21 ir 26. Iš pradžių D. V. dirbo tik prie padangų rūšiavimo, vėliau dirbo ir prie padangų smulkintuvo, buvo supažindintas su tokio darbo specifika. Kad jo, kaip pagalbinio darbuotojo, saugos instrukcijoje nėra įrašyta saugos reikalavimų dirbant prie padangų smulkintuvo, ji tuo metu nematė. Padangų smulkintuvas į padalinį buvo atvežtas 2015 m. rugsėjo mėn. ir nuo to laiko dirbo. Profesinės rizikos vertinimas dėl darbo su padangų smulkintuvu nebuvo atliktas. Tuo metu už darbų saugą padalinyje buvo atsakingas padalinio vadovas A. K.. Apskritai jai niekada nereikėjo organizuoti profesinės rizikos vertinimo, t. y. speciali tokio vertinimo tvarka įmonėje nėra reglamentuota, bent jau ji nėra pasirašiusi po tokiu dokumentu. Kiek atsimena iš saugos kursų, kuriuose įgijo kvalifikaciją dėl saugos įmonėje, profesinės rizikos vertinimas įmonėje buvo aptartas, bet kad įmonėje ji turėtų tą organizuoti, tikrai nežinojo. Įmonės Alytaus padalinyje buvo atliktas profesinės rizikos vertinimas tik tada, kai įvyko nelaimingas atsitikimas su „B. H.“ darbuotoju, kai jis UAB „(duomenys neskelbtini) “ patalpose žuvo. Kad dirbant su krautuvu patalpose yra nelygios grindys, tą pastebėjo ir ji, ir vadovai, tuo klausimu buvo ne kartą diskutuota, taip pat ir su patalpų savininku UAB „(duomenys neskelbtini) “, tačiau jie atsisakė investuoti į patalpas, o UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovai neinvestavo į svetimą turtą. Padangų smulkintuvo bandymo metu nebuvo užfiksuota, kad su juo būtų pavojinga dirbti. Prie padangų smulkintuvo buvo dirbama su krautuvais, pradžioje su D. A. , vėliau buvo D. D., o po jo atvežė CAT krautuvą, nes Dieci buvo per mažas, mažai veždavo padangų. Krautuvas CAT buvo išbandomas, matuojamas jo kaušo plotis ir padangų smulkintuvo leikos plotis, buvo bandoma, ar saugu dirbti naudojant šiuos abu prietaisus. Buvo padaryta išvada, kad pločiai yra pakankami ir dirbti galima. Tuo metu nebuvo vertinama, ar gali kristi padanga nuo smulkintuvo krašto. Ji pati yra ne kartą mačiusi, kaip D. V. stovėjo prie juostinio konvejerio padangų išpylimo į smulkintuvą metu ir niekada nebuvo jokių padangų kritimo ar panašių dalykų. Tiksliai, kur jam stovėti išpylimo metu, ir nebuvo nurodyta, tik buvo paaiškinta, kad nestovėtų arti krautuvo tuo metu, bet konkrečių zonų nebuvo nurodyta. Pripažįsta, kad ji nežinojo, jog įmonėje reikia organizuoti profesinės rizikos vertinimą prieš pradedant darbą su tam tikrais įrengimais, arba iškilus papildomų klausimų dėl įrangos veikimo, juolab, kad toks vertinimas nebuvo atliktas dar iki jos paskyrimo atsakinga už saugą. Taip pat ji nežinojo, kad turi inicijuoti instrukcijų pataisas ar parengimą naujų instrukcijų, kadangi jas gavo jau paruoštas, jai reikėdavo jas pateikti darbuotojams susipažinti. Pripažįsta, kad nebuvo pakankamai įsigilinusi į darbų saugos procesą, tai turėjo įtakos įvykiui, kuomet buvo sužalotas darbuotojas D. V.. Dėl šio įvykio labai gailisi, D. V. atsiprašė, žala nukentėjusiajam atlyginta (5 t., b. l. 58–60, 73).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas S. K. parodė, kad nuo 2008 m. dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, turi darbų saugos tarnybos specialisto kvalifikaciją. Pagrindinės jo pareigos buvo įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų vykdymas. Šias funkcijas apibrėžia Įmonių darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybų pavyzdinės nuostatos. Jomis remiantis buvo sukurtos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatos, kurios jo veiklą ir apibrėžia, tai numato Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis. Jis buvo atsakingas už privalomą darbų saugos ir sveikatos dokumentacijos parengimą, darbdavių, padalinio vadovų darbų saugos ir sveikatos klausimais konsultavimą, darbdavio, padalinio vadovų, darbuotojų ir kitų atsakingų asmenų konsultavimą darbų saugos ir sveikatos klausimais, pasiūlymų darbų saugos būklei gerinti teikimą, įvadinį administracijos ir dviejų Vilniaus padalinių darbuotojų instruktavimą, darbuotojų privalomų mokymų organizavimą: padalinių vadovų, atsakingų už darbų saugą ir darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus pagal teisės aktus, padalinių vadovų, atsakingų už padalinio darbų saugą mokymų organizavimą, darbuotojų, dirbančių pavojingus darbus mokymų organizavimą, profesinės rizikos vertinimo organizavimą, lengvų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo organizavimą, kaip darbdavio atstovo, apskaitą, prevencinių priemonių rengimą, darbuotojų informavimą apie privalomus vykdyti darbų saugos aktus, supažindinimą darbuotojų su aktualiais teisės aktais saugos ir sveikatos klausimais, padalinių vadovų kontrolę dėl saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi padalinyje, pažeidimų nustatymą darbų saugos ir sveikatos klausimais bei vadovų informavimą. Profesinės rizikos vertinimas buvo viena iš jo vykdomų funkcijų, t. y. nustatyti darbo vietas, kurioms reikalingas vertinimas, nustatyti profesinės rizikos veiksnius ir parengti programą. Pripažįsta kaltę, kad laiku nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, dėl darbų apimties nebuvo spėta atlikti reikiamų darbų, dėl ko įvyko nelaimingas atsitikimas ir buvo sužalotas darbe žmogus. Valstybinės darbo inspekcijos planinio patikrinimo visuose UAB „(duomenys neskelbtini) “ padaliniuose – Alytaus, Vilniaus Žarijų, Vilniaus Lentvario, Tauragės, Utenos – buvo tikrinama darbo sauga ir sveikata. Tokio patikrinimo Alytuje 2017 m. kovo 23 d. metu buvo patikrintas padalinys ir nustatyti pažeidimai, kuriuos reikėjo pašalinti per nustatytą terminą. Vienas iš reikalavimų buvo iki 2017 m. balandžio 28 d. atlikti profesinį rizikos vertinimą darbo vietų prie padangų smulkinimo linijos. Jam laiku nebuvo pranešta apie Alytaus padalinyje atsiradusį naują krautuvą, apie tai jis atsitiktinai sužinojo telefonu iš E. V., nes pokalbio metu ji paklausė, ar darbuotojas, turintis krautuvo vairuotojo kvalifikaciją, gali valdyti krautuvą, kuris yra didesnių išmatavimų – galingumo ir su didesniu kaušu. Pokalbio metu jis išsiaiškino reikiamą informaciją apie naują krautuvą. E apie tai jį informavo 2017 m. vasario pabaigoje– kovo pradžioje, t. y. kai jau su krautuvu buvo dirbama apie dvi savaites. Tuo tarpu informaciją apie krautuvą jis turėjo gauti iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ atstovo – tai galėjo būti tiek padalinio vadovas, tiek gamybos vadovas, tiek meistras, tiek technikos vadovas, iki darbo su krautuvu pradžios. Profesinės rizikos vertinimą jis pats buvo pradėjęs organizuoti ir Alytaus padalinyje atliko parengiamuosius darbus, kurie būtini pagal jo atliekamas funkcijas. Kovo mėn. pradžioje buvo atvykęs į Alytaus padalinį, atliko tris profesinės rizikos vietas –prie padangų smulkintuvo darbuotojo darbo vieta, krautuvo vairuotojo ir pagalbinio darbininko prie preso ir plastikinės taros badytuvo. Darbuotojo prie padangų smulkintuvo buvo vertinama biologiniai veiksniai, cheminiai veiksniai, apšvietimas prie valdymo pulto, ergonominius veiksnius, psichosocialinius ir fizinius – sužeidimo riziką (fizinio sužeidimo rizika) ir fizikinius. Prie jo padangų kritimo atvejų nebuvo, jis stebėjo darbą pusę pamainos, apie 4 val., konkrečiai gamybos patalpose, būnant kartu su Alytaus padalinio vadove, technikos vadovu, meistre ir darbuotojais, nebuvo išreikšta jokių pastabų, kad egzistuoja padangų kritimo rizika, todėl padangų kritimo rizikos nenumatė, nors apie tai reikėjo pagalvoti ir paruošti atitinkamas apsaugos priemones. Pabrėžia, kad VDI inspektorius S. L. dažnai lankėsi įmonės gamybinėse patalpose, taip pat per planinį patikrinimą jis buvo, tačiau padangų kritimo rizikos neužfiksavo, todėl jis neįtraukė atskiro punkto į profesinės rizikos vertinimą dėl padangų kritimo. Nelaimingas atsitikimas, kuomet buvo sužalotas D. V., įvyko 2017 m. balandžio 18 d., o profesinės rizikos vertinimo išvada buvo pateikta 2017 m. balandžio 19 d. Kadangi vertinimas vyko pagal nustatytą iš anksto sudarytą programą, nelaimingas atitikimas šios išvados negalėjo įtakoti. Kiek jam žinoma, Nacionalinei visuomenės tarnybai vertinant profesinę riziką, darbuotojai dėl padangų kritimo rizikos neišreiškė jokių pastabų, tačiau jis sutinka, kad reikėjo labiau analizuoti darbinę situaciją prie padangų smulkintuvo. Bendrovėje nebuvo priimtas sprendimas dėl pavojingų darbo vietų zonų žymėjimo ir jos nebuvo pažymėtos. Dėl grindų dangos jis buvo minėjęs K. K. ne kartą, taip pat šis punktas buvo įtrauktas ir į VDI inspektoriaus rekomendacijas. Direktorius šį klausimą svarstė, tačiau iki galo jis nebuvo išspręstas, nes tai labai didelės finansinės išlaidos. Darbo vietos su krautuvu D. D. profesinės rizikos vertinimas buvo atliktas 2014 metais, iš esmės jis buvo galiojantis ir juo buvo vadovaujamasi atliekant darbą su krautuvu (duomenys neskelbtini) o iškilus naujiems rizikos veiksniams – šiuo atveju įgijus naują didesnį krautuvą, reikėjo įvertinti iš karto naujas rizikas, projektuojant, o jo nepaleidžiant į darbinį procesą. Naujo įrenginio eksploatacijos pradžią sprendžia įmonės vadovai. Įsigijus kiekvieną technikos priemonę, kartu gaunama gamintojo instrukcija, kaip teisingai ją eksploatuoti, ten numatyti įrenginio saugus naudojimas tiek pagal darbines funkcijas, tiek dėl darbuotojų saugos ir sveikatos. Kitų papildomų instrukcijų rengti nereikia, darbuotojai pasirašytinai supažindinami su gamintojo instrukcija, tokių reikalavimų rengti papildomą saugos ir sveikatos instrukciją nėra, tai apibrėžia ir Vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įsakymas ,,Dėl darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijų rengimo (...) instruktavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. D. V. sužalojimą lemiantys veiksniai buvo – padangos diametras ir smulkintuvo bunkerio sienelių aukštis bei krautuvo kaušo dydis, to vertinant profesinę riziką nebuvo galima numatyti, kadangi nebuvo fiksuoti jam žinomi atvejai. Įvykio metu dirbę darbuotojai konkrečiai tose darbo vietose (pagalbinio darbuotojo, krautuvo vairuotojo) buvo pasirašytinai instruktuoti darbų saugos ir sveikatos darbe klausimais ir dirbo su išduotomis asmens apsaugos priemonėmis. Jis yra atsakingas už įmonės saugos ir sveikatos tarnybos funkcijų atlikimą, taip pat kiekviename padalinyje yra asmuo, kuriam perduoti įgaliojimai darbų saugos ir sveikatos srityje, konkrečiu atveju Alytuje buvo apskaitininkė–administratorė E. V., direktoriaus įsakymu paskirta vykdyti saugos ir sveikatos funkcijas. Ji turėjo reikiamą kvalifikaciją darbuotojų saugos bei sveikatos srityje ir jos apmokyti nereikėjo, nes jos turimas pažymėjimas leidžia būti atsakingam už darbų saugos kompetencijas. Konkrečiai dėl darbų saugos ir sveikatos užtikrinimo darbe ji retai konsultavosi, kartais pasitikslindavo kai kuriais klausimais. Kalbant apie kolektyvines apsaugos priemones, jis nurodė, kad jos yra techninės ir organizacinės. Techninės yra technikos vadovo kompetencija, kadangi tai susiję su technika ir neapima darbų saugos specialisto kompetencijos. Kolektyvinės organizacinės apsaugos priemonės buvo numatytos ir pagalbinio darbuotojo instrukcijos Nr. 10, 4.11.4 punkte ,,darbo metu draudžiama dirbti transporto judėjimo zonose“ ir 2.1.9 punkte ,,tarp pavojingų veiksnių minimi krintantys griūvantys daiktai, galimos traumos, sunkūs sužeidimai“. Dėl konkrečių kolektyvinių organizacinių apsaugos priemonių turėjo būti parengtas technologinis aprašymas (gamybinio proceso), kurį turėjo atlikti administracija, o po to numatyti organizacines apsaugos priemones ir kreiptis į jį, pranešant, kad tokios priemonės yra reikalingos. Dėl reikalavimo, kad įmonės direktorius imtųsi priemonių, kad darbai būtų sustabdyti dirbant nesaugioje aplinkoje su krautuvu CAT, paaiškino, kad apie krautuvo naudojimą sužinojo vėliau, kai krautuvas buvo naudojamas jau apie dvi savaites. Akcentuoja, kad VDI inspektorius S. L., lankydamas ir tikrindamas Alytaus padalinį, taip pat nereikalavo sustabdyti darbų. Dėl įvykusio nelaimingo atsitikimo darbe ir savo klaidų apgailestauja, nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, žala nukentėjusiajam yra atlyginta (5 t. b. l. 108–111).
Iš 2018 m. birželio 7 d. sudarytos sutarties matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas D. V. susitaikė su įtariamaisiais K. K., E. V., S. K., kurie atlygino jam padarytą žalą, ir D. V. atsisakė byloje pareikšto civilinio ieškinio (5 t., b. l. 165–166, 167).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Bernatavičienės 2018 m. liepos 12 d. nutarimu ikiteisminis tyrimas S. K. ir E. V. atžvilgiu nutrauktas BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu ir jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Toks prokurorės sprendimas patvirtintas Alytaus apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. liepos 25 d. nutartimi (5 t., b. l. 181–189).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas Ž. G. parodė, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.15 val. jis buvo savo darbo vietoje UAB „(duomenys neskelbtini) “, Alytuje, (duomenys neskelbtini) , gamybinėse patalpose, dirbo su krautuvu ir krovė panaudotas padangas į smulkintuvą. Per kelis metrus atsitraukęs nuo smulkintuvo stovėjo darbininkas D. V., kuris prižiūrėjo smulkintuvą, jis buvo užsidėjęs apsauginį šalmą. Pakėlus kaušu padangas išpylimui, viena didelė padanga amortizavosi ir krito iš smulkintuvo žemyn, tuo momentu D. V. buvo nusisukęs. Minėta padanga maždaug iš 2–3 m aukščio nukrito D. V. ant galvos ar nugaros, po ko šis iškart susmuko ant žemės. Liudytojas pranešė apie nelaimę E. S.. Buvo iškviesta GMP. Liudytojas darbo inspektoriui buvo sakęs, kad pilant padangas iš kaušo, kaušas būna tiesiai virš bunkerio, o kaušo dešinys kraštas ir kairys kraštas nutolęs nuo šoninių bunkerio kraštų apie 50–60 cm, tai yra labai mažas atstumas, žinant, kad pilamos ir labai didelės padangos, jos lengvai gali atsimušti į bunkerio kraštą ir nukristi ant žemės, kaip ir atsitiko šio įvykio metu. Krautuvo strėlė privaroma tiesiai virš bunkerio. Krautuvo, kuriuo buvo dirbama įvykio dieną, kaušo dėl jo išmatavimų nėra galimybės privaryti arčiau, nes tada reikėtų strėlę laikyti aukščiau, o kadangi kaušas remiasi į bunkerio šonus, tokiu atveju padangos būtų išpilamos iš didesnio aukščio. Be to, už padangų smulkintuvo stovi elektros spinta, kurioje yra aukšta įtampa. Jei krautuvu privažiavus arčiau smulkintuvo būtų pilamos padangos, jos gali nukristi ir ant tos spintos, tai irgi būtų pavojinga. Padangų smulkintuvas būdavo pastoviai įjungtas, tik išjungdavo tais atvejais, kai smulkinant padangą ji užstrigdavo tarp peilių. Padangos užstrigdavo dažnai, nes peiliai greitai atšipdavo, reikėdavo vos ne kiekvieno išpylimo metu jungti reverso mygtuką, kad peilis atsisuktų ir padangą smulkintų iš naujo. Dirbant su krautuvu, D. V., kuris atsakingas už smulkintuvą, nuolat būdavo krautuvo darbo zonoje, tik ne tiesiai po krautuvu, bet šalia jo, prie valdymo pulto arba prie pat smulkintuvo. Atsisukęs į smulkintuvo zoną, D. V. matydavo, kada reikia pasitraukti ir pasitraukdavo. Įvykio metu jis nespėjo pamatyti krentančios padangos, nes buvo užsisukęs nugara į smulkintuvo zoną ir ėjo nuo jo. Krautuvo darbo zonos UAB „(duomenys neskelbtini) “ nebuvo numatytos, niekas net žodžiu nebuvo sakęs, kad turi būti išlaikytas kažkoks saugus atstumas ir koks atstumas tai turi būti. Po įvykio tik buvo pasakyta, kad D. V. turėjo būti už 3,5 metro. Yra buvę atvejų, kai padangos, judant krautuvui link smulkintuvo, iškrisdavo pakeliui, nes važiavimo pagrindas buvo duobėtas, o padangų kiekis krautuve nebuvo nustatytas. Keliant padangas į smulkintuvą, jos nekrisdavo, nebuvo tokių atvejų. Jeigu vežant padangas ar jas kraunant kokia pakibdavo ant kaušo krašto, tai ateidavo darbininkas pataisyti ar jos numesti, prieš tai krautuvo vairuotojui saugiai nuleidus kaušą žemiau. Įvykio metu, kuomet padanga nukrito ant D. V., kaušas nebuvo perkrautas, padangų ant krašto pakibusių taip pat nebuvo. Jis važiavo į priekį su pakrautu kaušu link smulkintuvo įsitikinęs, kad D. V. stovėjo atokiau krautuvo. Tiesiai tarp krautuvo ir smulkintuvo darbininkas niekada nestovėdavo. Padangų virš kaušo borto taip pat nebuvo prikrauta. Pagal saugos reikalavimus tiek jis, tiek D. V. laikėsi saugos kiek įmanoma, o konkrečių saugos zonų jiems niekas niekada nebuvo nurodęs. Jis visada laikėsi saugaus atstumo, visada įsitikindavo, kad kelyje tarp smulkintuvo ir krautuvo nėra žmonių, o kokiu atstumu žmogus galėtų stovėti šone krautuvo, jam nebuvo nurodyta, tuo labiau, kad žmogus nestovėjo, o judėjo (1 t., b. l. 102–103, 104–106).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas G. G. parodė, kad dirba UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ krautuvo vairuotoju ir pagalbiniu darbininku nuo 2016 m. balandžio 14 d. Darbus paskirsto meistrė G. D.. Įsidarbinant A. K. supažindino jį su darbų saugos instrukcijomis, jis davė didelį pluoštą instrukcijų ir nurodė jas perskaityti, vėliau parodė, kur pasirašyti. Pagal darbo grafiką jis dirba po 12 valandų, dvi dienas dirba, dvi nedirba. 2017 m. balandžio mėn. dirbo kartu su D. V. ir Ž. G.. Ž dirbo krautuvo (duomenys neskelbtini) vairuotoju, t. y. vežiojo padangas į smulkintuvą ir po to iš smulkintuvo vežiodavo drožles į sandėliavimo vietą. D. V. ir liudytojas pasikeisdami dirbo prie padangų rūšiavimo ir prie smulkintuvo būgno. Dirbant prie smulkintuvo būgno buvo keletas atvejų, kai nukrito padanga ar kelios padangos. Anksčiau padangoms krauti buvo naudojamas kitas krautuvas, mažesniu kaušu, dirbant su juo padangų kritimų irgi buvo, bet mažiau. Dabartinis krautuvas yra didesnis, taip pat prie smulkintuvo yra nelygus žemės paviršius – grindys, todėl privažiuojant ar keliant kaušą, jis susvyruoja ir padangos susijudina kauše bei gali nukristi. 2017 m. balandžio 18 d. apie 15 val. jis dirbo kitoje patalpoje, prie padangų rūšiavimo, ten atliko visus darbus bei ruošėsi ateiti pas D. V. ir jį pakeisti prie rūšiavimo būgno. Išėjęs iš rūšiavimo patalpos, pamatė prie smulkintuvo krautuvą pakeltu kaušu. Tuo metu iš lauko atbėgo Ž. G. ir pasakė, kad krentanti padanga sužalojo D. V., apie jis pranešė E. S.. Atvyko greitoji ir D. V. išvežė. Liudytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų atstovas ir yra ne kartą sakęs buvusiam vadovui A. K., taip pat meistrei G. D., kad yra rizika būti sužalotiems, nes pats matė, kaip ne kartą krito padangos, sakė, kad reikia lyginti patalpos grindis, nes vien dėl nelygumų dažnai keltuvo kaušas pakrypdavo, kartais ir padangų pakraunama per daug (1 t., b. l. 111–112).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta G. D. parodė, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ dirba nuo 2013 m. rugsėjo mėn. Pradėjo dirbti rūšiuotoja, vėliau ją paskyrė dirbti operatore, taip pat dirbo krautuvo vairuotoja. 2017 m. sausio 30 d. ją perkėlė į cecho meistrės pareigas, tačiau iki 2017 m. birželio mėn. dar dirbo krautuvo vairuotoja ir kartu meistre. Įmonės direktorius K. K. ją informavo, kad jos, kaip cecho meistrės, pagrindinė funkcija bus organizuoti ir kontroliuoti darbuotojų darbą, o instruktažus jiems ves E. S.. Dėl jos paskyrimo organizuoti darbus ir juos kontroliuoti įsakymas buvo pasirašytas, tačiau neatsimena datos, lyg tai vasario mėnesį, tačiau su darbų sauga susijusių funkcijų ji dar negalėjo vykdyti, nes neturėjo padalinio vadovės kvalifikacijos pažymėjimo, t. y. nebuvo apmokyta dirbti tą darbą. Pažymėjimą gavo 2017 m. gegužės 3 d., nuo šios dienos jau gali vykdyti funkcijas, susijusias su darbuotojų saugos reikalavimų užtikrinimu darbo vietoje. Iki tol funkcijas vykdė E. S.. Įmonėje darbai vyksta trejose gamybinėse patalpose. Pirmoje vyksta antrinių atliekų rūšiavimas ir presavimas, antroje – panaudotų padangų smulkinimas, trečioje – sandėliuojamos panaudotos padangos, kurios vėliau smulkinamos. Nuo 2017 m. vasario 5 d. įmonės Alytaus padalinyje pradėjo dirbti Ž. G., o nuo 2017 m. vasario 14 d. pradėjo dirbti D. V.. Šiems darbuotojams E. S. pravedė įvadinius darbų saugos instruktažus, supažindino su priemonių naudojimo dokumentais. Minėti vaikinai su darbu buvo supažindinti prieš įdarbinant įmonėje, ji pati jiems parodė, ką reikės daryti tiek vienam, tiek kitam, kadangi darbai nėra sudėtingi, užteko parodyti patalpas, bei dirbančius tą darbą žmones. Abu vaikinai suprato, ką reikės daryti, po to pasirašė darbo sutartis. Ji pati su cecho meistrės pareiginiais nuostatais susipažino bei juos pasirašė 2017 m. kovo 13 d. Nuostatuose nurodyta, kad meistrė turi instruktuoti ir kontroliuoti, kaip pavaldūs darbuotojai laikosi saugos ir sveikatos reikalavimų darbo vietoje. Nuo tada vykdė darbuotojų kontrolės funkcijas, o instruktuoja nuo gegužės 3 d. Darbuotojų instruktavimas vykdomas žodžiu, t. y. kiekvienas darbuotojas pakartotinai perskaito visas jam reikiamas instrukcijas bei pasirašo, kad su jomis susipažino. Minėti darbuotojai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą. Pradžioje Ž. G. dirbo su krautuvu D. D., juo vežiojo padangas į smulkintuvą, tačiau vėliau jam buvo priskirtas kitas krautuvas (duomenys neskelbtini). Krautuvas buvo pakeistas, nes Dedalus krautuvas buvo nuomojamas ir buvo grąžintas savininkui. Jų įmonės krautuvo kaušas yra didesnis, juo galima atvežti daugiau padangų, darbas vyksta greičiau. D. V. ir G. G. dirba pagalbiniais darbininkais, jie pasikeisdami rūšiuoja padangas ir valdymo pulto pagalba valdo smulkintuvo būgną, o taip pat nuo transporterio nurenka šiukšles. 2017 m. balandžio 18 d. kuomet D. V. atsitiko nelaimė darbe, ji buvo pas E. S. kabinete. Atbėgęs Ž. G. pasakė, kad reikia skubiai kviesti medikus, nes ant D. V. užkrito padanga. Visi nubėgo į įvykio vietą, kur pamatė gulintį D. V.. Įvertinusi situaciją, kad greitoji neprivažiuos prie nukentėjusio V., ji nurodė Ž. G. patraukti krautuvą toliau nuo padangų smulkintuvo būgno. Atvykusi greitoji pagalba privažiavo prie pat D. V. ir suteikę pirmąją med. pagalbą išvežė. E. S. taip pat išvyko į ligoninę. Liudytoja liko įvykio vietoje, sulaukė policijos ir Valstybinės darbo inspekcijos pareigūno. Anksčiau yra buvę keli atvejai, kai padangos iškrito iš smulkintuvo. Ž. G. jai buvo sakęs, kad reikėtų įrengti paaukštinimo sienelę ant bunkerio viršaus, kad padangos neužkristų ant elektros spintos, tačiau ji nemanė, kad tai labai svarbu, kad turėtų tai svarstyti su savo vadovais. Liudytoja tik jam priminė, kad krautuvo vairuotojai turi atsakingai pakrauti padangas ir stebėti krovinį, tuomet bus gerai vykdomas darbas. Ji pati yra mačiusi, kaip padangos nukrisdavo vežant jas iki smulkintuvo arba keliant kaušą į viršų link smulkintuvo, dėl to su darbuotojais kalbėta ne kartą, kad krautuvo kaušas neturi būti perpildytas ir būtų laikomasi visų būtinų saugumo užtikrinimo priemonių. Kiek vežti padangų kauše, niekur neapibrėžta, tiesiog visiems darbuotojams pasakyta, kad turi būti saikingai vežama. Cecho meistrės pareiginių nuostatų 2.7 punktas numato jos pareigą užtikrinti rūšiavimo, presavimo ir smulkinimo darbams skirtų įrenginių, inventoriaus ir kitų darbo priemonių apsaugą. Jos pareiginių funkcijų 4.1.3 punkte numatyta pareiga užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos, gaisrinės saugos, elektrosaugos, aplinkos apsaugos, higienos ir darbo tvarkos reikalavimų laikymąsi ir kontrolę – šį punktą vykdė iki kol gavo saugos pažymėjimą gamybine prasme, t. y. kontroliavo, kad būtų vykdomi saugiai darbai, nuolat primindavo darbuotojams, kad laikytųsi saugaus atstumo, kad darbuotojai nelįstų po pakeltu kaušu. Buvo numatyta, kad darbuotojai dirbtų saugiose zonose, tokios zonos numatytos Nuostatuose, bet jos nebuvo pažymėtos. Tik po šio nelaimingo įvykio darbininko darbo zona buvo perkelta į konvejerio pusę, kad krautuvas būtų dar toliau nuo pagalbinio darbininko (1 t., b. l. 95–96, 97–98).
Iš 2017 m. vasario 13 d. darbo sutarties Nr. 571 matyti, kad D. V. priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini) “ į Alytaus padalinį pagalbiniu darbininku; darbo pradžia – 2017 m. vasario 14 d. (3 t., b. l. 13–15).
UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio darbuotojų darbo grafike laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 1 d. iki 2017 m. balandžio 30 d. nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. D. V. buvo darbo diena; darbo pradžia – 7 val., darbo pabaiga – 20 val. (3 t., b. l. 76).
Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinių instruktavimų registravimo žurnalo matyti, kad D. V. pasirašytinai supažindintas su darbų saugos ir sveikatos apsaugos įvadine instrukcija 2017 m. vasario 14 d. (1 t., b. l. 141–142).
Iš Darbuotojų saugos ir sveikatos instruktavimų darbo vietoje registravimo žurnalo (3 t., b. l. 43–44) matyti, kad D. V. 2017 m. vasario 14 d. buvo pasirašytinai supažindintas su šešiomis instrukcijomis: Nr. 3, Darbuotojų, kuriems neprivaloma kvalifikacija dirbant įvairiais elektriniais įrenginiais, saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 156–159); Nr. 10, Pagalbinio darbininko saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 164–168); Nr. 17, Atliekančio krovimo darbus rankomis saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 169–172); Nr. 18, Dirbančio su hidrauliniu presu darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 173–177); Nr. 27, Dirbančio aukštyje darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (2 t., b. l. 5–10); Nr. 9, Rūšiuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 160–163); 2017 m. kovo 6 d. supažindintas su dviem instrukcijomis: Nr. 26, Naudojančio suslėgtą orą technologiniams tikslams darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcija (2 t., b. l. 1–4), Nr. 21, Dirbančio su kilnojamais elektriniais įrankiais darbuotojo saugos ir sveikatos instrukcija (1 t., b. l. 178–182).
2017 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakyme „Dėl vidinės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės kontrolės Alytaus padalinyje“ Nr. I-1410/2 nurodyta, kad E. S. laikinai (iki padalinio vadovo paskyrimo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais) įpareigota įgyvendinti Alytaus padalinyje darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų. E. S. pavesta: i) įgyvendinti nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencines priemones; ii) užtikrinti, kad elektros įranga, technologiniai įrengimai, transporto priemonės būtų tvarkingi, o radus gedimų – nedelsiant organizuoti jų šalinimą; iii) užtikrinti, kad baigus darbą patalpose ir darbo vietose būtų tvarka, išjungti elektros įrenginiai, išskyrus tuos, kurie turi veikti visą parą; iv) vykdyti Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnų nurodymus nustatytu laiku (3 t., b. l. 48).
2017 m. sausio 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus įsakyme „Dėl Alytaus padalinio darbuotojų instruktavimo tvarkos“ Nr. I-1410/4 nurodyta, kad E. S. yra laikinai (iki padalinio vadovo paskyrimo ir atestavimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais) skiriama atsakinga už Alytaus padalinio darbuotojų įvadinį, pirminį, periodinį, papildomą, tikslinį instruktavimus darbo vietoje (3 t., b. l. 49).
2018 m. balandžio 30 d. sutartyje Nr. 08-45 nurodyta, kad S. K., veikiantis pagal Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus 2007 m. liepos 18 d. išduotą nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. (21.26)-332-2258, turintis darbų saugos tarnybos specialisto kvalifikaciją, samdomas vykdyti darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas UAB „(duomenys neskelbtini) “. Sutartimi S. K. įsipareigojo vykdydamas darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas, vadovautis Darbo kodeksu, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu, kitais darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais, įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos vietiniais (lokaliniais) norminiais teisės aktais ir įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatais; rengti saugos ir sveikatos norminius dokumentus, atitinkančius Darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus. Sutarties 4.1. nurodyta, kad S. K., kuris savo veikimu ar neveikimu pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus arba nesudarė sąlygų tokių reikalavimų laikymuisi, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymų numatyta atsakomybė (3 t., b. l. 135).
UAB „(duomenys neskelbtini) “ įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatuose, patvirtintuose 2011 m. rugpjūčio 25 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus K. K., nurodytos įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų ir įmonės tarnybos funkcijos, darbuotojų saugos ir sveikatos specialistų teisės ir pareigos. Nuostatų 3.1.5, 3.1.6, 4.2.1, 4.2.2.4, 4.2.2.6 punktuose tarnybai nurodyta: organizuoti rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą; nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, organizuoti reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą; rengti įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, informuoti darbdavį apie pavojus darbuotojų saugai ir sveikatai ir prevencines priemones, kurių reikia imtis (3 t., b. l. 136–137).
Iš VĮ Registrų centro Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad nuo 2007 m. gegužės 23 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “, įmonės kodas (duomenys neskelbtini) , vadovas yra K. K. (3 t., b. l. 99–100).
UAB „(duomenys neskelbtini) “ Darbuotojų saugos ir sveikatos įvadinėje instrukcijoje, patvirtintoje 2017 m. rugpjūčio 27 d. direktoriaus įsakymu, 3 skyriuje nurodytos darbdavio pareigos ir teisės, garantuojant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas: 3.1.1. punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo imasi priemonių, kad įmonės statiniai, kuriuose įrengtos darbo vietos, pačios darbo vietos, darbo priemonės, darbo aplinka atitiktų darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų nustatytus reikalavimus; 3.1.5. punkte nurodyta, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo tvirtina darbuotojų saugos ir sveikatos instrukcijas, pareigybių aprašymus, vykdo kolektyvines sutarties įsipareigojimus dėl darbuotojų saugos ir sveikatos; 6.5. punkte nurodyta, kad darbdavys imasi priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti ir organizuoja darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje. Tuo tikslu darbdaviui atstovaujantis asmuo ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo: 1) organizuoja rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimą; 2) organizuoja įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą ir jo pildymą; 3) vadovaudamasis profesinės rizikos įvertinimo rezultatais, nustato darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų laikymosi kontrolės tvarką įmonėje; 4) tvirtina įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos nuostatus ir (ar) įmonės darbuotojų saugos specialistų pareigybės aprašymus (instrukcijas); 5) įpareigoja padalinių vadovus įgyvendinti darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimo priemones ir kontroliuoti, kaip laikomasi darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų (1 t., b. l. 146–155).
Iš Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos 2017 m. kovo 29 d. reikalavimo pašalinti pažeidimus matyti, kad Valstybinė darbo inspekcija pateikė UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriui K. K. reikalavimą pašalinti nustatytus Alytaus padalinyje, Alytuje, (duomenys neskelbtini) , 10 pažeidimų, tačiau reikalavimo pašalinti pažeidimus, susijusius su krentančiais daiktais – nėra (2 t., b. l. 149–151).
Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos pateiktos informacijos matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ du kartus kreipėsi į laboratoriją dėl profesinės rizikos vertinimo: 2017 m. balandžio 19 d. atliktas trijų darbo vietų profesinės rizikos vertinimas pagal 2017 m. balandžio 5 d. prašymą; 2017 m. birželio 15 d. atliktas darbo vietų profesinės rizikos vertinimas pagal 2017 m. gegužės 25 d. pakartotinį prašymą (3 t., b. l. 114).
Iš 2017 m. balandžio 19 d. UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio profesinio rizikos vertinimo matyti, kad buvo įvertinta pagalbinio darbininko darbo vieta prie padangų smulkinimo įrenginių – smulkintuvo AMNI ir rūšiavimo būgno (profesinės rizikos įvertinimo kortelė Nr. 2); profesinė rizika dėl krentančių daiktų nenustatyta (1 t., b. l. 187–203).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus gamybinio padalinio 2014 m. balandžio 28 d. profesinės rizikos vertinimo matyti, kad buvo įvertintos įvairios darbo vietos UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinyje; darbas prie padangų smulkintuvo „AMNI“ nebuvo įvertintas (2 t., b. l. 163–199).
Iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ supažindinimo su mašina „AMNI M. G.“ naudojimo (eksploatavimo) instrukcijos registravimo lapo matyti, kad D. V. su instrukcija buvo supažindintas, yra jo parašas (2 t., b. l. 50). Nurodytoje instrukcijoje aprašyta mašinos valdytojo atsakomybė, teisiniai nurodymai, techniniai duomenys, pateiktas mašinos brėžinys ir pastatymo planas, bendrieji saugos nurodymai, specialūs saugos nurodymai (naudojant smulkintuvus vis vien gali kilti pavojus naudotojų ar trečių asmenų gyvybei ir sveikatai, netoli pjaustymo įrankių pavojus didžiausias), aprašytas mašinos veikimas, techninė priežiūra, taisymas (2 t., b. l. 50–103).
UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktoriaus K. K. 2017 m. gegužės 4 d. patvirtintame Technologiniame padangų smulkinimo aprašyme detalizuota smulkinimo procesas, funkcijos, įrengimai, darbų atlikimo tvarka ir saugos reikalavimai, eksploatacinės rizikos; aprašyme nurodyta, kad kaušiniu krautuvu kraunant padangas į smulkintuvą, kitiems darbuotojams draudžiama būti prie smulkintuvo valdymo pulto, kylančio juostinio transporterio, bei lipti kopetėlėmis ant smulkintuvo aptarnavimo aikštelės; kaušiniu krautuvu dirbant, draudžiama kitiems darbuotojams būti pakrovimo ir iškrovimo zonose bei dirbti krautuvo ir kitų transporto priemonių judėjimo vietose; dirbti prie smulkintuvo valdymo punkto bei atlikti kitus bet kokius smulkintuvo darbus galima tik kaušiniam krautuvui visiškai sustojus arba jam dirbant kitose darbo zonose (3 t., b. l. 85–91).
Nelaimingo atsitikimo darbe akte Nr. 1 nurodyta, kad 2017 m. balandžio 18 d. apie 15.10 val. UAB „(duomenys neskelbtini) “ gamybinėse patalpose Alytuje, (duomenys neskelbtini) , įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo traumuotas UAB „(duomenys neskelbtini) ” pagalbinis darbininkas D. V.. Nelaimingas atsitikimas įvyko smulkinant panaudotas padangas. Darbo priemonės ir įrenginiai, kuriais vyksta gamyba, priklauso UAB „(duomenys neskelbtini) ”. Gamybinis procesas vyksta taip: padangos kaušiniu krautuvu (duomenys neskelbtini) pakraunamos į smulkinimo būgną, iš kurio susmulkintos padangų drožlės juostiniu transporteriu patenka į būgninį sietą ir iškrinta po šiuo sietu ant grindų. Iškritusios padangų drožlės tuo pačiu krautuvu semiamos ir nuvežamos į sandėliavimo vietą, esančią sandėlio gale, ir pilamos į krūvą. Prie tos vietos, kur privažiuoja krautuvas išversti panaudotas padangas į smulkinimo būgną, ant jo rėmo yra įrengtas valdymo pultas, kuriuo pagalbinis darbininkas valdo smulkinimo būgną: įjungiamas ar išjungiamas, įjungiama atbulinė eiga, kai būgnas pradeda strigti ar blogai smulkina panaudotas padangas, taip pat nuo konvejerio nurenka šiukšles ar kitas atliekas. Kitas pagalbinis darbininkas tuo metu rūšiuoja panaudotas padangas jų sandėliavimo vietoje, išrenka padangas su metaliniais diskais, rūšiuoja į atskirą vietą. Įvykio dieną dirbo darbuotojai Ž. G. (autokrautuvo vairuotojas), G. G. ir D. V. (pagalbiniai darbininkai). Apie 15.10 val. Ž. G. iš sandėliavimo vietos krautuvu atvežė panaudotas padangas prie smulkinimo būgno. Sustojęs pavertė krautuvo kaušą ir padangas išpylė į smulkinimo būgną. Padanga, buvusi kaušo viršuje, kurios matmenys 385/65R22.5, neįkrito į smulkinimo būgną, o krisdama atsitrenkė į būgno bunkerio viršutinę dalį, po to atsitrenkė į apžiūros aikštelės aptvėrimo tvorelę ir krito žemyn. Įvykio metu D. V. buvo prie smulkinimo būgno ir jungė reversą, kad atsisuktų smulkinimo peiliai, nes smulkinimo būgnas pradėjo strigti. Atsisukus peiliams, smulkinimo būgnas automatiškai įsijungė ir pradėjo smulkinti panaudotas padangas. D. V. pasisuko ir pradėjo eiti nuo būgno. Tuo metu Ž. G., krautuvu (duomenys neskelbtini) atvežęs padangas, pakėlęs kaušą jas pylė į smulkinimo būgną. Tuo metu D. V. buvo nuėjęs nuo smulkinimo būgno valdymo pulto maždaug 2-3 žingsnius, krisdama padanga pataikė jam į galvą. Pamatęs įvykį, Ž. G. greitai išlipo iš krautuvo ir pribėgo prie D. V., kuris susmuko ant grindų. Ž. G. nubėgo pas E. S. ir pranešė apie įvykį. E. S. iškvietė greitąją medicinos pagalbą, kuri išvežė D. V. į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Po apžiūros D. V. tolimesniam gydymui buvo išvežtas į LSMU Kauno klinikas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad šiose patalpose veiklą vykdo Alytaus padalinius įkūrusios UAB „(duomenys neskelbtini) ”, registruota (duomenys neskelbtini), bei socialinė įmonė UAB „B. H.“, registruota (duomenys neskelbtini). Visiems abiejų įmonių darbuotojams vadovauja E. S., dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini) “ apskaitininke-administratore ir UAB „B. H.” Alytaus padalinio vadove. UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais jai perdavęs Įsakymais Nr. I-1410/2 ir Nr. I-1410/4, šioje įmonėje E. S. dirba 5 darbo dienas, 40 darbo valandų per savaitę. UAB „B. H.” darbdavys jai perdavęs dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais Padalinio vadovo pareiginiais nuostatais Nr. 10. Šioje darbovietėje ji dirba 2 darbo valandas per dieną, 5 darbo dienas per savaitę. Visiems tuo metu dirbantiems darbuotojams vadovauja ir UAB „(duomenys neskelbtini) ” cecho meistrė G. D., dirbanti ir krautuvo vairuotoja, kuriai darbdavys dalį savo teisių ir pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais perdavęs netinkamai. G. D. įgaliojimai perduoti 2017 m. kovo 13 d. Cecho meistro pareiginiais nuostatais, nors ji darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais buvo neapmokyta ir neatestuota. Darbuotojai dirba pagal UAB „(duomenys neskelbtini) “ administratorės-apskaitininkės E. S. sudarytą darbo grafiką. Darbuotojai dirba dviem brigadomis po tris darbuotojus pagal suminę darbo laiko apskaitą, dvi darbo dienas dirba, dvi dienas poilsiauja. Vieną brigadą sudaro UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, kitą brigadą sudaro UAB „B. H.” darbuotojai, tą patį darbą dirba dviejų įmonių darbuotojai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad 2017 m. vasario mėn. viduryje UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius K. K., technikos vadovas M. A. ir gamybos vadovas R. A. nusprendė, kad krautuvas D. D. 30.7 dėl dažnų gedimų turi būti pakeistas kitu. Į Alytaus padalinį buvo atvežtas krautuvas (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo tęsiami darbai. Šio krautuvo kaušas yra didesnis, negu prieš tai buvusio krautuvo. Pradėjus dirbti šiuo krautuvu, Ž. G. ir D. V. pastebėjo, kad beveik kiekvieną pamainą, išpilant padangas, didesnės padangos atsimuša į smulkinimo būgno bunkerio kraštą, neįkrinta į smulkinimo būgną, o nukrinta žemyn. D. V. ir Ž. G. apie tai buvo informavę cecho meistrę G. D. ir technikos vadovą M. A.. Tyrimo metu nustatyta, kad krautuvo kaušo plotis yra 2,75 m , o bunkerio plotis yra 4,06 m. Pagalbinis darbininkas, stovėdamas prie smulkinimo būgno valdymo pulto ir valdydamas būgną bei nurinkdamas šiukšles bei atliekas nuo transporterio, turi dirbti po/prie krautuvu kaušu pakeltų panaudotų padangų. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini) “ 2017 m. balandžio 6 d. prašymu ir pagal 2017 m. balandžio 10 d. sutartį Nr. ST-PS-2-19 Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros specialistai ištyrė UAB „(duomenys neskelbtini) “ Alytaus padalinio ((duomenys neskelbtini) , Alytuje) trijų darbo vietų profesinės rizikos veiksnius ir atlikę profesinės rizikos vertinimą 2017 m. balandžio 19 d. užpildė Profesinės rizikos įvertinimo korteles. Pagalbinio darbininko profesinės rizikos įvertinimo kortelėje nurodyta, kad Darbo vietos patalpose neįrengtos taip, kad pėstieji ir transporto priemonės galėtų saugiai judėti – naudojami garsiniai krautuvų signalai, darbuotojams išduotos signalinės liemenės, bet nepaženklinti keliai, darbuotojai prie konvejerio stovi labai arti pravažiuojančio krautuvo. Padangų kritimas dėl smulkinimo būgno bunkerio dydžio nebuvo įvertintas. Direktorius K. K. apmokytas ir atestuotas: 2013 m. kovo 20 d. pagal Darbdavio, jam atstovaujančio asmens mokymo programą. Administratorė–apskaitininkė E. S. 2015 m. balandžio 23 d. apmokyta ir atestuota pagal Darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens, darbdavio įgalioto asmens mokymo programą. Įmonėje darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos funkcijas vykdo fizinis asmuo darbuotojų saugos ir sveikatos specialistas S. K.. Akte nurodomos šios nelaimingo atsitikimo priežastys: 1) netinkamas pagalbinio darbininko darbo vietos įrengimas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo imtasi priemonių užtikrinti, kad po/prie laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, tuo pažeista Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 12 punktas, kad „darbdavys, projektuodamas technologinius procesus, įrengdamas ir pertvarkydamas darbo vietas, parinkdamas darbo įrenginius ir organizuodamas darbą (...) privalo įgyvendinti (...) nurodytas atsargos priemones taip užtikrindamas saugos ir sveikatos darbe atitinkamą lygmenį“, 1 priedo 2.16 punktas, kad „darbuotojams turi būti užtikrintas saugus priėjimas prie visų vietų, skirtų gamybai, reguliavimo ir įrenginio priežiūros darbams atlikti. Buvimas šiose vietose turi būti saugus“, 2 priedo 3.1.3 punktas, kad „privalo būti imtasi priemonių užtikrinti, kad po laikinai pakeltu kroviniu nebūtų darbuotojų, išskyrus tuos atvejus, kai to reikalauja būtina atliekamo darbo operacija. Krovinių negalima kelti virš neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai. Tuo atveju, kai krovinių negalima perkelti kitu būdu (ne virš neapsaugotų darbo vietų), privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkamai saugūs veikimo būdai“. 2) Vidinės kontrolės nepakankamumas, pasireiškęs tuo, kad nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas pagalbinio darbininko darbo vietoje pradėjus naudoti krautuvą (duomenys neskelbtini), nebuvo įvertinta padangų kritimo rizika ir smulkinimo būgno bunkerio dydis su krautuvo kaušo dydžiu; su rizikos vertinimo rezultatais nebuvo supažindinti UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojai, tuo pažeista Įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto, 25 straipsnio 4 punkto, Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų 4 ir 13 punktų nuostatos (3 t., b. l. 1–77).
2017 m. lapkričio 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvadoje nurodyta, kad:
1. Nelaimingo atsitikimo mechanizmas yra toks: D. V. esant veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, kur buvo vykdomi padangų krovimo į smulkinimo bunkerį darbai, padanga, buvusi kauše, nepateko į smulkintuvo bunkerio vidų – krisdama atsitrenkė į bunkerio viršutinę briauną, krito žemyn, smogė jos kritimo trajektorijoje buvusiam D. V. ir jį sunkiai sužalojo. Nelaimingo atsitikimo priežastis ir pagrindinė sąlyga yra tai, kad vykdant padangų pakrovimo darbus, pavojingose zonose, kuriose dėl darbo pobūdžio pavojus nukristi daiktui, nebuvo imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti. Tai, kad pagalbinis darbininkas buvo ne tik veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, bet ir krovinio kritimo trajektorijoje, turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.
Tai, kad įmonėje nebuvo atliktas profesinės rizikos vertinimas, pradėjus naudoti krautuvą (duomenys neskelbtini) ( nebuvo įvertinta padangų kritimo rizika, dėl smulkintuvo bunkerio ir krautuvo kaušo dydžių), organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui. Tiriamą nelaimingą atsitikimą organizaciniu požiūriu įtakojo ir tai, kad nebuvo parengta bei patvirtinta padangų smulkinimo technologinė dokumentacija ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti;
2. Tiriamuoju atveju vykdomi darbai neatitiko: Darboviečių įrengimo bendrųjų nuostatų 15.1 punkto reikalavimo, kad kai darbovietėse yra pavojingos zonos, kuriose dėl darbo pobūdžio gali kilti pavojus nukristi daiktui, šiose zonose turi būti imtasi reikiamų priemonių darbuotojų saugai ir sveikatai užtikrinti, o pavojingos zonos turi būti aiškiai pažymėtos; Darbo įrenginių naudojimo bendrųjų nuostatų 2 priedo 3.1.3 punkto reikalavimo, kad jeigu reikia kelti krovinį virši neapsaugotų darbo vietų, kuriose paprastai būna darbuotojai, tai privalo būti nustatomi ir taikomi atitinkami saugūs veikimo būdai; krautuvo gamintojo Vadovo, Instrukcijos Nr. 14 reikalavimų, kad darbuotojai būtų saugiu atstumu nuo veikiančio krautuvo pavojingos darbo zonos; Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 dalies 1 punkto ir Profesinės rizikos vertinimo nuostatų 4 punkto reikalavimo dėl rizikos vertinimo.
3. D. V. instruktavimas atitiko UAB ,,(duomenys neskelbtini) “ instruktavimo tvarką, bet įmonėje nebuvo parengta bei patvirtinta padangų smulkinimo technologinė dokumentacija ir darbuotojai nebuvo su ja supažindinti, tai organizaciniu požiūriu turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui.
4. Nukentėjusiojo D. V. veiksmai (buvimas ne tik veikiančio krautuvo pavojingoje zonoje, bet ir krovinio kritimo trajektorijoje) turėjo įtakos nelaimingo atsitikimo kilimui, bet tyrimui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad jam buvo nurodyta, kad draudžiama būti dirbančio krautuvo darbo zonoje (1 t., b. l. 127–132).
Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. kaltė yra įrodyta.
Pagal BK 176 straipsnio 1 dalį atsako darbdavys ar jo įgaliotas asmuo, pažeidęs Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme ar kituose teisės aktuose nustatytus darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimus, jeigu dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, avarija ar atsirado kitokių sunkių padarinių. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 176 straipsnį galima esant tiek tyčinei, tiek neatsargiai kaltei. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys – kaltinamojo K. K. paaiškinimai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini) “ vadovu ir darbdaviu, taigi, būdamas atsakingas už darbuotojų saugą bei sveikatą įmonėje, nesiėmė priemonių tinkamai apsaugoti darbuotojus bei jų sveikatą, neužtikrino, kad kiekvieno dirbančio darbuotojo darbo vieta būtų saugi, darbas būtų organizuojamas, nepažeidžiant darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų ir dėl to įvyko nelaimingas atsitikimas darbe, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo D. V. sveikata. K. K. dėl neatsargumo padaryti darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų pažeidimai turėjo priežastinį ryšį su atsiradusiais padariniais – nukentėjusiojo sunkiu sveikatos sutrikdymu. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veiksmuose yra BK 176 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.
BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Parenkant bausmę K. K., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę. Kaltinamasis nusikalto dėl neatsargumo, jis teisiamas pirmą kartą, tačiau teismas įvertina tai, kad kaltinamasis anksčiau jau du kartus buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiuoju (5 t., b. l. 142–143). Kaltinamasis baustas administracinėmis nuobaudomis, tame tarpe jis baustas ir už darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus bei Valstybinės darbo inspekcijos reikalavimo pašalinti pažeidimus nevykdymą (5 t., b. l. 144–158). Dirba, į psichikos bei priklausomybės ligų įskaitą neįrašytas (5 t., b. l. 163). Kaltinamasis nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, savo noru atlygino nusikalstama veika padarytą žalą, tai yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis sutiko, kad būtų nuteistas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat jis sutiko su prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda (6 t. b. l. 32). Įvertinus visas aplinkybes, siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina prokurorės siūloma BK 176 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda. Pagal veikos padarymo metu galiojusio BK 47 straipsnio 3 dalies 5 punktą už neatsargų nusikaltimą buvo nustatyta bauda iki 225 MGL dydžio (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi 2016 m. balandžio 1 d. ir galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.). Nustatant kaltinamajam K. K. skirtinos baudos dydį, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, į tai, kad kaltinamojo netinkamas pareigų atlikimas šiuo atveju sukėlė sunkius padarinius – buvo sunkiai sutrikdyta darbuotojo sveikata, kaltinamasis, būdamas įmonės vadovas, jau ne pirmą kartą pažeidė darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos darbe reikalavimus. Įvertinus visas nustatytas aplinkybes, kaltinamajam skirtina didesnė, nei prokurorės siūloma, t. y. 105 MGL dydžio bauda, artima šios bausmės rūšies, skiriamos už neatsargius nusikaltimus, vidurkiui. Baudos bausmė apskaičiuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 897 redakcija, galiojusi iki 2018 m. sausio 1 d.), kuriuo nustatyta, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 37,66 Eur. Kadangi baudžiamoji byla, esant (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu. Kardomoji priemonė kaltinamajam nepaskirta.
Prie bylos pridėtas kompaktinis diskas su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įrašu paliktinas saugoti prie bylos (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 176 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 105 MGL (3 954,30 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 70 MGL dydžio, t. y. 2 636,20 Eur (dviejų tūkstančių šešių šimtų trisdešimt šešių eurų 20 ct) baudą.
Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti K. K. paskirtą baudą sumokėti per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Bauda sumokama bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui reikia pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.
Prie bylos pridėtą kompaktinį diską su UAB „(duomenys neskelbtini) “ vaizdo įrašu palikti saugoti prie bylos.
Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.